- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-04-20
- Bylos Nr.
- e2-428-467/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00651-2022-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Nutartis palikta nepakeista.
- Teisėjas
- Alma Urbanavičienė (pirm.)
- Atsakovas
- UAB NOVUM SITUM
- Ieškovas
- BUAB "'Soscredit"
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės NOVUM SITUM atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. kovo 3 d. nutarties, kuria nustatyti apeliacinio skundo trūkumai civilinėje byloje pagal ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „SOSCREDIT“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei NOVUM SITUM dėl nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutarčių nutraukimo bei restitucijos taikymo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus apygardos teisme išnagrinėta civilinė byla pagal bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – BUAB) „SOSCREDIT“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – ir UAB) NOVUM SITUM dėl nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutarčių nutraukimo bei restitucijos taikymo.
2. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. sausio 9 d. sprendimu ieškinį tenkino ir nusprendė: nutraukti 2021 m. rugsėjo 20 d. pirkimo–pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. 4422, sudarytą tarp ieškovės ir atsakovės dėl esminio sutarties pažeidimo; taikyti restituciją: grąžinti ieškovei nuosavybės teise nekilnojamąjį turtą: negyvenamąsias patalpas / gamybines patalpas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančias (duomenys neskelbtini), priteisiant iš ieškovės atsakovei 5 000 Eur; nutraukti 2021 m. rugsėjo 6 d. pirkimo–pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. 4248, sudarytą tarp ieškovės ir atsakovės, dėl esminio sutarties pažeidimo; taikyti restituciją: grąžinti ieškovei nuosavybės teise nekilnojamąjį turtą: negyvenamąją patalpą – garažą (boksą), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini), priteisiant iš ieškovės atsakovei 10 000 Eur; priteisti ieškovei iš atsakovės 7 000 Eur baudą, 1 116,70 Eur delspinigių ir 7 872,40 Eur bylinėjimosi išlaidų.
3. 2023 m. vasario 9 d. Vilniaus apygardos teisme gautas atsakovės UAB NOVUM SITUM apeliacinis skundas, kuriame prašoma Vilniaus apygardos teismo 2023 m. sausio 9 d. sprendimą panaikinti ir ieškovės ieškinį atmesti.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. kovo 3 d. nutartimi nutarė nustatyti terminą atsakovės apeliacinio skundo trūkumams pašalinti.
5. Teismas nurodė, kad šiuo atveju nėra sumokėtas visas už apeliacinį skundą mokėtinas žyminis mokestis. UAB NOVUM SITUM kartu su apeliaciniu skundu pateikė duomenis apie 183 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundą sumokėjimą. Teismas pažymėjo, kad apeliacinio skundo suma yra tokia pati kaip ir byloje pareikšto ieškinio – 48 736,70 Eur, todėl mokėtina suma už apeliacinį skundą – 1 050 Eur. Atsakovė privalo pateikti įrodymus, patvirtinančius 867 Eur trūkstamo žyminio mokesčio dalies už apeliacinį skundą sumokėjimą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
6. Atsakovė UAB NOVUM SITUM atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. kovo 3 d. nutartį ir apeliacinį skundą laikyti priimtu. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
6.1. Žyminis mokestis buvo apskaičiuotas taip – apeliacinio skundo suma sudaro 8 116,70 Eur, kuri susideda iš apeliantės ginčijamų priteistų sumų: 7 000 Eur (priteista bauda) + 1 116,70 Eur (priteisti delspinigiai), todėl žyminis mokestis apskaičiuotas ir sumokėtas tinkamai.
6.2. Atsakovė tiek bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, tiek apeliaciniame skunde sutinka, kad negyvenamosios patalpos / gamybinės patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), būtų grąžintos nuosavybes teise ieškovei. Atsakovė tik nesutinka, kad ji padarė esminį šios sutarties pažeidimą ir todėl jai kyla pareiga sumokėti 5 000 Eur baudą bei 896,70 Eur delspinigius. Šias priteistas sumas ji ginčija, paduodama apeliacinį skundą, ir nuo jų sumokėjo žyminį mokestį. Apeliantė neprašo palikti jai nuosavybes teise patalpų, atmetus jos apeliacinį skundą ir palikus galioti sprendimą apeliantė šių patalpų netektų, jos taptų ieškovės nuosavybe, todėl jų kaina pagal sutartį (25 000 Eur) negali būti laikoma sudedamąja apeliacinio skundo (ginčijamos sumos) dalimi.
6.3. Tuo atveju, jeigu atsakovės apeliacinis skundas būtų patenkintas, patalpos (garažas), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), liktų jos nuosavybė, t. y. atsakovė neįgytų turto daugiau nei turi dabar; tuo atveju, jeigu apeliacinis skundas būtų atmestas, o sprendimas paliktas nepakeistas – jai tektų susimokėti baudą ir delspinigius (apeliaciniu skundu ginčijamos ir žyminiu mokesčiu apmokestintos sumos), o atsakovei būtų grąžintas šių patalpų piniginis ekvivalentas (15 000 Eur) – atsakovė neįgytų turto daugiau nei turi dabar.
Atsiliepimas
7. Ieškovė BUAB „SOSCREDIT“ atsiliepime prašo nepriimti nagrinėti atsakovės pateikto atskirojo skundo ir apeliacinį procesą nutraukti; atmesti atsakovės atskirąjį skundą, o Vilniaus apygardos teismo 2023 m. kovo 3 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
7.1. Pirmosios instancijos teismo nutartis dėl pasikeitusio reglamentavimo negali būti skundžiama aukštesnės pakopos teismui instancine tvarka. Todėl atskirasis skundas neturi būti nagrinėjamas, apeliacinis procesas (dėl atskirojo skundo) turėtų būti nutrauktas, o be teisėto pagrindo skundžiama nutartis turėtų būti palikta galioti nepakeista.
Šalies argumentai
7.2. Be to, atsakovės pateiktu apeliaciniu skundu prašoma panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir ieškovės ieškinį atmesti visa apimtimi. Visi atsakovės reikalavimai yra turtinio pobūdžio, todėl apeliacinio skundo suma yra tokia pati kaip ir byloje pareikšto ieškinio – 48 736,70 Eur. Atsakovė pagrįstai ir teisėtai skundžiama nutartimi buvo įpareigota primokėti 867 Eur žyminio mokesčio dalį už apeliacinį skundą.
7.3. Atsakovė suprasdama, kad neteisingai sumokėjo žyminį mokestį už apeliacinį skundą, teikia atskirąjį skundą ir taip vilkina bylos nagrinėjimą, sprendimo įsigaliojimą. Tokiais savo veiksmais atsakovė piktybiškai siekia kuo ilgiau negrąžinti ieškovei nekilnojamojo turto, kurį sprendimu priteisė pirmosios instancijos teismas, toliau nesąžiningai pažeisti ieškovės teises ir teisėtus interesus. Ieškovė yra bankrutuojanti bendrovė, todėl jai priklausančio turto bei lėšų išieškojimas iš atsakovės per trumpiausią laiką yra tuo pačiu ir kreditorių teisių bei teisėtų interesų užtikrinimas, viešojo intereso gynimas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria apeliantei nustatytas terminas apeliacinio skundo trūkumams – sumokėti trūkstamą žyminio mokesčio dalį – pašalinti, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320, 329, 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad byloje nėra pagrindo peržengti ir atskirojo skundo ribas.
Dėl teisės skųsti CPK 316 straipsnio 1 dalyje nurodytas nutartis
9. CPK 306 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad kartu su apeliaciniu skundu turi būti pateikti duomenys apie tai, kad už skundą sumokėtas žyminis mokestis. Pagal CPK 316 straipsnio 1 dalį, jeigu paduotas apeliacinis skundas neatitinka CPK 306 straipsnyje nurodytų reikalavimų, teismas priima nutartį ir nustato apeliantui terminą trūkumams pašalinti.
10. CPK 302 straipsnyje nurodyta, kad apeliaciniam procesui taikomos CPK bendrosios nuostatos, taip pat pirmosios instancijos teismo procesą reglamentuojančios nuostatos, neprieštaraujančios CPK XVI skyriuje nurodytoms taisyklėms. Bendrosios procesinių dokumentų trūkumų šalinimo instituto taisyklės įtvirtintos CPK 115 straipsnyje. Taigi, apeliaciniam procesui, be kita ko, taikomos CPK 115 straipsnyje įtvirtintos bendrosios procesinių dokumentų trūkumų šalinimo instituto taisyklės.
11. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad iki 2022 m. gruodžio 31 d. galiojusioje CPK 115 straipsnio 5 dalyje buvo nustatyta galimybė atskiruoju skundu skųsti teismo nutartį pašalinti procesinio dokumento, be kita ko, apeliacinio skundo trūkumus. Nuo 2023 m. sausio 1 d. įsigaliojo CPK pakeitimai (2022 m. birželio 30 d. įstatymas Nr. XIV-1349), kurie nustato, jog pagal CPK 115 straipsnio 5 dalį teismo nutartis pašalinti procesinio dokumento trūkumus atskiruoju skundu neskundžiama; atskiruoju skundu gali būti skundžiama tik teismo nutartis, kuria procesinis dokumentas grąžintas dėl to, kad nepašalinti jo trūkumai. Ši nuostata taikoma procesiniams dokumentams, paduotiems po 2023 m. sausio 1 d. (2022 m. birželio 30 d. įstatymo Nr. XIV-1349 6 straipsnis, 14 straipsnio 1, 3 dalys). Kitaip tariant, CPK 115 straipsnio 5 dalyje įtvirtintas principinis reglamentavimas, kad teismo nutartis pašalinti procesinio dokumento (įskaitant ir apeliacinį skundą), paduoto po 2023 m. sausio 1 d., trūkumus atskiruoju skundu neskundžiama.
12. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas nustatė, kad už atsakovės paduodamą apeliacinį skundą nėra sumokėtas visas mokėtinas žyminis mokestis ir skundžiama nutartimi nustatė terminą šiam trūkumui pašalinti. CPK 100 straipsnio 2 dalis nustato, kad dėl teismo nutarčių, susijusių su žyminiu mokesčiu, asmenys, dėl kurių šios teismo nutartys yra priimtos, gali paduoti atskirąjį skundą. Atsižvelgiant į nurodytą, konstatuotina, kad teismo nutartys, kuriomis nustatomas procesinio dokumento trūkumas, kuris susijęs su žyminio mokesčio mokėjimu, yra skundžiamos atskiruoju skundu (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1964/2011; 2011 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-437/2011; 2011 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-186/2011; 2010 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-31/2010), todėl apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja, o ieškovės atsikirtimus dėl apeliacinio proceso nutraukimo atmeta kaip nepagrįstus.
Dėl įpareigojimo primokėti žyminį mokestį
13. Vienas iš svarbiausių civilinio proceso teisės principų yra teisminės gynybos prieinamumo principas, kuris reiškia, kad kiekvienam asmeniui, manančiam, jog yra pažeistos jo teisės, garantuojama ir prieinama teisminė gynyba. Vis dėlto konstitucinė asmens teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos, įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir CPK 5 straipsnio 1 dalyje, nėra absoliuti ir ji negali būti suprantama kaip galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu ir (ar) bet kokia forma. Ši teisė turi būti įgyvendinama laikantis tam tikros tvarkos, kuri nustatyta specialiuosiuose įstatymuose. Viena iš tinkamo kreipimosi į teismą sąlygų yra žyminio mokesčio – įstatymo nustatytos pinigų sumos, kurią turi sumokėti asmuo už tam tikrus įstatyme numatytus teismo atliekamus procesinius veiksmus – sumokėjimas (CPK 80 straipsnis). Pažymėtina, kad įstatymų leidėjas, nustatydamas žyminį mokestį, siekė kelių viešajam interesui svarbių tikslų: netiesiogiai užkirsti galimybę nepagrįstiems reikalavimams; padengti tam tikrą dalį valstybės išlaidų, skirtų teismams išlaikyti; skatinti šalis ieškoti taikių ginčų sprendimo būdų ir pan. Žyminio mokesčio institutu siekiama, kad teise kreiptis į teismą būtų naudojamasi atsakingai ir ja nepiktnaudžiaujant.
14. CPK 80 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad už apeliacinius, kasacinius skundus ir prašymus dėl proceso atnaujinimo mokamas tokio paties dydžio žyminis mokestis, koks mokėtinas pareiškiant ieškinį (pareiškimą ypatingosios teisenos bylose). Žyminio mokesčio dydžiai ir jų apskaičiavimo tvarka, atsižvelgiant į pareikšto reikalavimo pobūdį, numatyti CPK 80 straipsnio 1 dalyje. Turtiniuose ginčuose už apeliacinius, kasacinius skundus ir prašymus dėl proceso atnaujinimo šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyti žyminio mokesčio dydžiai skaičiuojami nuo ginčijamos sumos. Procesinius dokumentus ir jų priedus pateikiant teismui tik elektroninių ryšių priemonėmis, mokama 75 procentai už atitinkamą procesinį dokumentą mokėtinos žyminio mokesčio sumos, bet ne mažiau kaip penki eurai (CPK 80 straipsnio 7 dalis).
15. Atsakovė atskirajame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė apeliaciniu skundu ginčijamą sumą, nuo kurios turėtų būti skaičiuojamas žyminis mokestis, nes apeliantė apeliaciniu skundu ginčija tik 8 116,70 Eur sumą, kuri susideda iš ginčijamos 7 000 Eur baudos ir ginčijamų 1 116,70 Eur delspinigių, todėl žyminis mokestis turėtų būti apskaičiuojamas tik nuo šios sumos. Apeliacinės instancijos teismas su tokia atsakovės pozicija nesutinka.
16. Byloje nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2023 m. sausio 9 d. sprendimu ieškovės ieškinį tenkino ir nusprendė: nutraukti 2021 m. rugsėjo 20 d. pirkimo–pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. 4422, sudarytą tarp ieškovės ir atsakovės dėl esminio sutarties pažeidimo; taikyti restituciją: grąžinti ieškovei nuosavybės teise nekilnojamąjį turtą: negyvenamąsias patalpas / gamybines patalpas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančias (duomenys neskelbtini), priteisiant iš ieškovės atsakovei 5 000 Eur; nutraukti 2021 m. rugsėjo 6 d. pirkimo–pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. 4248, sudarytą tarp ieškovės ir atsakovės dėl esminio sutarties pažeidimo; taikyti restituciją: grąžinti ieškovei nuosavybės teise nekilnojamąjį turtą: negyvenamąją patalpą – garažą (boksą), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini), priteisiant iš ieškovės atsakovei 10 000 Eur; priteisti ieškovei iš atsakovės 7 000 Eur baudą, 1 116,70 Eur delspinigių ir 7 872,40 Eur bylinėjimosi išlaidų.
17. Nors apeliantė teigia, kad apeliaciniu skundu ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimą tik dalyje dėl baudos ir delspinigių, tačiau iš jos 2023 m. vasario 9 d. apeliacinio skundo matyti, jog yra prašoma Vilniaus apygardos teismo 2023 m. sausio 9 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti, taigi, pirmosios instancijos teismo sprendimas skundžiamas visa apimtimi. Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, prašo jį panaikinti ir atmesti ieškovės reikalavimus dėl: 2021 m. rugsėjo 20 d. nekilnojamo turto pirkimo–pardavimo sutarties (notaro registracijos Nr. 4422), kurios vertė (kaina) 25 620 Eur, nutraukimo bei restitucijos taikymo, taip pat 896,70 Eur delspinigių ir 5 000 Eur baudos priteisimo; 2021 m. rugsėjo 6 d. nekilnojamo turto pirkimo–pardavimo sutarties (notaro registracijos Nr. 4248), kurios vertė (kaina) 15 000 Eur, nutraukimo bei restitucijos taikymo, 220 Eur delspinigių ir 2 000 Eur baudos priteisimo. Visa apeliantės ginčijamų turtinių reikalavimų suma – 48 736,70 Eur, todėl mokėtinas žyminis mokestis (apeliacinį skundą pateikiant elektroninių ryšių priemonėmis) turėtų būti skaičiuojamas nuo šios sumos.
18. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad šiuo atveju už apeliacinį skundą mokėtina žyminio mokesčio suma sudaro 1 050 Eur, tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ši suma yra 956 Eur, atsižvelgiant į tai, jog už teikiamą ieškinį mokėtinas žyminis mokestis sudaro 1 050 Eur, tačiau ieškiniu papildomai buvo pareikšti du prašymai dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, už kuriuos taip pat mokėtinas žyminis mokestis. Taigi, apeliantės už pateiktą apeliacinį skundą mokėtina suma sudaro 956 Eur (neįtraukiant žyminio mokesčio, mokėtino už prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių). Apeliantė pateikė įrodymus, kad yra sumokėjusi 183 Eur žyminio mokesčio, todėl likusi mokėtina suma yra 773 Eur.
19. Nepagrįstais laikytini ir apeliantės argumentai, kad apeliacinį skundą patenkinus ji neįgytų daugiau turto nei jo turi. Pažymėtina, kad žyminio mokesčio dydis priklauso nuo ieškinio sumos (šiuo atveju – nuo ginčijamos sumos), o ne nuo faktinio turto pokyčio priėmus procesinį sprendimą. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantė nesutinka, jog atitinkamas turtas turėtų būti perleistas ieškovei, t. y. yra reiškiamas turtinis reikalavimas, kurio dydis nustatomas pagal nekilnojamojo turto vertę. Be to, šiuo atveju žyminio mokesčio apskaičiavimui įtakos neturi ir faktiškai pagal ginčijamus sandorius šalių sumokėtos sumos, kadangi, kaip jau minėta, žyminio mokesčio dydis yra nulemtas nekilnojamojo turto objektų vertės.
Dėl bylos procesinės baigties
20. Apibendrindamas nurodytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisingą ir pagrįstą nutartį, kurios pakeisti ar panaikinti atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo, todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina iš esmės nepakeista, patikslinant tik apeliantės mokėtiną žyminio mokesčio dydį (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
21. Kadangi pirmosios instancijos teismo nutartyje nustatytas terminas apeliacinio skundo trūkumams – žyminiam mokesčiu sumokėti – pašalinti yra pasibaigęs, todėl apeliantei nustatytinas naujas procesinis terminas apeliacinio skundo trūkumams pašalinti.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2023 m. kovo 3 d. nutartį iš esmės palikti nepakeistą.
Nustatyti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei NOVUM SITUM terminą iki 2023 m. balandžio 27 d. pašalinti apeliacinio skundo trūkumus – sumokėti 773 Eur (septynis šimtus septyniasdešimt tris eurus) žyminį mokestį.