- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-01-07
- Bylos Nr.
- 2S-450-450/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-28675-2014-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Asta Radzevičienė
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Vortumo“
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Linkotelus“
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Vortumo“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 28 d. nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, civilinėje byloje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Linkotelus“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Vortumo“ dėl skolos priteisimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.Ginčo esmė
Ieškovas UAB „Linkotelus“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui UAB „Vortumo“, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo 130 723,26 Lt skolos ir 6 procentų metinių procesinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Ieškinio reikalavimų užtikrinimui ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovo pinigines lėšas, esančias banko sąskaitose arba pas skolininką ar trečiuosius asmenis, uždraudžiant disponuoti areštuotu turtu, paliekant teisę atsakovui daryti privalomus mokėjimus valstybės biudžetui ir atsiskaitymus su ieškovu.
Prašymą grindė tuo, kad yra grėsmė, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas. Teisme yra nagrinėjama ir kita byla pagal ieškovo ieškinį tarp tų pačių šalių, kurioje atsakovo turto atžvilgiu buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, tačiau vykdant šią teismo nutartį paaiškėjo, jog UAB „Vortumo“ šiuo metu jokio turto ar piniginių lėšų neturi, o atsakovo vadovai nevykdo antstolio įpareigojimo pateikti duomenis apie įmonės turtą, įmonėje šiuo metu dirba du darbuotojai. Ieškovo teigimu, atsakovas, siekdamas realaus laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo, bando faktiškai išmokėti įmonės lėšas vadovui bei dar vienam skubiai priimtam darbuotojui. Be to, reikalavimas yra turtinio pobūdžio, reikalavimo suma yra didelė, atsakovas neturi nekilnojamojo turto, turi įsiskolinimą Sodrai, vengia grąžinti be pagrindo gautas lėšas, todėl būtina taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nesuteikiant teisės daryti su darbo santykiais susijusių mokėjimų.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. rugpjūčio 28 d. nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones – ieškinio sumai (130 723,26 Lt) areštavo atsakovo UAB „Vortumo“ pinigines lėšas, esančias kredito įstaigų sąskaitose, pas trečiuosius asmenis ir grynuosius pinigus kasose, leidžiant daryti privalomus atsiskaitymus biudžetui, su darbo teisiniais santykiais susijusias išmokas bei mokėjimus ieškovui UAB „Linkotelus“.
Teismas nustatė, kad atsakovas vengia atsiskaityti su ieškovu už suteiktas paslaugas, taigi ieškovas tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą, be to, reikalavimas yra turtinio pobūdžio, ieškovo reikalaujama priteisti 130 723,26 Lt suma, kad ir juridiniam asmeniui nagrinėjamu atveju laikytina didele. Patikrinus Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis, nustatyta, jog teismas nagrinėja dar vieną ginčą tarp tų pačių šalių dėl skolinių įsipareigojimų, kuriame taikė laikinąsias apsaugos priemones, be to atsakovas jokio nekilnojamojo turto neturi, taigi pritaikius laikinąją apsaugos priemonę bus efektyviau užtikrintas materialinių teisių gynimo būdas, todėl yra pagrindas ieškovo prašymą tenkinti.
Įvertinęs faktines aplinkybes, kad atsakovo įmonėje dirba 2 darbuotojai, todėl sprendė, kad, įmonei neleidus iš areštuotų piniginių lėšų mokėti darbuotojams protingo dydžio darbo užmokesčio bei kitų su darbo teisiniais santykiais susijusių išmokų, būtų pažeista jų konstitucinė teisė į teisingą atlyginimą, t. y. nukentėtų su ieškovo ieškinio pareiškimu nesusijusios silpnesnės šalies – įmonės darbuotojų bei su jais susijusių asmenų (jų išlaikomų asmenų, darbuotojų kitų kreditorių) teisėti interesai. Todėl teismas konstatavo, kad nėra pagrindo taikant laikinąsias apsaugos priemones atsakovo turto atžvilgiu nesuteikti atsakovui teisės daryti su darbo santykiais susijusių mokėjimų.
Kadangi išsamūs areštuotino turto duomenys nėra žinomi, surasti ir aprašyti turtą pavesta ieškovo pasirinktam antstoliui (CPK 148 str. 4 d.).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atskiruoju skundu atsakovas UAB „Vortumo“ prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir skirti ieškovui UAB „Linkotelus“ baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, 50 proc. šios baudos skiriant atsakovui UAB „Vortumo“.
Žemesnės instancijos teismas
Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1) Sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, nebuvo įvertintas ieškinio pagrįstumas (CPK 144 str. 1 d.). Nagrinėjamu atveju pareikšto ieškinio reikalavimai nėra pagrįsti leistinais ir neginčytinais įrodymais, todėl nebuvo pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
2) Laikinųjų apsaugos priemonių taikymui nebuvo ir kitos būtinos sąlygos – nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Byloje nepateikta duomenų, kad atsakovas tariamai vengė atsiskaityti su ieškovu, prie ieškinio nepridėta jokių įrodymų, kad ieškovas kada nors būtų reikalavęs iš atsakovo ieškinio sumos. Teismo nustatyta faktinė aplinkybė apie kitą nagrinėjamą bylą neturi jokios reikšmės, nes ieškovas kreipėsi su ieškiniu į teismą dėl jau išnagrinėto ginčo, todėl taikyti dar vienas laikinąsias apsaugos priemones tam pačiam juridiniam asmeniui nėra pagrindo.
3) Areštavus bendrovės sąskaitas, paralyžiuojama bendrovės veikla, nes neįmanoma atsiskaityti su partneriais, vykdyti būtinuosius įsigijimus pajamoms uždirbti, mokėti už patalpų nuomą ir t.t., t.y. atsiranda UAB „Vortumo“ bankroto pagrindas. Tokie ieškovo, kuris Ryšių reguliavimo tarnybos pripažintas didelę įtaką turinčia bendrove telekomunikacijų rinkoje, procesiniai veiksmai yra tiesioginis bandymas susidoroti su mažesniu konkurentu.
4) Laikinųjų apsaugos priemonių taikymui nėra pagrindo ir dėl to, kad pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės negina jokio viešo intereso, priešingai, ieškovo tikrasis tikslas yra ne prisiteisti fiktyviai išgalvotą ir niekuo nepagrįstą pinigų sumą, bet atkeršyti už tai, kad atsakovo atžvilgiu buvo priimtas teismo sprendimas, pagal kurį iš ieškovo buvo vykdomas išieškojimas, nes visus savo ieškinius ieškovas pateikė tik po to, kai atsakovas pateikė vykdymui vykdomąjį raštą.
Šalies argumentai
Ieškovas UAB „Linkotelus“ su atskiruoju skundu nesutinka, prašo jį atmesti, o skundžiamą teismo nutartį palikti nepakeistą.
Atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai:
1) Ieškinyje buvo pateikta visa informacija apie kitas bylas, nagrinėjamas tarp ginčo šalių. Ieškinyje nurodytas ieškinio pagrindas ir pridėti įrodymai, pagrindžiantys ieškovo reikalavimus. UAB „Linkotelus“ savo ieškinio reikalavimus grindžia ir civilinėje byloje Nr. 2-352-809/2014 teismo priimtu sprendimu, todėl visiškai nesuprantama, kodėl atsakovas šią civilinę bylą nurodo kaip pateikto ieškinio tariamo nepagrįstumo įrodymą.
2) Sprendžiant dėl laikinųjų priemonių taikymo, teismas negali iš esmės išnagrinėti bylą. Galutinis sprendimas dėl pateikto ieškinio pagrįstumo bus priimtas tik išnagrinėjus bylą. UAB „Linkotelus“ yra atsiskaitęs su atsakovu pagal teismo sprendimą kitoje byloje. Iš antstolio Armino Naujokaičio pažymos matyti, kad atsakovo banko sąskaitoje 2014 m. rugsėjo 22 d. yra 41 108,93 Lt ir beveik visą šią sumą sudaro iš UAB „Linkotelus“ gauti pinigai (31 853,95 Lt). Tuo tarpu iš paties atsakovo antstoliui pateiktų dokumentų matyti, kad daugumą operacijų jis vykdo grynais pinigais, o net 51 274,08 Lt yra dviem metams paskolinęs bendrovei „Hexanor property“. Didžiulias paskolas kitai bendrovei atsakovas suteikė net nepaisydamas to, kad vėluoja atsiskaityti su savo tiekėjais.
3) Atskirajame skunde ieškovas nepagrįstai kaltinamas nuslėpęs kažkokias aplinkybes nuo teismo (nors nepaaiškinama kokias arba pateikiamos aplinkybės nurodytos ieškinyje), todėl ir atsakovo reikalavimas skirti bendrovei baudą yra nepagrįstas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.
Iki bylos nagrinėjimo teismo posėdyje atsakovas (apeliantas) UAB „Vortumo“ pateikė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 13 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr.2-31372-807/2014, kuri, anot atsakovo, įrodo šioje byloje pareikšto ieškinio nepagrįstumą ir ieškovo siekį sutrikdyti atsakovo veiklą, o ne apginti tariamai pažeistas teises.
Žemesnės instancijos teismas
CPK 314 straipsnis numato apribojimus pateikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme, tačiau šis ribojimas nėra absoliutus. Teismas gali priimti naujus įrodymus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Nagrinėjamu atveju pateikta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 13 d. nutartis buvo priimta po šioje byloje skundžiamos teismo nutarties priėmimo, o pateikta nutartimi įrodinėjamos atskirajame skunde išdėstytos aplinkybės, kurios gali būti reikšmingos sprendžiant skundžiamos nutarties pagrįstumo klausimą, todėl apeliacinės instancijos teismas priima jam pateiktą naują įrodymą.
Dėl skundžiamos nutarties teisėtumo
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.).
Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį, teismas byloje dalyvaujančių ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia ieškinio reikalavimą ir, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi laikinųjų apsaugos priemonių taikymo paskirtis yra užtikrinti būsimo galbūt ieškovui (atsakovui) palankaus teismo sprendimo įvykdymą bei garantuoti šio sprendimo privalomumą (CPK 18 str.). Kadangi laikinųjų apsaugos priemonių taikymas visada sukelia atsakovui didesnius ar mažesnius suvaržymus, dėl šios priežasties CPK įpareigoja teismą, taikant laikinąsias apsaugos priemones, vadovautis ekonomiškumo principu (CPK 145 str. 2 d.) ir siekti išlaikyti proceso šalių interesų pusiausvyrą (teisingumo principas). Todėl, taikant laikinąsias apsaugos priemones, teismas privalo ne tik siekti, kad ieškovo reikalavimo įvykdymas būtų užtikrintas, bet ir įvertinti bei atsižvelgti į pagrįstus skolininko interesus, į laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pasekmes tiek skolininkui, tiek su skolininko veikla susijusiems asmenims (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. balandžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1121/2011). Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje ne kartą išaiškinta, kad ginčo šalių interesų pusiausvyros, lygiateisiškumo, ekonomiškumo principai sąlygoja, jog teisminio proceso pradžioje taikomos laikinosios apsaugos priemonės turi būti tokios, kad iš esmės nestabdytų ir netrikdytų atsakovo (ieškovo) komercinės–ūkinės veiklos. Tuo labiau teismo taikytos laikinosios apsaugos priemonės negali būti nemokumo ar įmonės veiklos pabaigos priežastimi (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. vasario 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-84/2009, 2009 m. rugsėjo 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-929/2009, 2010 m. lapkričio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 1337/2010; 2014 m. rugsėjo 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1509/2014). Nors šios Lietuvos apeliacinio teismo nutartys yra priimtos bylose, kurių faktinės aplinkybės nėra tapačios nagrinėjamos bylos aplinkybėms, tačiau jose esantys išaiškinimai yra aktualūs ir šioje byloje.
Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, taikydamas ieškovo prašomas laikinąsias apsaugos priemones – atsakovo (apelianto) UAB „Vortumo“ piniginių lėšų areštą, neatsižvelgė į UAB „Vortumo“ interesus bei neįvertino tokių laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovui (apeliantui) pasekmių. Byloje esantys duomenys įrodo, kad apeliantas (atsakovas) UAB „Vortumo“ neturi nekilnojamojo turto ir vertybinių popierių. Kilnojamojo turto likutinė vertė – 163,93 EUR (566,01 Lt). Pagrindinę bendrovės turto dalį sudaro piniginės lėšos, kurios, taikant kitoje ir šioje byloje laikinąsias apsaugos priemones, yra areštuotos. Bendra areštuotų lėšų suma sudaro iš viso 44 368,66 EUR. Laisvai disponuojamų lėšų apeliantas (atsakovas) neturi. UAB „Vortumo“ yra aktyviai rinkoje veikiantis subjektas, o jo vykdomos veiklos specifika (telekomunikacinė veikla) lemia tai, kad gaunamos lėšos (pajamos) tik iš šios veiklos. Visgi byloje pateikti duomenys įrodo ir tai, kad UAB „Vortumo“ turi ir kitokio turto – reikalavimo teises į UAB „Luxury Baltic“ ir Haxanor Property. Reikalavimo suma sudaro 16 047,70 EUR (55 409,49 Lt). Esant nustatytoms faktinėms aplinkybėms apie apelianto (atsakovo) finansinę padėtį ir turimą turtą (jo vertę ir sudėtį), sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareikšto ieškinio suma (37 860 EUR) atsakovui (apeliantui) yra didelė ir tokio dydžio suma gali objektyviai padidinti teismo būsimo sprendimo neįvykdymo riziką, tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos tokios, kad nė vienai iš šalių nesuteiktų nepagrįsto pranašumo ir nevaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau negu būtina tikslui pasiekti. Teisės normos negali išimtinai ginti tik vienos šalies, pareiškusios reikalavimus, kurių įvykdymo užtikrinimą garantuoja įstatymo normos, teises, ignoruojant kitos šalies priešingus interesus. Teismas turi įvertinti galimus padarinius, kurie kiltų ieškovui, jei laikinosios apsaugos priemonės nebūtų pritaikytos, o ieškinys būtų patenkintas, ir padarinius, kurie kiltų atsakovui, jei laikinosios apsaugos priemonės būtų pritaikytos, o ieškinys – atmestas. Tuo atveju, jeigu dėl tokių priemonių taikymo atsakovas (ieškovas) patirtų neproporcingų suvaržymų ar nuostolių, kurie ieškinio atmetimo atveju galėtų būti sunkiai atlyginami, laikinosios apsaugos priemonės turėtų būti netaikomos, jei net ir egzistuotų ieškovui (atsakovui) palankaus teismo sprendimo neįvykdymo rizika (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. rugsėjo 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1509/2014). Nagrinėjamoje byloje taikius laikinąsias apsaugos priemones, buvo pažeisti šalių interesų pusiausvyros ir ekonomiškumo principai, nes areštuotos visos apelianto UAB „Vortumo“ laisvos piniginės lėšos, kurios yra būtinos bendrovės ūkinėje-komercinėje veikloje. Taikytų laikinųjų apsaugos priemonių mastas bei pobūdis gali iš esmės sutrikdyti UAB „Vortumo“ veiklą ir privesti jį prie bankroto. Tai nesuderinama su laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslais ir jų procesine paskirtimi (CPK 144 str. 1 d.). Priešinga situacija, leidžiant apeliantui (atsakovui) disponuoti apyvartinėmis lėšomis, užtikrinama ir išsaugoma stabilias pajamas gaunančio atsakovo padėtis, o tai atitinka ieškovo interesus.
Remiantis išdėstytais argumentais apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą išsprendė neteisingai, o tai sudaro pagrindą skundžiamą teismo nutartį panaikinti. Panaikindamas skundžiamą nutartį, teismas klausimą išsprendžia iš esmės. Kadangi ieškovas neprašė kito atsakovo turto (išskyrus piniginių lėšų) arešto, todėl teismas, negalėdamas peržengti pareikšto prašymo ribų, ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmeta visiškai (CPK 337 str. 1 d. 2 p.).
Dėl baudos skyrimo
Atskirajame skundu atsakovas UAB „Vortumo“ prašė skirti ieškovui UAB „Linkotelus“ baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, 50 proc. šios baudos jam skiriant. Prašymą grindė tuo, kad ieškovas, nuslėpdamas tam tikras aplinkybes, kreipėsi į teismą su ieškiniu, realiai nepagrindęs savo ieškinio reikalavimų, nenurodė, kad tuo pačiu klausimu jau yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, dėl ko laikinosios apsaugos priemonės buvo taikytos neteisėtai, todėl iš šių ieškovo veiksmų galima padaryti išvadą, jog jis akivaizdžiai piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis, dėl ko jam turi būti skirta bauda.
Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atsakovo (apelianto) UAB „Vortumo“ nurodytos aplinkybės neįrodo ieškovo UAB „Linkotelus“ piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis (CPK 95 str.). Pareikšto ieškinio reikalavimų pagrįstumas bus išspręstas bylą išnagrinėjus iš esmės, o atsakovo nurodytos faktinės aplinkybės apie dviejų nagrinėjamų civilinių bylų tapatumą paneigtos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 23 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-2068-541/2015. Neįrodžius piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis, prašymas dėl baudos skyrimo atmestinas kaip nepagrįstas (CPK 178, 179 str.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Patenkinus apelianto (atsakovo) UAB „Vortumo“ atskirąjį skundą, jo patirtos 29 EUR (100 Lt) bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme priteisiamos iš ieškovo (CPK 93 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 28 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atmesti ieškovo UAB „Linkotelus“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
Priteisti iš ieškovo UAB „Linkotelus“ (į.k. 125646695) apelianto (atsakovo) UAB „Vortumo“ (į.k. 302639804) naudai 29 EUR (100 Lt) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.