Šiaulių apygardos teismo nutartis, 2A-500-124/2014

Teismas: Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2014-07-10
Bylos Nr.: 2A-500-124/2014
Teisminio proceso Nr.: 2-70-3-04271-2013-2
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Rasa Bartašienė, Danutė Matiukienė, Laisvė Aleknavičienė
Ieškovas: G. V.
Atsakovas: UAB „Mobusta“

Kategorijos

44.2.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
121.14pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. 2A-500-124/2014Teisminio proceso Nr. 2-70-3-04271-2013-2Procesinio sprendimo kategorija 44.2.4.1;121.14. (S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. liepos 10 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laisvės Aleknavičienės (pirmininkė ir pranešėja), Danutės Matiukienės, Rasos Bartašienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo G. V. ir atsakovo UAB „Mobusta“ apeliacinius skundus dėl Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. vasario 4 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-143-841/2014 pagal ieškovo G. V. ieškinį atsakovui UAB „Mobusta“ dėl žalos atlyginimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas ieškiniu (1 t., 1–6 b. l.) kreipėsi į teismą, prašydamas iš atsakovo UAB „Mobusta“ priteisti 8600,19 Lt žalą, 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovas nurodė, kad 2011-09-15 dieną ieškovas gavo AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį dėl žalos atlyginimo, kuriame nurodyta, jog 2008-11-10 įvyko įvykis, kurio metu buvo užlietas AB „Lietuvos draudimas“ apdraustas butas. Nesutikdamas su AB „Lietuvos draudimas“ ieškiniu, G. V. pateikė savo atsiliepimą, kuriuo trečiuoju asmeniu į bylą įtraukė UAB „Mobusta“, kaip asmenį, dėl kurio veiksmų kilo AB „Lietuvos draudimas“ ieškinyje nurodytos pasekmės.

Žemesnės instancijos teismas

2012-02-24 Vilniaus m. 1 apylinkės teismas priėmė sprendimą, kuriuo AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atmetė, motyvuodamas, jog žala draudimo bendrovei buvo padaryta ne dėl G. V., tačiau dėl UAB „Mobusta“ neteisėtų veiksmų. Vilniaus apygardos teismas 2013-02-08 sprendimu panaikino Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2012-02-24 sprendimą ir priėmė naują sprendimą, kuriuo tenkino AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį ir iš G. V. priteisė 2595 Lt žalos atlyginimą, 5% metines palūkanas nuo 2011-09-13 dienos iki 2013-04-10 dienos, kas sudaro 202,32 Lt, taip pat 1456 Lt bylinėjimosi išlaidų AB „Lietuvos draudimas“ naudai ir 46,87 Lt išlaidų valstybei.

2013-04-10 ieškovas G. V. sumokėjo AB „Lietuvos draudimas“ priteistą 4253,32 Lt sumą, 2013-04-11 Valstybinei mokesčių inspekcijai – 46,87 Lt sumą.

Ieškovas visiškai naują butą, esantį (duomenys neskelbtini) įsigijo iš UAB „Mobusta“ 2007-06-06. UAB „Mobusta“ ir ieškovo sudarytos buto pirkimo-pardavimo sutarties 4.5-4.6 straipsniai numato, jog pardavėjas UAB „Mobusta“ suteikė naujai pastatytam butui kokybės garantijas ir per buto garantinį terminą atsako už visus buto defektus, nustatytus per garantinį laikotarpį.

2008-05-13 ieškovo butui buvo pradėtas tiekti vanduo ir jau tada po grindimis esančiame smėlio sluoksnyje pradėjo kauptis vanduo. 2008-11-30 dieną be priežasties pradėjo drėkti ieškovo buto sienos. 2008-12-10 po eilinio vamzdžių tikrinimo ieškovas atsitiktinai išgirdo šnypščiančio vandens garsą ir pamatė drėkstančią vietą, kurioje vamzdžiai ieškovo bute išeina iš po grindų. Toje vietoje išdaužius grindis buvo rastas kiauras vamzdis. Ieškovas jokių statybos darbų, dėl kurių galėjo būti pragręžtas ar pradurtas vamzdis niekada neatlikinėjo. Ieškovas mano, jog vamzdis buvo pradurtas UAB „Mobusta“ įrenginėjant gipso kartono pertvaras ieškovo bute, jas tvirtinant medsraigčiais prie grindų. Šią aplinkybę patvirtina ir nustatyto vamzdžio nesandarumo nuotraukos. Pati UAB „Mobusta“ savo 2008-12-15 dienos rašte Vartotojų teisių apsaugos tarnybai pripažino, jog vamzdis tikėtina buvo pradurtas buto statybos metu, statant gipso kartono pertvarą, kurią ieškovas demontavo.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į ieškinį (1 t., 138–141 b. l.) atsakovas UAB „Mobusta“ prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad ieškovo teiginiai, jog dėl atsiradusios žalos kaltas atsakovas UAB „Mobusta“ laikytini tik jo subjektyviomis prielaidomis, nes jų nepatvirtina objektyvūs įrodymai. Įsigijęs butą, ieškovas pats ėmėsi buto pertvarkymo darbų, su UAB „Dailuma“ pasirašė statybos-remonto paslaugų sutartį, todėl neatmestina galimybė, kad vandens pratekėjimas galėjo atsirasti dėl šios įmonės atliekamų darbų. Neatlikus ekspertizės, negalima teigti, kad kiaurymę vamzdyje padarė atsakovas, o ne kiti asmenys. Butas buvo priduotas kaip tinkamas naudoti, prieš tai atlikus visus reikiamus, tame tarpe ir vamzdynų hidraulinius bandymus. Nurodė, kad nesutinka atlyginti antstolio išlaidų konstatuojant faktines aplinkybes bei už UAB „Tikslus matas“ atliktą termovizinį tyrimą, nes šios išlaidos buvo nereikalingos. Be to, ieškovas praleido 3 metų ieškinio senaties terminą, todėl prašė taikyti ieškinio senatį ir šiuo pagrindu ieškinį atmesti.

Dublike (1 t., 148–153 b. l.) ieškovas G. V. nurodė, kad ieškovo pareiga atlyginti AB “Lietuvos draudimas“ reikalaujamą priteisti sumą kilo 2013-02-08, kai buvo priimta Vilniaus apygardos teismo nutartis. Tą dieną ieškovui kilo žala, todėl nuo tos dienos skaičiuotinas ieškinio senaties terminas. Nepatyręs jokių realių piniginių nuostolių, ieškovas negalėjo šių nepatirtų nuostolių reikalauti iš UAB „Mobusta“. Tik tuomet, kai ieškovas realiai patyrė nuostolius, iškart pareiškė ieškinį atsakovui, todėl laikytina, kad ieškinio senaties termino ieškovas nepraleido. Atsakovas neatlygintinai pašalino nesandaraus vamzdžio problemą, pasiėmė kiaurą vamzdžio dalį, specialiai nepalikdamas ieškovui jokių galimybių atlikti nuodugnesnio vamzdžio pragręžimo bei kitų atsakovo suktų medsraigčių tipo palyginimo. Vandentiekio komunikacijų brėžinių ir schemų nebuvimas patvirtina aplinkybę, jog atsakovas ieškovo bute gipso kartono pertvaras montavo „aklai“, kas sudarė pagrindą pačiam atsakovui pažeisti vandentiekio vamzdį. Atsakovo argumentas, kad buvo atlikti sistemos hidrauliniai bandymai yra nepagrįsti, nes šio argumento atsakovas nepagrindė jokiais įrodymais.

Triplike (1 t., 156–158 b. l.) atsakovas UAB „Mobusta“ nurodė, kad su dublike išdėstytais argumentais nesutinka, nes atsakovas visus darbus atliko kokybiškai ir tinkamai, komisija 2008-02-19 pripažino namą tinkamu naudoti, todėl laikytina, kad ieškovas iš atsakovo įsigijo tinkamai pastatytą butą su daline apdaila. Vandens nuotėkis įvyko ieškovui rekonstravus ir eksploatuojant nusipirktą butą. Ieškovas nepasinaudojo rekomendacijomis samdyti ekspertus problemai nustatyti, todėl laikytina, kad jis elgėsi neapdairiai ir neatsakingai. Atsakovas manė, kad atstatyti ieškovo praleistą senaties terminą nėra pagrindo.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Šiaulių apylinkės teismas 2014 m. vasario 4 d. sprendimu (2 t., 24–27 b. l.) ieškinį tenkino iš dalies, priteisė ieškovui G. V. iš atsakovo UAB „Mobusta“ 2595,00 Lt dydžio žalą ir 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2013-06-13 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 977,85 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Teismas nurodė, kad po buto grindimis, kurioje buvo rastas vamzdis su įsuktu medsraigčiu, jokie darbai, dėl kurių būtų buvę pragręžtos grindys bei 5 cm betono sluoksnis iki vamzdžio, nebuvo atliekami. Antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokole nurodyta, kad, toje vietoje nėra ir nebuvo sienos ar kitų konstrukcijų, kurios būtų pritvirtintos prie grindų. Kadangi ieškovas įsigytame bute apsigyveno tik rugsėjo mėnesį, tuomet ir pradėjo naudoti karštą vandenį, todėl teismas laikė, kad vamzdis su jame įsriegtu medsraigčiu galimai buvo paklotas namo statybos metu, kol ieškovas bute negyveno, vanduo nebuvo naudojamas, nes karšto vandens vamzdžiu netekėjo. Pradėjus vandenį naudoti, jis po truputį sunkėsi, sudrėkino smėlį, perdangą ir pateko į žemiau esančias patalpas. Iš Vilniaus miesto apylinkės teisme išnagrinėtos civilinės bylos Nr.2-988-727/2012 medžiagos matyti, kad atsakovo statytame name buvo nustatyta ir daugiau nekokybiškai atliktų darbų, rasta trūkumų, ką patvirtino ir kompetentingos institucijos, nurodžiusios tuos trūkumus pašalinti. Atsakovo kaltę netiesiogiai patvirtina ir tai, kad, nors bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyta, kad pragręžtą vamzdį išpjovė ir išsinešė atsakovo darbuotojai, kurie sutvarkė įvykio vietą, į ją įmontuodami kitą vamzdį, atsakovo atstovas direktorius neigė tai, nors teismo posėdyje patvirtino faktą, kad išpjautą vamzdį su skyle matė. Atsakovas neatliko jokių minėto vamzdžio ištyrimo darbų, kad galėtų apsiginti nuo galimų kaltinimų ar žalos reikalavimo. Teismas laikė, kad ieškovas iš UAB „Mobusta“ įgijo netinkamą daiktą, todėl teisėtai reiškia reikalavimą dėl patirtos žalos atlyginimo.

Teismas nurodė, kad tikrasis žalos dydis yra 2595,00 Lt suma, kuri iš ieškovo buvo pareikalauta ir priteista kitoje byloje. Šios žalos susidarymo priežastis – atsakovo netinkamai atlikti statybos darbai, lėmę tai, kad vandentiekio vamzdyje buvo įsriegtas medsraigtis, pro susidariusią kiaurymę prasisunkė vanduo ir taip buvo padaryta 2595,00 Lt žala žemiau esančiam butui. Todėl ieškovo reikalavimą dalyje dėl 2595,00 Lt žalos atlyginimo teismas tenkino.

Teismas netenkino ieškovo reikalavimo atlyginti jo Vilniaus miesto apylinkės teisme išnagrinėtoje byloje patirtas bylinėjimosi, atstovavimo ir procesinių dokumentų siuntimo išlaidas. Teismas nurodė, kad ieškovui buvo siūloma padarytą žalą atlyginti geranoriškai, to nepadarius, AB Lietuvos draudimas kreipėsi į teismą, atsakovas pats pasirinko atstovą ir patyrė bylinėjimosi išlaidas, kurios, jam atlyginus žalą geranoriškai, šioje byloje nebūtų susidarę. Teismo sprendimas Vilniaus miesto apylinkės teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-988-727/2012, yra įsiteisėjęs ir įvykdytas, ieškovas kasacine tvarka šių sprendimų neskundė. Nurodyti sprendimai įgijo prejudicinę ir res judicata galią, todėl teismas nesprendė klausimo dėl bylinėjimosi išlaidų perskirstymo.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas nurodė, kad žala iš ieškovo priteista 2013-02-08 Vilniaus apygardos teismo sprendimu, ieškovas kreipėsi su ieškiniu į Šiaulių apylinkės teismą 2013-06-13, teismas laikė, kad ieškovas nėra praleidęs nustatyto vienerių metų senaties termino (LR CPK 1.125 str. 7 d).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai

Ieškovas G. V. apeliaciniu skundu (2 t., 37–41 b. l.) prašo pakeisti Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. vasario 4 d. sprendimą ir ieškinį tenkinti visiškai, priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

1. Pirmos instancijos teismas taikė ne visišką apelianto patirtų nuostolių atlyginimą, nukrypdamas nuo visiško nuostolių atlyginimo principo, tuo pažeisdamas apelianto teisę į nuostolių atlyginimą. Apeliantas neatliko nė vieno veiksmo, kuris būtų buvęs neprotingas ar nesąžiningas atsakovo atžvilgiu. Apeliantas natūraliai gynėsi nuo jam pareikštų nepagrįstų AB „Lietuvos draudimas“ reikalavimų. Teismas, skundžiamu sprendimu priteisdamas apelianto naudai tik dalį jo patirtų nuostolių, visiškai neatsižvelgė į vieningą visų apelianto patirtų nuostolių prigimtį, vieningą kilmę, vieningą nuostolių atsiradimo priežastinį ryšį. Teismas neatsižvelgė į anksčiau atsakovo užimtą poziciją, jog minėti nuostoliai turi tekti G. V., nors pats atsakovas buvo kaltas dėl visų nuostolių atsiradimo.

2. Visos be išimties apelianto išlaidos buvo patirtos dėl to, jog UAB „Mobusta“ paliko savo darbų broką. Apeliantas G. V. dėl to ir nesutiko geranoriškai atlyginti žalos AB „Lietuvos draudimas“, kadangi žalą padarė ne jis. Apeliantas niekada neatliko jokių veiksmų ar neveikimo, dėl kurių AB „Lietuvos draudimas“ reikalauta žala atsirado.

3. Teismas nepagrįstai konstatavo, jog apeliantas neturėjo teisės gintis nuo pareikšto ieškinio. Apeliantui nesigynus nuo ieškinio, pripažinus žalą ir ją savanoriškai atlyginus, apeliantas taip būtų priverstas pripažinti savo kaltę. Tai reiškia, jog būtų apsunkinta apelianto teisė nukreipti regresinius patirtos žalos reikalavimus į UAB „Mobusta“. Atsakovas buvo informuotas, jog į jį bus galiausiai nukreipti visi regresiniai reikalavimai.

4. Pirmos instancijos teismas sprendime nenurodė, jog kurios nors apelianto išlaidos būtų buvę neprotingos ar nesusiję su byla. Teismas nurodė tik tai, jog jas apeliantas patyrė savo rizika. Su tokia teismo argumentacija visiškai negalima sutikti vien dėl to, jog atsakovas UAB „Mobusta“ abiejų civilinių bylų nagrinėjimo metu melavo teismams apie savo civilinės atsakomybės draudimo sutartis. Atsakovas nuslėpė, jog buvo savo civilinę atsakomybę apdraudęs toje pačioje draudimo bendrovėje, kuri reikalavo iš apelianto žalos atlyginimo. AB „Lietuvos draudimas“ taip pat atsisakė apeliantui suteikti sudarytas draudimo sutartis su UAB „Mobusta“ patvirtinančią informaciją. Iš šių aplinkybių tampa aišku, kodėl apeliantas G. V. buvo priverstas gintis nuo jam AB „Lietuvos draudimas“ pareikšto nepagrįsto ieškinio.

Atsiliepimas

5. Atsakovas nenurodė jokių argumentų, dėl kurių nesutinka su kuria nors atskira ieškinio dalimi. Atsakovui pateikus tik bendrus gynimosi nuo ieškinio argumentus, pirmos instancijos teismas neturėjo jokio teisinio pagrindo savo iniciatyva mažinti apelianto reikalaujamos atlyginti žalos dydžio. Sumažinęs priteistiną sumą, pirmos instancijos teismas pažeidė šalių rungtyniškumo principą. Be to, pirmos instancijos teismas nenurodė materialinės teisės normos, dėl kurios ieškinio dalis buvo atmesta.

Šalies argumentai

Atsakovas UAB „Mobusta“ apeliaciniu skundu (2 t.,30–34 b. l.) prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. vasario 4 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

1. Teismo sprendimas yra šališkas, nes teismas sprendime vadovavosi išskirtinai ieškovo motyvais ir jo nurodomomis faktinėmis aplinkybėmis, visiškai nemotyvuotai atmesdamas atsakovo argumentus, išdėstytus atsakovo procesiniuose dokumentuose, o taip pat atsakovo atstovo išsakytus teismo posėdyje.

2. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad ieškovas įgijo iš atsakovo netinkamai pagamintą daiktą, dėl kurio patyrė nuostolių – turėjo atlyginti žalą trečiajam asmeniui. Prieš komisijai pripažįstant namą tinkamu naudoti buvo atlikti visi reikalingi, tame tarpe ir hidrauliniai bandymai, ir jokių šildymo, vandentiekio ir vandens paruošimo sistemos nesandarumų ar pažeidimų nebuvo nenustatyta. Todėl laikytina, kad ieškovas iš atsakovo įsigijo tinkamai pastatytą butą su daline apdaila.

3. Ieškovo virtuvėje remonto darbus, tame tarpe ir sienų demontavimo darbus, atliko UAB „Dailuma“. Šios įmonės darbuotojai galėjo pragręžti vamzdį, tačiau teismas visiškai nesiaiškino, ar atlikdama remonto darbus UAB „Dailuma“ nepažeidė karšto vandens vamzdžio, t. y. ar ji nėra kalta dėl ieškovo patirtos žalos.

4. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog vamzdis su jame įsriegtu medsraigčiu galimai buvo paklotas namo statybos metu. Pažymėtina, kad Vilniaus apygardos teismas 2013 m. vasario 8 d. sprendimu panaikino pirmos instancijos teismo sprendimą ir konstatavo, kad teigti, jog kiaurymė vamzdyje galėjo atsirasti montuojant pertvarą, o ne ją ardant, ir kad kiaurymę padarė UAB „Mobusta“, o ne kiti asmenys, nėra jokio pagrindo. Šiaulių apylinkės teismo sprendime nustatytos aplinkybės prieštarauja aukštesniojo teismo nustatytoms aplinkybėms.

Žemesnės instancijos teismas

5. Teismo sprendimu pirmos instancijos teismas nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos, vertindamas įrodymus ir nustatydamas reikšmingas bylos aplinkybes.

6. Šioje byloje turėjo būti taikomas CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatytas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas. Ieškovas pripažino, kad apie savo pažeistas teises sužinojo 2008 metų spalio-gruodžio mėnesiais, tą jis nurodė savo ieškinyje. Ieškinį teismui pateikė 2013 m. birželio 17 d., praleidęs CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatytą sutrumpintą trejų metų senaties terminą. Ieškovas ieškinyje pripažino, kad yra praleidęs terminą, tačiau laikė, kad praleido dėl svarbių priežasčių.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą (2 t., 48–51 b. l.) ieškovas G. V. prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti, priteisti apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodė, kad visos inžinerinės sistemos ieškovo name nebuvo tinkamai patikrintos, teismo posėdžio metu atsakovas pripažino, kad visas vandentiekio komunikacijas daugiabučiame name tiesė be jokių planų ar brėžinių, po ieškovo buto grindimis įvykusi vandentiekio avarija buvo ne pirma naujai pastatytame daugiabučiame name. Anksčiau UAB „Mobusta“ pripažino, jog kiaurymė vamzdyje buvo padaryta montuojant gipso kartono pertvaras, o apeliaciniame skunde atsakovas pakeitė savo poziciją ir anksčiau pripažintą aplinkybę pradėjo neigti. Dvilypės pozicijos laikymasis patvirtina tik atsakovo apeliacinio skundo teiginių nepagrįstumą. Atsakovas nepateikė į bylą pastato hidraulinių bandymų aktų, nors atsakovas vienintelis jais disponavo. Nuostolius ieškovas patyrė tik tada, kai gavo teismo sprendimą ir jį įvykdė, tai įvyko tik 2013 metais, todėl ieškinio senaties termino ieškovas nepraleido.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą (2 t., 56–58 b. l.) atsakovas UAB „Mobusta“ prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad prieš komisijai pripažįstant namą tinkamu naudoti buvo atlikti visi reikalingi, tame tarpe ir hidrauliniai bandymai ir jokių šildymo, vandentiekio ir vandens paruošimo sistemos nesandarumų ar pažeidimų nebuvo nenustatyta. Laikytina, kad ieškovas iš atsakovo įsigijo tinkamai pastatytą butą su daline apdaila. Karšto vandens tiekimo vamzdį galėjo pažeisti UAB „Dailuma“. Jeigu ieškovas būtų atsakingai įvertinęs visas aplinkybes, ir geranoriškai atlyginęs AB „Lietuvos draudimas“ prašomą sumą, tai papildomų išlaidų, žymiai viršijančių žalos dydį, būtų išvengęs. Vilniaus apygardos teismas civilinėje byloje Nr. 2-988-727/2012 konstatavo, jog teigti, kad kiaurymė vamzdyje po grindimis galėjo atsirasti montuojant pertvarą, o ne ją ardant, ir kad kiaurymę padarė būtent UAB „Mobusta“, o ne kiti asmenys, nėra jokio pagrindo. Šis sprendimas yra įsiteisėjęs ir turi prejudicinę galią. Atsakovas nurodė, kad pasilieka prie savo apeliaciniame skunde išdėstytos nuomonės ir argumentų.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

Motyvuojamoji dalis

teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, taip pat ir priimtus CPK 314 str. tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 str. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Ši byla nagrinėjama ieškovo G. V. ir atsakovo UAB „Mobusta“ apeliacinių skundų ribose. Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 d.).

Atsakovo UAB „Mobusta“ apeliacinis skundas atmestinas, ieškovo G. V. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Byloje nustatyta, kad 2007-06-06 ieškovas G. V. iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Mobusta“ pirkimo –pardavimo sutartimi įgijo 81,84 kv. m butą, esantį (duomenys neskelbtini) (1t., 57-62 b.l.). 2006-03-20 d. tarp šalių buvo sudaryta Statomo buto finansavimo sutartis (1 t., 64-75 b. l.).Taigi, šalis siejo tiek būsimojo buto pirkimo-pardavimo santykiai (CK 6.401 straipsnis), tiek nekilnojamojo turto – buto pirkimo-pardavimo santykiai (CK aštuntasis skirsnis), nes ieškovas su atsakovu buvo sudaręs preliminariąją būsimo buto pirkimo-pardavimo sutartį Nr.21, pagal kurią atsakovas UAB „Mobusta“ įsipareigojo pats pastatyti ir perduoti ieškovo nuosavybėn ginčo butą su priklausiniu-požeminio garažo 1 automobilio parkavimo vietą. Ieškovas įsipareigojo nupirkti, sudarant pagrindinę pirkimo-pardavimo sutartį. Pradėjus eksploatuoti butą, 2008-11-10 iš ieškovo buto buvo užlietas AB „Lietuvos draudimas“ apdraustas apačioje esantis butas Nr.5,priklausantis S. P., dėl ko AB „Lietuvos draudimas“ iš ieškovo, kaip buto savininko (CK6.266 str.) prisiteisė S. P. išmokėtą draudimo sumą-2595 Lt. Ieškiniu ieškovas G. V. prašo priteisti iš UAB „Mobusta" visus savo patirtus nuostolius- 8600,19 Lt. Šiuo atveju atsakovui atsiranda sutartinė atsakomybė, nes ieškovas butą įgijo iš atsakovo 2007-06-06 pirkimo –pardavimo sutartimi, kuris kartu buvo ir šio buto statytojas, pagal preliminariąją būsimo buto pirkimo-pardavimo sutartį Nr.21 atsakovas UAB „Mobusta“ įsipareigojo pastatyti per atitinkamą terminą tam tikro užbaigtumo butą bei buto priklausinį-1 vietą požeminiame garaže, o ieškovas įsipareigojo nupirkti, sudarant pagrindinę pirkimo-pardavimo sutartį. Byloje ieškovas reiškia ieškinį 8600,19 Lt sumai nuostolių atlyginimui, kuriuos jis patyrė dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), pardavėjo bei statytojo kaltės, pastarajam netinkamai atlikus darbus, t.y. netinkamai įrengus karšto vandens sistemą, kurioje buvo įmontuotas ar paties ieškovo medsraigčiu pradurtas vamzdis. Dėl šio defekto, pradėjus naudotis butu, 2008 m 11 10 d. buvo užlietas apačioje esantis (duomenys neskelbtini) butas, priklausantis S. P., apdraustas AB „Lietuvos draudimas“ nuo įvairių draudiminių rizikų. Kadangi butas buvo užlietas iš ieškovui G. V. nuosavybės teise priklausančio buto Nr. 5, 2013-02-08 Vilniaus apygardos teismo sprendimu (civ.byla Nr.2A-1099-275/2013) iš G. V. priteisė 2595 Lt žalos atlyginimą, 5% metines palūkanas nuo 2011 09 13 dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, kurios sprendimo įvykdymo dieną (2013-04-10) sudaro 202,32 Lt, taip pat 1456 Lt bylinėjimosi išlaidų AB „Lietuvos draudimas" naudai ir 46,87 Lt išlaidų Lietuvos valstybei. Taip pat ieškovas prašo priteisti jo paties patirtas 4 000 Lt bylinėjimosi išlaidas nagrinėtose bylose pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose (Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo civ. byloje Nr.2-5839-841/2013 ir Vilniaus apygardos teisme civ. byloje Nr. 2A-1099-275/2013), 300 Lt už faktinių aplinkybių konstatavimą, viso 8600,19 Lt. Dalį ieškovo reikalavimų sudaro reikalavimai dėl netinkamos kokybės perduoto daikto, kurį pastatė pats atsakovas. Kita dalis ieškovo reikalavimų susideda iš paties ieškovo patirtų išlaidų, kurių jis nebūtų patyręs, jei atsakovas iš karto būtų atlyginęs AB “Lietuvos draudimas“ reikalautą paties atsakovo padarytą žalą. Tokiu atveju ieškovui nebūtų reikėję patirti atstovavimo ir kitų išlaidų.

Dėl atsakovo apeliacinio skundo

CK6.245 straipsnio 1 dalyje civilinė atsakomybė apibrėžta kaip turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Bet kuriai civilinės atsakomybės rūšiai (tiek sutartinei, tiek deliktinei) taikyti reikalinga nustatyti visas būtinąsias civilinės atsakomybės sąlygas: nukentėjusios šalies patirtą žalą (nuostolius), atsakingos dėl žalos atsiradimo šalies neteisėtus veiksmus (neteisėtą neveikimą) ir kaltę (išskyrus griežtosios civilinės atsakomybės taikymo atvejus) bei priežastinį neteisėtų veiksmų (neteisėto neveikimo) ir padarytos žalos (nuostolių) ryšį. Byloje nėra ginčo, kad prasiveržus vandeniui, buvo apgadintas apatinis butas, kurio aplieto buto savininkui draudimo įmonė atlygino patirtus nuostolius, o ieškovas šiuos nuostolius atlygino draudimo įmonei.

Atsakovas nesutinka su teismo išvadomis dėl jo kaltės konstatavimo, įrengiant karšto vandens vamzdžius, kadangi ieškovo bute vėliau buvo atliekami rekonstrukcijos darbai .

Šalių sudarytos pirkimo-pardavimo sutarties 4.5-4,6 punktais pardavėjas (atsakovas) kaip statybos darbų generalinis rangovas, vadovaujantis Statybos ir kitais LR norminiais aktais atliktiems statybos darbams suteikė įstatyme numatytas garantijas, nurodydamas, kad pardavėjas per visą garantinį laiką užtikrins, kad turtas atitiktų normatyvinių statybos dokumentų nustatytus rodiklius ir būtų tinkamas naudoti pagal jo paskirtį, numatė atsakomybę už turto defektus, nustatytus per garantinį laikotarpį. Taip pat numatė, kad pardavėjas savo lėšomis remontuoja ir arba per įmanomą trumpiausią(protingą laiką) laiką pakeičia tinkamą tą turto ar pastato statybos dalį.

Iki patalpų perdavimo ieškovui atsakovas buvo šių patalpų savininkas ir statytojas. LR statybos įstatymo 36 straipsnio 1 dalis numatė, kad garantinis terminas negali būti trumpesnis (skaičiuojant nuo statinio pripažinimo tinkamu naudoti dienos) kaip 5 metai, o paslėptų statinio elementų (konstrukcijų, vamzdynų ir kt.). Kadangi defektai dėl netinkamo šilto vandens vamzdžio paklojimo buvo konstatuoti 2008-10-11d., todėl defektai buvo nustatyti garantinio termino ribose.

CK 6.697 straipsnio 1 dalyje nustatyta statybos rangovo darbų kokybės garantija – rangovas, jeigu ko kita nenustato statybos rangos sutartis, per visą garantinį laiką užtikrina, kad statybos objektas atitinka normatyvinių statybos dokumentų nustatytus rodiklius ir yra tinkamas naudoti pagal sutartyje nustatytą paskirtį. Jeigu darbų defektai nustatomi per garantinį terminą, rangovas privalo neatlygintinai juos pašalinti arba atlyginti užsakovui jų šalinimo išlaidas (CK 6.664 straipsnio 3 dalis). Rangovas atsako už defektus, nustatytus per garantinį terminą, jeigu neįrodo, kad jų atsirado dėl objekto ar jo dalių normalaus susidėvėjimo, jo netinkamo naudojimo ar užsakovo arba jo pasamdytų asmenų netinkamai atlikto remonto arba dėl užsakovo ar jo pasamdytų asmenų kitokių kaltų veiksmų (CK 6.697 straipsnio 3 dalis). Taigi defektų faktą privalo įrodyti užsakovas, bet jų susidarymo priežastis, šalinančias rangovo atsakomybę, privalo įrodyti rangovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje AB Panevėžio statybos trestas v. UAB AK ,,Aviabaltika“, bylos Nr. 3K-3-652/2004; 2005 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje E. M. v. UAB ,,Mindija“, bylos Nr. 3K-3-371/2005; 2009 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje AB If P&C Insurance AS v. UAB ,,Įrengimas“, bylos Nr. 3K-3-516/2009 ir kt.). Kasacinis teismas pažymėjo, kad užsakovas neprivalo įrodinėti rangovo neteisėtų veiksmų ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir žalos. Teisėjų kolegija pažymi, kad ši specifinė įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė nepaneigia ieškovo, reikalaujančio atlyginti statybos rangos darbų defektų šalinimo išlaidas, žalą, atsiradusią dėl to, pareigos įrodyti žalos (išlaidų) atsiradimo faktą ir jos dydį. Nagrinėjamoje byloje nustatytas defektų ieškovo bute atsiradimo garantiniu laikotarpiu faktas. Rangovo atsakomybė už darbų kokybę išlieka ir pasibaigus statybos rangos sutarčiai. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis).

Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Pagal CPK 185 straipsnį teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle. Teismai turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas. Svarbu, kad faktiniai duomenys (informacija) būtų patikimi. Įrodymų patikimumą patvirtina faktinių duomenų (informacijos), gautų iš keleto įrodinėjimo priemonių, tapatumas. Nešališka išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo turi būti daroma vadovaujantis logikos taisyklėmis, pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. M. v. DUAB „Baltijos garantas“, bylos Nr. 3K-3-98/2008; kolegijos 2008 m. rugsėjo 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. S. v. antstolė R. M. ir kt., bylos Nr. 3K-3-409/2008; kt.).

Atsakovas apeliacinį skundą grindžia teiginiais, jog pirmos instancijos teismas buvo šališkas, vadovavosi išskirtinai ieškovo motyvais, dėl to neva priėmė neteisėtą sprendimą. Atsakovas apeliaciniame skunde argumentuoja, jog pirmos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad ieškovas įgijo netinkamai pastatytą butą. Atsakovas nesutinka su teismo išvadomis dėl jo kaltės konstatavimo, įrengiant karšto vandens vamzdžius, kadangi ieškovo bute vėliau buvo atliekami rekonstrukcijos darbai. Šiuos argumentus apeliantas grindė statinio, kuriame yra butas, 2008-02-19 pripažinimo tinkamu naudoti aktu (1 t., 159-160 b. l.), kuriame patvirtinama, kad statinio inžinerinė įranga, tame tarpe ir šildymo, vandentiekio ir vandens paruošimo sistemos buvo patikrintos valstybinės priežiūros institucijų, aptarnaujančių bei naudojančių įmonių ir pripažintos tinkamomis naudoti.Ieškovas bylos nagrinėjimo metu pats bandė išreikalauti iš atsakovo šį teiginį patvirtinančius įrodymus, tačiau atsakovas nepateikė jokių nei daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), inžinerinių sistemų patikrinimo aktų, bandymo protokolų, nei buto inžinerinių sistemų patikrinimo dokumentų, iš kurių būtų galima spręsti, kokie inžinerinių sistemų patikrinimai buvo atliekami name ar ieškovo bute. Tokiu atveju sutiktina su atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytu argumentu, kad atsakovas negali remtis bendro pobūdžio viso statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktu, šis aktas neapsprendžia buto kokybės ir tinkamumo. Be to pažymėtina, kad 2009 02 03 dienos sprendimu Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos Nr. (7.9)-2D-235 konstatavo, jog statinio (duomenys neskelbtini) pripažinimo tinkamu naudoti komisija aplaidžiai atliko savo pareigas, nesilaikė STR reikalavimų ir toks statinys apskritai negalėjo būti pripažintas tinkamu naudoti,įpareigojo tuo metu buvusį Vilniaus apskrities viršininką kreiptis į teismą dėl šio akto atšaukimo (1t., 189-191 b. l.).Ieškovas nurodo, kad tai ir buvo padaryta.

Aktų nebuvimą patvirtina ir byloje esantys rašytiniai įrodymai, kad šie aktai nėra perduoti nei ieškovui, nei administruojančiai įmonei ar namo savininkų bendrijai (1t.,176-185,186 b. l.). Be to, vandentiekio vamzdynų sandarumo patikrinimai turėjo būti atliekami prieš užklojant vamzdynus betono sluoksniu. Byloje esantys žalos nustatymo užfiksavimo įrodymai 2008-10-10 komisijos, kurioje dalyvavo ir atsakovo atstovas, aktas patvirtina, jog po ieškovo buto grindimis įrengtame vamzdyje surasta mažiau nei 1 mm diametro kiaurymė, apžiūrėjusios komisijos nuomone, ši kiaurymė galėjo atsirasti, vykdant apdailos darbus, sukant sriegvarsčius į konstrukcijas (1t.,133 b. l.). Ieškovas prieraše nurodė, kad jokių apdailos darbų šioje vietoje, kad suktų visraigčius varžtus nebuvo vykdoma, buvo demontuota gipskartonio siena. Kadangi grindys ieškovo bute, turėjo būti betonuotos po vamzdynų sandarumo patikrinimo, todėl sutiktina su ieškovo nuomone, kad hidrauliniai bandymai galėjo ir neparodyti vėlesniame darbų etape pažeisto vamzdyno nesandarumo, nes gipso kartono pertvaros ieškovo bute paties atsakovo buvo tvirtinamos prie išbetonuotų grindų tik vėlesniame statybos darbų etape, negu atsakovo nurodyti, galimai atlikti hidrauliniai bandymai. Nepateikus aktų, neįmanoma nustatyti, ar buvo atlikti bandymai, kada jie buvo atlikti ir ar bandymai buvo atlikti visoje prijungiamoje sistemoje, ar tik dalyje iki vandens apskaitos mazgo (namo įvado). Atsakant į atsakovo skundo argumentus, kad atsakovui pažeidus vamzdį, vandens ištekėjimo požymiai turėjo pasirodyti anksčiau, atsižvelgtina ir į byloje patektą Hidraulikos katedros dr. A. L. pateiktą nuomonę, kad esant įsriegtam į vamzdį medsraigčiui, bandymų metu jis dirbo kaip kaištis, todėl atliekant bandymus, galėjo nutekėti nedidelis kiekis vandens, kurio mažas vandens tūris galėjo ir neturėti įtakos slėgio vamzdyne pokyčiui. Byloje yra duomenys, kad pratekėjimas atsirado jau anksčiau, pirmieji apatinio buto apliejimo požymiai pasireiškė 2008-09-21, ką patvirtina 2008-12-02 Turto sunaikinimo, sugadinimo akto duomenys (1t., 34–335, 36–37 b. l.).Be to, kad apliejimo požymiai atsirado seniau, patvirtina ir aprašyti buto sugadinimo akto priede nurodyti sugadinimo požymiai, nes jame fiksuojamas ir pelėsio susidarymas, grindplokštės sugadinimas (1t.,36-37 b. l.). Po karšto vandens vamzdžiu esant smėlio sluoksniui, žymesnis vandens nuotėkis galėjo pasireikšti žymiai vėliau. Byloje nustatyta, kad atsakovas ieškovo bute atliko ir dalinę apdailą (1t., 87 -89 b. l.). Atlikdamas šią apdailą, atsakovas bute įrenginėjo vidaus pertvaras (įrenginėjo 75 mm cinkuotų metalinių profilių karkasą, užpildytą garsą izoliuojančia vata ir iš abiejų pusių padengta vieno sluoksnio gipso kartono plokštėmis). Taip pat bute vėliau buvo atlikti demontavimo darbai, išmontuojant pertvaras, išklojant virtuvę plytelėmis, ką atliko UAB „Daluma“. Atsakovas mano, kad vamzdis galėjo būti pažeistas įmonės, atlikusios demontavimo darbus, tačiau tai tik subjektyvi atsakovo nuomonė, kadangi demontuojant gali būti tik išsukamas sraigtas, o ne įsriegiamas. Antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo aktas patvirtina, kad įvykio vietoje nėra sumontuota jokių įrenginių, ieškovas taip pat teigė, kad nebuvo atliekami jokie darbai (1t.,103–107,133 b. l.). Ieškovas neturėjo galimybės pasinaudoti ekspertų rekomendacijomis, kad nustatyti pažeidimo pobūdį, ištirti aplinkybes dėl vamzdžio pažeidimo, kadangi atsakovas pripažinęs, jog pažeidimai atsirado dėl jų įmonės kaltės, atsakovas UAB „Mobusta“ 2008-12-05 rašte Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai, valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai nurodė, kad tikėtina, jog kiaurymė karšto vandens vamzdyje atsirado, tvirtinant prie grindų laikančiąsias gipso kartono konstrukcijas, šį defektą atsakovas ieškovo bute pašalino, išėmė vamzdžio dalį, pakeisdamas tinkamu (1t., 134 b. l.), tuo atsakovas pripažino darbo trūkumus, o išimdamas vamzdžio dalį ir neperduodamas ieškovui bei pats nesikreipdamas į ekspertus nesudarė galimybės nustatyti pažeidimo pobūdį-ar tai buvo mechaninis pažeidimas, ar vamzdžio brokas. Tokiu būdu negalima teigti, kad ginčo butas buvo tinkamas naudoti pagal paskirtį, tuo tarpu ieškovas užfiksavo paslėptus trūkumus.

Apeliantas byloje remiasi tik savo subjektyviais samprotavimais, teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovas yra suinteresuotas bylos baigtimi asmuo, todėl jo teiginiai dėl sraigvarsčio išmontavimo reikšmės avarijai gali būti laikomi pagrįstais tik tuo atveju, jei juos patvirtina kiti įrodymai. Atsakovas neneigia, kad vandentiekio tiesimo komunikacijų klojimo, dalinės apdailos darbus, montuojant pertvarą ieškovo bute darbus atliko jo darbuotojai, pripažino, kad šiuos darbus atliko be jokių planų, brėžinių, jų ir nepateikė į bylą, kas patvirtina ieškovo bei paties atsakovo nurodytas aplinkybes, jog tikėtina, kad vamzdį pradūrė atsakovo darbuotojai arba jis sumontavo pažeisto vientisumo vamzdį. Nustatytas vandentiekio vamzdžio vientisumo pažeidimas, dėl ko šis negali būti naudojamas pagal paskirtį. Pažymėtina, kad atsakovo pozicija bylos nagrinėjimo metu buvo nenuosekli, pripažinęs kaltę ir pakeitęs vamzdžius, bylos nagrinėjimo metu ėmė neigti savo kaltę. Įrodymų, patvirtinančių kitų asmenų kaltę dėl vamzdžio pažeidimo, dėl ko galėjo kilti vandens nuotėkis, byloje nėra, o išvardintų įrodymų, kurie patvirtintų, kad nuotėkio priežastis buvo atsakovo netinkamai atlikti veiksmai, atsakovas nepaneigė. Dėl to pirmosios instancijos teismas, nenustatęs įrodymų tarpusavio prieštaringumo, vertino juos kaip pakankamus byloje įrodinėjamoms aplinkybėms nustatyti, pagrįstai rėmėsi išvardintais įrodymais ir sprendė, kad ieškovas iš atsakovo įgijo netinkamą daiktą už nustatytą per garantinį terminą atsiradusį defektą atsakingas atsakovas, dėl to jis patyrė nuostolius, atlygindamas dėl atsakovo kaltės padarytą žalą, patirdamas kitus nuostolius. Nepagrįstas atsakovo argumentas, kad teismas rėmėsi tik išnagrinėtoje byloje esančiais įrodymais, nes pirmosios instancijos teismas tyrė ir vertino šioje byloje esančius įrodymus. Pažymėtina, kad abiejose bylose dalis įrodymų yra tapatūs.

Nepagrįstas apelianto argumentas, kad ieškovas nereiškė pretenzijų atsakovui, ką paneigia byloje esantys rašytiniai įrodymai, skundas atsakovui, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai, Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai (1t.,115-116 b. l.), po ko atsakovas ištaisė nustatytą defektą (1t.,115-116,134 b. l.). Apeliantas neteisingai traktuoja Vilniaus apygardos sprendimą civ. byloje Nr.2A-1099-275/2013, kadangi apeliacinės instancijos teismas priešingai nurodė, kad šios išvados dėl to, kurios iš bendrovių veiksmų galėjo atsirasti kiaurymė po grindimis nėra būtinos nagrinėjamoje byloje, neesant pareikšto ieškinio asmenims, atlikusiems statybos darbus; ieškinys buvo reikštas buto savininkui už jo buto trūkumus, kurie daro žalą kitiems asmenims (1t., 60–65 b. l.).

Šiuo atveju atsakovui kilo sutartinė atsakomybė, ji kyla be kaltės, kurią prisiėmė atsakovas, parduodamas jo pastatytą butą ir garantuodamas pastatyto ir parduodamo daikto kokybę. Statybos darbų atlikimas yra atsakovo verslas, tai jo atsakomybė už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą yra be kaltės (CK 6.256 straipsnio 4 dalis). Tokia nuostata pagrindžiama tuo, kad rangovas, specializuodamasis statybos darbų srityje, užsiimdamas ūkine-komercine veikla, kurios tikslas – pelno siekimas, privalo turėti darbų atlikimui būtinus įgūdžius ir žinias, gerai žinoti savo teises bei pareigas ir veikia savo rizika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Polikopija“ v. J. B. reklamos paslaugų įmonė „Era“, bylos Nr. 3K-3-530/2007; 2014 m. vasario 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Klaipėdos hidrotechnika“ v. VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija, bylos Nr. 3K-3-3/2014 ). Šiuo atveju ieškovas yra vartotojas.

Apeliantas (atsakovas ) nesutinka su teismo išvadomis dėl ieškinio senaties termino ir mano, kad ieškinys turi būti atmestas, ieškovui jį praleidus (CK 1.126 str.2d., 1.131str.1d.).Iš procesinių dokumentų-atsiliepimo į ieškinį matyti, kad atsakovas mano, jog ieškovas praleido 3 metų ieškinio senaties terminą pareikšti ieškiniui dėl žalos atlyginimo(CK 1.125 str.8 d.). Teismas sprendė, kad ieškovas nėra praleidęs Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.125 straipsnio 7 dalyje nustatyto vienerių metų senaties termino.Teisėjų kolegija nesutinka su šia teismo išvada, nes šiuo atveju šalių santykius nereglamentuoja draudimo santykiai, bet kyla ginčas dėl žalos atlyginimo, atsiradusių, konstatavus paslėptus statybos darbų trūkumus, dėl parduoto netinkamos kokybės parduoto buto, kuris sukėlė žalą kitam asmeniui, o ją kaip savininkas CK 6.266 straipsnio pagrindu atlygino ieškovas kitam asmeniui - AB „Lietuvos draudimas“; šiam pareiškus ieškinį 2008-12-02 buvo užfiksuotas ieškovo teisės pažeidimas, tačiau jo dydis buvo konstatuotas 2013-02-08 Vilniaus apygardos teismui, priėmus ieškovui nepalankų teismo sprendimą ir priteisus iš ieškovo atitinkamas sumas. CK 1.125 straipsnio 8 dalis numato sutrumpintą 3 metų ieškinio senaties terminą reikalavimams. Žalos faktas ieškovui paaiškėjo iš 2008-11-10 surašyto akto apie apatinio buto Nr.1apliejimą, kur dalyvavo ir pats ieškovas (1t., 48 b. l.). 2009-02-21 AB „Lietuvos draudimas“ pateikė ieškovui pretenziją, reikalaudamas sumokėti įvykio metu padarytą žalą, kurią šis išmokėjo nukentėjusiam asmeniui (1t., 19 b. l.).Taigi, ieškovui nuo šio laiko tapo žinoma apie žalos dydį, ir nuo šios datos skaičiuotinas terminas ieškiniui pareikšti. Žala iš jo buvo priteista 2013-02-08 sprendimu, kurią jis draudimui apmokėjo 2013-04-11(1t.,60–65, 67 b. l.). Teisėjų kolegija pažymi, kad faktinės bylos aplinkybės sudaro pagrindą atnaujinti praleistą senaties terminą. Ieškovas apie padarytą žalą pranešė atsakovui, savo teises gynė kitoje civilinėje byloje, jas gynė aktyviai, rūpestingai, įtraukė į Vilniaus miesto 1 apylinkės teisme nagrinėjamą bylą atsakovą trečiuoju asmeniu, reikalavo pakeisti jo procesinę padėtį ir atsakovu įtraukti UAB „Mobusta“. Teismui neapgynus ieškovo teisių, jis nedelsiant 2013-06-14 inicijavo atskirą bylą, ieškinį pareiškė iš karto, kai paaiškėjo turtinių ieškovo reikalavimų dydis atsakovui. Pats ieškovas nereikšdamas dėl kitų jo turtui padarytų realių nuostolių, negalėjo šių nuostolių perkelti atsakovui, nežinodamas jų realaus dydžio, kuris galutinai paaiškėjo, teismui priteisus iš jo turtinę žalą draudimo įmonei. Be to pažymėtina, kad per šį laikotarpį ieškovas pats stengėsi savo jėgomis nustatyti žalos kilimo priežastis. Terminas praleistas nedaug. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija pripažįsta svarbiomis termino praleidimo priežastis ir jį atnaujina (CK 1.131str.d.).

Dėl ieškovo G. V. apeliacinio skundo.

Apeliantas (ieškovas) mano, kad teismas nepagrįstai atmetė ieškinį dalyje dėl jo patirtų bylinėjimosi išlaidų kitame teisme nagrinėtoje byloje, nes ieškovas reikalavo tiesioginių nuostolių atlyginimo, kuriuos patyrė dėl atsakovo kaltės. Ieškovas nurodo, kad šių nuostolių kilimo priežastis buvo ta pati, jų atsiradimo priežastimi buvo atsakovo netinkamos pastatyto kokybės buto pardavimas ieškovui, dėl to jis kaip buto savininkas buvo įtrauktas į kitos civilinės bylos nagrinėjimą ir patyrė atitinkamas išlaidas, kurių dydis nustatytas 2014-02-08 sprendimu.

Teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad byloje yra sprendžiamas klausimas dėl Vilniaus miesto 1apylinkės teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-988-727/2012 turėtų išlaidų perskirstymo. Sutiktina su apelianto skundo argumentu, kad ieškovas niekada nereiškė reikalavimo dėl bylinėjimosi išlaidų perskirstymo, o siekė prisiteisti visą dėl atsakovo kaltės jo patirtą žalą, t.y. pareiškė reikalavimą dėl tiesioginių nuostolių atlyginimo. Kaip žinia, CK 6.249 straipsnio 4 dalies 2 punkte nustatyta, kad be tiesioginių nuostolių ir negautų pajamų, į juos įskaičiuojamos protingos išlaidos, susijusios su civilinės atsakomybės ir žalos įvertinimu. Taigi kolegija sutinka su skundo argumentais, kad tokios išlaidos vertinamos pagal bendrus žalos atlyginimo principus. Spręsdamas žalos atlyginimo klausimą teismas turėjo vertinti priežastis, dėl kurių apelianto išlaidos buvo patirtos. Nors ieškovas ir yra pralaimėjęs kitoje byloje, tačiau šios išlaidos susidarė, atsakovui pastačius ir pardavus netinkamos kokybės daiktą, kuris sukėlė nuostolius.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad pagrindinė civilinės atsakomybės funkcija yra kompensacinė, kurios tikslas – pasiekti satisfakciją, t. y. kompensuoti nukentėjusiajam jo teisių pažeidimu padarytą žalą ir taip atkurti padėtį, buvusią iki teisės pažeidimo. Tai reiškia, kad civilinė atsakomybė yra skirta grąžinti nukentėjusį asmenį į ankstesnę (iki neteisėtų veiksmų atlikimo) padėtį. Nuostolių, kaip piniginės žalos išraiškos turi būti atlyginama tiek, kiek nukentėjęs asmuo dėl padarytos žalos prarado, nes tik toks atlyginimas atitiktų žalos kompensavimo funkciją. CK 6.251 straipsnis numato visišką nuostolių atlyginimo principą. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pripažino, su kuo sutiko ir apeliacinė instancija, kad dėl žalos atsiradimo kaltas asmuo UAB „Mobusta“, turto savininkui –ieškovui atsakovas turėtų kompensuoti dėl to jo patirtas šias išlaidas.

Nagrinėjamoje byloje ieškovas reiškė reikalavimą ir dėl 6005,19 Lt turtinės žalos atlyginimo, kurią sudaro 4 000 Lt apelianto patirtos atstovavimo išlaidos, ginantis nuo AB „Lietuvos draudimas ieškinio Vilniaus miesto 1 apylinkės teisme civilinėje byloje Nr. 2-988-727/2012 ir apeliacinėje instancijoje Vilniaus apygardos teisme civ. byloje Nr.2A-1099-275/2013,kurioje iš jo 2013-02-08 d. sprendimu priteistos 1456 Lt AB „Lietuvos draudimas“ naudai atstovavimo išlaidos bei sumokėtos 202,32 Lt procesinės palūkanos; 300 Lt apelianto patirtos išlaidos antstolio D. Š. faktinių aplinkybių konstatavimo paslaugoms apmokėti, nustatant žalos atsiradimo vietos ir UAB „Mobusta“ montuotų gipso kartono pertvarų vietų atitikimą; 46,87 Lt iš apelianto priteistos bylinėjimosi išlaidos valstybės naudai.Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovo nurodytos turėtos 6005,19 Lt išlaidos atitinka CK 6.249 straipsnio 1 dalies nuostatas, yra pagrįstos byloje pateiktais rašytiniais įrodymais, todėl yra pagrindas padaryti išvadą, kad atsakovų neteisėtais veiksmais ieškovui yra padaryta žala. Vilniaus apygardos teismo 2013m.vasario 08 d. sprendimu iš ieškovo priteistos bylinėjimosi išlaidos nagrinėjamos bylos kontekste vertintinos kaip ieškovui padaryta žala ir tai nereiškia minėto teismo sprendimo pakeitimo. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškovės reikalavimą dėl žalos, atsiradusios dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų nagrinėjant bylą dėl sžalos atlyginimo iš buto savininko(ieškovo), šių išlaidų nepripažino ieškovui atsiradusia žala. Iš teismo motyvuojamos dalies matyti, kad pirmosios instancijos teismas jas pripažino procesinėmis išlaidomis, kurios CPK nustatyta tvarka yra atlyginamos išnagrinėtoje byloje. Su tokia teismo išvada negalima sutikti. Ieškovas išnagrinėtoje byloje buvo pralaimėjusi šalis, todėl negalėjo siekti patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo pralaimėtoje byloje. Tačiau šios ieškovo išlaidos yra jo tiesioginiai nuostoliai, atsiradę būtent dėl to, kad priežastiniu ryšiu jos susijusios su tuo, kad jam UAB „Lietuvos draudimas“ pareiškė regresinį ieškinį deliktinės atsakomybės pagrindu atlyginti nuostolius, dėl kurių atsiradimo yra pripažintas kaltu pats atsakovas UAB „Mobusta“, palikęs darbo broką (pažeisto vientisumo vamzdį), dėl ko buvo aplietas apačioje esantis butas. Civilinio kodekso 6.247 str. nustato, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Ieškovas nagrinėtoje byloje gynėsi nuo ieškinio Be to, CK 6.249 str. 4d.2 p. numato, jog be tiesioginių nuostolių ir negautų pajamų, į nuostolius įskaičiuojamos ir protingos išlaidos , susijusios su civilinės atsakomybės ir žalos įvertinimu, šiuo atveju ieškovas patyrė 300 Lt išlaidas dėl antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo surašymo, kuris yra įrodymu ir šioje byloje, yra priteistinos.

Tačiau ieškovo reikalavimas dėl atstovavimo išlaidų priteisimo nagrinėtoje byloje tenkintinas iš dalies, nes ne visos patirtos išlaidos gali būti pripažįstamos protingomis, nors ir yra patirtos, jų dydį nulėmė paties ieškovo susitarimas su atstovu iš dalies mokėti didesnį atlygį atstovui, nei maksimalūs dydžiai, numatyti Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo pagalbą 8.11 p, numatančio 1.5 MMA už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą, kai tuo metu MMA buvo 800 Lt. Teisėjų kolegija pripažįsta protingomis 800 Lt išlaidų už apeliacinio skundo surašymą apeliacinėje instancijoje ir mažina šią priteisiną sumą(CK 6.248 straipsnio 4 dalies pagrindu. Taip pat mažintinas ir prašomų priteisti palūkanų (202,32 Lt) dydis, nes sprendimo įvykdymas priklausė tik nuo paties ieškovo, todėl jos skaičiuotinos iki Vilniaus apygardos teismo sprendimo priėmimo-iki 2013-02-08 d., šių išlaidų dydžiui turėjo įtakos paties ieškovo veiksmai dėl priteistos iš jo sumos sumokėjimo vėliau (2013-04-10), kas apsprendė palūkanų dydį(CK 6.248 str.4 d.).Skaičiuojant nuo ieškinio priėmimo dienos 2011-09-13 iki 2013-02-08 d. , už 513 dienų priteistina palūkanų suma sudaro 182,36 Lt (2595x5proc.x513).

Ieškovo apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, jam priteistini jo turėti kiti nuostoliai 4785,23Lt (2800+300+1456+182,36+46,87).

Patenkinus reikalavimą dėl žalos atlyginimo, ieškovas turi teisę ir į palūkanas, priteistinas CK 6.210 straipsnio pagrindu nuo priteistos sumos.

Teismo sprendimas keistinas, padidinant priteistiną žalos sumą iki 7380,23 Lt.

Pakeitus teismo sprendimą, yra padidintinos ieškovui priteistinos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str.2 d., 3 d.4 d.).Pirmosios instancijos teismas tenkindamas iš dalies ieškovo ieškinį, nukrypo nuo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių atsakovo atžvilgiu (CPK 93 str.4d.).Šioje dalyje atsakovas neteikė skundo, todėl jam priklausanti bylinėjimosi išlaidų dalis nėra priteistina. Taip pat atsakovas neskundė ieškovui priteistino atstovavimo išlaidų dydžio. Ieškinys patenkintas 85,81proc., todėl iš atsakovo ieškovui priteistina 2795,69 Lt bylinėjimosi išlaidų (2574,30 Lt atstovavimo išlaidų ir 221,39 Lt žyminio mokesčio).

Apeliacinėje instancijoje ieškovas pateikė įrodymus apie patirtas 2 000 Lt atstovavimo išlaidas, kurias sumokėjo atstovui, be to sumokėjo 180 Lt žyminio mokesčio (2t.,42,67-68 b. l.).Iš dalies (79,68 proc.) patenkinus apeliacinį skundą, ieškovui priteistina 1737 Lt bylinėjimosi išlaidų (143,40 Lt žyminio mokesčio bei 1593,60 Lt atstovavimo išlaidų).

Atsakovas nurodo turėjęs 1950 Lt atstovavimo išlaidų(59-62 b. l). Kadangi yra priteisiamos realiai patirtos išlaidos, įrodymų apie jų sumokėjimą atsakovas nepateikė, todėl neesant įrodymų apie realiai patirtas išlaidas, jos nepriteistinos (CPK 98 str.). Atmetus atsakovo apeliacinį skundą, jam nepriteistinas už jį sumokėtas žyminis mokestis.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso 326 straipsnio 1 dalies 3 p.,

nusprendž i a:

Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. vasario 04 d. sprendimą pakeisti iš dalies.

Priteistą ieškovui G. V. ( a.k(duomenys neskelbtini) iš atsakovo UAB „Mobusta“( kodas 145642996) žalos sumą padidinti nuo 2595,00 Lt iki 7 830,23 Lt (septynių tūkstančių aštuonių šimtų trisdešimties litų ir 23 ct.), nuo šios sumos skaičiuojant 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2013-06-13 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteistas ieškovui G. V. (a.k(duomenys neskelbtini) iš atsakovo UAB „Mobusta“( kodas 145642996) bylinėjimosi išlaidas padidinti nuo 977,85 Lt iki 2 795,69 Lt (dviejų tūkstančių septynių šimtų devyniasdešimt penkių litų ir 69 ct.).

Likusioje dalyje sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovui G. V. (a.k(duomenys neskelbtini) iš atsakovo UAB „Mobusta“ (kodas 145642996) 1737 Lt (vieną tūkstantį septynis šimtus trisdešimt septynis litus) bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje.

Teisėjai Laisvė AleknavičienėRasa BartašienėDanutė Matiukienė