- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-07-05
- Bylos Nr.
- 2-193-883/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-58-3-00049-2018-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Irena Stasiūnienė
- Atsakovas
- R. M.
- Kategorijos
- 2.2.2.3.1.5Viešosios įstaigos
dalyvaujant ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ bankroto administratoriui G. M.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį atsakovui R. M. dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ (toliau BUAB „(duomenys neskelbtini)“ ) bankroto administratorius ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo R. M. „(duomenys neskelbtini)“ naudai 141 257,08 Eur žalos atlyginimą, 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo civilinės bylos iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinyje nurodoma, kad Šiaulių apygardos teismo 2017-05-24 nutartimi UAB „(duomenys neskelbtini)“ iškelta bankroto byla, teismas nutartimi patvirtino įmonės kreditorių sąrašą ir jų finansinius reikalavimus 140 752,85 Eur sumai, taip pat patvirtino bendrą 2 743,61 Eur įmonės administravimo išlaidų sumą nuo nutarties dėl bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjimo dienos iki įmonės išregistravimo iš Juridinių asmenų registro dienos. Ieškovas remiasi finansinės atskaitomybės dokumentais ir bankroto byloje pateiktais kreditorinius reikalavimus pagrindžiančiais dokumentais ir teigia, kad įmonės būklė nuo 2014 metų pastoviai ir tendencingai blogėjo, nuo 2014 m. rugsėjo mėnesio nebuvo mokama už prekes ir paslaugas, nuo 2016 m. rugsėjo mėnesio nebuvo mokamas darbo užmokestis, įmonės skolos kreditoriams pastoviai didėjo, bankroto bylos iškėlimo dieną kreditorių reikalavimai sudarė 140 752,85 Eur, o įmonės turtas buvo 2 293, 30 Eur. Bendrovės vadovas R. M. nevykdė pareigos pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, todėl turi atlyginti dėl to kreditorių patirtą žalą (ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalis), kurią sudaro 138 513,47 Eur (patvirtinta bendra kreditorinių reikalavimų suma – 2 239,38 Eur bankroto administratoriui perduoto turto vertė) ir nepadengtos administravimo išlaidos 2 743,61 Eur.
Atsiliepimas
3. Atsakovas R. M. atsiliepimu į ieškinį su ieškiniu nesutiko, nurodė, kad bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentuose (balanse ir pelno nuostolių ataskaitoje) nenurodyti pradelsti įsipareigojimai, todėl jais remiantis negali būti nustatomas nemokumo momentas. Nuo 2014 m. iki bankroto bylos iškėlimo įmonė vykdė įsipareigojimus, pasirašė ne vieną statybos darbų vykdymo sutartį. Įmonė visuomet siekė vykdyti savo finansinius įsipareigojimus kreditoriams ir siekė pelno, nors turėdavo trumpalaikių pradelstų įsipareigojimų, tačiau pradelsti įsiskolinimai niekada neviršijo įstatymo nustatytos proporcijos. Įmonė dalyvavo viešuosiuose pirkimuose, kuriuose tiekėjams keliamas reikalavimas nebūti skolingam Valstybinei mokesčių inspekcijai ir VSDFV, įmonė visuomet gaudavo ir banko garantinius raštus. Įmonės valdymas pasiekė kritinį lygį pradėjus prastėti atsakovo (vienintelio akcininko ir direktoriaus) sveikatai. Atsakovas 2016 m. gruodžio mėnesį sunkiai susirgo, 2017 m. sausio mėnesį buvo operuotas. Kreditoriai, sužinoję apie vadovo sveikatos būklę, kreipėsi į teismus dėl įsiskolinimų priteisimo, o įmonei neturint užsakymų, nebuvo galimybės laiku atsiskaityti su kreditoriais. Atsakovas dėl sveikatas būklės negalėjo toliau valdyti įmonės, be papildomų investicijų atgaivinti įmonės veiklos nebuvo įmanoma, todėl buvo kreiptąsi dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo.
4. Posėdžio metu bankroto administratorius ieškinį palaikė jame nurodytais motyvais, papildomai paaiškino, kad bankroto byla iškelta pagal įmonės vadovo ir VSDFV ieškinius. Atsakovas bankroto administratoriui pateikė ne visus įmonės dokumentus. Pagal perduotus dokumentus nustatyta, kad įmonės skolos tęsiasi nuo 2014 metų, su įmonės darbuotojais nebuvo atsiskaitoma ir jie kreipėsi į darbo ginčų komisiją ir į administratorių dėl kreditorinių reikalavimų patvirtinimo. Bankroto administratorius savo lėšomis dengia administravimo išlaidas, nes įmonės turto neužtenka. Iš Garantinio fondo darbuotojams išmokėta daugiau negu 6000 Eur, kreditoriai taip pat domisi galimybe atgauti skolas. Pripažino, kad pagal perduotus dokumentus ir kreditorių pateiktus dokumentus įmonės nemokumas gali būti konstatuojamas 2016 metais vasario mėnesį, nes nekilnojamojo turto praktiškai nebuvo, o įsipareigojimai buvo apie 50 000 Eur.
5. Posėdžio metu atsakovas R. M. papildomai paaiškino, kad įmonė sėkmingai dirbo nuo 2011 metų, turėjo savo tikslus, darbuotojai kėlė kvalifikaciją, įmonė buvo sertifikuota ir galėjo dirbti kultūros paveldo objektuose, dalyvavo viešuosiuose pirkimuose ir atitiko visus reikalavimus, turėjo gerą reputacija, darbuotojams nevėluojant buvo mokami atlyginimai ir atsiskaitoma su valstybe. Statybų verslo ypatumas yra tai, kad metų pradžioje, žiemą, sumažėja darbų apimtys ir supirktos rudenį atsargos persikelia į kitų metų balansą. 2016 metais atsakovas dėl pablogėjusios sveikatos kreipėsi į medikus, gydėsi, tačiau įmonės vadovavimo niekam neperdavė, vadovavo nuotoliniu būdu ir įmonė veiklą tęsė. 2016 metų balandžio, birželio, liepos ir rugsėjo mėnesiais buvo sudarytos naujos statybos darbų sutartys. Problemos prasidėjo 2016 m. spalio mėnesį, kuomet įmonės kreditoriai sužinojo apie atsakovo sveikatos problemas. Bandė gelbėti įmonę suteikdamas paskolas, laiduodamas už paskolas, dauguma tiekėjų taip pat sutiko atidėti mokėjimus už patiektas medžiagas. 2016 m. gruodžio mėnesį ir 2017 m. vasario mėnesį buvo operuotas, daugiau dirbti negalėjo, apėmė depresija, nieko negalėjo daryti. Pripažįsta, kad 2016 m. gruodžio mėnesį įmonė buvo nemoki, kokia tuo metu buvo pradelstų įsipareigojimų suma – nežino. Nesutinka, kad turėjo pradelstų įsipareigojimų valstybei dėl pridėtinės vertės mokesčio, nes PVM mokėjimas buvo atidėtas.
6. Bankroto administratorius bylos nagrinėjimo metu sumažino ieškinio reikalavimus, pateikė naują žalos paskaičiavimą ir nurodė, kad prašoma priteisti žala yra 123 593,47 Eur.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmetamas.
Faktinės bylos aplinkybės
7. UAB „(duomenys neskelbtini)“ viešajame registre įregistruota 2011-02-21. Atsakovas R. M. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu buvo nuo 2011-02-10 iki 2017-06-06. 2017-05-24 Šiaulių apygardos teismo nutartimi UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo iškelta bankroto byla. 2017-09-05 įmonei taikytas supaprastintas bankroto procesas. 2017-08-08 nutartimi patvirtintas kreditorių sąrašas ir jų finansiniai reikalavimai 139 758,64 Eur sumai.
Dėl bendrovės vadovo civilinės atsakomybės
8. Ieškovės BUAB „(duomenys neskelbtini)“ ieškinio reikalavimai atsakovui R. M. grindžiami Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ir ĮBĮ) 8 straipsnio 1 ir 4 dalimis, numatančiomis, kad jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo nedelsdami, bet ne vėliau kaip per 5 dienas po to, kai įmonė tapo nemoki ir įmonės dalyviai per minimalius įstatymuose arba įmonės steigimo dokumentuose nustatytus terminus dalyvių susirinkimui sušaukti, bet ne vėliau kaip per 40 dienų, nesiėmė priemonių įmonės mokumui atkurti; o to nepadarius – įmonės vadovas ar kitas asmuo (asmenys), įmonėje turintis teisę priimti atitinkamą sprendimą, privalo padengti žalą, kurią kreditoriai patyrė dėl to, kad įmonė pavėlavo pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo. Esant tokiam teisiniam reglamentavimui turi būti vertinama, ar pagal konkrečias bylos aplinkybes įmonės vadovas neteisėtai uždelsė inicijuoti bankroto bylą ir ar šis uždelsimas sukėlė ieškovo nurodomą žalą, t. y. būtina nustatyti visas sąlygas civilinei atsakomybei taikyti: neteisėtus veiksmus, žalą ir priežastinį ryšį tarp jų, o vadovo kaltė, nustačius pirmiau paminėtas sąlygas, preziumuojama (CK 6.246 str.- 6.249 str.).
9. Aiškindamas šią teisės normą, kasacinis teismas yra nurodęs, kad įmonės vadovo pareiga laiku inicijuoti bankroto bylą nustatyta todėl, kad vadovas yra tas asmuo, kuris geriausiai žino (privalo žinoti) įmonės finansinę būklę, jos galimybę vykdyti prisiimtus finansinius įsipareigojimus suėjus jų vykdymo terminui, todėl privalo nedelsdamas veikti, jei finansinė padėtis pasikeičia taip, kad kyla įmonės nemokumo grėsmė (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2014; 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-89-378/2017, 20 punktas).
Dėl įmonės nemokumo momento
10. Tam, kad būtų galima konstatuoti asmenų, turėjusių ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje nustatytą pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo nevykdymą, t. y. atsakingų asmenų veiksmų neteisėtumą, pirmiausia turi būti nustatytas jų neįvykdytos pareigos inicijuoti bankroto bylą atsiradimo momentas, t. y. kai atsirado pagrindas pripažinti įmonę nemokia pagal ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje įtvirtintus kriterijus (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-89-378/2017). Kasacinio teismo praktikoje taip pat pažymima, kad vadovas gali įvertinti, jog įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais, ir anksčiau, nei atsiranda pagrindas pripažinti įmonę nemokia pagal ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje įtvirtintus kriterijus, tačiau vertinant pareigos atsiradimo momentą taikytinas būtent šioje normoje įtvirtintas apibrėžimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-567/2014; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416-469/2015).
11. Įmonės nemokumas – įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų ir pradelsti įmonės įsipareigojimai viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalis).
12. Ieškovės BUAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto administratorius posėdžio metu nurodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nemokia tapo 2016 m. vasario mėnesį. Bankroto administratorius remiasi 2016 m. finansinės atskaitomybės duomenimis. 2016-12-31 balanse nurodyta, kad įmonės turto vertė 2016-01-01 buvo 153 814 Eur, iš kurių atsargos sudarė 100 634 Eur; 2016-12-31 įmonėje turto buvo 2 942 Eur sumai, per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 105 910 Eur (1 t. 32 b. l.). Teismas nesutinka su bankroto administratoriaus teiginiu, jog įmonė nemokia buvo jau 2016 m. vasario mėnesį. Bankroto administratorius teismui pateikė įmonės pradelstų įsipareigojimų suvestinę, kurioje nurodyta, kad pradelsti įmonės įsipareigojimai 2016-02-09 sudarė 49 944,53 Eur, tai reiškia, kad įmonės pradelsti įsipareigojimai neviršijo pusės į balansą įrašyto turto vertės (153 814 Eur), todėl konstatuoti įmonės nemokumo 2016 m. vasario mėnesį nėra pagrindo.
13. Bankroto administratoriaus skaičiavimu, pradelsti įmonės įsipareigojimais 2017-01-01 sudarė 134 370,70 Eur. (2 t. 151-152 b. l.). Atsakovas R. M. nesutiko, kad įmonė 2017-01-01 turėjo 6150,27 Eur pradelstą įsipareigojimą Valstybinei mokesčių inspekcijai, nurodė, kad turėdami skolinių įsipareigojimų VMI, nebūtų galėję dalyvauti viešuosiuose pirkimuose. Savo argumentų pagrindimui pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2016-06-27, pasirašytą statybos rangos sutartį su Šiaulių miesto savivaldybės administracija (1 t. 67 b. l.). Bankroto administratorius įsiskolinimą VMI nurodė pagal VMI pažymą, kuri buvo pateikta tvirtinant kreditorinį reikalavimą bankroto byloje. Teismas sprendžia, kad įmonės bankroto byloje patvirtinto VMI patvirtinto kreditorinio reikalavimo ir jo dydžio pagrįstumas nėra paneigtas. Kitų pradelstų įsipareigojimų dydžio atsakovas neginčijo.
14. Nors 2016 m. įmonė vykdė veiklą, tačiau 2016 m. patyrė 117 362 Eur nuostolių. Teismo vertinimu, 2016 m. gruodžio mėnesį įmonės skolos jau buvo tokio dydžio, kuris apsprendė įmonės nemokumą, todėl teismas pripažįsta, kad įmonės nemokumo momentas - 2016-12-31 – nagrinėjamu atveju yra įrodytas. Žinodamas, kad įmonė jau nebepajėgi atsiskaityti su kreditoriais, atsakovas privalėjo įvykdyti įstatymu jam nustatytą pareigą ir jau 2017 metų pradžioje inicijuoti bankroto bylą bei užkirsti kelią skolų augimui. Teismas konstatuoja, kad būtent nuo 2017 m. sausio mėnesio atsakovas turėjo pripažinti, jog įmonė nebegali ir nebegalės įvykdyti įsipareigojimų kreditoriams, todėl privalėjo kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo.
15. Konstatavus laiko momentą, nuo kada bendrovės vadovas pažeidė pareigą kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo, šis neteisėtų veiksmų atlikimo (neveikimo) momentas laikytinas atskaitos tašku, nuo kurio turėtų būti pradėti skaičiuoti atsakovo R. M. įmonei padaryti nuostoliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-321/2014; 2015 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416-469/2015; 2016 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-327-706/2016).
Dėl žalos atlyginimo pavėlavus inicijuoti bankroto bylą
16. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 27 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2014 pateiktas išaiškinimas, kad vertinant padarytą žalos dydį ir priežastinį ryšį turi būti vertinama atsakovo valdymo laikotarpiu bendra įmonės skolų apimtis, išaugusi dėl bankroto bylos neinicijavimo laiku, todėl žala galėtų būti laikomas bendras išaugęs įmonės skolos dydis atsakovo įmonės valdymo laikotarpiu. Šis išaiškinimas detalizuotas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 26 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-416-469/2015, joje konstatuojant, kad teismas turi nustatyti, kokio dydžio pradelsti įmonės finansiniai įsipareigojimai buvo vadovui pažeidus pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo ir to paties vadovo įmonės valdymo laikotarpio pabaigoje. Nustačius šių dydžių skirtumą, galima konstatuoti, kokio dydžio nuostolius patyrė įmonė dėl jos vadovo neteisėtų veiksmų (neveikimo), t. y. kokio dydžio nuostolius su atsakovo neteisėtu neveikimu sieja teisiškai reikšmingas priežastinis ryšys.
17. Prašydamas priteisti iš buvusio bendrovės vadovo žalą dėl nesikreipimo iškelti bankroto bylą, ieškovas turi įrodinėjimo pareigą įrodinėti, kokia žala susidarė dėl pareigos inicijuoti bankroto bylos iškėlimą nevykdymo, jos dydį, priežastinį ryšį, teikti teismui dokumentus, pagrindžiančius pareikštą ieškinio reikalavimą (CPK 178 straipsnis). Teismas pažymi, kad ieškinio ribos nustatomos pagal ieškinio dalyką ir pagrindą (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktai). Pagal CPK 42 straipsnio 1 dalį ieškovas turi teisę pakeisti ieškinio dalyką ar pagrindą, padidinti arba sumažinti ieškinio reikalavimus. Ieškovui bylos nagrinėjimo teisme metu buvo išaiškinta, kokias aplinkybes jis turi įrodyti, siekdamas įrodyti žalos, pavėlavus inicijuoti bankroto bylą, dydį. Nagrinėjamu atveju bankroto administratorius pateikė teismui duomenis apie pradelstus įmonės įsipareigojimus, tačiau žalą skaičiavo ne kaip skirtumą tarp pradelstų įmonės įsipareigojimų vadovui pažeidus pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo ir to paties vadovo įmonės valdymo laikotarpio pabaigoje, o nurodė, kad žalą sudaro likusi darbuotojams neišmokėta darbo išmokų dalis 2 653,81 Eur, nesumokėti mokesčiai ir išmokos iš Garantinio fondo 23 381,52 Eur ir kreditoriniai įsipareigojimai nuo 2014 metų – 97 672,64 Eur, viso 123 707,07 Eur.
18. Kadangi ieškovas nenurodė jokių argumentų, kurie leistų spręsti apie poreikį nukrypti nuo ankstesnės kasacinio teismo praktikos, teismas, vertindamas ieškinio pagrįstumą, vadovaujasi kasacinio teismo praktika (16 punktas), kuri nagrinėjamu atveju yra aiški bei ja turi būti vadovaujamasi nagrinėjamoje byloje. Bankroto administratorius pateikė duomenis apie pradelstus įmonės įsipareigojimus 2017-01-01 (nemokumo momentu)– 134 370, 70 Eur, teismas 2017-08-08 nutartimi patvirtino kreditorinius reikalavimus 139 758,64 Eur, todėl teismo vertinimu įmonei padaryta žala sudarytų 5387,94 Eur (139 758,64 -134 370,70).
Dėl kaltės
19. Pagal CK 6.248 straipsnio 1 dalį, asmens kaltė dėl jo veiksmais padarytos žalos yra preziumuojama. Už įstatymuose nustatytų imperatyviųjų teisės normų pažeidimą (pvz., nustatytos pareigos laiku inicijuoti bankroto bylą pažeidimą (Įmonių bankroto įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatų nevykdymą)) vadovui civilinė atsakomybė atsiranda esant paprastam neatsargumui (žr., pvz., pirmiau minėtą nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-177-701/2017, 45 punktą). Žala padaroma paprasto neatsargumo forma, kai atsakovo veiksmai neatitinka tam tikro rūpestingumo standarto, reglamentuoto įstatyme, kurio tikslas apsaugoti kitus asmenis nuo tos konkrečios žalos, arba neatitinka rūpestingo žmogaus elgesio standarto, kuris protingai tikėtinas įvertinus aplinkybes. Vadovas, siekdamas išvengti civilinės atsakomybės ir remdamasis kaltės nebuvimu, turėtų paneigti šią prezumpciją (CPK 178 straipsnis, 182 straipsnio 4 punktas) (pvz., Lietuvos A. T. 2015 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166-421/2015; 2018 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177-248/2018, 2018 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-326-1075/2018).
20. Atsakovas, siekdamas paneigti savo kaltę, nurodė, kad įmonės valdymas ir veikla sutriko dėl jo ligos. VSDFV Šiaulių skyriaus pažymoje apie išduotus elektroninius nedarbingumo pažymėjimus nurodyta, kad atsakovas R. M. nedarbingas buvo nuo (duomenys neskelbtini)2016-02-09. Kaip jau minėta, bankroto administratorius pateikė duomenis, kad 2016 m. vasario mėn. įmonės pradelsti įsipareigojimai sudarė 49 944,53 Eur, ir šis dydis neviršijo pusės įmonės balanse nurodyto turto vertės, t.y. įmonė atsakovui tapus nedarbingam buvo moki. Atsakovo nedarbingumas tęsėsi iki (duomenys neskelbtini), taip pat nedarbingumo pažymėjimas buvo išduotas nuo (duomenys neskelbtini). Byloje esantys išrašai iš medicininių dokumentų patvirtina, kad atsakovas nuo (duomenys neskelbtini) buvo gydomas VšĮ Klaipėdos jūrininkų ligoninės stacionare, kur jam atliktos intervencinės gydomosios procedūros, pagal individualią reabilitacijos programą nuo (duomenys neskelbtini) gydėsi UAB „Palangos linas“.(duomenys neskelbtini) atsakovui nustatytas 35 procentų darbingumo lygis.
21. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2016 m. spalio mėnesį nebuvo sumokėti atlyginimai darbuotojams, tačiau nors įmonės padėtis jau neleido pagrįstai tikėtis veiklos tęstinumu, tačiau atsakovas, siekdamas išlaikyti įmonės veiklą, 2016-10-25 suteikė 1500 Eur paskolą, 2016-11-07 suteikė 885,00 Eur, 2016-12-30 suteikė 1 500 Eur paskolą. Aptarti bylos duomenys, vertinant juos kartu su teismų praktikoje vyraujančia pozicija, kad poreikis išsaugoti rinkoje veikiančią ir pajėgią iš esmės savarankiškai funkcionuoti bendrovę, kai jos finansiniai sunkumai nėra akivaizdžiai pastovaus pobūdžio, yra socialiai reikšmingesnis už siekį likviduoti tokią bendrovę, neteikia pagrindo išvadai, kad atsakovas jau 2016 m. pabaigoje turėjo pareigą inicijuoti bankroto bylą. Byloje liko nepaneigta atsakovo išdėstyta pozicija, kad jam supratus, jog bendrovės finansinė padėtis yra sudėtinga ir iki tol naudotos priemonės bei priimti verslo sprendimai nepadės stabilizuoti jos mokumo, jis dėl sveikatos būklės negalėjo toliau tęsti darbinės veiklos.
22. Kaip jau minėta, sunkios sveikatos būklės buvimo faktą patvirtina atsakovo pateikti dokumentai, taip pat VSDFV duomenų bazės duomenys. Atsakovas dėl sveikatos būklės neturėjo galimybės įvykdyti įstatyme nustatytą reikalavimą dėl bankroto bylos inicijavimo arba pasirūpinti dėl įmonės vadovavimo perdavimo kitam asmeniui, todėl nėra pagrindo išvadai, kad atsakovas savo veikla nukrypo nuo rūpestingo vadovo standarto. Šios atsakovo nurodytos aplinkybės, pateikti duomenys sudaro pagrindą pripažinti, kad atsakovas paneigė kaltės prezumpciją numatytą CK 6.248 straipsnio 1 dalyje. Dėl šios priežasties civilinė atsakomybė atsakovui negali kilti.
23. Taigi, byloje susiklosčius tokiai faktinei situacijai, kuomet sutampa tiek pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo ir vadovo nedarbingumo momentas, darytina išvada, kad atsakovui tapus nedarbingam nekilo ir ĮBĮ numatyta pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos bendrovei iškėlimo. Atitinkamai, nėra pagrindo ir tokiai išvadai, kad atsakovas turi atsakyti už žalą, kuri buvo padaryta dėl to, kad jam tapus nedarbingu nebuvo kreiptasi dėl bankroto bylos bendrovei iškėlimo.
Dėl administravimo išlaidų
24. Byloje nustatyta, kad 2017-07-04 nutartimi teismas patvirtino 798,36 Eur sumą, skirtą administravimo išlaidoms apmokėti nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki įmonės kreditorių susirinkimas patvirtins administravimo išlaidų sąmatą. 2017-10-03 teismas patvirtino 1945,25 Eur administravimo išlaidų sumą laikotarpiui nuo nutarties taikyti supaprastintą bankroto procesą įsiteisėjimo dienos iki įmonės išregistravimo iš Juridinių asmenų registro.
25. Bankroto administratorius prašo priteisti iš atsakovo 2 124,88 Eur administravimo išlaidų, pateikė detalią išlaidų skaičiuotę (įmonės teisinio statuso keitimai ir dokumentų iš viešųjų registrų gavimas – 81,28, ryšio ir interneto paslaugos, pašto išlaidos, dokumentų kopijavimas ir kt. – 400 Eur, apmokėjimas administratoriui už Garantinio fondo paraiškos ir lentelių paruošimą – 495,25 Eur, automobilio saugojimas aikštelėje aštuonis mėnesius – 240 Eur, skelbimai apie automobilio pardavimą – 24,95 Eur, administratoriaus paslaugos – 500 Eur, administratoriaus draudimas – 134 Eur, darbo patalpų nuoma – 74,40 Eur, archyvavimas – 175 Eur. Administratorius nurodė, kad turėtas administravimo išlaidas (be administratoriaus atlyginimo ir Garantinio fondo paraiškos ir lentelių paruošimo) dengė lėšomis gautomis pardavus įmonės automobilį (330 Eur) ir asmeninėmis lėšomis (799,63 Eur), apmokėta 1129, 63 Eur. Atsakovas administravimo išlaidų dydžio neginčijo.
26. Šioje byloje ieškovė prašo priteisti bankroto administravimo išlaidas kaip atsiradusią žalą dėl atsakovo neteisėtų veiksmų: įmonei tapus nemokia nesikreipus dėl bankroto bylos iškėlimo. Tačiau byloje neįrodyta, kad patirtos administravimo išlaidos yra atsakovo neteisėtais veiksmais padaryta žala. Administravimo išlaidos patiriamos visose bankroto bylose nepriklausomai nuo to, kas ir kada iniciavo bankroto bylą, tai yra šios išlaidos atsiranda ne kaip neteisėtų įmonės vadovo veiksmų – ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje nurodytos pareigos pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo nevykdymo – pasekmė, o iš bankroto bylos, nepaisant kas ir kada ją inicijuoja, iškėlimo fakto. Nagrinėjamu atveju byloje nėra nustatyta aplinkybių, jog dėl atsakovo neteisėtų veiksmų buvo sumažintos bankroto administratoriaus galimybės apmokėti administravimo išlaidas įstatymo nustatyta tvarka. Taigi konstatuoti, jog tarp atsakovo veiksmų ir ieškovės nurodomos žalos – lėšų administravimo išlaidoms apmokėti negavimo, yra priežastinis ryšys, nėra pagrindo.
27. Atsižvelgdamas į byloje pateiktus įrodymus, šalių paaiškinimus bei byloje nustatytas aplinkybes, teismas visumos byloje esančių įrodymų pagrindu sprendžia, kad ieškovė neįrodė visų atsakovo R. M. civilinės atsakomybės sąlygų žalai priteisti buvimo: byloje nėra nustatyta, jog atsakovas, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu, pažeidė pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo, todėl vadovaujantis Civilinio proceso kodekso 185 straipsniu, atsižvelgiant į bylos medžiagą, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijus, ieškovės reikalavimai laikytini nepagrįstais, todėl atmestini.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
28. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. (CPK 93 str. 1 d.). VGTPT sprendimu atsakovui R. M. suteikta 100 procentų apmokama antrinė teisinė pagalba.
29. CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktas nustato, kad nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleidžiama įmonė (įstaiga), kuriai iškelta bankroto ar restruktūrizavimo byla arba kurioje vykdoma neteisminė bankroto procedūra, ar fizinis asmuo, kuriam iškelta bankroto byla. Tačiau atleidimas nuo žyminio mokesčio mokėjimo CPK 83 straipsnio 1 dalies pagrindu nereiškia atleidimo nuo kitų bylinėjimosi išlaidų. Kaip konstatuota kasacinio teismo jurisprudencijoje (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 28 d. nutartį, priimą civilinėje byloje Nr. 3K-3-413/2011), nors CPK 83 straipsnio pavadinime nurodoma apie atleidimą nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, tačiau šio straipsnio 1–3 dalyse reglamentuojamas atleidimas tik nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Taigi įstatymas nenumato, kad bankrutuojanti įmonė būtų atleista nuo visų bylinėjimosi išlaidų valstybei mokėjimo.
30. CPK 99 straipsnis numato, jog valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos valstybei atlyginamos CPK 96 straipsnio nustatyta tvarka. Be to CPK 99 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog šias išlaidas teismas priteisia savo iniciatyva, gavus duomenis apie valstybės garantuojamą teisinę pagalbą organizuojančios institucijos apskaičiuotas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas. Toks įstatyminis reglamentavimas patvirtina, jos procesiniam sprendimui dėl tokių išlaidų priteisimo pakanka jų apskaičiavimo. Byloje pateikta VGTP pažyma kad advokato užmokestis nagrinėjamoje byloje yra 260 Eur (3 t. 73 b. l.), kuri atsižvelgiant į CPK 99 straipsnio 2 dalį sudaro pakankamą pagrindą iš ieškovės valstybės naudai priteisti antrinės teisinės pagalbos išlaidas. Remiantis išdėstytu iš ieškovės BUAB „(duomenys neskelbtini)“ priteistos bylinėjimosi išlaidos mokėtinos iš bankroto administravimui skirtų lėšų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-06-28 nutartis c. b. Nr. 3K-3-381/2013, 2015-11-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-618-686/2015).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 260 str., 263 str., 270 str., teismas
nusprendžia:
Ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini), administravimui skirtų lėšų į valstybės biudžetą 260 (du šimtus šešiasdešimt eurų) Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per šį teismą.