- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-04-07
- Bylos Nr.
- 2-437/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Kazys Kailiūnas, Artūras Driukas, Egidijus Žironas
- Ieškovas
- L. M.
- Atsakovas
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko (teisėjų kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Kazio Kailiūno ir Egidijaus Žirono
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo L. M. atskiruosius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2010 m. spalio 6 d. nutarties, kuria teismas atsisakė priimti ieškovo atskirąjį skundą ir 2010 m. spalio 15 d. nutarties, kuria teismas laikė ieškinį nepaduotu, civilinėje byloje pagal ieškovo L. M. ieškinį atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Atskiruosiuose skunduose keliami klausimai dėl teismo nutarties, kuria buvo atsisakyta priimti ieškovo atskirąjį skundą dėl teismo nutarties skirti terminą ieškinio trūkumams pašalinti, taip pat dėl teismo nutarties, kuria ieškinys buvo laikomas nepaduotu, nepašalinus ieškinio trūkumų, teisėtumo.
Šalies argumentai
Ieškovas 2010 m. rugsėjo 22 d. ieškiniu prašė priteisti 1 000 000 Lt žalos atlyginimą, susijusį su atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) Kauno skyriaus veiksmais, taip pat užskaityti visą treneriu išdirbtą darbo stažą. Nurodė, kad atsakovas nepasirūpino priversti ieškovo darbdavį (UAB „Felicija“) atleisti jį iš darbo ir perduoti VSDFV Kauno skyriui ieškovo nedarbingumo pažymėjimus. Dėl atsakovo tyčinio aplaidumo ir piktnaudžiavimo pareigomis ieškovas negauna iš darbo biržos bedarbio pašalpos, nes atsakovui patarus darbdavys jį neteisėtai atleido iš darbo už pravaikštas. Dėl atsakovo kaltės darbdavys ieškovui priklausantį atlyginimą išmokėjo pavėluotai, ieškovas jau vieneri metai neturi pragyvenimui būtinų pajamų, visiškai prarado sveikatą, tapo antros grupės invalidu, jam pripažintas 65 proc. darbingumo netekimas. Ieškovas nuo 1971 metų dirbo kultūrizmo ir fitneso treneriu, tačiau atsakovas ieškovo darbo nenori užskaityti į darbo stažą. Dėl atsakovo neteisėtų ir tyčinių veiksmų ieškovui buvo padaryta didžiulė turtinė ir neturtinė žala. Ieškovas liko be materialinės pagalbos, jo sveikatai blogėjant ir neturint lėšų maistui ir vaistams, kyla grėsmė ieškovo gyvybei. Prašė atleisti nuo žyminio mokesčio sumokėjimo. Ieškinio reikalavimų užtikrinimui ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovo turtą ir lėšas už 1 000 000 Lt.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apygardos teismas 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartimi nustatė ieškovui septynių dienų terminą ieškinio trūkumams pašalinti. Nurodė, jog iš ieškinio turinio neaišku, kuri prašomos priteisti sumos dalis sudaro turtinę ir neturtinę žalą, taip pat neaišku kuo grindžiamas žalos dydis, nepateikti įrodymai ir faktinės aplinkybės, pagrindžiančios turtinės ir neturtinės žalos dydį, kuo pasireiškė neturtinė žala (CPK 135 str. 1 d. 2 ir 4 p.). Iš ieškinio turinio neaišku, kokius konkrečiai atsakovo veiksmus ieškovas laiko neteisėtais, o ginčai dėl administracinių teisinių santykių nagrinėjami administraciniuose teismuose, todėl pagal patikslintą ieškinį svarstytinas klausimas dėl ieškinio teismingumo. Ieškovas nepagrindė savo prašymo dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, nepateikė duomenų apie turtinę padėtį, pateikti duomenys apie nekilnojamąjį turtą yra dviejų metų senumo, todėl laikytini netinkamais. Ieškinio priedai neatitinka CPK 114 straipsnyje numatytų reikalavimų, kadangi pateikti priedai yra patvirtinti paties ieškovo.
Šalies argumentai
2010 m. spalio 5 d. ieškovas pateikė atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 28 d. nutarties, kuriuo prašė nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės, pritaikant laikinąsias apsaugos priemones. Nurodė, jog lėšų išsireikalauti pažymas apie turtą – neturi, per dvejus metus kito turto neįsigijo, taip pat negauna jokių lėšų, pašalpų, pajamų. Nurodė, jog reikalauja tik neturtinės žalos – 1 000 000 Lt.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarčių esmė
Kauno apygardos teismas 2010 m. spalio 6 d. nutartimi atskirąjį skundą atsisakė priimti. Nurodė, kad teismo nutartis skirti terminą trūkumams pašalinti nėra skundžiama atskiruoju skundu, išskyrus LR CPK 100 straipsnyje nurodytus atvejus, t.y. kai terminas trūkumams pašalinti skiriamas, kad būtų sumokėtas žyminis mokestis. Teismo nurodyti ieškinio trūkumai buvo kitokio pobūdžio: nurodyti ieškinio dalyką ir faktinį pagrindą, konkrečiai nurodant faktines aplinkybes, kuriomis grindžiamas ieškovo reikalavimas; nurodyti įrodymus, kuriais grindžiamos jo nurodytos faktinės aplinkybės ir šiuos įrodymus pateikti; pagrįsti prašymą dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio sumokėjimo; pateikti priedus, kurie atitiktų įstatyme numatytus reikalavimus procesinių dokumentų priedų pateikimo formai. Nutartimi nebuvo sprendžiamas klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nes kol nėra išspręstas ieškinio priėmimo klausimas, teismas prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių nesprendžia.
Kauno apygardos teismas 2010 m. spalio 15 d. nutartimi ieškinį dėl žalos atlyginimo laikė nepaduotu ir grąžino apeliantui. Nurodė, kad ieškovui 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis dėl ieškinio trūkumų šalinimo buvo įteikta 2010 m. spalio 2 d. Nutartyje nurodytas septynių dienų terminas yra pasibaigęs. Ieškovas nepateikė patikslinto ieškinio ir nutartyje nurodytų ieškinio trūkumų nepašalino.
III. Atskirųjų skundų argumentai
Ieškovas L. M. atskiruoju skundu prašo Kauno apygardos teismo 2010 m. spalio 6 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės. Skundą grindžia šiais argumentais:
1) LR CPK 144 straipsnio trečiojoje dalyje nurodyta, jog laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tiek nepareiškus ieškinio, tiek ir bet kurioje civilinio proceso stadijoje, todėl skundžiamos nutarties teiginys, kad kol neišspręstas ieškinio priėmimo klausimas, teismas prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nesprendžia, prieštarauja įstatymams.
2) LR CPK 148 straipsnio pirmojoje dalyje nurodyta, kad prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių teismas išsprendžia ne vėliau kaip per tris dienas nuo jo gavimo, tačiau skundžiama nutartis priimta tik po keturiolikos dienų.
3) LR CPK 83 straipsnio pirmojoje dalyje nurodyta, jog nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų atleidžiami ir ieškovai, besikreipiantys dėl žalos, susijusios su fizinio asmens sveikatos sužalojimu. Ieškovas kreipėsi į teismą būtent dėl VSDFV Kauno skyriaus darbuotojų veiksmų sukeltų sveikatos sutrikimų.
Ieškovas atskiruoju skundu dėl Kauno apygardos teismo 2010 m. spalio 15 d. nutarties prašo nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės. Skundą grindžia šiais argumentais:
1) Priimta nutartis be motyvų, todėl ji yra niekinė.
2) Teismas išsprendė ne visus byloje pareikštus reikalavimus, nebuvo sprendžiamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas ir k. t.
3) Teismas sąmoningai vilkino teisminį procesą, pažeidinėdamas ar taikydamas netinkamas proceso teisės normas.
4) Ieškinio dalykas ir ieškinio pagrindas yra pakankamai aiškiai suformuluoti, be to, remiantis Kauno apygardos teismo praktika, neaiškumai gali būti šalinami teismo posėdžio metu.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai
Byloje sprendžiama, ar pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai atsisakė priimti ieškovo atskirąjį skundą dėl teismo nutarties skirti ieškovui terminą ieškinio trūkumams pašalinti, taip pat ar teismas pagrįstai nutartimi laikė ieškinį nepaduotu ir gražino ieškovui, nurodant, jog ieškovas per teismo nustatytą terminą nepašalino ieškinio trūkumų.
Asmuo savo pažeistas teises gali ginti, įgyvendindamas konstitucinę teisę kreiptis į teismą (Konstitucijos 30 str. 1 d.). Tačiau šios teisės įgyvendinimas įmanomas tik tada, jeigu į teismą bus kreipiamasi įstatymo nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-109/2010). CK 1.138 straipsnis reglamentuoja civilinių teisių gynimą ir civilinių teisių gynimo būdus, o CPK normos reglamentuoja teisės kreiptis į teismą teisminės gynybos įgyvendinimo procesinę tvarką.
Pažymėtina, kad teismas gali suteikti efektyvią gynybą tik tuo atveju, jeigu besikreipiantysis į ją asmuo pakankamai aiškiai formuluoja ieškinio pagrindą (CPK 135 str. 1 d. 2 p.) – aplinkybes, kuriomis ieškovas grindžia savo materialųjį teisinį reikalavimą ir pateikia įrodymus, patvirtinančius ieškovo išdėstytas aplinkybes (CPK 135 str. 1 d. 3 p.). Pagal CPK 21 straipsnį, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnį teismas, kaip ginčus dėl teisės sprendžianti institucija, privalo būti nešališkas. Tai reiškia, kad teismas negali tapti ieškovo advokatu ir už jį suformuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą. Ieškovas, nesugebėdamas tai padaryti, gali prašyti teisinės pagalbos advokato ar kito asmens (Lietuvos apeliacinio teismo 2006 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-232/2006). Apeliantui išaiškintina, kad, neturint pakankamai lėšų advokato pagalbai, pastarasis gali kreiptis dėl nemokamos teisinės pagalbos suteikimo Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka ir sąlygomis (Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 11 – 13 str.).
Ieškovas pasinaudojo Konstitucijos 30 straipsnio pirmojoje dalyje įtvirtinta teise kreiptis į teismą ir ieškinio reikalavimu prašė priteisti iš VSDFV Kauno skyriaus 1 000 000 Lt žalos atlyginimo, tačiau nenurodė šį reikalavimą pagrindžiančių faktinių aplinkybių, kurios apibrėžtų bylos nagrinėjimo ribas ir leistų teismui, remiantis ieškovo suformuluotu ieškinio dalyku ir pagrindu, teisingai ir išsamiai išnagrinėti bylą.
Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nutartyje dėl ieškinio trūkumų šalinimo nurodė, kad ieškovas nepateikė faktinių aplinkybių ir jas patvirtinančių įrodymų, pagrindžiančių ieškovo reikalavimus. Iš ieškinio turinio nebuvo įmanoma nustatyti, kokią sumą sudaro turtinė, kokią – neturtinė žala, nepateikė žalos atsiradimą pagrindžiančių įrodymų, nepateikė duomenų apie turtinę padėtį dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, nepateikė dokumentų nuorašų, kurie atitiktų LR CPK 114 straipsnyje įtvirtintus reikalavimus – būtų patvirtinti teismo, notaro ar byloje dalyvaujančio advokato ar dokumentą išdavusio asmens. Pirmosios instancijos teismas, 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartimi pagrįstai nustatė ieškovui terminą pašalinti šio ieškinio trūkumus (CPK 138 str.), nurodyti faktines aplinkybes, kuriomis remiantis ieškovas reiškia reikalavimą atsakovui dėl žalos atlyginimo ir pateikti tokias aplinkybes pagrindžiančius įrodymus. Tokiu būdu, teismui nustačius terminą pašalinti ieškinio trūkumus, neužkertant kelio į teisminę gynybą, ieškovui buvo suteikta galimybė, pašalinus ieškinio trūkumus, apginti savo teises pasirinktu būdu – reikalaujant žalos atlyginimo (Konstitucijos 30 str., CK 1.138 str. 6 p.). Teisėjų kolegija pažymi, jog apeliantas tik iš dalies pašalino teismo nurodytus trūkumus, t.y. nurodė, jog reikalauja atlyginti tik neturtinę – 1 000 000 Lt žalą. Kiti trūkumai nebuvo pašalinti: ieškovas nenurodė konkrečiai, kuo jam pasireiškė neturtinė žala; kokią įtaką turėjo atsakovo veiksmai dėl darbingumo netekimo; nepateikė įrodymų, pagrindžiančių galimai neteisėtus atsakovo veiksmus – dėl padarytos įtakos darbdaviui, dėl tyčinio aplaidumo ir pareigų neatlikimo, dėl piktnaudžiavimo pareigomis, dėl pašalpos negavimo; nenurodė priežastinio ryšio tarp galimai neteisėtų atsakovo veiksmų ir kilusios žalos; nepridėjo dokumentų, atitinkančių CPK 114 straipsnyje numatytų reikalavimų, taip pat nepateikė, prašydamas atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo, įrodymų, patvirtinančių ieškovo sunkią turtinę padėtį. Todėl konstatuotina, jog ieškovas teismo nutartimi nustatytų ieškinio trūkumų nepašalino. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybės konstatuojama, kad Kauno apygardos teismas 2010 m. spalio 15 d. nutartimi pagrįstai laikė ieškinį nepaduotu, nepašalinus ieškinio trūkumų, ir grąžino jį apeliantui (CPK 115 str. 3 d.). Pažymėtina, jog teismo nutartis, kuria nustatomas terminas ieškinio trūkumams pašalinti, atskiruoju skundu neskundžiama (CPK 115 str. 5 d.). Pagal CPK 100 straipsnį atskiruoju skundu skundžiamos visos nutartys, kuriomis teismas atsisako atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą ar atleisti iš dalies nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Tačiau nagrinėjamu atveju teismas neišsprendė iš esmės ieškovo prašymo atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo už paduodamą ieškinį, bet nustatė procesinio prašymo atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo už ieškinį trūkumus. Pagal bendrąją taisyklę visuose procesiniuose dokumentuose išdėstytuose procesiniuose prašymuose turi būti išdėstytos aplinkybės, patvirtinančios prašymo dalyką, bei įrodymai patvirtinantys šias aplinkybes (CPK 111 str. 2 d. 4 p., 135 str. 1 d. 2 p. ir 3 p.). Kadangi teismas nustatė procesinio prašymo atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo, išdėstyto ieškinyje, trūkumų, teismas pagrįstai nustatė terminą šios procesinio dokumento (ieškinio) dalies trūkumams šalinti ir tokia teismo nutartis taip pat atskiruoju skundu neskundžiama (CPK 115 str. 2 d. ir 5 d.). Todėl Kauno apygardos teismas 2010 m. spalio 6 d. nutartimi pagrįstai atsisakė priimti apelianto atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 28 d. nutarties.
Atkreiptinas dėmesys, jog nepriklausomai nuo to ar ieškovas būtų pašalinęs per teismo nurodytą terminą visus ieškinio trūkumus, pirmosios instancijos teismas pareikšto ieškinio pagal bendrąją kompetenciją nebūtų galėjęs nagrinėti. Specialioji teisėjų kolegija 2006 m. liepos 14 d. nutartyje Nr. T-2006-07 atkreipė dėmesį į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus septynių teisėjų kolegijos 2000 m. spalio 31 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-989/2000 pateiktą išaiškinimą, kad vienas iš svarbiausių kriterijų, pagal kuriuos gali būti atribojama administracinio teismo ir bendrosios kompetencijos teismo jurisdikcija yra teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, prigimtis ir pobūdis (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 3 str. 1 d., CPK 22 str.). Taigi šių teismų jurisdikcija atribojama atsižvelgiant ne vien tik į ginčo subjektą, bet ir į teisinio santykio, iš kurio kyla ginčas, teisinę prigimtį ir pobūdį. Administraciniai teismai yra specializuoti teismai, įsteigti spręsti ginčus, kylančius viešojo administravimo srityje, o jų kompetencija bei nagrinėjamų bylų kategorijos yra apibrėžtos ABTĮ 3 ir 15 straipsniuose. Šiose įstatymo nuostatose yra nurodyti pagrindiniai nagrinėjamų bylų požymiai ir būtent šiais požymiais turi būti vadovaujamasi sprendžiant priskirtinumo klausimą bei nustatant, ar atitinkama byla yra priskirta nagrinėti administraciniam teismui. Kaip žinoma, žalos atlyginimas yra vienas iš civilinių teisių gynimo būdų ir pagal bendrąją taisyklę ginčai dėl žalos atlyginimo yra teismingi bendrosios kompetencijos teismui (CPK 1 str. 1 d., 22 str. 1 d., CK 1.138 str. 6 p.). Išimtis iš šios taisyklės yra tuomet, kai žala yra padaroma viešojo administravimo subjektų veikimu (neveikimu) viešojo administravimo srityje, t. y. kuomet ginčo teisiniams santykiams taikytinos ratione materiae yra CK 6.271 straipsnyje įtvirtintos nuostatos. Tuomet ginčas yra teismingas administraciniam teismui (ABTĮ 15 str. 1 d. 3 p., Valstybinio socialinio draudimo įstatymo (toliau – VSDĮ) 37 str. 5 d.).
Kilusio nagrinėjamoje byloje ginčo esmę sudaro tai, jog, apelianto teigimu, atsakovas VSDFV Kauno skyrius, kuris yra viešojo administravimo subjektas (ABTĮ 2 str. 4 d., VSDĮ 28 str. 1 d.), vykdantis viešojo administravimo funkcijas (ABTĮ 2 str. 1 d., VSDĮ 29 str.), neteisėtais veiksmais padarė neturtinės žalos. Teisėjų kolegija pažymi, jog Specialioji teisėjų kolegija savo nutartyse yra ne kartą nurodžiusi, kad tokio pobūdžio ginčai yra ginčai dėl teisės viešojo administravimo srityje ir pagal įstatymuose įtvirtintas bylų priskirtinumo taisykles, yra priskirtini administraciniams teismams (ABTĮ 2 str. 1, 16 d., 3 str. 1 d.) (Specialiosios teisėjų kolegijos 2003 m. sausio 17 d. nutartys, priimtos bylose A. B. v. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, B. B. v. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, 2004 m. vasario 13 d. nutartis, priimta byloje D. O. P. v. Lietuvos valstybė, atstovaujama Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos, 2004 m. gegužės 31 d. nutartis, priimta byloje J. K. v. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba; kt.; 2006 m. rugpjūčio 30 d. nutartis priimta byloje Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius v. O. L.). Žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė (CK 6.271 str.). Todėl atsakovu byloje dėl žalos atlyginimo turi būti įvardinta Lietuvos valstybė, atstovaujama institucijos, iš kurios (jos pareigūnų) neteisėtų aktų ar veiksmų ieškovas kildina žalą. Atsižvelgiant į šias įstatymo nuostatas, ieškovas ABTĮ nustatyta tvarka turi teisę kreiptis su skundu į apygardos administracinį teismą ir jame, dėl reikalavimo atlyginti neturtinę žalą, atsakovu nurodyti Lietuvos valstybę.
Ieškovo teigimu, neteisėtus veiksmus, iš kurių kildinama žala, ieškovo atžvilgiu atliko VSDFV Kauno skyrius. Pagal VSDĮ 37 straipsnio pirmąją dalį suinteresuoti asmenys turi teisę skųsti VSDFV teritorinio skyriaus, nagrinėjamu atveju – Kauno skyriaus, susijusio su Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimu, sprendimus ir veiksmus (neveikimą) Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai. Tokia išankstinio ginčų dėl VSDFV teritorinių skyrių sprendimų ar veiksmų apskundimo procedūra ir nagrinėjimo ne teisme tvarka yra privaloma. Todėl, apeliantui išaiškinama, jog jis turi teisę, įstatymų numatyta tvarka, skųsti atitinkamus VSDFV Kauno skyriaus sprendimus ar veiksmus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai, prieš kreipdamasis į teismą (VSDĮ 37 str. 4 d. ir 5 d.).
Kiti atskirojo skundo argumentai neturi teisinės reikšmės skundžiamų nutarčių teisėtumui ir pagrįstumui, todėl jie atskirai neaptariami.
Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija konstatuoja, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamas pirmosios instancijos teismo nutartis, ir sprendžia, kad atskirieji skundai nepagrįsti ir atmestini, o Kauno apygardos teismo 2010 m. spalio 6 d. ir 2010 m. spalio 15 d. nutartys paliktinos nepakeistos.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu,
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2010 m. spalio 6 d. ir 2010 m. spalio 15 d. nutartis palikti nepakeistas.