Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Erinijos Kazlauskienės, Giedrės Seselskytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Larisos Šimanskienės, veikianti Vilniaus apygardos teismo vardu (Civilinio proceso kodekso 62³ straipsnis),

teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovo Presco Freight SIA apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. balandžio 9 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Presco Freight SIA ieškinį ir jo patikslinimus atsakovams J. L., MB „R Baltija“, UAB „Vistika“, UAB „Osvalda“, tretieji asmenys Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas, SIA Bidnis 1, SIA BWB Group dėl žalos ir nuostolių atlyginimo.

Aprašomoji dalis

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas 2024 m. spalio 2 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį vėliau patikslino, prašydamas priteisti iš atsakovų MB R Baltija, J. L., UAB „Vistika“, UAB „Osvalda“ solidariai 17 734,15 Eur nuostolių atlyginimą; priteisti 6 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; priteisti ieškovui iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas.

2. Nurodė, kad dėl atsakovų neteisėtų veiksmų jis patyrė šiuos nuostolius: 1240 Eur išlaidų už vilkiko (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) priverstinį transportavimą, saugojimą aikštelėje (duomenys neskelbtini), minėtas išlaidas apmokėjo atsakovei UAB „Osvalda“; 1616 Eur išlaidų už vilkiko transportavimą iš saugojimo aikštelės į remonto vietą ir jo remontą, išlaidas apmokėjo A. P. individuliai įmonei; 2778,15 Eur išlaidų vilkiko nuomai. Ieškovas vilkiką nuomojo iš SIA Bidnis 1, kas mėnesį buvo įsipareigojęs mokėti po 700 Eur. Ieškovas negalėjo vilkiku naudotis nuo 2024 m. kovo 27 d. iki 2024 m. liepos 25 d. Ieškovas sumokėjo už vilkiko nuomą nuomotojui už vilkiko nuomą pasibaigus vilkiko nuomos sutarčiai 2024 m. rugpjūčio 12 d., todėl išlaidos yra pagrįstos ir realios; 12 100 Eur negautų pajamų. Negautos pajamos, kurias ieškovas būtų gavęs, jeigu vilkikas suremontuotas būtų laiku grąžintas ieškovui ir jis nebūtų sugadintas vilkimo metu. Ieškovo vertinimu negautų pajamų suma yra 100 Eur už vieną dieną, kai ieškovas negalėjo naudotis vilkiku. Ieškovas negalėjo vilkiku naudotis nuo 2024 m. kovo 27 d. iki 2024 m. liepos 25 d., todėl už šį laikotarpį nuostolių suma skaičiuojama negautų pajamų pavidalu. Žala kilo dėl atsakovų savarankiškų veiksmų – tai vadinamasis alternatyviųjų priežasčių atvejis, todėl atsakovų atžvilgiu galioja priežastinio ryšio prezumpcija alternatyviųjų priežasčių būdu. Atsakovai atsako solidariai. Egzistavo atsakovų iš anksto nederinti veiksmai, kiekvienas atskirai galėjo sukelti tą pačią žalą (buvo pakankama žalos atsiradimo priežastis) ir liko neaišku, kuris iš jų faktiškai sukėlė žalą. A. J. L. nesielgė apdairiai ir rūpestingai, paliko ginčo transporto priemonę draudžiamoje stovėti vietoje, jokių įrodymų, kad degalai tikrai pasibaigė nėra pateikta, atsakovas nepagrįstai negrąžino laiku raktelių. Ieškovas nuostolių padarymo metu buvo teisėtas valdytojas, tai patvirtina pateikta nuomos sutartis. Viešo registro duomenys šių aplinkybių nepaneigia, nes tokie duomenys nėra teisę nustatantys, teisę sukuria sandoris. Visos išlaidos, kurios buvo patirtos dėl neteisėtų atsakovų veiksmų yra apmokėtos ieškovo. Atsakovai savo prievolių ieškovui atlyginti žalą tinkamai nevykdė, iš jų priteistinos 6 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškovo interesus dėl transporto priemonės DAF valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Lietuvoje atstovavo SIA „BWB Group“, tai patvirtina įgaliojimas, jis pašalina bet kokias atsakovų abejones, jog transporto priemonės valdytojas ir naudotojas buvo ne ieškovas. 2024 m. birželio 28 d. apžiūros ir defektiniame akte buvo netiksliai įvardyta sugadinta detalė, ji turėtų vadintis vairo kolonėlė. Ieškovas pasitelkė specialių žinių turintį asmenį, ekspertą, kuris atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes pateikė išvadą ir nustatė, kad priverstinis nutempimas neatrakinant vairo kolonėlės ir neatblokuojant stabdžių sistemos gali lemti jos sugadinimą.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. balandžio 9 d. sprendimu priteisė ieškovui Latvijos įmonei SIA Presco Freight iš atsakovo J. L. 4725,6 Eur nuostolių atlyginimo. Priteisė ieškovui Latvijos įmonei SIA Presco Freight iš atsakovo J. L. 5 (penkių) procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą 4725,6 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2024 m. spalio 4 d., įskaitytinai) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Kitoje dalyje ieškinio reikalavimus atmetė. Priteisė ieškovui Latvijos įmonei SIA Presco Freight iš atsakovo J. L. 499,07 Eur bylinėjimosi išlaidų. Kitoje dalyje ieškovo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atmetė. Priteisė atsakovui UAB „Osvalda“ iš ieškovo Latvijos įmonės SIA Presco Freight 3949,16 Eur ir iš atsakovo J. L. 1434,83 Eur bylinėjimosi išlaidų. Teismo pagrindiniai motyvai:

3.1. Ieškovas turi reikalavimo teisę, nes ieškovas 2024 m. kovo 7 d. išsinuomojo iš trečiojo asmens SIA Bidnis 1 vilkiką DAF, nuomos sutarties laikotarpis nuo 2024 m. kovo 7 d. iki 2024 m. rugpjūčio 7 d. (nuomos sutarties 5.1 punktas). Minėta nuomos sutartis nebuvo ginčijama, todėl ja nesivadovauti nėra jokio pagrindo. Tai, kad ieškovas nėra nurodytas vilkimo DAF registracijos liudijime, nepašalina ieškovo reikalavimo teisės remtis galiojančia sutartimi. Tai, kad vilkiko naudotoju taip pat buvo ir SIA BWB Group, nepaneigia ieškovo reikalavimo teisės į patirtų nuostolių atlyginimą.

3.2. Dėl naudojimosi transporto priemone, nenustatyta, kad sandoriai susiklostę tarp ieškovo, SIA Bidnis 1, SIA BWB Group prieštarautų imperatyvioms įstatymo nuostatoms, viešajam interesui ar gerai moralei. Nors atsakovai teigė, kad 2024 m. kovo 7 d. vilkiko DAF nuomos sutartis galėjo būti sudaryta dėl akių, tačiau reikalavimo teismui pripažinti 2024 m. kovo 7 d. vilkiko DAF nuomos sutartį sudarytą dėl akių nepateikė. Taip pat byloje nors ir kritiškai vertintas, tačiau neginčytu liko ir ieškovo valdybos nario R. V. 2024 m. balandžio 3 d. įgaliojimas SIA BWB Group naudoti vilkiką DAF Latvijos ir Lietuvos teritorijoje, atlikti kitus reikalingus veiksmus.

3.3. Už MB R Baltija suteiktas paslaugas SIA Bidnis 1 buvo atsiskaityta 2024 m. kovo 27 d. ir byloje nėra jokių kitų duomenų, kad SIA Bidnis 1 ar ieškovas būtų užsakę, jog darbus atliktų MB R Baltija ar J. L..

3.4. Negrąžindamas vilkiko DAF užvedimo raktų ieškovui, policijai iki jos nuvilkimo momento, atsakovas J. L. pažeidė bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. J. L. 2024 m. kovo 29 d. vairuodamas vilkiką DAF nesudaręs jokios jo naudojimosi sutarties, nebuvo atsargus ir rūpestingas, ir taip prisiėmė sau visą galimą neigiamą riziką ir galimas kilti neigiamas pasekmes;

3.5. Nėra pagrindo taikyti alternatyvių priežasčių atvejį, t. y. nes galima nustatyti, kurio iš atsakovų veiksmai buvo vienintelė žalos atsiradimo priežastis, t. y. tik atsakovo J. L. neteisėti veiksmai buvo vilkiko DAF nutempimo ir saugojimo priežastis, t. y. šiuo atveju egzistuoja tiesioginis priežastinis ryšys tik tarp atsakovo J. L. neteisėtų veiksmų (CK 6.247 straipsnis) ir nėra jokio priežastinio ryšio su kitų atsakovų veiksmais, t. y. kaip minėta, MB R Baltija apskritai laikytina nedalyvavusia minėtame santykyje, nes nėra jokių duomenų, kad J. L. 2024 m. kovo 29 d. būtų veikęs minėtos įmonės vardu. Teismui negalint prieiti pagrįstu įsitikinimu paremtos išvados, kad vilkiko DAF vairo mechanizmo – vairo kolonėlės lūžis būtų įvykęs 2024 m. balandžio 4 d., minėtą vilkiką priverstinai nuvelkant, nėra pagrindo ir išvadai, kad UAB „Osvalda“ ir UAB „Vistika“ atliko kokius nors neteisėtus veiksmus, kad jie turėtų kokį nors ryšį su ieškovo patirtomis išlaidomis dėl vilkiko DAF saugojimo;

3.6. Atsakovas J. L. vien užvedimo raktelių negrąžino visą mėnesį, todėl tai, kad ieškovas du mėnesius užtruko paimdamas vilkiką DAF, neleidžia teismui prieiti išvados, kad ieškovas būtų buvęs pernelyg neatsargus ar nerūpestingas, ar kad toks jo elgesys būtų turėjęs esminės įtakos nuostoliams atsirasti ar padidėti. Atitinkamai ieškovo patirtos vilkiko DAF nutempimo ir saugojimo išlaidos, t. y. 1240 Eur nuostoliai, laikytini įrodytais, ir priteistinos tik iš atsakovo J. L..

3.7. Dalis ieškovo prašomų priteisti nuostolių nėra pagrįsti. Ieškovas 1616 Eur išlaidas už vilkiko DAF transportavimą iš saugojimo vietos į remonto vietą ir jo remontą grindė atliktų darbų aktu, sąskaita faktūra, mokėjimo pavedimu, apžiūros defektiniu aktu. Minėtuose įrodymuose nurodyta, kad ieškovas patyrė 480 Eur remonto išlaidų, 400 Eur už vairo traukę, 28 Eur už kuro filtrą, 50 Eur už pusašio riebokšlį, 118 Eur už akumuliatorių, 40 Eur už energoakumuliatorių, 350 Eur už transporto paslaugas, 150 Eur už sandėliavimo paslaugas. Vertinant tai, kad kaip nustatyta šio sprendimo 6.1 punkte, A. P. individuali įmonė klydo dėl vairo mechanizmo – vairo kolonėlės pavadinimo ir jį vadino vairo trauke, kad nenustatyta jog atsakovas UAB „Vistika“ būtų sulaužęs vairo mechanizmą – vairo kolonėlę, nėra pagrindo ir ieškovo naudai priteisti 400 Eur už pakeistą vairo kolonėlės detalę. Teismas negali spręsti, kad kuro filtro, akumuliatoriaus, energoakumuliatoriaus dalys buvo reikalingos keisti dėl to, kad vilkikas DAF buvo priverstinai nuvilktas ir saugojamas. Teismas sutiko, kad dėl vilkiko DAF priverstinio nuvilkimo ir saugojimo galėjo būti pagrįsta keisti pusašio riebokšlį (50 Eur) ir jo pakeitimui reikėjo 3 val. darbo (vertė 180 Eur), taip pat teismas sutiko, kad pagrįsta buvo vilkiką DAF transportuoti į remonto vietą (vertė 350 Eur) ir ten saugoti (vertė 150 Eur), todėl ieškovo patirtos vilkiko DAF transportavimo iš saugojimo vietos, sandėliavimo ir remonto išlaidos, laikytinos įrodytomis iš dalies, t. y. 730 Eur sumai, todėl ir priteistinos tik iš atsakovo J. L., nes ieškovas minėtas išlaidas pagrįstai patyrė dėl to, kad atsakovas J. L. paliko vilkiką DAF neleistinoje vietoje ir dėl to, kad atsakovas J. L. negrąžino laiku minėto vilkiko užvedimo raktų.

3.8. Ieškovas nepagrįstai į nuomos išlaidas įtraukė 2024 m. kovo 28 d., todėl jo apskaičiuota2778,17 Eur suma mažintina 22,58 Eur suma, ir spręstina, kad ieškovas dėl atsakovo J. L. neteisėtų veiksmų patyrė 2755,6 Eur; ieškovo patirtos vilkiko DAF nuomos išlaidos nuo 2024 m. kovo 29 d. iki 2024 m. liepos 25 d., laikytinos įrodytomis 2755,6 Eur sumai, todėl ir priteistinos tik iš atsakovo J. L..

3.9. Teismas negali prieiti pagrįstu įsitikinimu paremtos išvados, kad ieškovas patyrė 12 100 Eur nuostolių (negautas pajamas), nes negautas pajamų sumą ieškovas grindžia vien formaliais skaičiavimais ir dar visai kitos įmonės veiklos rezultatais. Ieškovas nepateikė jokių realių savo veiklos grynojo pelno gavimo įrodymų, veiklos modelio, kaip jis galėtų gauti grynojo pelno po 100 Eur, jeigu neturi transporto licencijos užsiimti krovinių pervežimu.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

4. Ieškovė (toliau – ir apeliantė) pateikė apeliacinį skundą, juo prašo pakeisti 2025 m. balandžio 9 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimo dalį, kurioje ieškovės ieškinys atmestas, šioje dalyje patenkinti ieškovės reikalavimą visa apimtimi; priteisti ieškovei iš atsakovų patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pagrindiniai apeliacinio skundo argumentai:

4.1. Pirmosios instancijos teismo išvados, jog dėl nuostolių atsakingas yra tik atsakovas J. L. nėra pakankamai pagrįstos. Atsakovo J. L. neteisėti veiksmai yra tiesioginiame priežastiniame ryšyje, jog ieškovė patyrė nuostolius, tačiau atsakovai UAB „Osvalda“ ir UAB „Vistika“ neįrodė, jog jie savo veiksmais neprisidėjo prie neigiamų pasekmių ieškovei atsiradimo. Atsakovai UAB „Osvalda“ ir UAB „Vistika“ nepateikė įrodymų, jog jie į saugojimo aikštelę priverstinai nuvežė jau sugadintą vilkiką. Pirmosios instancijos teismas privalėjo atsižvelgti į specialisto išvadą, kurioje yra atskleistos vairo mechanizmo sugadinimo priežastys, t. y. transporto priemonės perkėlimas su vairo mechanizme užrakintais priekiniais ratais galėjo sukelti vairo mechanizmo defektus, nes tai lemia apkrovos vairo mechanizmui ir ypač mechanizmo užraktui. Specialisto išvada turi būti reikšmingas duomenų šaltinis sprendžiant, kaip apskritai vairo mechanizmas galėjo būti sugadintas.

4.2. Pirmosios instancijos teismas sprendime nepateikė jokių motyvų, kodėl nereikia vadovautis policijos pareigūno 2024 m. balandžio 4 d. surašytu transporto priemonės nuvežimo aktu, kuriame nėra fiksuota, jog vilkiko vairo mechanizmas prieš jį nutempiant yra sugadintas. Aplinkybė, jog galimai nuvežimo akte nebuvo rūpestingai nurodyti visi nuvežamos transporto priemonės trūkumai, nepašalina atsakovų UAB „Osvalda“ ir UAB „Vistika“ civilinės atsakomybės, nes jie patys patvirtino, jog atsakys bet kuriuo atveju už tuos trūkumus, kurie nenurodyti akte t. y. jų pareiga buvo pasirūpinti fiksuoti visus nuvežamos transporto priemonės trūkumus, dėl kurių galėtų būti taikoma civilinė atsakomybė.

4.3. Pirmosios instancijos teismas neįvertino, jog vilkiko vairo mechanizmo sugadinimai galėjo būti padaryti ne tik vilkiką nuvežant iš jo buvimo vietos (duomenys neskelbtini), bet ir vilkiką iškraunant saugojimo aikštelėje (duomenys neskelbtini), taip pat vilkikui esant saugojimo aikštelėje. Galimai 2024 m. balandžio 4 d. policijos pareigūno surašytame transporto priemonės nuvežimo akte, nėra nurodytas vilkiko vairo mechanizmo sugadinimas, būtent dėl to jog tokio sugadinimo tuo metu galimai nebuvo ir jis yra atsiradęs vėliau, transportuojant vilkiką, jį iškraunant ar saugant aikštelėje. 2024 m. balandžio 4 d. surašytame transporto priemonės nuvežimo akte vairo mechanizmo gedimų nenustatyta, tačiau vėliau defektai atsirado, todėl atsakovė UAB „Osvalda“ turėdama galimybę, neįrodė, kad kito asmens veiksmai buvo vienintelė žalos atsiradimo priežastis.

4.4. Apeliantas teigia, kad faktinė aplinkybė, jog kažkuris iš atsakovų sulaužė vairo mechanizmą, yra akivaizdi ir nėra paneigta, todėl pirmosios instancijos teismas privalėjo išnagrinėti ieškovės reikalavimą dėl vairo remonto išlaidų tiek prieš UAB „Vistika“, tiek prieš kitus atsakovus, o to nepadaręs teismas pažeidė CPK 265 straipsnio 2 dalį, nustatančią, kad teismas turi priimti sprendimą dėl visų ieškovo pareikštų reikalavimų.

4.5. Nepagrįstai atmestas ir reikalavimas dėl kitų remonto išlaidų: akumuliatorius (118 Eur), energoakumuliatorius (40 Eur), kuro filtras (28 eur), remonto išlaidų (300 Eur) priteisimo, tokios teismo išvados nėra motyvuotos, byloje nė viena iš šalių nepateikė priešingų įrodymų, jog vilkikas galėjo būti suremontuotas mažesnėmis sąnaudomis arba kitokiu būdu (nekeičiant nurodytų detalių ar pan.), todėl pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo savo iniciatyva, nepagrindžiant tokio sprendimo motyvo, mažinti realiai patirtas vilkiko remonto išlaidas ir kainą.

4.6. Ieškovė pateikė įrodymus, jog nuo 2024 m. kovo 27 d. iki 2024 m. liepos 25 d. buvo teisėta vilkiko valdytoja, tai pripažino ir teismas. Byloje pateikti duomenys, priešingi teismo išvadai, jog ieškovė turi licenciją, taip pat leidimą vežti krovinius ES ir ji galioja nuo 2021 m. liepos 7 d. iki 2031 m. liepos 6 d., taigi ieškovė įrodė, jog naudodama vilkiką ji turėjo realią galimybę gauti pajamų. Negautų pajamų dydis įrodinėtas atsižvelgiant į principą, jog negautos pajamos Lietuvos teisėje vertinamos, kaip negautas pelnas. Negautų pajamų suma yra 100 Eur už vieną dieną, kai ieškovė negalėjo naudotis vilkiku. Ieškovė negalėjo vilkiku naudotis nuo 2024 m. kovo 27 d. iki 2024 m. liepos 25 d., todėl už šį laikotarpį nuostolių suma negautų pajamų pavidalu yra – 12 100 Eur.

5. Atsakovė UAB „Vistika“ pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą. Prašo skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimo argumentai:

5.1. Byloje nustatyta, kad vilkikas (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), sugedo ties Kaunu, dėl to buvo susitarta su atsakovu MB R Baltija dėl jo pervežimo iki Vilniaus ir remonto. Tarp atsakovo J. L. ir ieškovės kilo kažkoks iki galo neišaiškintas ginčas, kažkokie iki galo neatskleisti susitarimai, dėl ko vilkikas buvo pervarinėjamas iš (duomenys neskelbtini) esančios aikštelės. Tačiau vilkikas buvo paliktas miesto centre. Dėl kokios priežasties atsakovas J. L. nepasakė vilkiko priparkavimo vietos ir kodėl neatidavinėjo raktelių, neaišku.

5.2. Nors atsakovas J. L. 2024 m. balandžio 29 d. atvyko į UAB „Osvalda“ saugojimo aikštelę ir neva fiksavo vilkiko vairo mechanizmo apgadinimus, fotonuotraukos metaduomenų teismo reikalavimu nepateikė, kada padaryta nuotrauka liko neatskleista.

5.3. Būtent atsakovo J. L. veiksmų pasekmėje vilkikas buvo paliktas neleistinoje vietoje ir dėl to buvo priverstinai nuvilktas į saugojimo aikštelę, būtent jis negrąžino vilkiko raktelių. Akivaizdu, kad tarp ieškovo ir atsakovo J. L. kilo kažkoks neatskleistas konfliktas.

5.4. Sulaužyta tik vairalazdė, tai galėjo būti padaryta tik mechaniniu poveikiu tiesiogiai į ją smūgiuojant iš kabinos. Jei sugadinimas kiltų dėl prasisukančių blokuotų priekinių ratų (kaip teigia ieškovas), apgadinta būtų ir vairo mechanizmo dalis, esanti prie ratų ( perduodanti judesį sukant vairą į ratus), tačiau vairo mechanizmo dalys, perduodančios judesį į ratus, nesugadintos.

5.5. Kadangi priekiniai ratai stabdžių sistemos neblokuojami, atjungiamas tik galinių ratų blokavimas, tada su specialios įrangos pagalba vilkikas kraunamas ant evakuatoriaus. Pateikti specialistų paaiškinimai, kad vilkiko (duomenys neskelbtini) priekinių ratų stabdžiai neturi energoakumuliatorių, taigi nėra stabdomi rankinio stabdžio principu. Tai reiškia, kad traukiant (duomenys neskelbtini) ant evakuatoriaus, priekiniai ratai sukosi laisva eiga, neblokuojami. Taip pat pateikta fotonuotrauka po vilkiko iškrovimo saugojimo aikštelėje, kur akivaizdžiai matosi nepakitęs vilkiko priekinių ratų kampas..

6. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė UAB „Osvalda“ prašo apeliacinį skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimo argumentai:

6.1. Ieškovė bylos nagrinėjimo atsakovo ir/ar UAB „Vistika“ neteisėtų veiksmų vilkiko priverstinio nuvežimo metu neįrodė ir apsiribojo tik deklaratyviais teiginiais apie tariamai netinkamą vilkiko priverstinį nuvežimą. Byloje esantys įrodymai patvirtino tą faktą, jog vilkiko priverstinis nuvežimas buvo vykdomas tinkamai ir nuvežant transporto priemonę vairo mechanizmas negalėjo būti sugadintas, dėl ko atsakovė nėra atsakinga už ieškovės prašomus priteisti nuostolius.

6.2. Pirmosios instancijos teismas nustatinėdamas kada vilkiko vairo mechanizmas galėjo būti sugadintas, pagrįstai nesirėmė ieškovės pateikta atsakovo J. L. padaryta vilkiko sulaužyto vairo mechanizmo fotonuotrauka, kadangi nei ieškovė, nei atsakovas J. L. nuotraukos originalo ir jos metaduomenų nepateikė.

6.3. Atsakovo J. L. tvirtinimas, jog paliko transporto priemonę stovėti neleistinoje vietoje, nes pasibaigė kuras, yra tik atsakovo J. L. gynybinė pozicija, neparemta jokiais kitais įrodymais, siekiant išvengti civilinės atsakomybės.

6.4. Visi byloje esantys įrodymai - specialios transporto priemonės (evakuatoriaus) registracijos liudijimas, evakuatoriaus fotonuotrauka, liudytojo I. B. parodymai, vilkikų DAF remonto bendrovių UAB „Autokurtas“ ir UAB „Dafta“ raštai, patvirtina, jog vilkikas negalėjo būti sugadintas jo priverstinio nuvežimo metu, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai netaikė civilinės atsakomybės ir atmetė ieškovo ieškinio reikalavimus dėl nuostolių priteisimo.

6.5. Atsakovė už priverstinai nuvežtos ir saugomos transporto priemonės sugadinimą atsako ne bet kokiu atveju, bet tik tada, kai yra įrodytos visos sąlygos civilinei atsakomybei kilti.

6.6. Vilkiko nebuvo galimybės atrakinti, nes vilkiko raktai buvo pas atsakovą J. L., kuris ieškovui raktus grąžino tik po vilkiko priverstinio nutempimo, todėl atsakovė negali būti laikoma materialiai atsakinga už vairo mechanizmo gedimą, kurio policijos pareigūnai neturėjo galimybės užfiksuoti priverstinio nuvežimo akte dėl atsakovo J. L. kaltės.

6.7. Nagrinėjamos bylos atveju su vilkiku nebuvo važiuojama, o vilkikas buvo vos kelis metrus atitrauktas nuo šaligatvio ir po to evakuotas užkėlus ant specialios transporto priemonės (evakuatoriaus). Atsižvelgiant į tai, laikytina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesirėmė bendro pobūdžio ataskaita, kuri buvo atlikta neturint visos reikiamos informacijos objektyvios ir išsamios išvados davimui.

6.8. Ieškovė nei ieškinyje, nei patikslintame ieškinyje nereiškė jokių pretenzijų atsakovei dėl saugojimo paslaugų, ir tik dabar apeliaciniame skunde nurodo, jog neva atsakovė nepateikė jokių įrodymų apie tai, jog vilkikas buvo tinkamai saugomas, iškrautas. Apeliacinės instancijos teismas šių apeliacinio skundo argumentų turėtų nenagrinėti, kadangi jie nebuvo nurodyti pirmosios instancijos teisme. Priešingai negu teigia ieškovė, atsakovė tinkamai vykdė vilkiko saugojimo paslaugas, tą yra patvirtinęs ieškovės įgaliotas asmuo, atsiimdamas vilkiką iš atsakovės saugojimo aikštelės.

6.9. Ieškovė pateikė tik formalius skaičiavimus ir kitos įmonės (UAB „Laimlina“) veiklos rezultatus, tačiau nepateikė jokių realių savo veiklos grynojo pelno gavimo įrodymų. Ieškovė nepateikė ir duomenų, kad su ginčo vilkiku iki 2024 m. kovo 29 d. ar po 2024 m. liepos 25 d., t. y. bet kokio kito laikotarpio, kai galėjo laisvai naudotis vilkiku, būtų realiai gavęs nors kiek pajamų ar grynojo pelno. Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog ieškovės pateiktas negautų pajamų skaičiavimas yra nepagrįstas finansų ar ekonomikos teorijos pripažįstamais metodais.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų ir tvarkos

7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, byloje nenustatyta.

Dėl žodinio nagrinėjimo

8. CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis, tai yra jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Atsižvelgdamas į tai, kad šalys savo argumentus yra išdėsčiusios procesiniuose dokumentuose, įvertinęs ginčo objektą ir byloje esančią medžiagą, apeliacinės instancijos teismas mano, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, o teisingo bylos išnagrinėjimo tikslas šiuo atveju gali būti pasiektas ir rašytinio proceso priemonėmis (CPK 321 straipsnio 1 dalis).

9. Nustatyta, kad 2024 m. kovo 7 d. ieškovas išsinuomojo iš trečiojo asmens SIA Bidnis 1 automobilį(duomenys neskelbtini) (e. t. 1, b. l. 8-13) (toliau – vilkikas DAF), nuomos sutarties laikotarpis nuo 2024 m. kovo 7 d. iki 2024 m. rugpjūčio 7 d. (nuomos sutarties 5.1 punktas). Nuomos sutarties tikslas, naudoti vilkiką DAF ūkinei veiklai (sutarties 5.2.4 punktas). Nuomos mokestis – 700 Eur neįskaitant PVM (sutarties 2.2 punktas). Registruotas vilkiko DAF savininkas SIA Bidnis 1, registruotas naudotojas SIA BWB Group (e. t. 1, b. l. 12-13, e. t. 2, b. l. 111-114). Vilkikui DAF buvo išduotas laikinas leidimas dalyvauti kelių eisme, kuris galiojo iki 2024 m. balandžio 15 d., vieni jo techninių trūkumų: „Priekinis tiltas. Padidėjęs lakštinės pakabos laisvumas ties tvirtinimu prie rėmo ar tilto sijos arba kėbulo. Kairiosios spyruoklės galinė apatinė įvorė.“ A. J. L. 2024 m. kovo 26-27 d. pranešė ieškovui, kad reikalingos naujos detalės, kaina 308 Eur, naudotos detalės kaina 130 Eur, taip pat aušinimo skysčio kaina 50 Eur, kad remonto vieta – (duomenys neskelbtini). Atsakovas MB R Baltija 2024 m. kovo 26 d. išrašė sąskaitą pirkėjui SIA Bidnis 1 už vilkiko DAF remontą (vandens siurblys, aušinimo skystis, remonto darbai), iš viso 332,5 Eur (e. t. 1, b. l. 18). SIA Bidnis 1 2024 m. kovo 27 d. apmokėjo MB R Baltija 332,5 Eur. A. J. L. 2024 m. kovo 29 d. vairavo vilkiką DAF ir jį pastatė (duomenys neskelbtini) (draudžiama stovėti ženklo zonoje). 2024 m. balandžio 3 d. ieškovo atstovas O. S. klausė pas atsakovą J. L. kur vilkikas DAF, taip pat atsakovui J. L. pranešė, kad rado vilkiką DAF. 2024 m. balandžio 4 d. ieškovo atstovas O. S. papildomai klausė atsakovo J. L. kur rakteliai. 2024 m. balandžio 4 d. vilkikas DAF buvo apžiūrėtas ir policijos, adresu (duomenys neskelbtini), policijos nurodymu vilkikas DAF priverstinai nuvilktas adresu (duomenys neskelbtini) 2024 m. balandžio 4 d. policijos apžiūros akte nurodyta, kad vilkikas DAF turi šiuos trūkumus: priekinio stiklo skilimas, kėbulo defektai, kad automobilį nuvelka UAB „Vistika“ vairuotojas I. B.. Atsakovas UAB „Osvalda“ 2024 m. balandžio 18 d. sumokėjo atsakovui UAB „Vistika“ 338 Eur už vilkiko DAF paruošimą ir nuvilkimą. UAB „Vistika“ vilkiko DAF nuvilkimą vykdė su specialiu (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Atsakovas J. L. vilkiko DAF užvedimo raktelius 2024 m. balandžio 29 d. pateikė adresu (duomenys neskelbtini), bei informavo ieškovą apie sulaužytą vairo mechanizmą. Atsakovas UAB „Osvalda“ 2024 m. liepos 11 d. išrašė PVM sąskaitą faktūrą ieškovui, kad už vilkiko DAF nuvilkimą ir saugojimą mokėtina suma yra 1240 Eur. Ieškovas minėtą sąskaitą apmokėjo 2024 m. liepos 12 d. Atsakovas UAB „Osvalda“ 2025 m. liepos 15 d. perdavė vilkiką DAF V. R., kuris dėl saugojimo pretenzijų neturėjo. Ieškovas 2024 m. rugpjūčio 1 d. apmokėjo A. P. individualiai įmonei (pagal 2024 m. liepos 25 d. sąskaitą) 1616 Eur už vilkiko DAF remontą: remonto darbus, vairo traukę (vėliau teisme patikslinta, kad už vairo kolonėlę), kuro filtrą, pusašio riebokšlį, akumuliatorių, energoakumuliatorių, transporto paslaugas, sandėliavimo paslaugas. Ieškovas 2024 m. rugpjūčio 8 d. sumokėjo SIA Bidnis 1 4235 Eur už vilkiko DAF nuomą, iš jų 2778,17 Eur už laikotarpį nuo 2024 m. kovo 28 d. iki 2025 m. liepos 25 d. Ieškovas kreipėsi į teismą dėl nuostolių atlyginimo motyvuodamas tuo, kad vilkiko DAF priverstinio nuvilkimo metu buvo sulaužytas vilkiko vairo kolonėlės mechanizmas, nuostolių atlyginimą iš atsakovo J. L., UAB „Vistika“ ir UAB „Osvalda“ už nuvilkimą, saugojimą, remontą, nuomą, negautas pajamas prašė priteisti solidariai, tačiau pirmosios instancijos teismas tenkindamas ieškinį iš dalies nuostolių atlyginimą priteisė tik iš atsakovo J. L..

Dėl ginčo

10. Apeliantas su teismo sprendimu nesutinka, teigia, kad pirmosios instancijos teismo išvados, jog dėl nuostolių atsakingas yra tik atsakovas J. L. nėra pakankamai pagrįstos. Atsakovo J. L. neteisėti veiksmai yra tiesioginiame priežastiniame ryšyje, jog ieškovė patyrė nuostolius, tačiau atsakovės UAB „Osvalda“ ir UAB „Vistika“ neįrodė, jog jos savo veiksmais neprisidėjo prie neigiamų pasekmių ieškovei atsiradimo, todėl turėjo pirmosios instancijos teismas turėjo taikyti alternatyvių priežasčių atvejį. Teisėjų kolegija su šiais argumentais nesutinka.

11. CK 6.263 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo (CK 6.263 straipsnio 2 dalis). Deliktinė atsakomybė kyla tik tuomet, kai nustatomos visos deliktinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys ir kaltė, išskyrus atvejus, kai įstatyme nustatyta atsakomybė be kaltės.

12. Priežastinis ryšys kaip civilinės atsakomybės sąlyga reglamentuojamas CK 6.247 straipsnyje, kur nustatyta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Priežastinio ryšio nebuvimas visais atvejais nesukelia asmeniui pareigos atlyginti žalą. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad CK 6.247 straipsnyje įtvirtinta lankstaus priežastinio ryšio samprata. Priežastinio ryšio lankstus taikymas atitinka civilinės atsakomybės tikslą kompensuoti padarytus nuostolius, kurių atsiradimas yra susijęs su veikimu ar neveikimu, dėl kurio šie nuostoliai atsirado. Teismai vertina visas aplinkybes ir žalos atsiradimo priežastis, kad nustatytų pakankamą neteisėtų veiksmų ir atsiradusių padarinių ryšį. Priežastinio ryšio, kaip civilinės atsakomybės sąlygos, nustatymas kartu reiškia teismo diskreciją svarstyti apie civilinės atsakomybės ribas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-53/2010). Priežastinis ryšys gali būti tiesioginis, kai dėl teisinę pareigą pažeidusio asmens veiksmų žala atsiranda tiesiogiai. Jis gali būti netiesioginis, kai asmens veiksmais tiesiogiai nepadarytas neigiamas turtinis poveikis, bet sudarytos sąlygos žalai atsirasti. Be to, pagal CK 6.247 straipsnį nereikalaujama, kad skolininko elgesys būtų vienintelė nuostolių atsiradimo priežastis; priežastiniam ryšiui konstatuoti pakanka įrodyti, kad skolininko elgesys yra pakankama nuostolių atsiradimo priežastis, nors ir ne vienintelė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-263/2007). Kasacinio teismo praktikoje priežastinio ryšio nustatymo civilinėje byloje procesą sąlygiškai galima padalyti į du etapus. Pirmame etape conditio sine qua non testu (ekvivalentinio priežastinio ryšio teorija) nustatomas faktinis priežastinis ryšys ir sprendžiama, ar žalingi padariniai kyla iš neteisėtų veiksmų, t. y. nustatoma, ar žalingi padariniai būtų atsiradę, jeigu nebūtų buvę neteisėto veiksmo. Antrame etape nustatomas teisinis priežastinis ryšys, kai sprendžiama, ar padariniai teisiškai nėra pernelyg nutolę nuo neteisėto veiksmo. Nustatant teisinį priežastinį ryšį reikia įvertinti atsakovo, jeigu jis elgtųsi kaip protingas ir apdairus asmuo, galimybę neteisėtų veiksmų atlikimo metu numatyti žalos atsiradimą, neteisėtais veiksmais pažeistos teisės ar teisėto intereso prigimtį ir vertę bei pažeisto teisinio reglamentavimo apsauginį tikslą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-364/2014 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).

13. Byloje nustatyta, kad atsakovas J. L. paliko vilkiką DAF stovėti draudžiamoje stovėti vietoje, neatidavė nei ieškovo atstovams, nei policijai vilkiko DAF užvedimo raktų. Negrąžindamas vilkiko DAF užvedimo raktų ieškovui, policijai iki jos nuvilkimo momento, atsakovas J. L. pažeidė bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad dėl ieškovo patirtų nuostolių yra atsakingas būtent atsakovas J. L..

14. Teisėjų kolegija pažymi, kad rungimosi civiliniame procese principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis), taigi nagrinėjamu atveju ieškovas turėjo įrodyti, kad dėl patirtų nuostolių civilinė atsakomybė turi būti taikoma visiems atsakovams, ieškovui neįrodžius civilinės atsakomybės sąlygų atsakovių UAB „Osvalda“ ir UAB „Vistika“ atžvilgiu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuostolių atlyginimą priteisė iš atsakovo J. L., o ne solidariai iš visų atsakovų.

15. Ieškovas procesiniuose dokumentuose teigė, jog atsakovė UAB „Osvalda“ ir jos pasitelkta UAB „Vistika“, kurios procesinė padėtis byloje yra taip pat atsakovė, netinkamai vykdė priverstinio nuvežimo paslaugas ir todėl vilkiko vairo mechanizmas (vairo kolonėlė) buvo sugadintas. Šias aplinkybes ieškovė grindė eksperto A. U. „Ataskaita apie transporto priemonės krovininio vilkiko (duomenys neskelbtini) v/n(duomenys neskelbtini) gedimų priežasties nustatymą“. Ataskaitoje nurodyta, kad SlA,,Presco Freighf“ atstovo prašymu buvo išnagrinėta pateikta medžiaga apie krovinio vilkiko (duomenys neskelbtini) vairo mechanizmo gedimus. Eksperto žiniai perduota tokia informacija: po atliktų evakuacijos darbų konstatuotas transporto priemonės vairo mechanizmo defektas. Evakuacijos metu nebuvo įmanoma patekti į kabiną, nes nebuvo raktų. Transporto priemonės perkėlimas vyko jos priekinius ratus pasukus į šoną ir užrakinus vairo mechanizme. Nėra žinoma, kokio tipo evakuatorius naudotas. Nėra žinoma, ar pradėjus evakuacijos darbus transporto priemonei atkurtas numatytasis oro slėgis pneumatinėje sistemoje. Atitinkamai atblokuota stabdžių sistema. Ekspertui užduotas klausimas: Ar evakuacijos darbų metu perkeliant transporto priemonę su vairo mechanizme užrakintais priekiniais ratais gali įvykti vairo mechanizmo gedimai? Ekspertas į šį klausimą atsakė: Taip. Transporto priemonės perkėlimas su vairo mechanizme užrakintais priekiniais ratais galėjo sukelti vairo mechanizmo defektus. Techniniu požiūriu bet kurios transporto priemonės perkėlimas su užrakintu vairo mechanizmu labai apkrauna vairo mechanizmą ir ypač mechanizmo užraktą. Vairo mechanizmo užraktas skirtas kaip papildoma apsaugos nuo vagystės parinktis, tačiau nėra sukurtas taip, kad atlaikytų dideles mechanines apkrovas, atsirandančias važiuojant transporto priemone, kai vairo mechanizme užfiksuoti ratai. Taigi ataskaitoje nurodoma, jog nėra žinoma, kokiu tipo evakuatorius buvo naudotas, nėra žinoma, ar pradėjus evakuacijos darbus transporto priemonei atkurtas numatytasis oro slėgis pneumatinėje sistemoje, atitinkamai atblokuota stabdžių sistema. Be to, ataskaitoje nurodoma, jog vairo mechanizmo užraktas skirtas kaip papildoma apsaugos nuo vagystės parinktis, tačiau nėra sukurtas taip, kad atlaikytų dideles mechanines apkrovas važiuojant transporto priemone, kai vairo mechanizme užfiksuoti ratai, tačiau, liudytojas I. B. nurodė, kad su vilkiku nebuvo važiuojama, vilkikas buvo vos kelis metrus atitrauktas nuo šaligatvio ir po to evakuotas užkėlus ant specialios transporto priemonės (evakuatoriaus), todėl teisėjų kolegijos vertinimu, šia ataskaita pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesirėmė, kadangi ji buvo atlikta neturint pakankamai informacijos, jog būtų duota objektyvi išvada (CPK 178, 185 straipsniai).

16. Atsakovės nesutikdamos su ieškovės teiginiais, kad priverstinio nutempimo paslaugos buvo vykdytos netinkamai, savo poziciją grindė UAB „Autokurtas“ ir UAB „Dafta“ pateiktais paaiškinimais. Į atsakovės pateiktą klausimą, ar šio modelio DAF vilkiko vairo mechanizmui esant užrakintam vilkiko priekiniai ratai sukasi, kai vilkikas traukimas, UAB „Autokurtas“ nurodė, kad šio modelio DAF vilkiko vairo mechanizmui esant užrakintam vilkiko priekiniai ratai sukasi, kai vilkikas yra traukiamas. Į klausimą, ar šio modelio DAF vilkiko priekinėje ašyje yra energoakumuliatoriaus ar stabdžių kameros, UAB „Autokurtas“ nurodė, kad šio modelio DAF vilkiko priekinėje ašyje yra stabdžių kameros. Į klausimą, ar šio modelio DAF vilkiko su išjungtu varikliu energoakumuliatorius ar stabdžių kameros blokuoja priekinių ratų sukimąsi, UAB „Autokurtas“ nurodė, kad šio modelio DAF vilkiko su išjungtu varikliu stabdžių kameros neblokuoja priekinių ratų sukimosi. UAB „Dafta“, atsakydama į atsakovės atstovo advokato Ž. S. paklausimą, nurodė, kad vilkiko (duomenys neskelbtini) priekinėje ašyje yra sumontuotos stabdžių kameros. Užgesinus variklį ar nesant slėgio stabdžių sistemoje, priekinės ašies stabdžiai nėra blokuojami, todėl ratai sukasi. Liudytojas I. B. taip pat paaiškino priverstinių nuvežimų eigą: kadangi priekiniai ratai stabdžių sistemos neblokuojami, atjungiamas tik galinių ratų blokavimas, tada su specialios įrangos pagalba vilkikas kraunamas ant evakuatoriaus. Taip pat atsakovai pateikė fotonuotrauką po vilkiko iškrovimo saugojimo aikštelėje, iš kurios matyti nepakitęs vilkiko priekinių ratų kampas ir, kad ratai nebuvo priverstinai išsukti pažeidžiant vairo mechanizmą. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliantė šių atsakovių pateiktų įrodymų nepaneigė, skirti ekspertizę byloje šioms aplinkybėms išsiaiškinti neprašė (CPK 178, 185 straipsniai).

17. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad solidariosios atsakomybės taisyklė deliktinės atsakomybės kontekste taikoma tik tuo atveju, jei nėra protingo pagrindo priskirti jos atskiras dalis konkretiems asmenims. Būtent atsakovai turi pareigą įrodyti, jog žala nėra bendra. Jei atsakovai įrodys, kad toks pagrindas yra (kad jų veiksmai lemia tik dalį žalos arba nesusiję su žalos atsiradimu), atsakomybė bus dalinė arba išvis nebus taikoma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-429-313/2015; 2021 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-344-701/2021, 25 punktas).

18. Nurodytos aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad atsakovės UAB „Osvalda“ ir UAB „Vistika“ įrodė, jog vairo mechanizmas sulaužytas ne dėl jų veiksmų, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai netaikė alternatyvių priežasčių atvejo ir nepriteisė nuostolių atlyginimo iš visų atsakovų.

19. Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas sprendime nepateikė jokių motyvų, kodėl nereikia vadovautis policijos pareigūno 2024 m. balandžio 4 d. surašytu transporto priemonės nuvežimo aktu, kuriame nėra fiksuota, jog vilkiko vairo mechanizmas prieš jį nutempiant yra sugadintas. Aplinkybė, jog galimai nuvežimo akte nebuvo rūpestingai nurodyti visi nuvežamos transporto priemonės trūkumai, nepašalina atsakovių UAB „Osvalda“ ir UAB „Vistika“ civilinės atsakomybės, nes jos patvirtino, jog atsakys bet kuriuo atveju už tuos trūkumus, kurie nenurodyti akte t. y. jų pareiga buvo pasirūpinti fiksuoti visus nuvežamos transporto priemonės trūkumus, dėl kurių galėtų būti taikoma civilinė atsakomybė. Apelianto argumentai atmestini.

20. 2023 m. spalio 10 d. Transporto priemonių nuvežimo, pervežimo, perkėlimo ir saugojimo paslaugų teikimo sutarties 19 punkte yra numatyta, jog teikėjas nuo transporto priemonės perdavimo jam momento iki jos faktinio grąžinimo savininkui, valdytojui ar įgaliotam asmeniui arba iki jos faktinio perdavimo transporto priemonės konfiskavimą vykdančiai institucijai ar kitiems įgaliotiems subjektams teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka visiškai materialiai atsako už transporto priemonės ar jos dalių, krovinio praradimą, trūkumą ir sugadinimą, neaprašytą transporto priemonės nuvežimo akte. Priverstinio transporto priemonių nuvežimo ir uždraudimo toliau važiuoti tvarkos aprašo 5 punkte, 5.2 papunktyje yra numatyta, jog policijos pareigūnas, nustatęs, kad transporto priemonė priverstinai nuvežtina, prieš priverstinai nuvežant transporto priemonę, nuodugniai apžiūri šią transporto priemonę, matomą jos įrangą (garso aparatūrą, anteną ir kitokią įrangą), matomus transporto priemonėje esančius daiktus, transporto priemonės gedimus. Transporto priemonės matoma įranga, gedimai, transporto priemonėje esantys daiktai filmuojami ir (arba) fotografuojami pažymint filmavimo ir (arba) fotografavimo faktą sprendimą dėl priverstinio transporto priemonės nuvežimo priėmusios institucijos nustatytos formos akte (toliau - aktas). Tai reiškia, jog policijos pareigūnui kyla pareiga priverstinio nuvežimo aktu fiksuoti tik matomus transporto priemonės gedimus. Nagrinėjamu atveju, vilkikas buvo užrakintas, o vilkiko raktai buvo pas atsakovą J. L., taigi buvo fiksuoti visi matomi vilkiko trūkumai, o vairo mechanizmo gedimo nebuvo galimybės nustatyti ir jį užfiksuoti priverstinio nutempimo akte, kadangi, neturint vilkiko ratų, nebuvo galimybės patekti į vilkiko vidų. Nurodytos aplinkybės neleidžia daryti išvados, kad atsakovės yra atsakingos už vilkiko sugadinimą dėl to, kad neužfiksavo visų nuvežamos transporto priemonės trūkumų.

21. Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino, jog vilkiko vairo mechanizmo sugadinimai galėjo būti padaryti ne tik vilkiką nuvežant iš jo buvimo vietos (duomenys neskelbtini), bet ir vilkiką iškraunant saugojimo aikštelėje (duomenys neskelbtini), taip pat vilkikui esant saugojimo aikštelėje. Galimai 2024 m. balandžio 4 d. policijos pareigūno surašytame transporto priemonės nuvežimo akte, nėra nurodytas vilkiko vairo mechanizmo sugadinimas, būtent dėl to jog tokio sugadinimo tuo metu galimai nebuvo ir jis yra atsiradęs vėliau, transportuojant vilkiką, jį iškraunant ar saugant aikštelėje. Apelianto argumentai atmestini.

22. Kaip byloje nustatyta, vilkikui DAF buvo išduotas laikinas leidimas dalyvauti kelių eisme, kuris galiojo iki 2024 m. balandžio 15 d., vieni jo techninių trūkumų: „Priekinis tiltas. Padidėjęs lakštinės pakabos laisvumas ties tvirtinimu prie rėmo ar tilto sijos arba kėbulo. Kairiosios spyruoklės galinė apatinė įvorė.“ Tarp BWB Group SIA ir J. L. buvo sudaryta žodinė sutartis dėl vilkiko (duomenys neskelbtini) remonto darbų atlikimo. A. J. L. 2024 m. kovo 26-27 d. pranešė ieškovui, kad reikalingos naujos detalės, kaina 308 Eur, naudotos detalės kaina 130 Eur, taip pat aušinimo skysčio kaina 50 Eur, kad remonto vieta – (duomenys neskelbtini). Atsakovas MB R Baltija 2024 m. kovo 26 d. išrašė sąskaitą pirkėjui SIA Bidnis 1 už vilkiko DAF remontą (vandens siurblys, aušinimo skystis, remonto darbai), iš viso 332,5 Eur. A. J. L. nurodė, kad 2024 m. kovo 29 d. su ieškovo atstovu susitarė, kad jis pervarys ginčo transporto priemonę į kitą stovėjimo vietą, t. y. į degalinę (duomenys neskelbtini), 2024 m. kovo 29 d. važiuojant ginčo automobilis pradėjo gesti, jam pavyko jį pastatyti (duomenys neskelbtini) esančiame įvažiavime, patikrinęs nustatė, kad baigėsi kuras, jokių nurodymų iš ieškovo atstovo negavo, todėl paliko ginčo transporto priemonę ten, iš kur ji buvo velkama. Raktus grąžino 2024 m. balandžio 27, 28 d., t. y. tada, kada galėjo ir patikrinęs transporto priemonės vidų, pamatė sulaužytą vairo mechanizmą. Nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad vilkiko vairo mechanizmas ieškovo atstovui pristatant vilkiką atsakovui J. L. nebuvo sugedęs, vairo mechanizmas sugadintas laikotarpiu nuo vilkiko pristatymo atsakovui J. L. iki 2024 m. 2024 m. balandžio 28 d., tai yra kai atsakovas J. L. grąžino vilkiko raktelius. Nors atsakovas J. L. tvirtina, kad vairo mechanizmo sugadinimą pamatė tik kai atvyko grąžinti vilkiko raktelių, šiuos teiginius patvirtinančių duomenų byloje nėra. Nors J. L. vilkiko DAF vairo mechanizmo – vairo kolonėlės apgadinimą patvirtinančią nuotrauką pirmą kartą siuntė ieškovo atstovui 2024 m. balandžio 29 d., tačiau pirmosios instancijos teismui siūlant, nepateikė minėtos fotonuotraukos originalo iš kurio būtų galima nustatyti tikslią nuotraukos padarymo datą ir laiką. Kaip minėta, atsakovės UAB „Osvalda“ ir UAB „Vistika“ byloje įrodė, kad vilkiko transportavimo metu nesulaužė vairo mechanizmo, todėl, atsižvelgiant į tai, kad vilkikas buvo paliktas neleistinoje stovėti vietoje, vilkiko raktai buvo pas atsakovą J. L., jis į ieškovo skambučius neatsakė, o vilkiko raktelių negrąžino daugiau nei mėnesį, todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovo J. L. elgesys teismui leidžia manyti, kad jis tokiais veiksmais sąmoningai prisiėmė visas galimas kilti neigiamas pasekmes.

23. Kaip minėta, priežastinis ryšys gali būti tiesioginis, kai dėl teisinę pareigą pažeidusio asmens veiksmų žala atsiranda tiesiogiai. Jis gali būti netiesioginis, kai asmens veiksmais tiesiogiai nepadarytas neigiamas turtinis poveikis, bet sudarytos sąlygos žalai atsirasti. Be to, pagal CK 6.247 straipsnį nereikalaujama, kad skolininko elgesys būtų vienintelė nuostolių atsiradimo priežastis; priežastiniam ryšiui konstatuoti pakanka įrodyti, kad skolininko elgesys yra pakankama nuostolių atsiradimo priežastis, nors ir ne vienintelė. Tarp atsakovo J. L. neteisėtų veiksmų, tai yra atsakovui J. L. paliekant vilkiką DAF draudžiamoje stovėti vietoje, užvedimo raktelių negrąžinimo daugiau nei mėnesį ir vairo mechanizmo sugadinimo egzistuoja priežastinis ryšys, nes vairo mechanizmas buvo sugadintas laikotarpiu nuo vilkiko pristatymo atsakovui J. L. iki vilkiko raktelių grąžinimo, atsakovas J. L. byloje įrodymų, kad nėra atsakingas už vairo mechanizmą nepateikė (CPK 178, 185 straipsniai).

24. Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepriteisė iš atsakovų už vairo mechanizmo sugadinimą 400 Eur. Apelianto argumentai iš dalies pagrįsti.

25. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nurodė, jog nenustatyta, kad atsakovė UAB „Vistika“ būtų sulaužiusi vairo mechanizmą - vairo kolonėlę, todėl nėra pagrindo ir ieškovo naudai priteisti 400 Eur už pakeistą vairo kolonėlės detalę.

26. Nors A. P. individuali įmonė suklydo dėl vairo mechanizmo – vairo kolonėlės pavadinimo ir jį vadino vairo trauke, tačiau ieškovė pateikė įrodymus, kokio dydžio buvo jos nuostoliai remontuojant vairo mechanizmą, tai yra, kad vairo kolonėlės pakeitimas kainavo 400 Eur. Remontą atlikęs A. P. apklaustas teismo posėdžio metu patvirtino, jog reikėjo keisti sulaužytą vairo mechanizmo (kolonėlės) detalę, patikslino aplinkybes, pateikė įrodymus dėl konkrečios remonto vietos ir detalių pavadinimo, todėl darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepriteisė ieškovui 400 Eur vairo mechanizmo išlaidų. Konstatavus, kad atsakomybė dėl vairo mechanizmo sugadinimo tenka atsakovui J. L., teismo sprendimo dalis nuostolių priteisimo keistina, nuostolių atlyginimo suma priteista iš atsakovo J. L. padidintina 400 Eur, tai nuo 4725,60 Eur iki 5125,60 Eur.

27. Apeliantas teigia, kad nepagrįstai atmestas ir reikalavimas dėl kitų remonto išlaidų: akumuliatorius (118 Eur), energoakumuliatorius (40 Eur), kuro filtras (28 eur), remonto išlaidų (300 Eur) priteisimo, tokios teismo išvados nėra motyvuotos, byloje nė viena iš šalių nepateikė priešingų įrodymų, jog vilkikas galėjo būti suremontuotas mažesnėmis sąnaudomis arba kitokiu būdu (nekeičiant nurodytų detalių ar pan.), todėl pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo savo iniciatyva, nepagrindžiant tokio sprendimo motyvo, mažinti realiai patirtas vilkiko remonto išlaidas ir kainą.

28. Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus.

29. Ieškovas byloje pateikė duomenis, kad keitė kuro filtro, akumuliatoriaus, energoakumuliatoriaus dalis, tačiau neįrodė, kad šias dalis buvo priverstas keisti dėl to, kad vilkikas DAF buvo priverstinai nuvilktas ir saugojamas, todėl teisėjų kolegijos vertinimu, ši ieškovo ieškinio dalis atmesta pagrįstai.

30. Apeliantė teigia, kad pateikė įrodymus, jog nuo 2024 m. kovo 27 d. iki 2024 m. liepos 25 d. buvo teisėta vilkiko valdytoja, tai pripažino ir teismas. Byloje pateikti duomenys, priešingi teismo išvadai, jog ieškovė turi licenciją, taip pat leidimą vežti krovinius ES ir ji galioja nuo 2021 m. liepos 7 d. iki 2031 m. liepos 6 d., taigi ieškovė įrodė, jog naudodama vilkiką ji turėjo realią galimybę gauti pajamų. Negautų pajamų dydis įrodinėtas atsižvelgiant į principą, jog negautos pajamos Lietuvos teisėje vertinamos, kaip negautas pelnas. Negautų pajamų suma yra 100 Eur už vieną dieną, kai ieškovė negalėjo naudotis vilkiku. Ieškovė negalėjo vilkiku naudotis nuo 2024 m. kovo 27 d. iki 2024 m. liepos 25 d., todėl už šį laikotarpį nuostolių suma negautų pajamų pavidalu yra – 12 100 Eur. Apeliantės argumentai nepagrįsti.

31. 2009 m. spalio 21 d. Europos Parlamento ir tarybos reglamento (EB) Nr. 1072/2009 dėl bendrųjų patekimo į tarptautinio krovinių vežimo kelių transportu rinką taisyklių 4 straipsnio 5 dalyje yra numatyta, jog Bendrijos licencija ir patvirtintos jos kopijos pažymimos šiuos dokumentus išduodančios valdžios institucijos antspaudu bei parašu ir turi serijos numerį. Bendrijos licencijos ir patvirtintų jos kopijų serijos numeriai įtraukiami į nacionalinio elektroninio kelių transporto įmonių registro dalį, skirtą su vežėjais susijusiems duomenims. To paties straipsnio 6 dalis numato, jog patvirtinta Bendrijos licencijos kopija laikoma kiekvienoje vežėjo transporto priemonėje ir yra pateikiama bet kuriam įgaliotam tikrinančiam pareigūnui pareikalavus. Ši nuostata reiškia, jog licencijos kopija yra susiejama su konkrečia transporto priemone, kurią naudoja licencijos turėtojas tarptautiniam krovinių vežimui. Kaip matyti informacijoje iš Latvijos Autotransporto direkcijos internetinio puslapio apie licencijuotos vežėjus, ginčo vilkikui nėra išduota licencijos kopija, o tai reiškia, jog su ginčo vilkiku ieškovas neturi teisės vykdyti licencijuojamos krovinių vežimo veiklos ir iš to gauti pajamų. Be to, pirmosios instancijos teismas atmetė ieškovo reikalavimą priteisti negautas pajamas ir dėl to, jog ieškovas pateikė tik formalius visai kitos įmonės UAB „Laimlina“ veiklos rezultatus. Ieškovas nepateikė jokių realių savo veiklos grynojo pelno gavimo įrodymų. Ieškovas nepateikė ir veiklos modelio, kaip jis galėtų gauti grynojo pelno po 100 Eur per dieną. Ieškovas nepateikė ir duomenų, kad su ginčo vilkiku OAF iki 2024 m. kovo 29 d. ar po 2024 m. liepos 25 d., t. y. bet kokio kito laikotarpio, kai galėjo laisvai naudotis vilkiku OAF, kad jo pagalba būtų realiai gavęs nors kiek pajamų ar grynojo pelno. Esant nurodytoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog ieškovo pateiktas negautų pajamų skaičiavimas yra nepagrįstas finansų ar ekonomikos teorijos pripažįstamais metodais, todėl atmestinas.

Dėl kitų argumentų

32. Kiti šalių argumentai neturi esminės reikšmės skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. gruodžio 9 d. sprendimas byloje R. T. prieš Ispaniją, peticijos Nr. 18390/91; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-403/2022, 29 punktas). Apeliacinės instancijos teismas pritaria esminiams teismo sprendimo motyvams.

Dėl procesinės bylos baigties

33. Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai šioje byloje netaikė solidarios atsakomybės visų atsakovų atžvilgiu ir dalį ieškovo patirtų nuostolių priteisė tik iš atsakovo J. L.. Nustačius, kad ieškovas dėl atsakovo J. L. neteisėtų veiksmų patyrė 400 Eur vairo mechanizmo sutvarkymo išlaidų, pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl nuostolių priteisimo iš atsakovo J. L. keistina, padidinant priteistą nuostolių atlyginimo sumą nuo 4725,60 Eur iki 5125,60 Eur, taip pat padidintina suma, nuo 4725,60 Eur iki 5125,60 Eur, nuo kurios priteistinos 5 procentų palūkanos (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme

34. CPK 93 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. CPK 93 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidų atlyginimas priteisiamas ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai atmestų ieškinio reikalavimo daliai.

35. Ieškovas pateikė įrodymus kad patyrė 1872,7 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atsakovė UAB „Osvalda“ pateikė įrodymus, kad patyrė 5384 Eur bylinėjimosi išlaidų, kiti dalyvaujantys byloje asmenys duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė.

36. Pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą, iš esmės tenkinta 29 proc. ieškovo reikalavimų, todėl ieškovui iš atsakovo J. L. priteista bylinėjimosi išlaidų sumą padidintina nuo 499,07 Eur iki 530,03 Eur. Kadangi ieškovo ieškinio reikalavimai atsakovės UAB „Osvalda“ atžvilgiu atmesti, bylinėjimosi išlaidų atsakovei UAB „Osvalda“ priteista iš ieškovės padidintina nuo 3949,16 Eur iki 5384 Eur, teismo sprendimo dalis, kuria priteistos 1434,83 Eur bylinėjimosi išlaidos iš atsakovo J. L. naikintina.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

37. Ieškovas pateikė duomenis, kad apeliacinės instancijos teisme patyrė 1293 Eur bylinėjimosi išlaidų, atsakovė UAB „Osvalda“ pateikė duomenis, kad patyrė 1892,44 Eur bylinėjimosi išlaidų. Tenkinus apeliacinį skundą iš dalies, ieškovui iš atsakovo J. L. priteistina 374,97 Eur bylinėjimosi išlaidų, atsakovei UAB „Osvalda“ iš ieškovo priteistina 1892,44 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325–331 straipsniais, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

n u t a r i a:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. balandžio 9 d. sprendimą pakeisti.

Padidinti priteistą ieškovui Latvijos įmonei SIA Presco Freight (j. a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo J. L. (a. k. (duomenys neskelbtini) nuostolių atlyginimo sumą nuo 4725,60 Eur iki 5125,60 Eur.

Padidinti sumą priteistą sumą nuo 4725,60 Eur iki 5125,60 Eur, nuo kurios ieškovui Latvijos įmonei SIA Presco Freight (j. a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo J. L. (a. k. (duomenys neskelbtini) priteistos 5 (penkių) procentų dydžio metinės procesinės palūkanos nuo bylos iškėlimo teisme (2024 m. spalio 4 d., įskaitytinai) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Padidinti priteistą atsakovei UAB „Osvalda“ (j. a. k. (duomenys neskelbtini)) iš ieškovo Latvijos įmonės SIA Presco Freight (j. a. k. (duomenys neskelbtini) bylinėjimosi išlaidų sumą nuo 3949,16 Eur iki 5384 Eur.

Panaikinti teismo sprendimo dalį, kuria atsakovei UAB „Osvalda“ (j. a. k. (duomenys neskelbtini) priteistos 1434,83 Eur bylinėjimosi išlaidos iš atsakovo J. L. (a. k. (duomenys neskelbtini)

Kitą teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovui Latvijos įmonei SIA Presco Freight (j. a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo J. L. (a. k. (duomenys neskelbtini) 374,97 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti atsakovui UAB „Osvalda“ (j. a. k. (duomenys neskelbtini)) iš ieškovo Latvijos įmonės SIA Presco Freight (j. a. k. (duomenys neskelbtini) 1892,44 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.