- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-09-29
- Bylos Nr.
- 2-1964/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-02780-2010-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Artūras Driukas, Algirdas Gailiūnas, Egidijus Žironas
- Atsakovas
- V. M.
- Ieškovas
- S. C.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Artūro Driuko, Algirdo Gailiūno ir Egidijaus Žirono (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo V. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. balandžio 27 d. nutarties, kuria civilinėje byloje pagal ieškovo S. C. ieškinį atsakovui V. M. dėl skolos ir palūkanų priteisimo nuspręsta atsakovo V. M. priešieškinį dėl paskolos raštelio pripažinimo negaliojančiu laikyti nepaduotu.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Byloje kilo ginčas dėl aiškinimo ir taikymo teisės normų, reglamentuojančių žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo pagrindus bei žyminio mokesčio sumokėjimą kaip vieną iš sąlygų, būtinų priešieškinio priėmimo klausimui išspręsti.
Šalies argumentai
Ieškovas S. C. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo V. M. 35 000 EUR skolą, 690 EUR palūkanų bei 5 procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas nuo priteistos sumos, nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Atsakovas V. M. pateikė teismui priešieškinį dėl paskolos raštelio pripažinimo negaliojančiu. Atsakovas už priešieškinį sumokėjo 132,70 Lt žyminio mokesčio ir pateikė teismui prašymą atleisti jį nuo likusios dalies žyminio mokesčio sumokėjimo. Atsakovas prašyme nurodė, jog sumokėti viso žyminio mokesčio negali, nes šiuo metu yra bedarbis.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2010 m. lapkričio 5 d. nutartimi įpareigojo atsakovą V. M. iki 2010 m. lapkričio 19 d. sumokėti trūkstamą 3 284,3 Lt dydžio žyminio mokesčio dalį už priešieškinį ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus, priešingu atveju priešieškinis bus laikomas nepaduotu. Teismas nurodė, kad atsakovo pareikšto priešieškinio suma yra 35 000 eurų, dėl ko jis yra apmokestintas 3 417 Lt dydžio žyminiu mokesčiu (CPK 80 str. 1 d. 1 p.). Tuo tarpu atsakovas priešieškinį apmokėjo 132,70 Lt žyminio mokesčio dalimi bei pateikė prašymą atleisti nuo likusios žyminio mokesčio dalies sumokėjimo. Atsakovas pateikė Vilniaus teritorinės darbo biržos pažymą, patvirtinančią, jog jis įregistruotas darbo biržoje bedarbiu nuo 2010 m. rugsėjo 17 d. Kitų argumentų ir įrodymų atsakovas nepateikė. Todėl teismas sprendė, kad vien ta aplinkybė, jog atsakovas šiuo metu yra registruotas darbo biržoje, nėra pakankamas pagrindas atleisti jį nuo likusios žyminio mokesčio dalies sumokėjimo (CPK 83 str. 3 d.).
Šalies argumentai
Atsakovas V. M. pateikė atskirąjį skundą, prašydamas Vilniaus apygardos teismo 2010 m. lapkričio 5 d. nutartį pakeisti ir žyminio mokesčio mokėjimą atidėti iki bylos išsprendimo iš esmės. Nurodė, kad atsakovas yra bedarbis, negauna jokių pajamų, yra išlaikomas sutuoktinės, turi tik dvi senas ir nevertingas transporto priemonės bei butą, esantį (duomenys neskelbtini), Ignalinos r., kurio vidutinė rinkos vertė yra 6 390 Lt. Be to, šis butas yra areštuotas. Atsakovas pateikė papildomus įrodymus, jog jo sutuoktinė taip pat yra bedarbė.
Atsiliepimas
Ieškovas S. C. pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, prašydamas jį atmesti bei Vilniaus apygardos teismo 2010 m. lapkričio 5 d. nutartį palikti nepakeistą.
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos apeliacinis teismas 2011 m. kovo 31 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2010 m. lapkričio 5 d. nutartį paliko nepakeistą bei nustatė atsakovui V. M. terminą iki 2011 m. balandžio 16 d. sumokėti 3 284,30 Lt žyminį mokestį už paduotą priešieškinį. Teisėjų kolegija nurodė, kad įstatymų leidėjas atleidimą iš dalies nuo žyminio mokesčio sieja ne tik su šiuo metu susiklosčiusia asmens finansine padėtimi, bet su pareiškėjo turtine padėtimi apskritai. Atsakovas pateikė VĮ ,,Regitra“ pažymą apie jo vardu įregistruotas dvi 1990 metų ir 1993 metų gamybos transporto priemones bei pateikė Nekilnojamojo turto registro išrašą, pagal kurį atsakovas su žmona bendrosios jungtinės nuosavybės teise turi nekilnojamąjį turtą – butą, esantį (duomenys neskelbtini), Didžiasalio k., Ignalinos r., kuris yra areštuotas. Iš šių įrodymų teisėjų kolegija sprendė, kad apelianto pateikti įrodymai nepatvirtina, jog jo finansinė padėtis yra sunki. Įvairiausios socialinės padėties asmenys gali turėti daug turto, gauti pakankamas žyminiam mokesčiui sumokėti pajamas. Įstatymų leidėjas nepreziumuoja, jog aplinkybė, kad asmuo priešieškinio padavimo metu yra bedarbis, yra pagrindas konstatuoti jo sunkią materialinę padėtį ir pagrindą jį atleisti nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo. Sunkią padėtį kiekvienoje byloje turi įrodyti asmenys, kurie siekia būti atleisti nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo. Byloje nėra pakankamai įrodymų apie atsakovo turtą, atsakovas nepateikė turto ir pajamų deklaracijos, taip pat nepateikė jokių duomenų apie turimas lėšas. Be to, atsakovo pateikti argumentai bei įrodymai yra prieštaringi. Nors apeliantas skunde nurodo, kad jis yra išlaikomas sutuoktinės, tačiau byloje pateiktais įrodymais apelianto sutuoktinė taip pat yra bedarbė. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad byloje neįrodytas ir CPK 84 straipsnio taikymo faktinis pagrindas, tai yra, kad atsakovo finansinė padėtis yra sunki, tačiau yra duomenų, rodančių, kad iki bylos išnagrinėjimo pagerės. Be to, žyminio mokesčio atidėjimo klausimo pirmosios instancijos teismas nesprendė, nes su tokiu prašymu atsakovas į teismą nesikreipė.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2011 m. balandžio 27 d. nutartimi nutarė atsakovo V. M. priešieškinį laikyti nepaduotu ir grąžinti kartu su visais jame nurodytais priedais. Teismas nurodė, kad atsakovas neįvykdė Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. kovo 31 d. nutartimi nustatyto įpareigojimo iki 2011 m. balandžio 16 d. sumokėti žyminį mokestį.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Atsakovas V. M. pateikė atskirąjį skundą, prašydamas panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. balandžio 27 d. nutartį ir atidėti žyminio mokesčio mokėjimą iki bylos išsprendimo iš esmės arba jo sumokėjimą išdėstyti 6 mėnesių laikotarpiui, mokant kiekvieną mėnesį lygiomis dalimis po 547,74 Lt. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
skundžiama nutartis neteisėta, nes ji pažeidžia atsakovo teisę kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo (Konstitucijos 30 str., CPK 5 str., Teismų įstatymo 4 str.);atsakovas yra bedarbis, negaunantis jokių pajamų, o šiuo metu jo padėtis dar labiau pablogėjo, nes jam gimė anūkė. Teismui buvo pateikti visi dokumentai, patvirtinantys atsakovo sunkią finansinę padėtį.
Atsiliepimas
Ieškovas S. C. pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, prašydamas jo netenkinti bei Vilniaus apygardos teismo 2011 m. balandžio 23 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad atsakovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių jo turimo turto nedidelę vertę. Atsakovas nepateikė ir pašymų apie priskaičiuotas ir išmokėtas išmokas bedarbiui bei metinių pajamų deklaracijų. Atsakovas, prašydamas atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą, neįrodė, jog jis bus pajėgus sumokėti žyminį mokestį ateityje. Atsakovas, reikšdamas priešieškinį bei vėliau skųsdamas nutartis dėl žyminio mokesčio mokėjimo, akivaizdžiai vilkina procesą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkinamas.
CPK 143 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, jog priešieškinis yra pareiškiamas pagal CPK nustatytas taisykles ieškiniui pareikšti. CPK 138 straipsnyje įtvirtinta, kad ieškinio trūkumai šalinami CPK nustatyta procesinių dokumentų trūkumams pašalinti tvarka. CPK 115 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tuo atveju, jeigu procesiniai dokumentai neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų arba nesumokėtas žyminis mokestis, teismas priima nutartį ir nustato pakankamą terminą, tačiau ne trumpesnį kaip 7 dienos, trūkumams pašalinti. Teismo nutartis pašalinti procesinio dokumento trūkumus, išskyrus atvejus, kuomet nustatomas terminas žyminiam mokesčiui sumokėti ar jo mokėjimui atidėti, atskiruoju skundu nėra skundžiama (CPK 100 str. 2 d., 115 str. 5 d.). Tuo tarpu teismo nutartis, kuria procesinis dokumentas grąžintas dėl to, kad nepašalinti jo trūkumai, įskaitant ir atvejį, kuomet procesinis dokumentas grąžintas dėl to, kad suinteresuotas asmuo teismo nustatytu terminu nesumokėjo žyminio mokesčio, atskiruoju skundu skundžiama (CPK 115 str. 5 d.).
CPK 5 straipsnyje įtvirtintas konstitucinis teisminės gynybos prieinamumo principas, kuris suteikia galimybę kiekvienam suinteresuotam asmeniui įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. Suinteresuotam asmeniui realizavus teisminės gynybos teisę, tai yra kreipusis į teismą su reikalavimu dėl pažeistos teisės ar įstatymų saugomo intereso gynimo, kiekvienu atveju yra priimamas galutinis teismo procesinis sprendimas, kuris įsiteisėjęs įgyja res judicata galią, tai yra tampa privalomu ir vykdytinu (CPK 18 str.). Galutiniam teismo procesiniam sprendimui įsiteisėjus, laikoma, kad byloje dalyvaujantys asmenys teisę kreiptis į teismą galutinai realizavo, todėl įstatymo leidėjas draudžia tapačius reikalavimus teisme nagrinėti pakartotinai (CPK 137 str. 2 d. 4 p., 293 str. 3 p.). Pažymėtina, kad teisminės gynybos teisė apima ne tik teisę pareikšti ieškinį (pareiškimą). Ši teisė yra suprantama kur kas plačiau, ir apima suinteresuoto asmens teisę į apeliaciją, kasaciją, proceso atnaujinimą bei apskritai – suinteresuoto asmens teisę naudotis visomis CPK įtvirtintomis byloje dalyvaujančio asmens procesinėmis teisėmis, siekiant tinkamai apginti savo pažeistą teisę ar įstatymų saugomą interesą. Vadinasi, kiekvienas suinteresuotas asmuo, realizuodamas bet kurią savo procesinę teisę, įskaitant ir teisę reikšti atskirąjį skundą dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nustatytas terminas suinteresuotam asmeniui sumokėti žyminį mokestį, privalo šia teise naudotis laikydamasis CPK nustatytų reikalavimų, įskaitant ir draudimą dar kartą pareikšti atskirąjį skundą dėl teismo įpareigojimo sumokėti žyminį mokestį pagrįstumo, jei šiuo klausimu jau yra priimtas įsiteisėjęs teismo procesinis sprendimas.
Nagrinėjamu atveju atsakovas V. M., vadovaudamasis CPK 83 straipsnio 3 dalimi, buvo pateikęs prašymą atleisti jį nuo dalies žyminio mokesčio, mokėtino už priešieškinį, sumokėjimo. Vilniaus apygardos teismas 2010 m. lapkričio 5 d. nutartimi atsakovo prašymo netenkino ir įpareigojo jį iki 2010 m. lapkričio 19 d. sumokėti trūkstamą 3 284,3 Lt dydžio žyminio mokesčio dalį už priešieškinį bei pateikti tai patvirtinančius įrodymus. Atsakovui nesutikus su šia Vilniaus apygardos teismo nutartimi, jis įstatymo nustatyta tvarka realizavo savo teisę į apeliaciją, tai yra, vadovaudamasis CPK 301 ir 335 straipsniu, padavė atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. lapkričio 5 d. nutarties, prašydamas ją panaikinti ir atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą. Lietuvos apeliacinis teismas, apeliacine tvarka išnagrinėjęs atsakovo atskirąjį skundą, 2011 m. kovo 31 d. nutartimi jį atmetė ir Vilniaus apygardos teismo 2010 m. lapkričio 5 d. nutartį paliko nepakeistą bei nustatė atsakovui naują terminą trūkstamai žyminio mokesčio daliai sumokėti. Atsakovui minėtu terminu žyminio mokesčio nesumokėjus, teismas skundžiama nutartimi atsakovo priešieškinį laikė nepaduotu.
Aukščiau nustatytos aplinkybės patvirtina, kad atsakovas šioje byloje jau yra vieną kartą realizavęs savo procesinę teisę prašyti atleisti jį nuo žyminio mokesčio dalies, mokėtinos už priešieškinį, sumokėjimo. Atsakovas taip pat jau yra realizavęs vieną kartą savo procesinę teisę paduoti atskirąjį skundą dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nebuvo tenkintas jo prašymas dėl atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio už priešieškinį sumokėjimo. Taigi, atsakovui dėl minėtos nutarties padavus atskirąjį skundą, apeliacine tvarka buvo patikrintas pirmosios instancijos teismo nustatyto įpareigojimo atsakovui sumokėti žyminį mokestį pagrįstumas, bei, Lietuvos apeliaciniam teismui nutartimi atmetus atsakovo atskirąjį skundą, įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu nuspręsta, kad atsakovui yra teisėtai nustatyta pareiga sumokėti visą žyminį mokestį už priešieškinį. Tuo tarpu skundžiamoje nutartyje atsakovo įpareigojimas sumokėti visą žyminį mokestį iš naujo nebuvo nagrinėjamas, o tiesiog, laikant priešieškinį nepaduotu, buvo konstatuotos pasekmės, kilusios dėl to, kad atsakovas neįvykdė įsiteisėjusioje Lietuvos apeliacinio teismo nutartyje (kuria buvo galutinai išspręstas klausimas dėl atsakovo atleidimo nuo žyminio mokesčio dalies už priešieškinį sumokėjimo) numatyto įpareigojimo sumokėti žyminį mokestį. Atsižvelgiant į išdėstyta, teisėjų kolegija atmeta atskirojo skundo argumentus, kuriais atsakovas įrodinėja jo teisės į teisminę gynybą pažeidimą, remdamasis tuo, kad jis skundžiama nutartimi nebuvo atleistas nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo bei jam nebuvo atidėta dalis žyminio mokesčio sumokėjimo, kaip prieštaraujančius CPK įtvirtintam draudimui, tapačius reikalavimus bei atitinkamai juos patvirtinančius tapačius argumentus, kurie jau yra išnagrinėti ir dėl jų pagrįstumo nuspręsta įsiteisėjusiu procesiniu teismo sprendimu, pateikti teismui nagrinėti dar kartą.
Be to, teisėjų kolegija pažymi, kad įstatymo leidėjas apskritai nėra numatęs galimybės išdėstyti žyminio mokesčio sumokėjimo dalimis, todėl atsakovo atskirojo skundo reikalavimas išdėstyti žyminio mokesčio dalies sumokėjimą 6 mėnesių laikotarpiui, mokant kiekvieną mėnesį lygiomis dalimis po 547,74 Lt, atmetamas kaip neatitinkantis CPK teisės normomis suteiktų byloje dalyvaujantiems asmenims procesinių teisių.
Apeliacine tvarka išnagrinėjus atsakovo V. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. balandžio 27 d. nutarties, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai pritaikė teisės normas, nustatančias žyminio mokesčio sumokėjimą įsiteisėjusiame teismo procesiniame sprendime nurodytu terminu kaip vieną iš reikalavimų, būtinų priešieškiniui priimti, dėl ko priėjo teisingos išvados, jog atsakovui teismo nustatytu terminu nesumokėjus žyminio mokesčio dalies, mokėtinos už priešieškinį, jis turi būti laikomas nepaduotu. Iš išdėstyto seka, kad pagrindų, įtvirtintų CPK 329 bei 330 straipsniuose, dėl kurių skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų būti naikinama atskirajame skunde išdėstytais motyvais, o taip pat CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 338 str.). Todėl atsakovo atskirasis skundas atmetamas, o Vilniaus apygardos teismo 2011 m. balandžio 27 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 p.).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 337 straipsnio 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2011 m. balandžio 27 d. nutartį palikti nepakeistą.