- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-03-04
- Bylos Nr.
- 2-435-1157/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-00850-2023-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jurga Virgailienė Mečkauskienė
- Ieškovas
- R. P.
- Atsakovas
- Ž. D.
- Advokatai
- Žana Vašcova, Živilė Baškytė
dalyvaujant ieškovei R. P., ieškovės atstovei advokato padėjėjai Živilei Baškytei, atsakovui Ž. D., atsakovo atstovei advokatei Žanai Vašcovai,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. P. ieškinį atsakovui Ž. D. dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Bylos šalių reikalavimų, argumentų ir atsikirtimų esmė
1. Ieškovė R. P. (toliau – ir ieškovė, motina) 2023 m. sausio 19 d. ieškiniu kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su ieškiniu atsakovui Ž. D. (toliau – ir atsakovas, tėvas) dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Tarnyba).
2. Ieškovė ieškiniu prašo: 1) nuo ieškinio padavimo teismui dienos priteisti iš atsakovo sūnaus V. P. (toliau – ir sūnus, vaikas) išlaikymui po 220 Eur per mėnesį iki vaiko pilnametystės, pinigus iki einamojo mėnesio 15 d. sumokant vaiko motinai, kuri vaiko pinigines lėšas tvarkys uzufrukto teise išimtinai vaiko interesais bei 2) priteisti iš atsakovo visas ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas.
3. Ieškinyje nurodoma, kad šalims (duomenys neskelbtini) ne santuokoje gimė sūnus V. P.. Sūnus visą šį laiką gyvena su ieškove, ji juo rūpinasi, auklėja bei pagal išgales materialiai išlaiko. Remdamasi teismų praktika bei galiojančiu reglamentavimu, atsižvelgdama į 2022 metais galiojantį orientacinį išlaikymo dydį ir vaikui mokėtas išmokas, ieškovė prašė priteisti minimalią išlaikymo sumą vaikui. Pasisakydama dėl turtinės padėties, ieškovė nurodė, jog jai asmeninės nuosavybės teise priklauso butas, kuriame ji gyvena su vaiku, taip pat (duomenys neskelbtini). Transporto priemonių ieškovė nurodė neturinti, be to, kreipimosi į teismą metu buvo registruota užimtumo tarnyboje. Jos pajamos yra nepakankamos vaiko poreikiams užtikrinti, jai sunku išlaikyti vaiką. Ieškovės teigimu, taikiai su atsakovu dėl išlaikymo susitarti nepavyko. Ieškovės teigimu, atsakovas yra darbingas.
Atsiliepimas
4. Atsakovas atsiliepime nurodė, jog su ieškinio reikalavimu sutinka. Atsakovo teigimu, jis niekada neatsisakė mokėti išlaikymo sūnui, sūnus visą laiką būdavo išlaikomas. Atsakovas ieškovės kreipimąsi į teismą vertina kaip išlaikymo teikimo sūnui formalizavimą ir neprieštarauja, kad išlaikymas būtų priteistas teismo sprendimu.
5. Taip pat atsakovas pasisakė dėl ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, nurodydamas, jog jam nebuvo sudaryta reali galimybė sudaryti taikų susitarimą dėl išlaikymo nesikreipiant į teismą ieškinio tvarka (nes pranešimas apie mediaciją atsakovui nebuvo įteiktas), ir būtent to pasėkoje buvo užvesta byla dėl išlaikymo, kurio atsakovas neginčija ir jį teikia, priteisimo. Todėl atsakovas vertino, jog jis nėra atsakingas už ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų kompensavimą ir ieškovės išlaidos iš atsakovo nepriteistinos.
Šalies argumentai
6. 2023 m. kovo 22 d. teisme gautas atsakovo pateiktas priešieškinis, kuriuo atsakovas prašė nustatyti, kad jis, Ž. D., nėra V. P. biologinis tėvas, o V. P. nėra Ž. D. biologinis sūnus; taip pat ištaisyti V. P. gimimo akto įrašą, padarytą V. P. Gimimo liudijime, (duomenys neskelbtini) išduotą Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriaus, iš grafos ,,Tėvas‘ išbraukiant atsakovo Ž. D. asmens duomenis. Priešieškinio pateikimą atsakovas motyvavo 2023 m. kovo 20 d. paaiškėjusiomis aplinkybėmis, t. y. kad ieškovas tą dieną sužinojo, jog kitas asmuo ieškovei taip pat buvo patvirtinęs šio vaiko tėvystę pareiškimu pas notarą.
7. 2023 m. liepos 25 d. teisme gautas Valstybinės teismo medicinos tarnybos Serologijos ir DNR laboratorijos ekspertizės aktas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame padaryta išvada, jog Ž. D. yra V. P., a. k. (duomenys neskelbtini) biologinis tėvas su 99,99999999996 proc. tikimybe.
8. 2023 m. rugsėjo 25 d. teisme gautas patikslintas ieškinys, kuriuo ieškovė prašo: 1) priteisti iš atsakovo nepilnamečio vaiko išlaikymui po 275 Eur per mėnesį iki vaiko pilnametystės, pinigus iki einamojo mėnesio 15 d. sumokant vaiko motinai ieškovei, kuri vaiko išlaikymui skirtus pinigus tvarkys uzufrukto teise išimtinai vaiko interesais bei 2) priteisti iš atsakovo ieškovės naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas.
9. Patikslinto ieškinio pateikimą ieškovė argumentavo tuo, jog atsakovas pareiškė priešieškinį dėl tėvystės nuginčijimo ir buvo atliekama DNR ekspertizė. Taigi nuo pirminio ieškinio dėl išlaikymo vaikui priteisimo praėjo beveik metai laiko. Per tą laiką, atsižvelgiant į kylančias kainas, didėjo vaiko išlaikymo išlaidos, padidinta minimali mėnesinė alga. Be to, vaikas gyvena su ieškove, kas reiškia, kad ieškovei apskritai tenka didesnis aprūpinimo vaikui teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialinio aprūpinimo užtikrinimu.
10. 2023 m. spalio 16 d. gautas ieškovės prašymas dėl ieškinio reikalavimų patikslinimo, kuriuo ieškovė prašo: 1) nuo ieškinio padavimo teismui dienos priteisti iš atsakovo nepilnamečio vaiko išlaikymui po 275 Eur per mėnesį iki vaiko pilnametystės, pinigus iki einamojo mėnesio 15 d. sumokant vaiko motinai ieškovei, kuri vaiko išlaikymui skirtus pinigus tvarkys uzufrukto teise išimtinai vaiko interesais bei 2) priteisti iš atsakovo ieškovės naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas. Bylinėjimosi išlaidų dydį pagrindžiantys dokumentui teismui bus pateikti iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos.
11. Pasisakydama dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, ieškovė nurodė, jog nors atsakovas nurodo sutinkantis su reikalavimu dėl išlaikymo priteisimo ir ieškovės kreipimąsi į teismą vertina kaip bereikalingą bylinėjimosi išlaidų susidarymą, tačiau iki šiol atsakovas išlaikymo, su kurio dydžiu nurodo sutinkantis, vaikui nemoka. Visą bylos nagrinėjimo laikotarpį atsakovo mokamas išlaikymas yra 210 Eur per mėnesį. Taip pat ieškovė paaiškino, jog dėl vaiko išlaikymo su atsakovu pradėjo kalbėtis dar 2020 m. Be to, prieš kreipiantis į mediaciją informavo atsakovą ir kvietė tartis taikiai. Tačiau iš atsakovo jokio noro tartis taikiai nesulaukė. Mediatoriui ieškovė buvo nurodžiusi jai žinomus atsakovo kontaktus. Dėl priešieškinio teikimo ieškovė nurodė, kad atsakovas pareiškimą dėl tėvystės pripažinimo pasirašė (duomenys neskelbtini). Iki atsakovo tėvystės pripažinimo vaiko gimimo liudijime jokių kitų įrašų apie tėvą nebuvo. Tik po atsakovo tėvystės pripažinimo vaiko gimimo liudijimas buvo pakeistas ir vaiko tėvu nurodytas atsakovas. Iki priešieškinio pateikimo teismui atsakovas niekada šiuo klausimu nesikreipė į ieškovę ir nebandė ne teismine tvarka pasitikrinti tėvystę. Galiausiai ieškovė nurodė, jog šalys per atstovus dar iki atsakovo atsiliepimo į patikslintą ieškinį patiekimo dienos derino galimas taikos sutarties sąlygas, ieškovė iš esmės neprieštaravo dėl atsakovo bendravimo su vaiku, tačiau atsakovo siūlymas atsisakyti bylinėjimosi išlaidų nebuvo priimtinas ieškovei.
Atsiliepimas
12. Atsiliepime į patikslintą ieškinį atsakovas nurodė, jog su ieškinio reikalavimu priteisti išlaikymą sutinka. Ieškovė reikalavimą dėl išlaikymo sumos pakeitė 2023 m. rugsėjo 25 d. patikslintu ieškiniu, vėliau 2023 m. spalio 16 d. procesiniu dokumentu jį tikslino. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, t. y. kad atsakovė reikalavimą dėl sumos pakeitė 2023 m. rugsėjo 25 d., atsakovas prašo 275 Eur išlaikymo sumą priteisti nuo šio reikalavimo pateikimo dienos, t. y. 2023 m. rugsėjo 25 d. Atsakovas papildomai nurodė, jog ieškovė net neinformavo atsakovo, kad keis ieškinio reikalavimą dėl išlaikymo dydžio ir reikalaus didesnės sumos, o vietoj to iškart kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, kas sąlygojo bereikalingų papildomų šalių bylinėjimosi išlaidų susidarymą. Tokiu būdu ieškovė pažeidė bendradarbiavimo pareigą ir būtent ieškovės elgesys sąlygojo papildomų procesinių dokumentų rengimą, o pasėkoje – papildomas bylinėjimosi išlaidas bylos dalyje dėl išlaikymo priteisimo.
13. Taip pat atsakovas pažymėjo, kad jis šioje byloje teikė prašymą skirti DNR ekspertizę nustatyti, ar jis yra vaiko V. P. biologinis tėvas. Teismas prašymą tenkino. Už šią ekspertizę mokėjo atsakovas. Prašymas buvo reikštas dėl tos priežasties, kad ieškovė buvo parašiusi sutikimą (patvirtintą notariškai), kad tėvu būtų pripažintas ne atsakovas Ž. D., o kitas vyras. Taigi, atsakovas pagrįstai, dėl ieškovės atliktų veiksmų, suabejojo savo tėvyste. Jei ieškovės būtų elgesys būtų buvęs sąžiningas ir ji to pačio vaiko tėvu atskirais notariškai patvirtintais sutikimais nebūtų nurodžiusi mažiausiai dviejų vyrų, atsakovas nebūtų turėjęs pagrindo suabejoti savo tėvyste ir reikalauti DNR ekspertizės. Taigi, DNR išlaidos irgi buvo patirtos dėl ieškovės neatsakingo ir nesąžiningo elgesio. Todėl, atsakovo nuomone, jis nėra atsakingas už ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų kompensavimą, ir ieškovės išlaidos iš atsakovo nepriteistinos. Taip pat atsakovas prašo teismo įvertinti aukščiau nurodytas aplinkybes dėl bylinėjimosi išlaidų susidarymo ir, paskirstant bylinėjimosi išlaidas, iš ieškovės priteisti visas atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
14. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateikė išvadas dėl ieškinio ir patikslinto ieškinio bei nurodė, kad ieškinys ir patikslintas ieškinys pareikšti vaiko interesais. Prašomo priteisti išlaikymo dydis siejamas tik su minimaliais vaiko poreikiais. Taip pat Tarnyba nurodė, jog prieštarauti ieškiniui ir patikslintam ieškiniui neturi pagrindo.
II. Teismo posėdyje teiktų proceso dalyvių paaiškinimų esmė
15. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė palaikė ieškinyje nurodytas aplinkybes. Papildomai paaiškino, kad kreipdamasi su pirminiu ieškiniu, ieškovė prašė priteisti išlaikymą pagal orientacinį dydį. Bylos nagrinėjimas užtruko, situacija keitėsi, todėl 2023 m. rugsėjo 25 d. suma padidinta. Į teismą ieškovė kreipėsi, kadangi kol neturi dokumento apie išlaikymą vaikui, negali gauti kompensacijų. Tą buvo nurodžiusi atsakovui, tačiau atsakovas taikos sutarties nepasirašė. 2022 metais kreipėsi į mediaciją, tačiau ir po to delsė kreiptis į teismą, pasakė atsakovui, kad kreipsis į teismą, siūlė tartis, tačiau atsakovas nesitarė. Šiuo metu atsakovas vis dar moka po 210 Eur/mėn., nors ir nurodo, jog sutinka su prašoma suma.
16. Pasisakydama dėl bylinėjimosi išlaidų, atstovė prašė priteisti jas visas iš atsakovo – ieškovė į teismą kreipėsi tik dėl to, kad su atsakovu taikiai susitarti nepavyko. Dėl tėvystės patikrinimo į ieškovę niekas nesikreipė, ji nekliudė. Atsakovas tėvystės pripažinimą pasirašė, kai vaikui buvo 3 metai, joks kitas vyras vaiko tėvu nebuvo įrašytas. Vos gimus sūnui, atsakovas išėjo iš namų, ji liko viena su vaiku. Šalims gyvenant kartu, kartu gyveno dar vienas vyras, bet jis nebuvo joks partneris.
17. Atstovės teigimu, atsakovo siūlomos taikos sutarties ieškovė nesutiko pasirašyti, kadangi nesutiko atsisakyti savo patirtų bylinėjimosi išlaidų – jai suma reikšminga.
Žemesnės instancijos teismas
18. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė patikslino, jog iki ieškinio patikslinimo reikalauja priteisti iš atsakovo po 220 Eur/mėn. išlaikymo, o nuo patikslinto ieškinio (2023 m. rugsėjo 25 d.) – po 275 Eur/mėn.
Atsiliepimas
19. Atsakovo Ž. D. atstovė teismo posėdyje palaikė atsiliepimuose išdėstytas aplinkybes bei argumentus dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo. Akcentavo nesąžiningą ieškovės elgesį ((duomenys neskelbtini) metų kito asmens pasirašytą pripažinimą, kad jis yra sūnaus tėvas). Atstovė paaiškino, jog pasak atsakovo, po bylos iškėlimo, jam bendraujant su tuo kitu vyru, šis pasakė, kad ir jis prisideda prie vaiko išlaikymo bei nurodė, kad yra rašęs pripažinimą, be to, taip pat turi kontaktą su vaiku. Atstovės teigimu, jei nebūtų buvę kito asmens pripažinimo, atsakovas nebūtų abejojęs. Priešieškinį pareiškė, nes atsakovas su ieškove nebendrauja tiesiogiai, bendravimas komplikuotas, nekonstruktyvus. Buvo siūloma atlikti DNR, tačiau ieškovė nesutiko, neigė kito pripažinimo egzistavimą, įžeidinėjo tiek atsakovą, tiek jo atstovę, taip pat neleido susitikti su vaiku. Todėl atsakovas neturėjo galimybės pabendrauti su vaiku ir paimti bent jo plauką tyrimui. Pasak atstovės, ieškovės bendravimas nenuoseklus, net agresyvus. Atsakovas labai geranoriškai nusiteikęs vaiko atžvilgiu. Didesnės išlaikymo sumos atsakovas šiuo metu nemoka, nes ieškovė nebuvo nuosekli.
20. Taip pat atstovės teigimu, ieškovė galėjo pasirašyti taikos sutartį bent dalyje.
21. Taip pat teismo posėdžio metu atsakovo atstovė nurodė, jog atsisako priešieškinio reikalavimų, patvirtino, jog atsisakymo pasekmės žinomos.
22. Išvadą teikiančios institucijos atstovas teismo posėdyje nedalyvavo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
III. Apylinkės teismo nustatytos faktinės aplinkybės, jų teisinis kvalifikavimas ir išvados
23. ieškinys tenkinamas visiškai.
24. Iš bylos rašytinių dokumentų nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas turi (duomenys neskelbtini) gimusį sūnų V. P. (Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriaus (duomenys neskelbtini) įrašas Nr. (duomenys neskelbtini)). Berniukui šiuo metu yra (duomenys neskelbtini) metų. Šalys niekada nebuvo sudarę santuokos, kartu nebegyvena.
25. Kreipdamasi į teismą su pirminiu ieškiniu, ieškovė prašė iš atsakovo priteisti 220 Eur/mėn. periodinį išlaikymą sūnui nuo ieškinio pateikimo dienos, patikslintu ieškiniu (2023 m. rugsėjo 25 d.) – po 275 Eur/mėn. nuo (patikslinto) ieškinio padavimo dienos bei priteisti iš atsakovo jos naudai bylinėjimosi išlaidas.
26. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis numato, kad imantis bet kokių vaiką liečiančių veiksmų, nesvarbu ar tai darytų valstybinės, ar privačios įstaigos, užsiimančios socialiniu aprūpinimu, teismai, administracijos ar įstatymų leidimo institucijos, svarbiausia – vaiko interesai. Teismas, vadovaudamasis įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklėmis (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 176–185 straipsniai), ištyręs byloje pateiktus rašytinius įrodymus, atsižvelgdamas į teismo posėdžio metu pateiktus ieškovės paaiškinimus, Tarnybos poziciją, bei įvertinęs reikšmingas bylai išspręsti faktines aplinkybes, daro išvadą, kad ieškinys tenkinamas visiškai.
27. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis, CK 3.192 straipsnis numato, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, o išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaikų poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Ši tėvų pareiga yra absoliuti, todėl šios turtinės asmeninės prievolės jie negali atsisakyti vykdyti ar perkelti vykdymą kitiems asmenims, taip pat ir vienam iš tėvų, su kuriuo gyvena vaikas. Pažymėtina, kad įstatymai nenustato išlaikymo dydžio, kurį turi teikti vaikui tėvai, o teismų praktika, kaip yra konstatavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, gali suvienodinti tik parenkamus išlaikymo dydžiui ir formai nustatyti svarbius kriterijus bei proporcingumo principo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties bei galimybių taikymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).
28. Išlaikymo dydis siejamas pirmiausia su vaiko poreikiais ir tėvų turtine padėtimi.
29. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio (atskaičius mokesčius) išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 17 d. teismų praktikos apžvalga „Aktualūs vaiko išlaikymo klausimai naujausioje Lietuvos kasacinėje jurisprudencijoje“ Nr. AC-53-1. Teismų praktika. 2020, 53, p. 623-691).
30. Orientacinio kriterijaus nustatymas iš esmės reiškia tai, kad jo įrodinėti civilinėse bylose dėl išlaikymo dydžio nustatymo nereikia. 2023 metais (ieškinio pateikimo teismui metu) orientacinis išlaikymo dydis buvo apie 275 Eur.
31. Ieškovė pirminiu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo sūnui po 220 Eur/mėn. mokamomis periodinėmis išmokomis, 2023 m. rugsėjo 25 d. pateiktu patikslintu ieškiniu prašė priteisti po 275 Eur/mėn.
32. Atsakovas sutiko su ieškinio reikalavimais, dėl patikslinto ieškinio nurodė, jog sutinka su patikslinto ieškinio reikalavimais nuo patikslinto ieškinio pateikimo dienos. Atsakovas nurodė, jog jis sūnų išlaikė ir išlaiko ir sutinka mokėti ieškovės prašomą sumą.
33. Taigi ginčo dėl išlaikymo priteisimo nėra – atsakovas sutinka sūnaus išlaikymui nuo kreipimosi į teismą dienos (2023 m. sausio 19 d.) mokėti po 220 Eur/mėn., o nuo patikslinto ieškinio (2023 m. rugsėjo 25 d.) – po 275 Eur.
34. Atsižvelgiant į tai, jog ginčo tarp šalių nėra, Tarnyba išvadose nurodė, jog prieštarauti ieškiniui ir patikslintam ieškiniui neturi pagrindo, šalių nepilnamečiam vaikui priteistina 220 Eur/mėn. suma nuo kreipimosi į teismą dienos, t. y. nuo 2023 m. sausio 19 d., iki 2023 m. rugsėjo 24 d. ir po 275 Eur/mėn. nuo patikslinto ieškinio pateikimo dienos, t. y. 2023 m. rugsėjo 25 d., iki vaiko pilnametystės. Priteista suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis). Nepilnamečiui vaikui išlaikyti skirtų lėšų uzufrukto teise tvarkytoja skiriama ieškovė (CK 3.185 straipsnio 1 dalis). Sprendimas dalyje dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis nukreiptinas vykdyti skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
Dėl priešieškinio atsisakymo ir bylos šioje dalyje nutraukimo
35. Bet kurioje proceso stadijoje ieškovas, kreipęsis į teismą, turi teisę raštu ar žodžiu pareikšti teismui, kad jis atsisako ieškinio (CPK 140 straipsnio 1 dalis). Teismas, priimdamas ieškinio atsisakymą, sprendžia ar pateiktas atsisakymas neprieštarauja imperatyviosioms įstatymo normoms, nepažeidžia kitų asmenų teisių ar viešojo intereso (CPK 42 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad priešieškiniui reikalavimai keliami tokie pat kaip ir ieškiniui (CPK 143 straipsnio 3 dalis), atsakovui atsisakius priešieškinio ir teismui atsisakymą priėmus, civilinė byla nutrauktina (CPK 293 straipsnio 4 punktas).
36. Teismas nenustatė aplinkybių, dėl kurių priešieškinio reikalavimų atsisakymas prieštarautų imperatyviosioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui (CPK 42 straipsnio 2 dalis), todėl priešieškinio atsisakymą priima. Patenkinus atsakovo prašymą dėl priešieškinio dalies atsisakymo civilinė byla Nr. e2-435-1157/2024 dalyje dėl priešieškinio dėl tėvystės nuginčijimo nutraukiama (CPK 140 straipsnio 1 dalis, 293 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Pagal CPK 294 straipsnio 2 dalį, bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama.
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
37. Pagal CPK 93 straipsnio nuostatas, baigus bylos nagrinėjimą iš esmės, teismui kyla pareiga paskirstyti bylinėjimosi išlaidas. Pagal CPK 79 straipsnį bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis, su kuriuo susijusius klausimus reglamentuoja CPK 80–87 straipsniai, ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, su kuriomis susijusius klausimus reglamentuoja CPK 88–92, 97–99 straipsniai. Bylinėjimosi išlaidos paskirstomos pagal tai, kurios šalies naudai priimtas sprendimas (CPK 93 straipsnis).
38. CPK 93 straipsnio nuostatos reglamentuoja bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisykles. Kertinis principas, kuriuo paremtos šios taisyklės, yra tas, kad „pralaimėjęs moka“. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės yra sureguliuotos taip, kad būtų užtikrinta šalies, laimėjusios bylą, teisė į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
39. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklėms nėra būdingas absoliutumas – proceso įstatymas suteikia teismui teisę nukrypti nuo šių taisyklių (CPK 93 straipsnio 4 dalis), tačiau tiek, kiek susiję su tokios teisės įgyvendinimu, būtina akcentuoti, kad proceso įstatymo nuostata, reglamentuojanti šią teismo teisę, yra bendrųjų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių išimtis. Vadinasi, procesinės nuostatos, sudarančios CPK 93 straipsnio 4 dalies turinį, negali būti aiškinamos per plačiai – nukrypimas nuo bendrųjų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių yra galimas tik šių nuostatų expressis verbis (tiesiogiai, aiškiais žodžiais) reglamentuotais pagrindais (netinkamas šalies procesinis elgesys ir kt.). Be to, išskirtinas ir dar vienas šių procesinių nuostatų taikymo aspektas – teismas, nukrypdamas nuo bendrųjų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, turi argumentuotai atskleisti, koks yra CPK 93 straipsnio 4 dalies taikymo pagrindas, t. y., pvz., aiškiai įvardyti, koks šalies procesinis elgesys šios normos taikymo prasme laikytinas (ne)tinkamu ir kokios aplinkybės patvirtina atitinkamo elgesio (ne)tinkamumą. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas.
40. Kasacinio teismo praktikoje pasisakyta, kad teismas, spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir nustatęs, jog konkrečiu atveju bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimas, atsižvelgiant į bylos baigtį, nereikštų sąžiningo bylinėjimosi išlaidų byloje paskirstymo, turėtų vadovautis CPK 93 straipsnio 4 dalies nuostatomis, leidžiančiomis nukrypti nuo šio straipsnio 1–3 dalyse įtvirtintų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į šalių procesinį elgesį ir priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-375-916/2015).
41. Ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas ir ar bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastys yra tokios, kad gali lemti nukrypimą nuo bendrųjų išlaidų paskirstymo taisyklių, kiekvieną kartą individualiai pagal faktinę situaciją sprendžia bylą nagrinėjantis teismas. Spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių išimties, nustatytos CPK 93 straipsnio 4 dalyje, teismas turi taikyti ir bendruosius teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus, nepažeisti teisingos šalių interesų pusiausvyros (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-563-943/2018).
42. Išnagrinėjus bylą iš esmės, ieškovės reikalavimai tenkinti visiškai, t. y. 100 proc. Atsakovas, prašydamas nukrypti nuo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, akcentuoja tai, jog jis iš karto sutiko tiek su ieškinio, tiek su patikslinto ieškinio reikalavimais, o byla teisme pradėta jam nesudarius galimybės taikiai išspręsti ginčo. Be to, priešieškinį jis pateikė taip pat dėl nesąžiningo atsakovės elgesio.
43. Teismo vertinimu, atsakovo išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo nukrypti nuo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės. Pažymėtina, jog ieškovės į bylą pateikti šalių susirašinėjimai (pateikti 2023 m. gruodžio 29 d. DOK-203615) patvirtina, jog jau nuo 2020 metų ieškovė siekė susitarti su atsakovu dėl išlaikymo vaikui įforminimo, nurodė to priežastis. Taip pat 2022 m. pradžioje kreipėsi į mediatorių, nurodydama jai žinomus atsakovo kontaktinius duomenis. Tačiau jokio teigiamo atsakovo atsako nebuvo, taikos sutartis tarp šalių taip ir nebuvo pasirašyta. Nors atsakovas į bylą teikė net keletą taikos sutarčių variantų, tačiau visuose juose buvo siūloma, kad šalys lieka prie savo patirtų išlaidų, tuo tarpu esminis ginčas bylą nagrinėjant teisme ir buvo būtent dėl šių išlaidų paskirstymo.
44. Galiausiai nesutiktina su atsakovu dėl jo patirtų išlaidų teikiant priešieškinį paskirstymo – pažymėtina, jog byloje nėra jokių objektyvių duomenų (šalių susirašinėjimo, žinučių vaikui ar pan.), patvirtinančių, jog atsakovas būtų bent bandęs be teismo įsikišimo įsitikinti savo tėvyste, bandymu atlikti DNR testą ar pan. Atsakovo atstovės paaiškinimai, jog šalių bendravimas yra komplikuotas, ieškovė yra agresyvi ar pan., nesudaro pagrindo daryti priešingos išvados. Byloje nepateikta įrodymų, kad ieškovė būtų uždraudusi atsakovui bendrauti su vaiku, kažkaip ribojusi jų bendravimą, netgi priešingai – iš Tarnybos pateiktų dokumentų matyti, jog atsakovas su vaiku gali susiskambinti telefonu. Vertinant aplinkybę, kad vaikui šiuo metu (duomenys neskelbtini) metų (tuoj sueis (duomenys neskelbtini)), akivaizdu, jog netgi konfliktiškas ieškovės bendravimas neturėtų būti kliūtimi pačiam atsakovui sukontaktuoti su vaiku ir pašalinti savo abejones be teismo įsikišimo ir papildomų bylinėjimosi išlaidų.
45. Ieškovė pateikė duomenis, jog patyrė 1 350 Eur bylinėjimosi išlaidų.
46. Atsakovas pateikė duomenis, jog patyrė 1 220 Eur bylinėjimosi išlaidų.
47. Remiantis CPK 98 straipsnio 2 dalimi bei Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymo Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ nustatančiais priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, šalių patirtos išlaidos neviršija Rekomendacijų nustatytų dydžių.
48. Tenkinus 100 procentų ieškovės reikalavimų, ieškovei iš atsakovo priteistinos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos.
49. Už reikalavimą priteisti išlaikymą nepilnamečiam vaikui ieškovė buvo atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas), todėl šios išlaidos priteistinos valstybei iš priešingos šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
50. Atsižvelgiant į tai, kad teismas tenkino ieškinio reikalavimus 100 proc., valstybei iš atsakovo priteistinas byloje mokėtinas 74 Eur žyminis mokestis už reikalavimą dėl išlaikymo vaikui (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
51. Nagrinėjant civilinę bylą, teismas patyrė 13,28 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Vilniaus miesto apylinkės teismo pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, bylos viršelio vidinė pusė) (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju ieškovės ieškinys patenkintas visiškai, išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės biudžetą priteistinos iš atsakovo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263–270 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti visiškai.
Priteisti iš atsakovo Ž. D., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiam vaikui V. P., a. k. (duomenys neskelbtini) po 220 Eur (du šimtus dvidešimt eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2023 m. sausio 19 d. (kreipimosi į teismą dienos) iki 2023 m. rugsėjo 24 d., ir po 275 Eur (du šimtus septyniasdešimt penkis eurus) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2023 m. rugsėjo 25 d. (patikslinto ieškinio pateikimo teismui dienos) iki vaiko pilnametystės, nurodytą sumą sumokant iki einamojo mėnesio 15 dienos, šią išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.
Sprendimo dalį dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo vykdyti skubiai.
Paskirti R. P., a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečio vaiko V. P., a. k. (duomenys neskelbtini) lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.
Priimti atsakovo Ž. D. atsisakymą nuo priešieškinio reikalavimų.
Civilinę bylą Nr. e2-435-1157/2024 nutraukti dalyje dėl priešieškinio dėl tėvystės nuginčijimo reikalavimų.
Priteisti iš atsakovo Ž. D., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovės R. P., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 1 350 Eur (vieną tūkstantį tris šimtus penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš atsakovo Ž. D., a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 74 Eur (septyniasdešimt keturis eurus) žyminio mokesčio, sumokant šią sumą į Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660, ir mokėjimo kvitą pateikiant teismui.
Priteisti iš atsakovo Ž. D., a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 13,28 Eur (trylika eurų 28 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, sumokant šią sumą į Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662, ir mokėjimo kvitą pateikiant teismui.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.