Kauno apylinkės teismo nutartis

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovėms D. P. ir J. G.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos G. G. atstovės advokatės Raimondos Lazauskienės skundą dėl Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos vyriausiojo specialisto V. A. 2023 m. birželio 23 d. nutarimo dėl administracinio nusižengimo, kai protokolas nesurašomas Nr. (duomenys neskelbtini) (ROIK (duomenys neskelbtini)) panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Valstybės vaikų teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Institucija) vyriausiojo specialisto V. A. 2023 m. birželio 23 d. nutarimu dėl administracinio nusižengimo, kai protokolas nesurašomas Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir skundžiamas nutarimas) G. G. nubausta įspėjimu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 73 straipsnio 1 dalį dėl to, kad (duomenys neskelbtini) G. G., būdama nepilnamečių G. G., gimusios (duomenys neskelbtini) ir E. G., gimusios (duomenys neskelbtini), motina, nuo 2022 m. liepos 21 d. iki 2022 m. gruodžio 22 d. nesudarė sąlygų G. G. tiesiogiai bendrauti su tėvu S. G. nuotolinio ryšio priemonėmis bei nutraukė G. G. ir E. G. konsultacijas tėvo ir dukrų ryšio stiprinimui pas psichologę I. V.. Tokiais veiksmais G. G. panaudojo motinos valdžią, apibrėžtą Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.155 straipsnyje, priešingai dukrų G. G. ir E. G. interesams ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 73 straipsnio 1 dalyje.

Skundžiamame nutarime nurodyta, kad tokiais veiksmais G. G. pažeidė Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 12 straipsnio 1 dalį.

Administracinę bylą nagrinėjusi Institucija, pareigą operatyviai, visapusiškai ir objektyviai ištirti padarytos veikos aplinkybes pažeidė, nes vertino tik faktą, jog vaikai ginčo laikotarpiu nesimatė su tėvu, visiškai nevertindama priežasčių, kodėl susitikimai pas psichologę nevyko. Be kita ko, Institucija nevykdė pareigos imtis visų įmanomų priemonių, kad būtų atskleista administracinio teisės pažeidimo sudėtis, nes nerinko visų bylai reikšmingų duomenų, neprijungė prie administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo civilinės bylos Nr. (duomenys neskelbtini) medžiagos, neanalizavo ir ikiteisminio tyrimo duomenų, kuriais vaikų tėvas buvo įtariamas naudojęs smurtą vaikų atžvilgiu, kas pareiškėjos įsitikinimu, vėlgi sąlygojo nepagrįstos išvados darymą, jog pareiškėja įvykdė jai inkriminuojamą administracinės teisės pažeidimą.

Nagrinėjant skundą būtina susipažinti su civilinės bylos Nr. (duomenys neskelbtini) medžiaga, kurioje matyti nuo 2021 m. spalio mėnesio trunkantis procesas, kuomet pasitelkiant įvairaus pobūdžio priemones yra bandoma stiprinti vaikų ryšį su tėvu, tačiau kol kas pastangos nedavė teigiamų rezultatų. G. G. kreipėsi į Instituciją su pranešimu, jog tėvas galimai smurtavo vaikų atžvilgiu, kas pareiškėjai tapo žinoma iš vaikų pasakojimų. Kadangi S. G. smurtavo ir pareiškėjos atžvilgiu, jai nebuvo pagrindo tokiais vaikų paaiškinimais netikėti. Institucija informavo prokuratūrą apie galimai tėvo naudotą smurtą, ko pasėkoje Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) miesto (duomenys neskelbtini) policijos komisariato Veiklos skyriuje buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini). Ikiteisminiame tyrime buvo tiriamos ir aplinkybės dėl S. G. grasinimo G. ir E. G. panaudoti jų atžvilgiu fizinį smurtą, jo panaudojimo, mušant, sukant ausis, suduodant per veidą, jų bauginimo, žeminimo, vadinant negražiais žodžiais bei nepriežiūros. Šios aplinkybės buvo tiriamos remiantis mergaičių parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo teisėjui, jog tėvas joms ne kartą yra užsukęs ausis, yra trenkęs per burną, trenkęs per užpakalį ir kt. Tėvas taip pat yra vadinęs dukras tokiais jų garbę ir orumą žeminančiais žodžiais kaip „šūdas“, „kaka“, „šiukšlė“, „melagė“ ir kt. Ikiteisminis tyrimas buvo atliekamas ir dėl J. ir V. G. (vaikų seneliai iš tėvo pusės) smurtavimo G. ir E. G. atžvilgiu. Siekdama apginti savo dukras nuo galimai smurtavusio tėvo, pareiškėja iniciavo santuokos nutraukimo bylą, kuri iki šiol yra nagrinėjama Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose. Nuo pat pradžių mergaitės reiškė nenorą bendrauti su tėvu, nes jo bijojo dėl praeityje patirto smurto. Ypač mergaitės išsigando tėvo po 2021 m. rugsėjo 2 d. įvykių, kuomet G. G. vairuojant automobilį „Ford (duomenys neskelbtini)“, su valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini), kartu su ja važiuojant sutuoktiniui S. G. ir dukroms G. ir E., iš (duomenys neskelbtini) sukant į (duomenys neskelbtini), S. G. staigiai sustabdė automobilį, dėl to užsiblokavo vairas ir automobilis dešinės pusės priekiniu ratu atsitrenkė į bortą. Automobilį S. G. sustabdė, ištraukdamas automobilio raktelius. Automobiliui sustojus, S. G. G. G. ant kelių numetė raktelius, išlipęs nuėjo nuo automobilio apie 2–3 m, atsisukęs išsitraukė savo telefoną ir filmavo, sakydamas, kad ji „debilė“, ką ji padarė, liepė atiduoti jam raktelius. Ji padavė jam raktelius ir su vaikais nuėjo vaikų darželio adresu (duomenys neskelbtini) link. Įvykis išgąsdino vaikus, po įvykio vaikai nebenorėjo bendrauti su tėvu, jo išsigando ir bijojo. Dėl šio epizodo buvo pradėta administracinio nusižengimo byla Nr. ROIK (duomenys neskelbtini), kurioje S. G. yra kaltinamas įvykdęs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 72 straipsnyje (vaiko teisių pažeidimas).

Civilinėje byloje nuo 2021 m. lapkričio mėnesio buvo taikomos įvairios laikinosios apsaugos priemonės, siekiant stiprinti tėvo ir dukterų ryšį. Šeimai buvo taikyta atvejo vadyba, teiktos kitos socialinės paslaugos. Iš pradžių dukteris dar pavyko motyvuoti eiti į susitikimus su tėvu, tačiau S. G. ir toliau elgiantis su vaikais agresyviai, atšiauriai, tėvo galutinai jautėsi įbauginti. Kaltinimai pareiškėjai apie tai, jog ji neva tai nuteikinėja vaikus prieš tėvą, nevykdo teismo nutarčių, buvo reiškiami civilinėje byloje ne kartą. S. G. taip pat ne kartą prašė taikyti pareiškėjai baudas dėl to, jog vaikai atsisako vykti į susitikimus su juo, tačiau visi tokie S. G. reikalavimai buvo atmesti, teismui nenustačius pareiškėjos neteisėtų veiksmų.

Pirmą kartą klausimas dėl pareiškėjos dedamų pastangų prikalbinti vaikus vykti į susitikimus su tėvu ir baudos paskyrimo pareiškėjai buvo sprendžiamas civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje yra pateikta eilė įrodymų (vaizdo įrašų), kurie patvirtina pareiškėjos įdėtas nuoširdžias pastangas tam, kad vaikai bendrautų su tėvu. Civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pateikti vaizdo įrašai patvirtina, jog ieškovė nuo pat pradžių skatino vaikus bendrauti su tėvu, tačiau jos pastangos buvo bevaisės, nes tėvas ir toliau dukterų atžvilgiu elgėsi atšiauriai, visiškai nepaisė jų noro, bandė dukras priversti su juo bendrauti naudodamas prievartą, nes prie prievartos jis tiesiog yra pripratęs. Būtent jo agresyvus elgesys tiek pareiškėjos, tiek šalių dukterų atžvilgiu lėmė santuokos nutraukimą bei dabartinę vaikų baimę bendrauti su tėvu. Civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) teismas 2022 m. kovo 29 d. nutartimi konstatavo, jog įvertinus bylos medžiagos visumą, t. y. rašytinius įrodymus, garso bei vaizdo medžiagą, šalių paaiškinimus, jokie duomenys nėra pakankami spręsti, kad G. G. piktybiškai dukras nuteikia prieš tėvą, nesudaro sąlygų bendrauti, pati savo valia atvyksta dukterų pasiimti į ugdymo įstaigas, kadangi matyti, jog pačios šalių dukterys atsisako bendrauti su tėčiu, aiškiai išsako savo nuoskaudas, mini smurto atvejus, blogą elgesį su mama. Teismas sprendė, jog tėvo bendravimas su vaikais yra implikuotas ne dėl nuo skolininkės priklausančių aplinkybių, bet nuo vaikų emocinės būklės, taip pat tėvo elgesio, kuris ne visada yra tinkamas vaikų bei jų motinos atžvilgiu – vaiko ėmimas per prievartą bendrauti, konfliktinių situacijų sukėlimas prie ugdymo įstaigų, policijos kvietimas, antstolio pasitelkimas bendraujant su pakankamai mažo amžiaus dukterimis, kai visuotinai žinoma, jog vaikai yra jautrūs svetimai aplinkai, pareigūnams.

Siekiant stiprinti vaikų ir tėvo ryšį, teismas civilinėje byloje 2022 m. gegužės 31 d. nutartimi pakeitė tėvo laikiną bendravimo tvarką su vaikais, nustatydamas, jog S. G. su dukterimis E. G. ir G. G. bendrauja 1 kartą per savaitę 1 valandą, tėvo ir dukterų susitikimą organizuojant pas psichologę I. V., psichologės paskirtu ir šalių suderintu laiku. Skundžiamame nutarime būtent yra kalbama apie šios nutarties netinkamą vykdymą, tačiau priešingai, nei nurodoma nutarime, pareiškėja nenutraukė vaikų susitikimų su tėvu pas psichologę, susitikimai nebeįvykdavo tik dėl to, kad vaikai pradėjo kategoriškai atsisakyti eiti į šiuos susitikimus, o mama negalėjo vesti per prievartą ar net jėga vaikų į susitikimus, matydama kad vaikai bijo tėvo, nes vaikai jau ir taip buvo patyrę smurtą iš tėvo S. G.. Pareiškėja patvirtina, jog nuo pat pradžių vaikai į susitikimus su tėvu pas psichologę ėjo prieš jų valią, tačiau motinai dar pavykdavo juos įkalbėti, paskatinti, vis tik vaikų nenoras tik didėjo, nes visiškai normalu, kad vaikai verčiami daryti kažkokius nenorimus dalykus, turi priešingą reakciją į tokius raginimus. Vis dažniau mergaitės pradėjo reikšti aiškų nenorą eiti į susitikimus pas psichologę, vaikai dar iš namų pradėdavo prašyti, kad nereikėtų eiti, nuėjus vėlgi prašydavosi išeiti, sakydavo, kad nebenori čia eiti/būti, bėgdavo iš kabineto, dėl ko psichologei net tekdavo rakinti kabineto duris. Vaikų vidinei savijautai reikšmės turėjo ir tai, kad 2022 m. liepos 7 d. ikiteisminiame tyrime buvo organizuota vaikų apklausa teisme, dalyvaujant psichologei. Šioje apklausoje vaikai buvo apklausiami apie tėvo naudotą fizinį ir psichologinį smurtą jų atžvilgiu. Po minėtos apklausos teisme, vaikai dar labiau pradėjo vengti bendravimo su tėvu ir toks vaikų elgesys natūralus. Vieną dieną vaikai turi liudyti apie tėvo naudotą smurtą, kitą dieną vaikai jau verčiami su tėvu bendrauti, su juo žaisti lyg nieko nebūtų nutikę. Taigi, po šios apklausos vaikai pradėjo kategoriškai atsisakyti vykti į susitikimus pas tėvą, pas psichologę I. V..

Būtent civilinėje byloje yra eilė įrodymų, patvirtinančių, jog pareiškėja bei kiti specialistai ir Institucijos darbuotojai, dėjo pastangas tam, kad vaikai vėl pradėtų bendrauti su tėvu, tačiau esant šiai situacijai, kuomet tėvas toliau elgėsi agresyviai, gąsdino vaikus, visiškai nepaisė jų norų, vaikai ir toliau bijojo, atsisakė, nenorėjo vykti į susitikimus su tėvu, esant pareikštiems įtarimams dėl tėvo naudoto smurto vaikų atžvilgiu, pareiškėja negalėjo vežti vaikų jėga per prievartą bendravimui. Taigi, susitikimai su tėvu pas psichologę nustojo vykti ne dėl to, kad motina juos nutraukė, o dėl to, kad vaikai atsisakė vykti į šiuos susitikimus, atsisakė bendrauti su tėvu, nenori eiti į susitikimus, o mama negalėjo vesti per prievartą ar net jėga, matydama kad vaikai bijo tėvo. Vaizdo įraše „MOV_2863“, matoma G., atsisakanti eiti į susitikimus pas tėvą, pas psichologę. Dukra nurodo, kad neina, nes tėvo bijo. Nors motina įkalbinėja dukrą vykti į susitikimą su tėvu pas psichologę, dukra vis tiek atsisako.

Neginčytina, kad tokia S. G. reikalauta nustatyti bendravimo tvarka, kuomet vaikai verčiami eiti į susitikimus prieš jų valią, kuomet turi bėgti iš kabineto, rakinamos durys, be perstojo prašyti išeiti, veikė priešingai vaikų interesams, nes vaikus žaloja. Skundžiamame nutarime nurodytos aplinkybės buvo nagrinėtos Kauno apylinkės teismo nagrinėjamojoje civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Pateikiami G. G. parengti atsiliepimai civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) kartu su priedais, kuriuose detaliai nurodomos aplinkybės, kodėl susitikimai pas psichologę nustojo vykti, t. y. dėl vaikų atsisakymo į tokius susitikimus vykti. S. G. prašė teismo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pareiškėjai baudą už tai, jog neva pareiškėja tyčia neveda vaikų į susitikimus su tėvu pas psichologę, tačiau tokie S. G. reikalavimai Kauno apylinkės teismo buvo atmesti, pareiškėjai bauda nebuvo paskirta nustačius, jog patys vaikai atsisako vykti į susitikimus pas psichologę. Antstolis buvo iškviestas tikslu fiksuoti byloje taikytų laikinųjų apsaugos priemonių vykdymą. Antstolis konstatavo, jog 2023 m. sausio 2 d. pareiškėja negalėjo nuvežti vaikų į susitikimą su tėvu, tačiau tokius veiksmus atlikti buvo įpareigojusi savo tėvus, kurie bandė įkalbinti vaikus apsirengti ir važiuoti į pasimatymą su tėvu pas psichologę I. V., tačiau vaikai griežtai atsisakė.

Taigi, priešingai, nei nurodoma skundžiamame nutarime, ne pareiškėja netinkamai naudodama valdžią vaikų atžvilgiu nutraukė jų vedimą pas psichologę, o patys vaikai išvargę nuo perteklinių apklausų, vizitų, bijodami tėvo dėl praeityje naudoto jo smurto jų atžvilgiu, kategoriškai atsisakė ir atsisako iki šiol vykti į susitikimus su tėvu pas psichologę. Teikiami įrodymai patvirtina, kad tiek pareiškėja, tiek jos tėvai, vykdydami bendradarbiavimo pareigą, bando vaikus įkalbinti važiuoti susitikti su tėvu, tačiau mergaitės griežtai atsisako, dėl praeityje tėvo naudoto psichologinio ir fizinio smurto vaiko atžvilgiu. Vienintelis asmuo, netinkamai naudojantis tėvų valdžią vaikų atžvilgiu yra smurtaujantis tėvas, o ne pareiškėja, kuri tik gina mažamečių vaikų interesus, gina jų teisę į saugias gyvenimo sąlygas.

Visiškai nepagrįstas ir Institucijos suformuotas kaltinimas, jog neva pareiškėja nuo 2022 m. liepos 21 d. iki 2022 m. gruodžio 22 d. nesudarė sąlygų G. G. tiesiogiai bendrauti su tėvu S. G. nuotolinio ryšio priemonėmis. Visų pirma, toks kaltinimas nepagrįstas absoliučiai jokia medžiaga. Antra, tokie kaltinimai vėlgi buvo nagrinėjami civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau teismo buvo atmesti. Pareiškėja civilinėje byloje buvo nurodžiusi, jog jei S. G. nori susiskambinti su vaikais, jis gali tą padaryti skambinant tiesiogiai jai, nes abi dukterys yra mažametės, dėl ko negali būti reikalaujama joms privalomai turėti ir naudotis savo asmeniniu mobiliuoju, tačiau pats S. G. pareiškėjai yra skambinęs vos kelis kartus, darbo metu, žinodamas, jog pareiškėja tuo metu suorganizuoti pokalbio su dukra tikrai negalės, o šiuo metu jau ilgą laiką tėvas pareiškėjai nėra skambinęs, pats vaikais nebesidomi.

Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą, grubiai pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, pirmiausia iš skundžiamo nutarimo apskritai nėra aišku, kokiais konkrečiais duomenimis (įrodymais) Institucija grindžia kaltinimą pareiškėjai, antra, Institucija visiškai nevertino ir neanalizavo pareiškėją teisinančių įrodymų, kurie neginčytinai paneigia pareiškėjos kaltę. Vienintelis asmuo netinkamai naudojantis tėvų valdžią mažamečių vaikų atžvilgiu yra jų tėvas S. G., tačiau Institucija iki šiol nesiėmė jokių veiksmų apsaugoti vaikus nuo neteisėto ir net nusikalstamo tėvo veikimo.

Pareiškėja pateikė byloje objektyvius įrodymus, jog priešingai vaikų interesams nesielgė, kad ji dėjo pastangas vaikus prikalbinti vykti susitikimams pas psichologą, tačiau patys vaikai pavargo, galiausiai kategoriškai pradėjo atsisakyti eiti į susitikimus su tėvu pas psichologą, vaikai iki šiol atsisako bendrauti su tėvu, nurodydami aiškias tokio atsisakymo priežastis, t. y. dėl baimės pakartotinai patirti tėvo psichologinį ir fizinį smurtą. Byloje nėra jokių įrodymų, jog motina nuteikinėtų vaikus prieš tėvą, trukdytų jam su vaikais bendrauti ar darytų kitokį neigiamą poveikį vaikams (1 t., b. l. 4–13, 115–184).

Tas iš tėvų, su kuriuo nuolat gyvena vaikas, natūraliai turi didesnę įtaką vaikui ir, dėl nuolatinio, tiesioginio, kasdienio bendravimo su vaiku gali bei privalo padėti vaikui įveikti iškilusius sunkumus, kitais veiksmais parodyti vaikui, jog gerbia vaiko tėvą (motiną), nepaisant gyvenimo skyrium, pripažįsta jo/jos ypatingą vaidmenį vaiko gyvenime. Bendravimo su vaiku tvarkos nevykdymas galimas ne tik aktyviais tėvo (motinos), su kuriuo gyvena vaikas, veiksmais, kliudančiais skyrium gyvenančiam tėvui (motinai) bendrauti su vaiku, bet ir nesikooperavimu, t. y. aktyviais veiksmais neskatinant vaiko ir tėvo (motinos) bendravimo. Siekdami kuo geriau užtikrinti vaiko teisę bendrauti su tėvais, tėvai turi bendradarbiauti ir lanksčiai spręsti iškylančius klausimus, tačiau nagrinėjamu atveju buvo nustatyta, jog pareiškėja G. G. nesistengia palaikyti vaikų ir tėvo bendravimo, neskatina vaikų susitikti su tėvu S. G., teigdama, kad patys vaikai nenori bendrauti su tėvu. Nors pareiškėja G. G. prašo administracinę teiseną jos atžvilgiu nutraukti, jos kaltė yra įrodyta administracinio nusižengimo tyrimo metu surinktų, ištirtų ir įvertintų įrodymų visuma. Vien tai, kad pareiškėja G. G. nesutinka su skundžiamo nutarimo išvadomis, nėra pagrindo tenkinti skundą jame nurodytais motyvais.

Pareiškėja G. G. grindžia savo skundą Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose nagrinėjamose civilinėse bylose Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) pateiktais dokumentais. Šie dokumentai yra įvertinti atliekant pareiškėjos G. G. administracinio nusižengimo tyrimą (1 t., b. l. 185–188).

Dukros G. telefono numerį nuo 2021 m. G. G. pakeitė mažiausiai keturis kartus ir naująjį pranešti atsisako, atsisakė tą padaryti ir teismui prašant per civilinės bylos teismo posėdį. Su savo sesėmis dėl G. G. ribojimų negali bendrauti ir jų vyresnis brolis (S. G. sūnus), su kuriuo jis (S. G.) reguliariai susitinka, bendrauja, leidžia laisvalaikį, dalyvauja jo gyvenime. G. G. jau daugiau nei 1 metus neleidžia ir pačioms dukroms paskambinti savo tėvui ar jo giminaičiams su kuriais mergaitės iki skyrybų visada artimai bendravo, palaikė ryšį. Jau anksčiau įvairių specialistų buvo pastebėta, kad vaikai savo kalboje naudoja jų amžiui ir brandai nebūdingas frazes ir išsireiškimus. Kauno mokyklos–darželio „(duomenys neskelbtini)“ 2022 m. rašte, siųstame Vaiko teisių apsaugos tarnybai minima tai, kad dukra G. „galimai yra nuteikta prieš tėvą“. 2022 m. vasario 25 d. Vaiko situacijos vertinimo anketoje Nr. (duomenys neskelbtini) dukra G. per apklausą perpasakoja įvykius, sakydama, kad „<...> apie tai jai pasakojo močiutė“, o 2022 m. gruodžio 18 d., kaip nurodyta vaiko situacijos vertinimo anketoje, specialistui bendraujant su dukra G. – į pokalbį įsiterpdavo G. G., kuri apklausos metu buvo šalia vaiko (apsikabinusi). Ikiteisminio tyrimo teisėjo apklausta dukra E. parodė, kad „su tėčiu žaisdavo ir nežinojo, kad jis blogas“ bei pridūrė „mama sakė (apklausos metu) daug nepasakoti, sakė nesakyti, bet apie tėtį nieko nesakė, kad kažko nesakyti“. Taip pat prokurorės nutarime minima, kad prieš apklausas jos ilgą laiką gyveno tik su motina, artimai bendravo tik su seneliais iš motinos pusės. Neatmestina galimybė, jog tai galėjo įtakoti jų parodymus.

Santuokos nutraukimo byloje buvo pakartotinai paskiriama vaikų ambulatorinė teismo psichologijos ekspertizė (2023 m. sausio 18 d., 2023 m. vasario 1 d., 2023 m. rugsėjo 20 d., 2023 m. spalio 10 d.), kadangi net kelis kartus į ekspertizę G. G. vaikų neatvežė. Už pirmosios nutarties dėl ekspertizės nevykdymo, teismas jokių sankcijų nesiėmė, įspėjo G. G. ir paskyrė pakartotinę ekspertizę. G. G. nevykdant ir pakartotinio įpareigojimo 2023 m. rugsėjo 28 d. nutartimi jai buvo paskirta bauda už piktnaudžiavimą procesu, taip pat nustatyta jau ketvirta ekspertizės data 2023 m. spalio 10 d., tačiau motina vaikų ekspertizei vėl neatvežė.

G. G. melas ir šmeižtas jo atžvilgiu tęsiasi jau nuo 2021 metų, t. y. nuo skyrybų pradžios, iki tol jokių skundų per 8 bendrai pragyventus metus nebuvo. (duomenys neskelbtini) miesto socialinių paslaugų centro atvejo vadybos specialistams ir socialinėms darbuotojoms ji melavo, kad jis nemoka priteisto išlaikymo vaikams. Teismui melavo, jog jis atsisakė mediacijos. Vaiko teisių apsaugos tarnybos specialistams, vaikų pedagogams, antstolei R. P. melavo, kad jis nori dukras išvežti į Rusiją. Visą skyrybų laikotarpį G. G. įvairioms institucijoms rašo įvairius tikrovės neatitinkančius skundus, o dukras baugina, joms nuolat meluoja bei nuteikinėja jas prieš jį. Dar 2021 m. gruodžio mėnesį dukrų ir jo emocinio ryšio stiprinimui tiek (duomenys neskelbtini) miesto Vaiko teisių apsaugos skyriaus, tiek (duomenys neskelbtini) miesto socialinių paslaugų centro atvejo vadybos buvo rekomenduota susitikimus su vaikais daryti dalyvaujant vaikų psichologui. (duomenys neskelbtini) miesto socialinių paslaugų centro 2022 m. vasario 25 d. pagalbos plane Nr. (duomenys neskelbtini) buvo rekomenduota lankyti psichologo konsultacijas jam su dukromis, tačiau G. G. tam prieštaravo, jai netiko centro pasiūlyti psichologai, netiko ir jo surasta vaikų psichologė-psichoterapeutė I. Š.–S.. Dar 2022 m. balandžio 27 d. į bylą pateiktoje Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadoje nurodyta, jog G. G. nepasirenka pas kurį psichologą lankytis, nepasitiki specialistais. Dėl jos delsimo, neveikimo ir nenoro vykdyti tokio bendravimo, jis nevyksta. (duomenys neskelbtini) miesto Vaikų teisių apsaugos skyriaus į santuokos nutraukimo bylą pateiktoje išvadoje taip pat nurodyta, jog socialinio darbo eigoje stebimas deklaratyvus ieškovės bendradarbiavimas su specialistais, G. G. nesilaiko teikiamų rekomendacijų, priimtus sprendimus interpretuoja taip, kaip jai yra patogiau.

G. G. visiškai nebendradarbiauja su juo, su vaikais susijusiais klausimais, neleidžia dalyvauti dukrų gyvenime, auklėjime. Visiškai nederina nei su vaikų ugdymu, nei su jų sveikata susijusių klausimų. Nors 2022–2023 mokslo metais abi dukros periodiškai savaitėmis nelankė ugdymo įstaigų (praleidimai buvo užfiksuoti elektroniniuose dienynuose), G. G. nurodydavo, kad mergaitės serga, tačiau jokios protingos ir išsamios informacijos apie vaikų sveikatą jam (šeimos gydytojui) net ir prašant nesuteikdavo, pas gydytojus bei tyrimams vaikų nenuveždavo (e-sveikatoje jokių apsilankymų ir įrašų nėra). Dukra E. šiemet pradėjo lankyti (duomenys neskelbtini) klasę, tačiau G. G. visiškai nesitarė/nederino klausimo dėl mokyklos pasirinkimo, o prašymą informuoti, kurią mokyklą pradėjo lankyti dukra iki šiol ignoruoja, jokios informacijos nepateikia. Kaip ir jau anksčiau, 2022 m. viduryje mokslo metų vienašališkai pakeitė ir dukros G. lankomą ugdymo įstaigą, be jokių tam buvusių priežasčių, mokyklos atstovams pamelavusi, kad pasikeitė vaiko gyvenamoji vieta. Šiuo metu dukros lanko skirtingas pradines mokyklas.

Susidarė ir ilgą laiką tęsiasi situacija, kad jis nors deda maksimalias pastangas tam, kad bendrautų su savo dukromis ir dalyvautų jų gyvenime, laikosi savo pareigos sąžiningai mokėti savo dukroms priteistą išlaikymą (pinigus pervesdamas jų motinai G. G. uzufrukto teise), reguliariai atvyksta į turinčius vykti jo ir dukrų susitikimus, laikosi visų specialistų rekomendacijų ir su specialistais bendradarbiauja, išklausė visus įvairių specialistų jam siūlytus ir pravestus mokymus, jau anksčiau išklausė psichologų rekomendacijas bendravimo su vaikais klausimais, nuolat palaiko ryšį su dukrų pedagogais, domisi dukrų mokslais, pasiekimais, sveikata, pats būdamas šeimos gydytoju beveik kasdien dirba su vaikais (pacientais), jokių institucijų ribojimų bendravime su jo dukromis jam nėra ir niekada nebuvo taikoma, tačiau dėl G. G. piktybiškų veiksmų ir kliudymo, savo dukrų jis nuo 2022 m. liepos 12 d. nėra matęs ar kaip nors su jomis bendravęs. G. G. ne tik piktybiškai nevykdo teismo nutarčių, nebendradarbiauja su specialistais, bei savo veiksmais kliudo jam bendrauti su dukromis, bet ir vilkina tyrimus ir skyrybų bylą neatvykdama su vaikais psichologinės ekspertizės atlikimui, naudoja teisinį jo persekiojimą rašydama vis naujus skundus ir prisigalvodama vis naujas aplinkybes, apklausose keisdama savo parodymus, su tikslu paveikti tyrimus ir bylas bei gauti sau naudos skyrybų procese, bet nesiekia dukrų gerovės. G. G. tokiais savo sistemingais ir piktybiškais veiksmais neabejotinai piktnaudžiauja tėvų valdžia bei pažeidžia jo teisę bendrauti su nepilnamečiais vaikais ir dalyvauti juos auklėjant bei vaikų teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais. Jokių teismo ar kitų apribojimų jam dėl bendravimo su vaikais nėra.

Prie G. G. skundo pridėtas antstolio S. U. 2023 m. sausio 2 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas nieko bendro su byloje nagrinėjamu periodu (nuo 2022 m. liepos 12 d. iki 2022 m. gruodžio 22 d.) neturi. Pateiktas įrašas tikslingai ir surežisuotai padarytas vėliau, galimai siekiant pateisinti savo piktybiškus ir priešingus vaikų interesams veiksmus, be to, ir joks jo ir dukrų susitikimas 2023 m. sausio 2 d. pas psichologę iš viso nebuvo suplanuotas, be to, pati pareiškėja vaizdo įraše ir dukrų kalbinime net nedalyvauja, todėl įrašas tik parodo G. G. nesąžiningumą. G. G. nesąžiningumą parodo ir jos pateiktas vaizdo įrašas „MOV_2863.mp4“, kuris nufilmuotas 2022 m. lapkričio 6 d. sekmadienį, 16.44 val., kuriame motina pati nutaikiusi kamerą kalbina ne nuotaikoje esančią tik vieną iš dukrų – G. ir siūlo jai apsirengti ir vakare vykti į neaišku kokį ir kur susitikimą su juo, nors jo tą dieną net nebuvo (duomenys neskelbtini). Joks susitikimas nebuvo sutartas nei su juo, nei su psichologe I. V.. Jei ir toliau G. G. bus „leista“ nesilaikyti nei specialistų rekomendacijų, nei teismo nutarčių, ryšys tarp vaikų ir tėvo visai nutrūks. Tik dėl pačios G. G. veiksmų jo ir dukrų bendravimas yra apsunkintas, ji turėtų skatinti dukras bendrauti, atvežti susitikimams, leisti dukroms paskambinti ir parašyti savo tėvui (kaip dukros darė ir anksčiau gyvenant kartu) ir dėti pastangas, kad tas bendravimas būtų maksimalus (2 t., b. l. 5–10).

Administracinėn atsakomybėn traukiama G. G. teismo posėdžio metu skundą palaikė ir paaiškino, jog prieš priimant skundžiamą nutarimą, ji nebuvo apklausta, nebuvo įteiktas protokolas ir nuslėpta tai, kad vaikai jau du metus nesutinka susitikti su tėvu, nes jo bijo, S. G. yra pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl naudoto smurto, o išvadą teikianti Institucija neanalizuoja ikiteisminio tyrimo medžiagos, kurioje yra duomenys, kad vaikai patyrė smurtą iš tėvo pusės. Taigi, minėti susitikimai neįvykdavo ne dėl to, kad ji tiesiog tikslingai ėmė ir juos nutraukė, o dėl to, kad vaikai patys atsisako vykti į susitikimus ir nenori bendrauti su savo tėvu. Jau anksčiau buvo priimta pirmoji antstolės byla, kai vaikai atsisakydavo važiuoti su S. G. į susitikimus, todėl S. G. norėjo, kad jai būtų paskirta bauda už vaikų neatvežimą, tačiau teismas priėmė sprendimą, kad vaikai patys atsisakė važiuoti. Šiuo atveju yra panaši situacija, tik skirtumas tas, jog susitikimai buvo paskirti pas psichologę. S. G. pasiūlė lankytis pas jo surastą psichologę, tačiau ji (G. G.) tuo metu jau buvo susitarusi su socialinių paslaugų ir vaikų teisių darbuotojais, kad susitikimai vyks pas jos surastą psichologę. Byloje yra nurodyta, kad buvo aštuoni susitikimai pas psichologą, tačiau šį skaičių sudaro tik tie kartai, kai į susitikimus atvyko visos šalys. Būdavo ir tokių kartų, kai į susitikimą ji atvykdavo su vaikais, o S. G. neatvykdavo, todėl iš viso buvo daugiau nei aštuonios paskirtos konsultacijos. Kadangi visi buvo dirbantys žmonės, buvo sudėtinga suderinti laiką, todėl S. G. pats kreipėsi į teismą, kad susitikimus pas psichologę nustatytų pirmadieniais, 15 val., nes jam laiko derinimo tvarka netiko, tačiau po to jis pradėdavo siūlyti susitikti ir 18 val., nes kitu metu negalėdavo. Nors jai susitikimai 15 val. nebuvo tinkami, ji nesutikdavo su kitu laiku, nes jis pats kreipėsi į teismą dėl naujos tvarkos sudarymo. Nors vaikai nenorėdavo vykti į susitikimus, iš pradžių dar pavykdavo su jais susitarti, juos prikalbinti, todėl psichologė savo išvadoje teigė, kad mato teigiamą poveikį, tačiau tokia išvada buvo padaryta tik dėl to, kad vaikai ateidavo į susitikimus ir tie susitikimai vyko, bet ne dėl to, kad situacija tikrai gerėjo. Vėliau vaikams atsibodo, jie nebenorėjo eiti ir būdavo momentų, kai jie tiesiog bėgdavo iš psichologės kabineto, dėl ko buvo rakinamos durys. Esant tokiai situacijai, ji pati nebenorėjo vežti vaikų, nes toks vaikų laikymas per prievartą būtų traumuojantis. Vaikai dar labiau pradėjo bijoti tėvo po 2021 m. rugsėjo 2 d. įvykio, kai iš važiuojančio automobilio jis ištraukė raktelius. Tada vaikai bijojo kaip čia bus, kai tėtis grįš namo, kai jis turės pasiimti jas iš mokyklos ir šios vaikų baimės pasiteisino, nes mokykla buvo pateikusi skundus dėl vaiko nenoro važiuoti su tėvu, po ko kildavo konfliktinės situacijos. Su vaikais buvo nebeįmanoma susitarti po jų apklausos teisme, dalyvaujant psichologei, nes apklausos metu vaikai išsipasakojo apie visus traumuojančius įvykius praeityje, o jau kitą dieną vėl turėjo bendrauti su tėčiu lyg nieko nebuvo. Sutinka, kad teismas yra nustatęs atlikti ekspertizę, tačiau tai yra labai panaši priemonė, kuri jau buvo atlikta psichologės teisme su panašiais klausimais ir vaikai jau yra pavargę nuo apklausų, atsisakė važiuoti, todėl ji ir nenorėjo naudoti prievartos, nes tai tik dar labiau pakenktų. S. G. taip pat pastoviai kreipdavosi, kad jai būtų skiriamos baudos už kiekvieną neatvykimą į susitikimus, tačiau ir patys specialistai yra įdėję labai daug pastangų, bet niekam nepavyko prikalbinti vaikų, kad tie susitikimai įvyktų. Ji viską darydavo pagal vaikų teisių rekomendacijas, yra išklausiusi socialinių paslaugų centro teikiamą pagalbą ir pats socialinių paslaugų centras buvo pranešęs, kad nebeturi nieko naujo, ką galėtų pasiūlyti, todėl iš jos pusės yra įdėta daug pastangų bandant išspręsti šią problemą. Po to, kai vaikai pilnai atsisakė matytis su tėvu, naujų susitikimų nebuvo, nes ir vėl buvo pakeista susitikimų vieta. Kadangi jai pačiai sunku vykdyti teismo nutartį, ji buvo įpareigojusi savo tėvus ir jie dar kartą bandė įkalbinti vaikus vykti į susitikimus, tačiau vaikai jau dieną prieš kategoriškai teigdavo, kad nenori važiuoti ir pradėdavo pykti. Jeigu vaikai sutiktų, jos tėvai be problemų vaikus pristatytų. Ji neribojo S. G. bendravimo su vaikais, nes jie ne kartą buvo atvežti į susitikimus pas psichologę. Anksčiau G. G. turėjo mobilų telefoną, bet šiuo metu jo neturi. G. telefono numerį pirmą kartą pakeitė, kai S. G. dar gyveno kartu ir dukra pamiršo PIN kodą, o antrą kartą telefono numerį pakeitė dėl to, kad dukra nuolat sulaukdavo skambučių iš nežinomų numerių, todėl ji (G. G.) ir informavo S. G., kad su dukromis gali susisiekti per ją. Nors ir būdavo dienų, kai ji neatsiliepdavo į S. G. skambučius, bet ji tuo metu dirbdavo ir paskui S. G. perskambindavo. Patys vaikai, laikotarpiu nuo 2022 m. liepos 21 d. iki 2023 m., nebuvo išreiškę noro paskambinti tėvui ar pasakę, kad jo pasiilgo. Jeigu vaikai būtų išreiškę norą bendrauti telefonu, ji tikrai to neuždraustų.

Liudytojas S. G. teismo posėdžio metu parodė, kad šeimai buvo taikoma atvejo vadyba ir jiems buvo pasiūlytas psichologų sąrašas. Iš pradžių G. G. visiškai atsisakė psichologo paslaugų, nors psichologo paslaugas rekomendavo vaikų teisių specialistai, atvejo vadybos socialinis darbuotojas ir antstolė, kuri tuo metu fiksavo bendravimo tvarkos pažeidimus. Be to, G. G. netiko nei vienas psichologas, įskaitant ir jo siūlomą I. Š.–S. Buvo nuolat rašomi skundai, apeliacijos, kol galiausiai teismas įpareigojo lankytis pas psichologę V., kurią susirado pati G. G.. Jie lankėsi pas šią psichologę, vaikai atsivėrė, kalbėjo, viskas ėjo į gerąją pusę ir nebuvo problemų, tačiau 2022 m. liepos 12 d. įvyko paskutinis susitikimas pas psichologę, nes po to G. G. parašė „SMS“ žinutę, kad nutraukia tolimesnius susitikimus ir nuo to laiko jis vaikų iki šiol nėra matęs. Dėl kokios priežasties ji sugalvojo tai padaryti, nežino. Jo atžvilgiu buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl smurto, tačiau jis buvo nutrauktas, po to vėl atnaujintas, nes buvo teikiami įvairūs skundai ir įrodymai, siekiant jį apkaltinti ir pateisinti nykstantį bendravimą, kurį G. G. pati nutraukė. Iš pradžių teisme buvo atsisakyta atlikti papildomą vaikų apklausą, tačiau 2021 m. G. G. atžvilgiu buvo vykdomas ikiteisminis tyrimas pagal jo pareiškimą už smurto naudojimą vaikų atžvilgiu, kadangi G. G. ne kartą yra trenkusi mergaitėms per užpakalį, kėlusi balsą, rėkusi, už rankos ištempusi vaikus iš lovos ir verkiančius nuvežusi į mokyklą ir darželį. Minėtas tyrimas buvo nutrauktas, nes nebuvo apklausti vaikai, siekiant jų netraumuoti. Teismo psichologo apklausa buvo inicijuota skundu ir jis apie šią apklausą nieko nežinojo ir joje negalėjo dalyvauti. Apklausos metu E. G. pasisakė, kad ji anksčiau žaisdavo su tėvu, nes nežinojo, kad tėvas yra blogas, be to, vaikai užsiminė, kad mama prašė tam tikrų dalykų apklausos metu nepasakoti. Akivaizdu, kad vaikai yra nuteikti prieš jį ir šis nuteikinėjimas vyksta nuo 2021 m. vasaros, mergaitėms buvo nuolatos pasakojama, kad tėvas ir jo giminė yra blogi, kad jis išveš jas į Rusiją, atskirs nuo mamos ir jos daugiau nematys. Net ir esant tokiai situacijai, jo bendravimas su vaikais vyko normaliai iki jo išsikraustymo iš namų 2021 m. lapkričio 24 d. Ekspertizės atlikimas dėl galimo vaikų nuteikinėjimo buvo rekomenduotas visų su šeima dirbusių specialistų, nes vaikai naudojo frazes, kurios tokio amžiaus vaikams nėra būdingos, be to, kad vaikai yra galimai nuteikti, matė ir mokyklos pedagogai. Tai matoma mergaičių apklausose, taip pat ir mokyklos „(duomenys neskelbtini)“ rašte, kuriame nurodyta, kad G. G., darbuotojų neprašoma, atvažiuodavo į ugdymo įstaigą nustatytu laiku, sukeldavo konfliktines situacijas, ginčydavosi su darbuotojais, kad ji buvo pakviesta mokytojų ir išsiveždavo vaikus. Dėl šių veiksmų administracinė teisena nebuvo pradėta, todėl G. G. 1,5 metų galėjo daryti ką panorėjusi. Ji toliau trukdė bendrauti, mažiausiai keturis kartus pakeitė G. G. telefono numerį, siekdama galutinai nutraukti jo ir jo tėvų bendravimą su vaikais. G. G. pati jam skambindavo iki 2022 m. kovo mėnesio ir jie tarpusavyje dar bendravo iki 2022 m. birželio mėnesio, po ko ryšys visai nutrūko ir jis prisiskambinti dukrai nebegalėjo. Nors civilinėje byloje buvo keliami reikalavimai G. G. pateikti G. G. mobilaus ryšio telefono numerį ryšio atstatymui, tačiau G. G. tai padaryti atsisakė, teigė, kad jis gali kontaktuoti per ją, tačiau jos (G. G.) telefonas būdavo arba išjungtas, arba ji tiesiog skambučius ignoruodavo, nors jis skambindavo tuo laiku, kada turėdavo vykti susitikimai, arba pasakydavo paskambinti kitą dieną ir paskambinus įvairiu paros laiku, ji neatsiliepdavo. Kadangi praeityje buvo kilusios konfliktinės situacijos, kada atvažiuodavo G. G. arba jos tėvai, tam, kad jis (S. G.) nenukentėtų, advokatas ir psichologė patarė į vaikų mokyklas, ypač ne savo bendravimo dieną, nevažiuoti, tuo labiau, kad šiuo metu yra nustatyta bendravimo tvarka pirmadieniais, 15 val., vaikų gerovės centre „(duomenys neskelbtini)“, į kurį G. G. vaikų iki šiol nepristato.

Liudytoja apklausta psichologė I. B. teismo posėdžio metu parodė, kad apklausų pas ikiteisminio tyrimo teisėją metu mergaičių amžius atitiko jų socialinę brandą. Atsižvelgiant į jų amžiaus tarpsnį, duoti parodymai buvo ganėtinai aiškūs ir išsamūs. Abiejų mergaičių pasakojimuose vyravo negatyvus požiūris į tėtį. Jaunesnioji mergaitė iš karto pradėjo pasakoti, jog tai, kas liečia tėtį, viskas yra blogis. Taip pat aiškino pavienius epizodus iš gyvenimo, jų patirtis. Visuose mergaičių išvardintuose epizoduose yra jaučiamas prievartinis elgesys jų atžvilgiu, nes buvo pasakojama, kad jos nenorėjo važiuoti į kaimą, tėčiui sakė, kad nenori, tėtis liepė rengtis, vieną iš jų nutempė už kojos nuo lovos arba pažadėjo nuvežti pas mamos tėvus, bet nuvežė pas jo tėvus, t. y. jos buvo apgautos. Taip pat tokie epizodai, kai valgant tėtis suduoda šaukštu bei smurto prieš mamą epizodai, kuomet jai buvo užsukamas pirštas ir apie tai pasakodamos mergaitės rodė liūdesį. Kuomet vaikų akivaizdoje yra naudojamas smurtas, nukreiptas prieš mamą, vaikai automatiškai solidarizuojasi su mama ir ją gina. Vyresnioji mergaitė išgyvena traumuojančias patirtis, ką labai aiškiai parodo jos elgesys, nes kalbant apie visus įvykius, jos pečiai būna sutraukti, jaučiasi pažeminta. Akivaizdu, kad šios patirtys tokio amžiaus vaikams yra traumuojančios ir būtent tai, o ne tam tikras mamos poveikis, padėjo mergaitėms pačioms susiformuoti tokį neigiamą požiūrį į tėtį bei galėjo daryti įtaką jų norui lankytis pas psichologą. Šiuo atveju sunku teigti, kad mama yra padariusi įtaką mergaičių pasakojimams, minimoms detalėms, nes vykstant tokiam procesui, visiškai apsaugoti vaikus nuo byloje esančios informacijos tiesiog neįmanoma. Nebūtinai mama, pasisodinusi vaikus, gali jiems kažką pasakoti ir specialiai nuteikinėti. Šiuo atveju gali būti daromas netiesioginis poveikis, nes suaugę žmonės kalba, vyksta procesas, vaikai tą girdi ir savaip interpretuodami gali tai atpasakoti. To iš tėvų, su kuriuo gyvena vaikai elgesys ir požiūris į problemą daro įtaką vaikų elgesiui, tačiau tai nereiškia, jog mama taip pat turėtų per prievartą versti vaikus lankytis pas psichologą. Vaikai nėra nuosavybė ir prievartos naudojimas yra negalimas bet kokiame jų gyvenimo aspekte, tokiu būdu vystosi dar didesnis priešiškumas. Mama turėtų motyvuoti vaikus, bet šiuo metu mergaitės yra susiformavusios neigiamą nuostatą į tėtį, todėl reikia atstatyti ryšį. Šiuo atveju pirmiausia turėtų būti taikomas mergaičių gydymas, šeima turi ne kovoti, o bendradarbiauti, tėvas turėtų keisti savo požiūrį, nuostatas ir atsiprašyti vaikų, mamos ir kitų šeimos narių, abi šalys turėtų nuoširdžiai ir nuosekliai dėti pastangas, po ko galimai atsirastų galimybė atkurti prarastą ryšį.

Skundas netenkinamas.

Motyvuojamoji dalis

ANK 641 straipsnyje nustatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija, turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, laikantis įstatymo nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai jame padarytos išvados dėl administracinio nusižengimo įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 9 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-14-139/2016). ANK 569 straipsnyje nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, leistinumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.

Iš bylos medžiagos ir Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų nustatyta, kad nepilnamečių G. G. ir E. G. tėvai S. G. ir G. G. gyvena skyriumi. Nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta nustatyta su G. G.. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. sausio 4 d. nutartimi nustatyta laikina vaikų bendravimo su tėvu S. G. tvarka, kuri buvo keičiama Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. balandžio 13 d., 2022 m. gegužės 19 d. ir 2022 m. gegužės 31 d. nutartimis. Paminėta Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. gegužės 31 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta laikina nepilnamečių G. G. ir E. G. bendravimo su skyriumi gyvenančiu tėvu S. G. bendravimo tvarka pagal kurią S. G. bendravimas su dukromis ryšių priemonėmis neribojamas, pasikeitus G. G. telefono numeriui, G. G. įpareigota nurodyti S. G. pasikeitusį telefono numerį, o vaikų susitikimai su tėvu S. G. vyksta pas psichologę dalyvaujant vaikų motinai G. G. psichologės paskirtu abiejų tėvų suderinti laiku ne mažiau kaip 4 kartus per mėnesį (1 t., b. l. 137–140, 2 t., b. l. 73–77). Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. rugsėjo 23 d. nutartimi laikina vaikų bendravimo su tėvu S. G. tvarka pakeista nustatant konkrečią vaikų susitikimo su tėvu pas psichologę datą (2 t., b. l. 66). Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. rugsėjo 23 d. nutartimi nustatyta laikina vaikų bendravimo su tėvu tvarka vėliau buvo keičiama ir šiuo metu nustatyta, kad vaikai su tėvu susitinka nustatytu laiku „(duomenys neskelbtini)“ dalyvaujant specialistams.

Kauno miesto apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. kovo 29 d. nutartimi civilėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), teismas atmetė antstolės R. P. prašymą skirti G. G. baudą už Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. sausio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuria nustatyta vaikų bendravimo su skyriumi gyvenančiu S. G. tvarka, nevykdymą.

Iš byloje esančio G. G. ir S. G. susirašinėjimo trumposiomis žinutėmis matyti, kad jiems buvo sunku suderinti apsilankymo pas psichologę laiką. 2022 m. liepos 18 d. trumpąja žinute G. G. nurodė, kad vaikai nenori eiti į susitikimą, nes nepatinka taip dažnai vaikščioti. 2022 m. liepos 21 d. G. G. trumpąja žinute informavo S. G., kad stabdo susitikimus pas psichologę, nes vaikai nebesutinka, o jų per prievartą neves (1 t., b. l. 22–52).

2022 m. gruodžio 22 d. S. G. Bendruoju pagalbos telefonu pranešė, kad G. G. piktnaudžiauja motinos teisėmis ir naudoja tėvų valdžią priešingai vaiko interesams piktybiškai ir metodiškai jau vienus metus neleisdama matytis su vaikais, su jais bendrauti nuotolinio ryšio priemonėmis, su vaikais bendrauti per psichologą ar tiesiogiai. Tą pačią dieną S. G. pateikė pareiškimą Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) policijos komisariatui. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) miesto (duomenys neskelbtini) policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresnioji tyrėja R. J. K. 2023 m. sausio 30 d. nutarimu nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną, vadovaujantis ANK 591 straipsnio 1 dalimi, atsisakė pradėti administracinę teiseną, kadangi patikslinimo metu objektyvių ir neginčijamų įrodymų, kad G. G. nuteikinėja vaikus prieš tėvą S. G., ar panaudoja savo valdžią priešingai vaikų interesams, negauta (1 t., b. l. 93–113).

Iš psichologės I. V. rašto nustatyta, kad pirmojo susitikimo su G. G. ir S. G. metu sutarta ryšį su vaikais atstatinėti po truputį, nieko nedaryti prieš vaikų norą. S. G. ir vaikų bendravime pokyčiai yra, bet nedideli. Mergaitės dažniau atsako į bendravimą ar įsitraukia į bendrą veiklą nei pirmose konsultacijose, bet vyrauja toks elgesys (ypač konsultacijos pradžioje), kaip tėvo klausimų ignoravimas, nenoras įsitraukti į bendrą veiklą, kartais pasisakymai apie nenorą bendrauti ar žaisti kartu. G. G. nedalyvavimas konsultacijose tikėtina, kad sukeltų vaikams daugiau nemalonių emocijų, apsunkintų konsultacijos eigą (2 t., b. l. 72).

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjo 2024 m. vasario 21 d. nutartimi panaikinti 2023 m. rugpjūčio 23 d. Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 4-ojo skyriaus prokuroro A. Č. nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2023 m. gruodžio 20 d. Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 4-ojo skyriaus vyriausiosios prokurorės L. Z. nutarimas atmesti skundą (2 t., b. l. 121–137).

Iš administracinio nusižengimo bylos ROIK (duomenys neskelbtini) medžiagos nustatyta, kad G. G. šeimai nuo 2023 m. sausio 3 d. paskirtas atvejo vadybininkas ir (duomenys neskelbtini) miesto socialinių paslaugų centro socialinis darbuotojas darbui su šeima. Atvejo vadyba šeimai buvo teikta ir laikotarpiu nuo 2021 m. spalio 27 d. iki 2022 m. birželio 6 d.

Mažametės G. G. situacijos vertinimas atliktas 2023 m. vasario 1 d. gavus 2023 m. sausio 23 d. pranešimą, kad 2023 m. sausio 18 d. G. G. nepristatė vaikų į ekspertinę įstaigą. Su mažamete G. G. bendrauta nebuvo nurodant, kad su mažamete specialistas bendravo 2022 m. gruodžio 28 d., tačiau išsamių duomenų apie paminėtą pokalbį nėra, nurodyta tik tai, kad vaikas 2022 m. gruodžio 28 d. teigė, kad „pas psichologę tėtis su mumis elgėsi gražiai. Jis apsimetinėjo“, „mama sako ateik pabendrauk su juo, nueik pas psichologę, pažaisk su tėčiu“. 2022 m. gruodžio 28 d. G. G. situacijos vertinimo anketos administracinio nusižengimo byloje nėra.

Mažametės E. G. situacijos vertinimas atliktas 2023 m. vasario 1 d. gavus 2023 m. sausio 23 d. pranešimą, kad 2023 m. sausio 18 d. G. G. nepristatė vaikų į ekspertinę įstaigą. Su mažamete E. G. bendrauta nebuvo, nurodant, kad su mažamete specialistas bendravo 2022 m. gruodžio 28 d. E. G. 2022 m. gruodžio 28 d. situacijos vertinimo anketoje nurodyta, kad mažametė E. G. su specialistais nebendravo, nei prašant mamai, nei specialistei, mergaitė nekalbėjo.

S. G. Institucijoje pateikė paaiškinimą, kuriame nurodė, kad iki 2022 m. kovo epizodiškai susiskambindavo su G. G.. Jis nežino ar dukra turi telefoną. Iki 2022 m. gruodžio 22 d. skambindavo G. G. jos žinomu telefono numeriu, tačiau gaudavo pranešimą, kad telefonas išjungtas.

Skundžiamu nutarimu G. G. nubausta įspėjimu pagal ANK 73 straipsnio 1 dalį dėl to, kad būdama nepilnamečių G. G. ir E. G. motina, nuo 2022 m. liepos 21 d. iki 2022 m. gruodžio 22 d. nesudarė sąlygų G. G. tiesiogiai bendrauti su tėvu S. G. nuotolinio ryšio priemonėmis bei nutraukė G. G. ir E. G. konsultacijas tėvo ir dukrų ryšio stiprinimui pas psichologę I. V.. Tokiais veiksmais G. G. panaudojo motinos valdžią, apibrėžtą Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.155 straipsnyje, priešingai dukrų G. G. ir E. G. interesams.

Administracinėn atsakomybėn patraukta G. G. nesutinka su skundžiamu nutarimu ir teisiniu jos veiksmų vertinimu ir teigia, kad ji nepagrįstai patraukta administracinėn atsakomybėn, administracinio tyrimo metu ji nedavė paaiškinimų, vaikams bendrauti su tėvu ji nedraudžia, patys vaikai atsisako eiti pas psichologę ir bendrauti su tėvu S. G., nes bijo tėvo dėl patirto smurto. Ji ne kartą bandė įtikinti vaikus vykti pas psichologę, tačiau jai to padaryti nepavyko. Su vaikais bendravo ir atsakingų institucijų specialistai, kuriems taip pat nepavyko įtikinti vaikų vykti pas psichologę ir susitikti su tėvu S. G.. Kadangi į G. G. naudojamą telefoną pradėjo skambinti nežinomi numeriai, ji nusprendė, kad dukra su S. G. gali bendrauti naudodama jos (G. G.) telefoną, tačiau dukra neišreiškė noro bendrauti su tėvu.

Teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, konstatuoja, jog Institucija tinkamai įvertino byloje surinktus duomenis ir pagrįstai priėmė nutarimą dėl G. G. padaryto administracinio nusižengimo, numatyto ANK 73 straipsnio 1 dalyje. Šią išvadą pagrindžia byloje surinkti duomenys – pareiškėjos G. G. ir liudytojo S. G. parodymai, susirašinėjimas trumposiomis žinutėmis, skambučių išklotinės, vaiko situacijos vertinimo anketose užfiksuoti duomenys, Lietuvos teismų informacinėje sistemoje „Liteko“ esantys civilinės bylos duomenys, minėtoje byloje priimti procesiniai sprendimai ir kita bylos medžiaga.

ANK 73 straipsnyje numatyta atsakomybė už tėvų valdžios nepanaudojimą arba panaudojimą priešingai vaiko interesams. Įvertinus ANK 73 straipsnio 1 dalies dispoziciją matyti, kad objektyvusis šio nusižengimo požymis yra tėvų netinkamas valdžios panaudojimas ar nepanaudojimas. Siekiant patraukti asmenį pagal šį straipsnį, taip pat turi būti nustatyta, kad toks tėvų valdžios panaudojimas ar nepanaudojimas yra priešingas vaiko interesams.

Tėvų valdžios turinys apibrėžtas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.155 straipsnio 2 dalyje, kurioje nustatyta, kad tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje.

Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad vaikas turi teisę gyventi su savo tėvais. Vaikas turi teisę bendrauti su skyrium gyvenančiais tėvais (vienu arba vieninteliu iš jų), išskyrus atvejus, kai tai prieštarauja vaiko interesams. Tėvai užtikrina šią vaiko teisę. Jeigu ši vaiko teisė nėra užtikrinama, valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka imasi veiksmų šiai vaiko teisei užtikrinti.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tėvų, negyvenančių kartu su vaiku, teisė bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant yra asmeninio pobūdžio tėvų teisė, kurią įgyvendinti galima, kai kitas iš tėvų nekliudo šiam bendravimui, o pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus. Šios teisės įgyvendinimas reiškia ir įstatymu nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant įvykdymą. Ši tėvų asmeninė teisė ir pareiga turi būti vykdoma tik vaiko interesais (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-454/2014, 3K-3-412-916/2020). Tėvų pareiga bendrauti su vaiku reiškia tinkamą vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimą. Tinkamas vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimas reiškia, kad bendraujama bus tokiais būdais, forma ir laiku, kuris labiausiai atitiks vaiko poreikius, atsižvelgiant į jo amžių, gyvenimo būdą, įpročius ir pan., ir norus (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016). Remiantis CK 3.175 straipsnio 2 dalimi, teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Pažymėtina, kad vaiko tėvai turi ne tik teisę, bet ir pareigą bendrauti su savo vaikais. Tokia tėvų pareiga nustatyta tam, kad būtų patenkintas vaikų poreikis ir teisė bendrauti su savo tėvais, taip pat kad būtų įgyvendintos ir kitos tėvų pareigos – auklėti savo vaikus, rūpintis jų vystymusi, sveikata, dvasiniu ir moraliniu ugdymu. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, teismui patvirtinus tėvo su vaiku bendravimo tvarką, tėvai privalo tokią bendravimo tvarką vykdyti; tais atvejais, kai tėvai nevykdo bendravimo su vaiku pareigos, yra pažeidžiamos vaiko teisės ir interesai, todėl tėvams gali būti taikoma sankcija – tėvų valdžios apribojimas (CK 3.180 straipsnis) (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-487-969/2016).

Taigi byloje neginčijamai nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2022 m. liepos 21 d. iki 2022 m. gruodžio 22 d. G. G. neatvežė vaikų į susitikimus su tėvu S. G. pas psichologę, taip pat minėtu laikotarpiu nesudarė galimybių G. G. bendrauti su tėvu (S. G.) telefonu, nenurodė pasikeitusio mergaitės telefono numerio. G. G. šių aplinkybių iš esmės neginčijo, tačiau teigė, kad patys vaikai nenori bendrauti su tėvu, nes bijo tėvo, per prievartą dukrų pas psichologę neketina vežti, o su dukromis S. G. gali bendrauti ir pareiškėjos turimu telefono numeriu, mergaitės gali skambinti tėvui pareiškėjos asmeniniu telefonu, tačiau tokio noro mergaitės neišreiškė. G. G. teismo posėdžio metu iš esmės neginčijo tos aplinkybės, kad nepranešė S. G. pasikeitusio mažametės G. G. telefono numerio, nurodydama tik tai, kad tokio amžiaus vaikas neprivalo turėti telefono ir šiuo metu G. G. telefono neturi. Taigi G. G. iš esmės laikėsi pozicijos, kad tokiu savo elgesiu ji siekia apsaugoti vaikus ir veikia jų interesais, tačiau su tokia pareiškėjos G. G. pozicija sutikti nėra jokio pagrindo. Priešingai, byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad pareiškėja G. G. nevykdė nustatytos laikinos vaikų bendravimo su tėvu (S. G.) tvarkos, nutraukė vaikų susitikus pas psichologą, nepranešė tėvui apie pasikeitusį dukros telefono numerį, nesudarė ir nesistengė sudaryti galimybių S. G. bendrauti su dukromis G. G. ir E. G., taip pažeisdama vaikų teises. Šiuo atveju sutiktina su Institucijos atstovės teiginiais, kad pareiškėja G. G. nedėjo jokių pastangų, kad įkalbėtų vaikus susitikti su tėvu pas psichologę. Nepaisant to, kad vaikai galimai ir atsisako vykti į susitikimus su tėvu S. G., tačiau kiekvieno iš tėvų pareiga yra sugebėti sudominti, motyvuoti, įkalbėti vaikus važiuoti keičiant jų požiūrį, ko G. G. nedarė.

Šiuo atveju svarbu pažymėti tai, kad S. G. vaikų nėra matęs ir su jais nebendravo nuo 2022 m. liepos vidurio, taigi susidariusi situacija nėra pavienis atvejis – ji tęsėsi ne tik iki skundžiamame nurodyto laikotarpio pabaigos (2022 m. gruodžio 22 d.), tačiau situacija nepakito ir pradėjus administracinio nusižengimo bylos tyrimą. G. G. atsisakė jai siūlomos specialistų pagalbos ir iš esmės nededa jokių realių pastangų susidariusiai situacijai pakeisti. Be to būtina atkreipti dėmesį ir į vaikų amžių nagrinėjamų įvykių metu, t. y. G. G. buvo (duomenys neskelbtini) m., E. G. – (duomenys neskelbtini) m., nors tokio amžiaus vaikams yra itin svarbus emocinis ryšys su abiem tėvais. Šiuo atveju pažeistos mažamečių vaikų teisės ir teisėti interesai. Veika atlikta tam tikrą sistemą sudarančiais veiksmais, nevykdant geriausius vaikų interesus atitinkančios vaikų bendravimo su tėvu tvarkos siekiant atkurti vaikų ryšį su tėvu. Pažymėtina, kad 2022 m. pradžioje kilus sunkumams dėl vaikų bendravimo su tėvu S. G., pareiškėja teigė, jog vaikams būtina psichologo pagalba, tačiau suteikus kvalifikuotą psichologo pagalbą, situacija nepasikeitė, po kelių tokių susitikimų pareiškėja nutraukė susitikimus pas psichologę. Vaikų susitikimai su tėvu buvo vykdomi dalyvaujant psichologei, taigi nėra jokio objektyvaus pagrindo teigti, kad minimų susitikimų metu vaikams galėjo būti nesaugu, tuo tarpu kvalifikuotas specialistas dėjo pastangas stiprinant vaikų ryšį su tėvu. Tai, kad šios psichologės pastangos davė teigiamų rezultatų patvirtina ir psichologės I. V. raštas, kuriame nurodoma, kad nors susitikimo pradžioje mergaitės ir nenoriai bendrauja su tėvu, tačiau vėliau įsitraukia į bendrą veiklą, progresas yra. Teisme apklausta psichologė I. B. taip pat parodė, kad vaikams būtina psichologinė pagalba, po to galima bandyti atkurti ryšį su tėvu, bet tam reikia abiejų tėvų nuoseklių pastangų.

Iš bylos medžiagos ir šalių paaiškinimų nustatyta, kad S. G. iš bendrų namų išsikraustė 2021 m. lapkritį. Iki išsikraustymo S. G. rūpinosi vaikų gerove ir auklėjimu, nuolat bendravo. Išskyrus pačios G. G. teiginius, byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad po 2021 m. rugsėjo 2 d. įvykio būtų reikšmingai pasikeitęs vaikų bendravimas su S. G. ar dukros būtų pradėję jo bijoti. Tuo labiau, kad tuo metu S. G. dar gyveno kartu su vaikais. Kaip matyti, S. G. išsikrausčius jis paimdavo vaikus iš ugdymo įstaigų, bendraudavo su vaikais, leisdavo laiką jo namuose. Šiuo atveju buvo kilę tam tikri daugiau vienkartinio pobūdžio nesutarimai dėl vaikų paėmimo iš ugdymo įstaigų ar vaikų nenoro vykti su tėvu, tačiau jie nebuvo sisteminiai, be to buvo dedamos pastangos keisti susidariusią situaciją, derinami vaikų susitikimai su tėvu. Tuo tarpu pareiškėjos atstovės minima Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuria teismas atmetė antstolės prašymą skirti G. G. baudą, nepaneigia G. G. kaltės padarius jai inkriminuojamą nusižengimą. Minimoje civilinėje byloje nustatytos aplinkybės nesusiję su nagrinėjama administracinio nusižengimo byla ir G. G. inkriminuojamu nusižengimu. Nagrinėjant santuokos nutraukimo bylą 2022 m. lapkričio 14 d. nutartimi pareiškėjai G. G. buvo paskirta bauda už teismo įpareigojimų neįvykdymą, kuri buvo panaikinta 2022 m. lapkričio 30 d. nutartimi, tačiau santuokos nutraukimo bylą nagrinėjančio teismo įpareigojimo neįvykdymas, nesusijęs su G. G. inkriminuojamu nusižengimu.

Kaip jau minėta, G. G. nesudarė galimybių tėvui S. G. bendrauti su dukromis telefonu, nenurodė pasikeitusio G. G. telefono numerio. Teismo posėdžio metu S. G. parodė, kad nuo jo išsikraustymo iš bendrų namų, G. G. bent keturis kartus pakeitė G. G. telefono numerį. Pareiškėja G. G. šių aplinkybių iš esmės nepaneigė nurodydama, kad šiuo metu G. G. telefono neturi, tačiau nedetalizavo nei nuo kada, nei kiek laiko telefono abonento mergaitė nebeturi. Byloje nustatytos aplinkybės visgi patvirtina, kad G. G. telefono numeris buvo pakeistas, S. G. su dukra telefonu negali bendrauti. Iš telefoninių pokalbių išklotinių matyti, kad S. G. skambindavo dukrai, tačiau jos telefonas buvo išjungtas. Paaiškėjus, kad mergaitė galimai pametė PIN kodą, S. G. kreipėsi į ryšio operatorių, PIN kodą pateikė G. G., tačiau situacija nepasikeitė, mergaitei prisiskambinti neįmanoma. Iš S. G. parodymų ir Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų nustatyta, kad nagrinėjant civilinę bylą G. G. iš esmės patvirtino, kad mergaitė turi telefono abonentą, tačiau teismui nurodžius jį pateikti tėvui, mergaitės telefono numerio pareiškėja G. G. tėvui S. G. nenurodė. Nors pareiškėja teigė, kad S. G. gali skambinti dukroms į jos naudojamą telefono abonentą, tačiau iš byloje esančio skambučių išklotinių matyti, kad G. G. į S. G. skambučius neatsiliepdavo, neperskambindavo, kas sudaro pagrindą spręsti, kad pareiškėja vis tik nesudarė sąlygų dukroms bendrauti su tėvu. Tuo tarpu pareiškėjos teiginiai, kad mergaitės neišreiškė noro paskambinti tėvui, nepatvirtinti jokiais objektyviais duomenimis.

Kaip jau minėta, pareiškėja G. G. iš esmės laikėsi pozicijos, jog siekia apginti vaikų interesus, kadangi jie nenori bendrauti su tėvu, nes bijo. Teismas tokius pareiškėjos teiginius atmeta kaip nepagrįstus. CK 3.161 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad vaikas turi teisę gyventi kartu su tėvais, būti auklėjamas ir aprūpinamas savo tėvų šeimoje, bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, bendrauti su giminaičiais, jei tai nekenkia vaiko interesams. Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 24 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad vaikui turi būti užtikrinta galimybė bendrauti su motina, tėvu ir artimais giminaičiais, negyvenančiais kartu su juo, išskyrus įstatymo numatytus atvejus, kada toks bendravimas gali pakenkti vaikui. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad dėl nebrandumo, auklėjimo spragų ir panašiai vaiko norai ir interesai ne visada sutampa, todėl kiekvienu atveju reikia išsiaiškinti, ar vaiko norai atitinka jo interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-57/2007). Nagrinėjamu atveju, be subjektyvios pareiškėjos nuomonės, byloje nėra jokių patikimų duomenų, kad S. G. bendravimas su dukromis G. G. ir E. G. kenktų vaikų interesams. Šiuo atveju svarbu pažymėti, kad vien ta aplinkybė, jog S. G. atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl galimo smurto pareiškėjos ir vaikų atžvilgiu, nepateikus jokių objektyvių duomenų, nesudaro pagrindo spręsti, kad tėvo (S. G.) bendravimas su dukromis kenkia vaikų interesams, tuo labiau, kad mergaitės su tėvu susitinka pas psichologę dalyvaujant ir pačiai pareiškėjai. Pažymėtina, kad laikina bendravimo su vaikais tvarka buvo nustatyta įvertinus specialistų rekomendacijas, išklausius vaikų nuomonę, įvertinus jų poreikius ir interesus, taigi nėra jokio objektyvaus pagrindo teigti, kad ši bendravimo tvarka neatitiko vaikų interesų. Iš esmės analogiškos aplinkybės konstatuotos ir Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. gegužės 31 d. nutartyje, kuria nustatyta laikina vaikų bendravimo su tėvu tvarka. Psichologė I. B. teismo posėdžio metu paaiškino, kad nepaisant susidariusios situacijos ir vaikų traumuojančios patirties, vaikams būtinas bendravimas su abiem tėvais, tėvas turi atsiprašyti, be to abu tėvai turi dėti nuoseklias pastangas ryšiui su vaikais atstatyti.

Byloje surinktų įrodymų visuma ir Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenys nagrinėjamos santuokos nutraukimo bylos kortelėje patvirtina, jog šiuo atveju vaikų požiūrį į susitikimus su tėvu galimai formuoja pačios pareiškėjos elgesys. Psichologė I. B. paaiškino, kad nors apklausų pas ikiteisminio tyrimo teisėją metu (2022 m. liepos 7 d.) ir nematė, kad vaikai buvo kažkaip specialiai nuteikinėjami prieš tėvą, tačiau vaikai, gyvendami su motina, neabejotinai mato susidariusią situaciją, motinos būseną, girdi kalbas ir solidarizuojasi su motina. Pažymėtina, kad pati pareiškėja nededa sąžiningų pastangų, siekdama, kad vyktų vaikų ir tėvo bendravimas, todėl jos pačios sukurta situacija – vaikų nenoras bendrauti su tėvu – šiuo atveju niekaip nešalina jos atsakomybės už įvykdytą administracinį nusižengimą, kadangi nėra laikoma atitinkančia vaikų interesus. G. G. veiksmai, t. y. nurodymas S. G., jog nutraukia susitikimus pas psichologę, vaikų neatvežimas pas psichologę siekiant atkurti ryšį su tėvu, specialistų pagalbos atsisakymas, jos pačios nenoras vykdyti nutartį ir nedėjimas realių pastangų suderinti visiems tinkamą laiką susitikimams, o vėliau ir nenuvežimas vaikų pas psichologę konkrečiai nustatytu laiku, tinkamas susidariusios situacijos vaikams neišaiškinimas, taip pat neišaiškinimas vaikams, kad susitikimai su tėvu pas psichologę nėra bauginantys, o organizuojami siekiant užtikrinti jų bendravimą su tėvu, palikimas patiems vaikams spręsti, nepadėjimas vaikams pamiršti galimai ir traumuojančių patirčių, dukros G. G. telefono numerio keitimas ir nepateikimas jo tėvui, parodo išankstinį neigiamą nusistatymą tėvo, o taip pat ir pagalbą teikiančių specialistų atžvilgiu, ir sudaro prielaidas vaikams spręsti, kad jiems nebūtina vykti į susitikimus su tėvu ir jie gali rinktis. G. G. veiksmus galima vertinti kaip savivaliavimą, nenorą leisti vaikams bendrauti su tėvu ir motinos valdžios panaudojimą priešingai vaiko interesams, kadangi ji savo veiksmais apsunkino vaikų bendravimo su tėvu S. G. atnaujinimo galimybę.

Nors G. G. teigė, kad jai nebuvo atsiųstas administracinio nusižengimo protokolas, tačiau pažymėtina, kad šiuo atveju, sutinkamai su ANK 608 straipsnio 5 dalimi (straipsnio redakcija galiojusi iki 2024 m. sausio 1 d.), buvo priimtas nutarimas, kai administracinio nusižengimo protokolas nesurašomas, o tokiu atveju administracinio nusižengimo protokolas nėra rašomas. Tuo tarpu pareiškėjos teiginiai, kad ji tyrimo metu nepateikė paaiškinimo atmestini kaip nepagrįsti, kadangi pareiškėjai buvo žinoma apie administracinį tyrimą, specialistai apsilankė jos namuose, pareiškėjos paaiškinimai užfiksuoti vaiko situacijos vertinimo anketose, tuo tarpu šaukiama į Instituciją pareiškėja neatvyko.

Įvertinus išdėstytas aplinkybes, skundžiamas nutarimas paliekamas nepakeistas, pareiškėjos skundas netenkinamas.

Pareiškėjos G. G. atstovė advokatė Raimonda Lazauskienė pateikė prašymą iš Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas (2 t., b. l. 152–157). Kadangi pareiškėjos G. G. skundas netenkinamas, prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 dalimi, 6 dalimi, 644 straipsniu, 646 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, teismas,

nutaria:

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos vyriausiojo specialisto V. A. 2023 m. birželio 23 d. nutarimą dėl administracinio nusižengimo, kai protokolas nesurašomas Nr. (duomenys neskelbtini) (ROIK (duomenys neskelbtini)) palikti nepakeistą ir skundo netenkinti.

Atmesti G. G. prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Administracinio nusižengimo bylos medžiagą ROIK (duomenys neskelbtini) grąžinti Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (duomenys neskelbtini) miesto vaiko teisių apsaugos skyriui nutarčiai įsiteisėjus.

Nutartis per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.