Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Danguolės Bublienės, Artūro Driuko (kolegijos pirmininkas) ir Jūratės Varanauskaitės,

susipažinusi su 2022 m. lapkričio 25 d. paduotu atsakovų J. V. ir A. V. kasaciniu skundu dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. spalio 27 d. sprendimo peržiūrėjimo ,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovai padavė kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. spalio 27 d. sprendimo peržiūrėjimo. Skundžiamu sprendimu apeliacinės instancijos teismas pripažino ieškovų teisę į netiesioginio ieškinio dėl nuostolių atlyginimo patenkinimą; bylos dalį dėl nuostolių dydžio nustatymo perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas, į kurį apeliuojama, turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Atsakovų paduotas kasacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais: apeliacinės instancijos teismas, nustatydamas įmonės nemokumo momentą, netinkamai taikė Įmonių bankroto įstatymo 2 straipsnio 8 dalį, CPK 185 straipsnį, nes apie įmonės pradelstus įsipareigojimus (konkrečiai – įmonės skolą kreditorei V. V.) sprendė ne pagal pirminius į bylą pateiktus dokumentus (paskolų mokėjimo sutartį); apeliacinės instancijos teismas pažeidė CPK 185 straipsnį, konstatavęs, jog sudarant paskolų mokėjimo sutartį buvo siekiama tik dirbtinai sudaryti prielaidą laikyti įmonę mokia, žinant, kad ji faktiškai negali įvykdyti pradelstų įsipareigojimų, tačiau šios apeliacinės instancijos teismo išvados padarytos nevisapusiškai įvertinus bylos medžiagą, prieštarauja kitiems į bylą pateiktiems duomenims; apeliacinės instancijos teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, pripažinęs (nors tiesiogiai to ir neįvardydamas) paskolų mokėjimo sutartį tariamu sandoriu (CK 1.86 straipsnis), nors ieškovai nepareiškė tokio reikalavimo, nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kad šis sandoris buvo akivaizdžiai niekinis; apeliacinės instancijos teismas taip pat nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, aiškinant ir taikant ĮBĮ nuostatas, susijusias su vadovo pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo atsiradimu; nepagrįstai prijungė prie bylos ieškovų pateiktą naują rašytinį įrodymą (kreditorės V. V. reikalavimą dėl suteiktų paskolų grąžinimo), netinkamai aiškinęs ir taikęs CPK 314 straipsnį bei nukrypęs nuo šiuo klausimu suformuotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamo teismo procesinio sprendimo motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad teismai netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas materialiosios ir proceso teisės normas ir tai galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo priėmimui. Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.

Kasacinis skundas pripažintinas neatitinkančiu CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.