Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo AAS „BTA Baltic Insurance Company”, Lietuvoje veikiančio per AAS „BTA Baltic Insurance Company” Lietuvos filialą ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Danės būstas“ dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, D. Z., T. D..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas.

Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad 2016-11-21 tarp ieškovo, kaip draudiko, ir J. D., kaip draudėjos, buvo sudaryta Gyventojų turto draudimo sutartis ir išduotas draudimo liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), sutarties pagrindu ieškovas apdraudė J. D. priklausančią gyvenamąją patalpą - butą, adresu (duomenys neskelbtini), be kita ko nuo užliejimo, draudiminės apsaugos laikotarpis nurodytas nuo 2016-11-22 iki 2017-11-21. 2017-09-14 įvyko įvykis, kuris ieškovo pripažintas draudžiamuoju, kurio metu buvo aplietos apdrausto buto patalpos, plane pažymėtos (duomenys neskelbtini), lubos ir sienos. Ieškovas, vykdydamas su draudėja J. D. sudarytą Gyventojų turto draudimo sutartį, nustatė įvykio metu padarytos žalos dydį ir atlygino nuostolius už buto, adresu (duomenys neskelbtini), apgadinimą, 2017-09-21 išmokėdamas 476,68 Eur draudimo išmoką.

Byloje kilo ginčas dėl daugiabučio gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų administratoriaus civilinės atsakomybės regreso tvarka atlyginti žalą draudikui.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.1015 straipsnio 1 dalis numato, kad draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, nustatančių draudėjo ir už žalą atsakingo asmens santykius. Tai reiškia, kad žalos padarymo draudėjo turtui atveju draudikui perėjusi reikalavimo teisė įgyvendinama pagal deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančias CK šeštosios knygos III dalies XXII skyriaus normas. CK 6.245 straipsnio 1 dalyje civilinė atsakomybė apibrėžta kaip turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Civilinei atsakomybei taikyti reikalinga nustatyti visas būtinąsias civilinės atsakomybės sąlygas: nukentėjusios šalies patirtą žalą (nuostolius), atsakingos dėl žalos atsiradimo šalies neteisėtus veiksmus (neteisėtą neveikimą) ir kaltę bei priežastinį neteisėtų veiksmų (neteisėto neveikimo) ir padarytos žalos (nuostolių) ryšį. Asmens kaltė paprastai yra preziumuojama, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis (CK 6.248 straipsnis), todėl reikalavimą dėl žalos atlyginimo pareiškęs asmuo privalo įrodyti likusias civilinės atsakomybės taikymo sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą ir priežastinį ryšį tarp jų (CK 6.246, 6.247, 6.249 straipsniai).

CK 4.82 straipsnio 2 dalis numato, kad butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė–techninė ir kitokia įranga. Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 2 straipsnio 15 dalies 2 punkte numatyta, kad pastato bendrojo naudojimo objektai be kita ko yra bendrosios pastato inžinerinės sistemos – pastato bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, dujų, šilumos, sanitarinės technikos ir kita įranga (įskaitant pastato elektros skydinę, šilumos punktą, šildymo ir karšto vandens sistemos vamzdynus ir radiatorius, vandentiekio ir kanalizacijos vamzdynus, rankšluosčių džiovintuvus). Šiuo atveju tarp šalių nekilo ginčo, kad trūkusi šildymo sistemos vamzdyno atšaka yra namo bendrojo naudojimo inžinerinė įranga ir bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo butų ir kitų patalpų savininkams. Byloje kilo ginčas, kas yra atsakingas už 2017-09-14 įvykio metu padarytą žalą.

CK 4.83 straipsnio 3 dalis nustato, kad butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad šių įstatymuose nustatytų butų ir kitų patalpų savininkų pareigų negali pakeisti ar eliminuoti nei šios nuosavybės teisės subjektai, nei daugiabučio namo savininkų bendrija ar kitas bendrosios dalinės nuosavybės objektų valdymo teises įgyvendinantis asmuo. Taigi visais atvejais teisė spręsti dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo, naudojimo ir disponavimo jais priklauso būtent butų ir kitų patalpų savininkams, nepriklausomai nuo to, kokia įstatyme nustatyta forma jie šią teisę įgyvendina (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-03-14 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2013; 2014-01-09 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2014).

Daugiabučio namo administratorius turtą administruoja CK 4.240 straipsnio, nustatančio paprastojo administravimo turinį, pagrindu, jo veiklai mutatis mutandis taikomos CK ketvirtosios knygos XIV skyriaus „Kito asmens turto administravimas“ normos (CK 4.84 straipsnio 5 dalis). Turto paprastojo administravimo atveju administratorius atlieka visus veiksmus, būtinus turtui išsaugoti arba jo naudojimui pagal tikslinę paskirtį užtikrinti (CK 4.239 straipsnis). Pagal CK 4.242 straipsnio 1 dalį administratorius, vykdydamas savo prievoles, turi laikytis įstatymų ir administravimą nustatančio akto nustatytų taisyklių. Administratorius neatsako už turto normalų nusidėvėjimą, taip pat už turto vertės sumažėjimą ar turto žuvimą dėl nenugalimos jėgos.

Šioje byloje ieškovas nurodo, kad atsakovė UAB ,,Danės būstas“, būdama paskirta gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administratore, netinkamai prižiūrėjo pastato bendrąją inžinerinę įrangą ir iki avarijos neorganizavo jos remonto ar kitokio tvarkymo, elgėsi nerūpestingai, per pratrūkusį vamzdį pratekėjęs vanduo ieškovo apdraustam turtui sukėlė žalą, kuri yra tiesioginis atsakovės pareigos nevykdymo (neteisėto neveikimo) rezultatas. Sprendžiant dėl ieškovo pozicijos pagrįstumo ir namo administratoriaus atsakomybės, vertintina, kaip administratorius atliko jam teisės aktais patikėtas funkcijas, taip pat nustačius trūkumus, turi būti vertinamas jų mastas ir reikšmė, ar privalomi atlikti darbai priskirtini privalomiesiems reikalavimams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-11-13 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-409-684/2017). Kasacinis teismas, aiškindamas namo administratoriaus įgaliojimų apimtį, yra konstatavęs, kad administratorius neturi teisės savarankiškai priimti sprendimų dėl namo bendrojo naudojimo objektų remonto, atnaujinimo, pakeitimo. Jis tik, remdamasis techninės priežiūros duomenimis, privalo sudaryti numatomų atlikti darbų planus, tačiau šie planai turi būti svarstomi patalpų savininkų susirinkimuose ir planuojamiems atlikti darbams atlikti turi pritarti patalpų savininkai. Administratorius turi teisę priimti sprendimus tik dėl bendrojo naudojimo objektų naudojimo ir priežiūros privalomųjų reikalavimų įgyvendinimo, susijusių, be kita ko, su namo bendrosios inžinerinės įrangos priežiūra ir remontu, siekdamas išsaugoti ir atkurti jų normatyvines savybes, teikti namo techninės priežiūros paslaugas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-11-13 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-409-684/2017; 2017-12-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-508-219/2017).

Bylos duomenimis matyti, kad ginčo atveju vanduo į draudėjos butą pratekėjo per prakiurusią šildymo sistemos vamzdyno atšaką nuo stovo, kuri eina iš buto Nr. (duomenys neskelbtini) į butą Nr. (duomenys neskelbtini). Prakiurusi vamzdžio dalis buvo sienoje, esančioje tarp nurodytų butų, nuosavybės teise priklausančių tretiesiems asmenims D. Z. ir T. D.. Byloje nėra duomenų, kad namo (duomenys neskelbtini), savininkai iki ginčo įvykio būtų priėmę kokį nors sprendimą dėl namo šildymo sistemos remonto, atnaujinimo, kaip ir nėra duomenų, kad toks klausimas jiems atsakovės UAB „Danės būstas“ dėl vienokių ar kitokių priežasčių būtų teiktas svarstyti, nurodytas numatomų atlikti darbų plane, kt. (CPK 178 straipsnis). Todėl byloje spręstina, ar namo šildymo sistemos priežiūra pateko į bendrojo naudojimo objektų naudojimo ir priežiūros reikalavimus, kuriuos užtikrinti privalo namo administratorius be atskiro namo butų ir kitų patalpų savininkų sprendimo, taip pat ar šiuo konkrečiu atveju atsakovė šią priežiūrą organizavo ir vykdė.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016-12-30 įsakymu Nr. D1-971 patvirtintame statybos techniniame reglamente 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“ nustatyta, kad namo būklei įvertinti, be kita ko, atliekami nuolatiniai namo būklės stebėjimai, periodinės (sezoninės) namo bendrųjų konstrukcijų ir inžinerinės įrangos apžiūros – pavasarį, pasibaigus šildymo sezonui (ne vėliau kaip iki einamųjų metų birželio 1 d.) ir rudenį, prieš prasidedant pastato šildymo sezonui, po namo parengties naujam šildymo sezonui akto pasirašymo (ne vėliau kaip iki einamųjų metų spalio 1 d.) (Reglamento 87.1., 87.2. punktai). Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2009-11-26 įsakymu Nr. 1-229 patvirtintame Pastato šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūros tvarkos apraše nurodyta, kad daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūrą (eksploatavimą) organizuoja ir už ją atsako bendrojo naudojimo objektų valdytojas (20 punktas).

Nagrinėjamu atveju byloje nėra pateikta duomenų, kad atsakovė iki 2017-09-14 įvykio būtų atlikusi namo bendrojo naudojimo šildymo sistemos vamzdžių apžiūras, tikrinimus, laikantis teisės aktų nustatytos tvarkos, tame tarpe ir periodiškumo (CPK 178 straipsnis). Pažymėtina, kad tokiai aplinkybei nustatyti nepakanka atsakovės atstovų teismo posėdžio metu duotų paaiškinimų tokias apžiūras buvus, nes tikslūs duomenys apie atliktus namo šildymo ir karšto vandens sistemos patikrinimus, apžiūras privalomai turėjo būti fiksuojami rašytiniuose dokumentuose, už kurių tinkamą pildymą ir išsaugojimą atsakinga atsakovė. Byloje taip pat nėra pateikta duomenų, kokia vamzdžių būklė buvo konstatuota, atliekant apžiūras, jeigu, kaip teigia atsakovė, jos būtų buvusios atliktos. Pagal byloje esančius duomenis 2017 m. liepos – rugsėjo mėn. name (duomenys neskelbtini), be nagrinėjamo įvykio, 2017-08-03 buvo trūkęs šildymo sistemos vamzdis – stovas tarp 2 ir 3 aukštų. Ši aplinkybė, t. y. pasikartojantys šildymo sistemos vamzdyno trūkimai, ir, kaip matyti iš byloje esančios 2017-09-14 trūkusio vamzdžio fotonuotraukos (t. 2, e. b. l. 11), tai, jog skylė vamzdyje buvo pakankamai ženklaus dydžio, vamzdis pažeistas korozijos, leidžia spręsti, jog šildymo sistemos būklė ginčo įvykio dieną nebuvo gera. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė būtų informavusi namo (duomenys neskelbtini) butų ir kitų patalpų savininkus apie prastą ar net avarinę šildymo sistemos vamzdyno būklę.

Esant tokioms aplinkybėms, spręstina, kad atsakovė neveikė taip, kaip pagal teisės aktus turėjo veikti – nevykdė prevencinių tikrinimų – nestebėjo ir netikrino vamzdžių būklės, neatliko kitų techninės priežiūros veiksmų, neinformavo savininkų apie grėsmes dėl netinkamos (blogos) vamzdyno būklės, defektus, galinčius įtakoti avarijų kilimą (priešingai išvadai padaryti duomenų byloje nėra), todėl konstatuotina, jog avariją šildymo sistemos vamzdyne nulėmė atsakovės veiksmai, t. y. netinkama šildymo sistemos vamzdžio priežiūra (CK 6.246 straipsnis, 4.242 straipsnio 1, 2 dalys, CPK 178, 185 straipsniai).

CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Byloje nustatyta, kad ieškovas dėl 2017-09-14 įvykio draudėjai išmokėjo 476,68 Eur draudimo išmoką, prašomos priteisti žalos ir jos dydžio faktą patvirtina byloje pateikti 2017-09-21 draudžiamojo įvykio tyrimo aktas, defektų aktas, turto žalos įvertinimo skaičiuotė. Aplinkybių, sudarančių pagrindą abejoti atlikto žalos dydžio vertinimo tinkamumu, atsakovė nenurodė (CPK 178 straipsnis). Laikytina, kad ieškovo prašoma atlyginti žala kilo būtent dėl šildymo sistemos techninės priežiūros neatlikimo teisės aktų nustatyta tvarka, kas lėmė nesavalaikį namo (duomenys neskelbtini), šildymo sistemos vamzdyno defekto pastebėjimą, įvertinimą ir likvidavimą (CPK 185 straipsnis). Todėl esant įrodytoms visoms civilinės atsakomybės sąlygoms, ieškovo ieškinys pripažintinas pagrįstu ir tenkintinas, ieškovui iš atsakovės subrogacijos tvarka priteistina 476,68 Eur žalai atlyginti (CK 6.245 straipsnio 1 dalis, 6.246 – 6.249 straipsniai, 6.1015 straipsnio 1, 2 dalys).

Remiantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.210 straipsnio 2 dalimi ieškovui iš atsakovės taip pat priteistinos 6 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (t. y. nuo patikslinto ieškinio atsakovės atžvilgiu priėmimo) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovas pateikė rašytinius įrodymus apie patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 15 Eur sumokėtas žyminis mokestis. Patenkinus ieškinį, nurodytos 15 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidos priteistinos ieškovui iš atsakovės.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 265 – 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovės UAB „Danės būstas“ 476,68 Eur žalai atlyginti, 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos 476,68 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2018-11-21) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei 15 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą ieškovo AAS „BTA Baltic Insurance Company”, Lietuvoje veikiančio per AAS „BTA Baltic Insurance Company” Lietuvos filialą naudai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.