- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-02-20
- Bylos Nr.
- 2A-661-603/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-44580-2015-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Vytautas Zelianka, Loreta Bujokaitė (pran.), Rosita Patackienė
- Ieškovas
- A. J.
- Atsakovas
- T. J.
- Kategorijos
- 3.4.1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Loretos Bujokaitės, kolegijos teisėjų Rositos Patackienės ir Vytauto Zeliankos, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovo (apelianto) T. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 22 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės A. J. ieškinį atsakovui T. J. dėl tėvystės nustatymo, išlaikymo ir jo įsiskolinimo priteisimo, išvadą teikianti institucija Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
ieškovė prašė nustatyti, kad atsakovas yra nepilnametės I. D. J. biologinis tėvas, nustatyti nepilnametės gyvenamąją vietą su ieškove, priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnametei po 200 Eur į mėnesį, mokant išlaikymą iki dukros pilnametystės, priteisti iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimą už 9 mėnesius, iš viso 1800 Eur. Nurodė, kad kurį laiką, t. y. apie du mėnesius, su atsakovu buvo artimi, susitikdavo kavinėse, kartu pietaudavo. Kai ieškovė pastojo ir apie tai pranešė atsakovui, pastarasis ieškovei pasiūlė nutraukti nėštumą. Atsakovas nesidomėjo ieškovės sveikata, nesiūlė savo pagalbos. Gimus dukrai, atsakovas jos nelankė, neprisidėjo prie išlaikymo. Ieškovei šiuo metu yra suteiktos vaiko priežiūros atostogos, jos pajamos kiekvieną mėnesį yra virš 500 Eur, ji viena išlaiko dukrą. Patyrė dideles išlaidas pirkdama naujagimio kraitelį, vežimėlį ir t.t. Nepilnametės būtinosioms išlaidoms per mėnesį reikia skirti apie 400 Eur: maistui – 150 Eur, sauskelnėms – 60 Eur, tualeto reikmenys, kremai, šampūnas, vitaminas D – 5 - 6 Eur, drabužiams, avalynei, patalynei – 45 Eur, žaislai, knygutės, teatrai, kinas – 15 - 20 Eur, vaistams, vitaminams – 6 - 9 Eur, buto išlaikymo dalis – 30 - 45 Eur, vėžimėlis, kėdutė – 200 Eur, atostogoms – 30 Eur, auklei 30 – 45 Eur. Kadangi atsakovas neteikė išlaikymo, per devynių mėnesių laikotarpį susidarė 1800 Eur išlaikymo įsiskolinimas, kuris turi būti priteisiamas iš atsakovo.
Atsiliepimas
Atsakovas nurodė, jog nėra tikras, ar yra nepilnametės tėvas, todėl sutiko su ieškovės prašymu skirti DNR ekspertizę. Kol byloje nėra nustatyta, kad atsakovas yra vaiko tėvas, atsakovas dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis nepasisakė. Ieškovė niekada jam nebuvo pranešusi apie vaiko gimimą, nebandė su atsakovu susisiekti, todėl, net ir nustačius atsakovo tėvystę, reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo negali būti tenkinamas. Jei ekspertizės rezultatai patvirtins, kad atsakovas yra vaiko tėvas, jis neprieštaraus vaiko gyvenamosios vietos nustatymui su ieškove.
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadoje nurodoma, kad nepilnametė I. D. su mama gyvena vieno kambario bute, vaikui sudarytos tinkamos buities sąlygos. Atsakovui nepripažįstant tėvystės, tikslinga skirti DNR ekspertizę. Išsprendus tėvystės klausimą, tėvas privalo dalyvauti vaiko auklėjime bei teikti vaikui tinkamą, jo poreikius atitinkantį išlaikymą. Viena svarbiausių vaiko teisių yra teisė žinoti savo kilmę, turėti abu tėvus, tinkamai vykdančius tėvų valdžią.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. liepos 22 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai: nustatė, kad atsakovas T. J. yra I. D. J. tėvas, o I. D. J. yra T. J. dukra, nepilnametės I. D. J. gyvenamąją vietą nustatė su ieškove, priteisė iš atsakovo nepilnametei dukrai periodinį 200 Eur dydžio išlaikymą, mokamą kiekvieną mėnesį iki dukros pilnametystės, priteisto išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, ieškovę paskyrė nepilnametei dukrai priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise, iš atsakovo ieškovei priteisė 1800 Eur dydžio nepilnamečio vaiko išlaikymo įsiskolinimą, susidariusį nuo 2015-03-06 iki ieškinio pareiškimo teismui dienos (2015-12-21), iš atsakovo ieškovei priteisė 543,20 Eur bylinėjimosi išlaidų, iš atsakovo valstybės naudai priteisė 174 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Teismas pažymėjo, jog byloje atlikus DNR ekspertizę, kurios išvadoje nurodyta, kad atsakovas yra vaiko I. D. J. tėvas 99,99999 procentų tikimybe. Atsižvelgdamas į tai, kad moksliniai tyrimai yra pakankamas pagrindas išvadai, kad atsakovas yra I. D. J. tėvas, teismas ieškovės reikalavimą dėl atsakovo tėvystės nustatymo tenkino. Teismas nustatė, kad šalių nepilnametė dukra nuolat gyveno su ieškove, atsakovas neprieštaravo vaiko gyvenamosios vietos nustatymui su ieškove, byloje duomenų, kurie leistų daryti išvadą, kad ieškovė netinkamai įgyvendina motinos valdžią, todėl nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą teismas nustatė su ieškove.
Teismas byloje nustatė, kad šalims nesudarius santuokos gimė dukra I. D., atsakovas dukra niekada nesirūpino, nelankė, nesidomėjo, išlaikymo neteikė, ieškovė, kad laukiasi vaiko atsakovui pranešė iki dukros gimimo, tačiau atsakovas nieko apie dukrą girdėti nenorėjo. Teismas nustatė, jog nepilnametė šalių dukra turi specialių poreikių – vaikui nustatyta širdies yda. Teismas sprendė, jog ieškovės į bylą pateikti įrodymai bei paaiškinimai patvirtina, kad šalių nepilnametės dukters poreikiams patenkinti reikalinga 400 Eur per mėnesį suma, kurią nepilnametei turi pareigą suteikti abu jos tėvai. Teismo vertinimu byloje esantys įrodymai patvirtina, kad atsakovo turtinė padėtis nėra bloga ir jis turi realias galimybes kiekvieną mėnesį teikti dukrai 200 Eur dydžio išlaikymą. Byloje nėra įrodymų, kad atsakovas turi sveikatos problemų, ar yra kitų objektyvių priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, kurios įtakotų jo darbingumą ar galimybę gauti pakankamas pajamas ir užtikrinti augančio vaiko poreikius. Teismas nustatė, kad ieškovė laukdamasi informavo atsakovą apie tai, jog jie turės kūdikį, tačiau atsakovas nurodė ieškovei, kad apie vaiką nenori nieko girdėti, gimus vaikui ieškovė apie tai atsakovo neinformavo, nes jis jai jau sakė, kad apie vaiką nieko girdėti nenori. Teismas sprendė, kad atsakovo argumentas, kad jis nežinojo apie vaiką yra nepagrįstas, nes ieškovei pranešus apie tai, kad ji laukiasi, atsakovas turėjo ir galėjo pats pasidomėti gimusiu vaiku. Kadangi atsakovas nesidomėjo vaiku, jo neišlaikė, o visas vaiko ugdymo, išlaikymo pareigas ir atsakomybę perkėlė ieškovei, teismas sprendė, jog yra pagrindas tenkinti ieškovės reikalavimą dėl 1800 Eur išlaikymo įsiskolinimo, kuris susidarė nuo dukros gimimo iki ieškinio padavimo teismui dienos, priteisimo.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atsakovas (apeliantas) T. J. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 22 d. sprendimą dalyje dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnametei I. D. J. priteisimo, priteisti išlaikymą nepilnametei dukrai I. D. J. po 150 Eur kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis, pakeisti bylinėjimosi išlaidas bei priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.
Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Apie 2016-07-04 10 val. vykusį teismo posėdį atsakovui ir jo atstovui advokatui M. G. buvo pranešta pasirašytinai 2016-06-28 pasirašytas susitarimas dėl advokato teisinių paslaugų nutraukimo, o 2016-06-29 sudaryta sutartis dėl teisinės pagalbos su advokate E. G.. Atsakovo atstovė 2016-07-01 parengė teismui prašymą perkelti parengiamąjį teismo posėdį, tačiau teismas šio prašymo netenkino, o pažeisdamas CPK 246 str. 2 d. ne tik nagrinėjo bylą parengiamajame teismo posėdyje, bet ir perėjo prie bylos nagrinėjimo iš esmės. Apelianto atstovė prašymą perkelti parengiamąjį teismo posėdį grindė užimtumu kitoje byloje, kuri buvo paskirta anksčiau Radviliškio rajono apylinkės teisme, tačiau teismas šių įrodymų nevertino ir neperkėlė parengiamojo teismo posėdžio. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad atsakovas su pareikštu ieškiniu nesutinka, apeliantas ir jo atstovai aktyviai domėjosi bylos eiga, dalyvavo visuose teismo posėdžiuose, todėl priimdamas skundžiamą sprendimą nedalyvaujant nei atsakovui, nei jo atstovams, teismas pažeidė apelianto teisę į žodiškumo principą, proceso šalių lygiateisiškumo principą, teismų bei teisėjų nešališkumo principą. Šios aplinkybės patvirtina, kad priimtas teismo sprendimas yra neteisėtas. Skundžiamu sprendimu teismas neteisingai nustatė atsakovo turtinę padėtį. VĮ Regitra duomenys patvirtina, kad atsakovas jokių transporto priemonių neturi. Nesuprantama, kokiais įrodymais remiantis buvo nustatyta aplinkybė, kad atsakovo pajamos yra 740 Eur per mėnesį. Atsakovo pajamos, susijusios su darbo santykiais sudaro 429 Eur per mėnesį. Atsakovo gaunamos pajamos yra ženkliai mažesnės nei ieškovės.Šalių dukra yra gimusi (duomenys neskelbtini), t. y. jai tėra vieneri metai, tad jos poreikiai nėra ir negali būti 400 Eur per mėnesį. Nepilnametės dukters išlaidos, nurodytos ieškovės yra akivaizdžiai padidintos ir neatitinka realių nepilnametės dukters poreikių. Be to, ieškovės turtinė padėtis yra ženkliai geresnė nei atsakovo, t. y. ieškovė turi butą, kuriame su nepilnamete dukra gyvena, tuo tarpu apeliantas teturi tik žemės sklypą, kurio vidutinė rinkos vertė yra ženkliai mažesnė nei ieškovės turimo turto. Be to, teismas skundžiamame sprendime nepasisakė ir neįvertino tos aplinkybės, kad ieškovė turi 23/3125 dalis žemės sklypo, kurio vidutinė rinkos vertė yra 556000 Eur. Atsakovas turi 2 vaikus, trečio vaiko laukiasi, tačiau teismas šios aplinkybės nevertino. Atsakovas iš gaunamų pajamų turi išlaikyti dar vieną nepilnametį vaiką – sūnų J. J., kurio išlaikymui yra priteistas 190 Eur dydžio išlaikymas. Ieškovė nurodė, kad jos pajamos per mėnesį yra apie 500 Eur, todėl ji negalėjo dukters išlaikymui skirti 400 Eur per mėnesį. Teismas neįvertino, kad pateikti į bylą rašytiniai įrodymai, t. y. mokėjimo kvitai, apie patiriamas išlaidas vaikui, yra bendri šeimos – pačios ieškovės ir nepilnametės dukters. Įtvertinus šalių turtinę padėtį, nepilnametės dukters poreikius, konstatuotina, kad jos išlaikymui pakanka 300 Eur, taigi, išlaikymas iš atsakovo priteistinas 150 Eur. Ieškovė nesiėmė jokių veiksmų, kad atsakovas būtų tinkamai informuotas apie dukters gimimą, atsakovas neturėjo realios galimybės prisidėti prie nepilnametės dukters išlaikymo, jos auklėjimo. Dėl ieškovės neveikimo atsakovui užkraunama pareiga mokėti išlaikymo įsiskolinimą, o tai neatitinka sąžiningumo, protingumo kriterijų. Be to, priteisiant išlaikymo įsiskolinimą nebuvo vertinamos aplinkybės, kad dukra buvo dar mažesnio amžiaus, todėl jos išlaikymui reikėjo mažiau piniginių lėšų nei dabar.
Atsiliepimas
Ieškovė A. J. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
Priimdamas sprendimą, teismas nepažeidė civilinio proceso normų, principų, teismas ėmėsi priemonių, kad byla būtų tinkamai išnagrinėta, derino teismo posėdžio datą. Kadangi byloje ginami nepilnamečio vaiko interesai, šios kategorijos bylos turi būti išnagrinėtos kaip įmanoma greičiau, teismas turi užkirsti kelią bylų vilkinimui, o CPK 7 str. numatyta, kad teismas gali siekti, kad byla būtų išnagrinėta vieno posėdžio metu, tuo tarpu atsakovas ir jį atstovavę advokatai siekė bylą vilkinti. Apeliaciniame skunde atsakovas pats pripažino, jog jo atstovas žinojo apie posėdžio datą, taigi, jis turėjo atvykti į teismo posėdį. Į bylą nebuvo pateikti duomenys apie atstovavimo sutarties su advokatu M. G. nutraukimo, todėl parengiamajame posėdyje atsakovą turėjo atstovauti net du advokatai. Be to, advokatas M. G. 2016-06-29 susipažino su ekspertizės aktu. Sutartis su advokate E. G. sudaryta tik 2016-07-01, taigi, ji turėjo įvertinti savo užimtumą kitose bylose. CPK 246 str. 2 d. šiuo atveju netaikytina, nes tiek advokatui, tiek atsakovui apie teismo posėdį buvo tinkamai pranešta. Įstatymas nesuteikia ieškovei teisės nagrinėjamu atveju prašyti priimti sprendimą už akių. Tik teismas sprendžia dėl teismo posėdžio atidėjimo, įstatymas numato, kad svarbiomis priežastimis atidėti bylos nagrinėjimą negali būti laikomas atstovo užimtumas kitose bylose. Atsakovas savo turtinę padėtį yra nurodęs atsiliepime į ieškinį, pateikęs tai patvirtinančius įrodymus. Teismas tinkamai nustatė, kad vaiko poreikiai per mėnesį yra 400 Eur. Ieškovė pateikė į bylą tai patvirtinančius įrodymus. Be to, teismas įvertino ir tą aplinkybę, kad vaikas turi specialiųjų poreikių. Teismas tinkamai įvertino abiejų šalių turtinę padėtį ir nustatė, kad atsakovas pagal savo turtinę padėtį gali teikti 200 Eur dydžio išlaikymą. Nėra pagrindo sutikti, kad priteistino išlaikymo dydį lemia vaiko amžius, priešingai, išlaikymo dydį turi lemti vaiko poreikiai, turi būti užtikrintos būtinos vaikui vystytis sąlygos. Ieškovė tinkamai įrodė vaiko poreikius. Atsakovo nurodoma žemės sklypo dalis yra padalinta visiems butų savininkams priklausomai nuo buto ploto, taigi, jos parduoti nėra galimybės. Jokios papildomos pajamos, kurios lemtų ieškovės turtinę padėtį neatsirado. Atsakovas gyvena pasiturinčiai, be to, jis turi ieškoti galimybės gauti didesnį atlyginimą, yra sveikas, darbingas asmuo. Teismas, priteisdamas išlaikymą nuo vaiko gimimo dienos teisingai pritaikė įstatymo nuostatas. Be to, ieškovė buvo informavusi atsakovą, kad laukiasi vaiko, tačiau jis apie tai nenorėjo žinoti, galėjo pats pasidomėti vaiku. Visos ieškovės nurodytos išlaidos buvo būtinos, vaikams skirti daiktai yra brangūs, tuo tarpu atsakovas šių išlaidų nenuginčijo. Iš atsakovo kitam jo vaikui priteistas 190 Eur dydžio išlaikymas, jis su tokiu išlaikymo dydžiu sutiko, jo neginčijo, taigi, jo pareiga savo vaikams yra vienoda ir išlaikymas turi būti teikiamas vienodai.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir motyvai
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 2 d.). Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 str. 2 d. ir 3 d. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta. Atsižvelgiant į tai, byla nagrinėjama pagal apeliaciniame skunde nustatytas ribas.
Dėl pateiktų įrodymų prijungimo
Teikdamas apeliacinį skundą, apeliantas pateikė naujus įrodymus – elektroninio laiško kopiją, susitarimą dėl atstovavimo sutarčių nutraukimo, patikslintą prašymą, VĮ Regitra pažymą, pažymą apie asmens valstybinį socialinį draudimą, VšĮ Antakalnio poliklinika medicininį pažymėjimą, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-07-13 nutartį, atstovavimo sutartį. Šie dokumentai buvo išsiųsti kitiems proceso dalyviams, todėl laikytina, kad nauji pateikti įrodymai šalims yra žinomi, be to, ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą neteikė prieštaravimų dėl minėtų įrodymų. CPK 314 straipsnyje yra suformuluota taisyklė, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui. Draudimas pateikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui nėra absoliutus. Minėtame CPK straipsnyje yra nurodytos dvi išimtys, sąlygotos dalyvaujančių byloje asmenų objektyvia galimybe pateikti įrodymus pirmosios instancijos teisme. Jeigu dalyvaujantys byloje asmenys neturėjo objektyvios galimybės pateikti įrodymus, turinčius reikšmės bylai teisingai išspręsti, įstatymas suteikia jiems teisę pateikti tokius įrodymus apeliacinės instancijos teisme. Tokie atvejai būna: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Naujų įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teismui draudimas nėra absoliutus. Pagrindinis bet kurios instancijos teismo tikslas yra teisingas bylos išnagrinėjimas, siekiant nustatyti materialią tiesą byloje. Šiuo atveju atsakovo pateikti nauji įrodymai gali turėti reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui, todėl apeliacinės instancijos teismas juos vertina kartu su visais rašytiniais įrodymais.
Dėl atsakovo nurodomų proceso teisės normų pažeidimų
Nesutikdamas su skundžiamu sprendimu atsakovas nurodo, kad priimdamas sprendimą nedalyvaujant nei atsakovui, nei jo atstovams, teismas pažeidė apelianto teisę į žodiškumo principą, proceso šalių lygiateisiškumo principą, teismų bei teisėjų nešališkumo principą. Apeliantas nurodo, kad atsakovo atstovė pateikė teismui prašymą atidėti parengiamąjį teismo posėdį, tačiau teismas ne tik nagrinėjo bylą parengiamajame teismo posėdyje, bet ir perėjo prie bylos nagrinėjimo iš esmės.
Bylos duomenimis nustatyta, kad 2016-02-08 atsakovas ir advokatas M. G. sudarė atstovavimo sutartį, kuria advokatui pavesta atstovauti atsakovą ir suteiktos teisės atlikti visus procesinius veiksmus, kuriuos atlikti turi teisę atstovaujamasis. 2016-05-05 atstovavimo sutartimi advokatui M. G. pavesta atstovauti atsakovą civilinėje byloje Nr. 2-4681-862/2016, suteikiant teises atlikti visus procesinius veiksmus, kuriuos atlikti turi teisę atstovaujamasis. 2016-05-05 vykusio parengiamojo teismo posėdžio metu suderinta kito teismo posėdžio data, teismo posėdį skiriant 2016-07-04 10 val. Minėtame teismo posėdyje dalyvavo atsakovas bei atsakovo atstovas advokatas M. G.. 2016-06-27 atsakovo atstovas advokatas M. G. susipažino su civiline byla Nr. 2-4681-862/2016. 2016-06-29 Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas advokatės E. G. prašymas perkelti 2016-07-04 10.00 val. paskirtą parengiamąjį teismo posėdį dėl advokatės užimtumo kitoje byloje, prie minėto prašymo pridėta Atstovavimo sutartis, sudaryta tarp atsakovo ir advokatės E. G.. 2016-07-01 teisme gautas patikslintas prašymas, kuriuo prašoma perkelti paskirtą teismo posėdį. 2016-07-04 vykusio teismo posėdžio metu ieškovės atstovė prašė atsakovo atstovo prašymo netenkinti, nes taip būtų užvilkintas procesas byloje. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, kadangi nagrinėjant bylą iš esmės teismui nebuvo pateiktas pranešimas ar susitarimas dėl atstovavimo sutarties su advokatu M. G. nutraukimo, pirmos instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovą byloje atstovavo du atstovai, t. y. advokatas M. G. bei advokatė E. G., tačiau atsakovas, atsakovo atstovas advokatas M. G. prašymo atidėti teismo posėdį teismui nepateikė. Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog pats atsakovas į teismo posėdį taip pat neatvyko. Pagal CPK 7 str. 1 d., teismas imasi CPK nustatytų priemonių, kad būtų užkirstas kelias procesui vilkinti, ir siekia, kad byla būtų išnagrinėta teismo vieno posėdžio metu, jeigu tai nekenkia tinkamai išnagrinėti bylą. Dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku, atsižvelgdami į proceso eigą, pateikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai ar atsikirtimai (CPK 7 str. 2 d.).
Atsakovo atstovė prašė atidėti teismo posėdį dėl užimtumo kitoje byloje. Pažymėtina, kad CPK 246 str. 2 d. numatyta, kad bylos nagrinėjimas gali būti atidėtas atsakovo ar jo atstovo prašymu, jeigu atsakovas ar jo atstovas iki teismo posėdžio pradžios pateikia dokumentus, pateisinančius savo neatvykimą, ir teismas neatvykimo priežastis pripažįsta svarbiomis (atostogos, komandiruotė, kitoks užimtumas ir kiti panašūs atvejai nelaikomi svarbiomis priežastimis, taip pat svarbiomis priežastimis paprastai nelaikomas neatvykimas dėl ligos ir atstovo užimtumas kitose bylose). Taigi, atstovavo užimtumas kitoje byloje nelaikytinas svarbia priežastimi atidėti bylos nagrinėjimą. Be to, kaip minėta anksčiau, atsakovas bei jo atstovas advokatas M. G. nepateikė teismui prašymo atidėti bylos nagrinėjimą, duomenų apie atstovavimo sutarties nutraukimą, nors CPK 8 str. numato šalims pareigą bendradarbiauti tarpusavyje bei su teismu. Ginčo kontekste svarbu pažymėti ir tai, kad advokatė E. G. atstovavimo sutartį sudarė 2016-06-29, t. y. likus kelioms dienoms iki teismo posėdžio, ir prieš sudarydama atstovavimo sutartį, turėjo įvertinti, ar galės tinkamai atstovauti atsakovą, užtikrinti operatyvų bei ekonomišką bylos išnagrinėjimą.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas mano, kad nagrinėjamu atveju pirmos instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė procesines teisės normas bei pagrįstai neatidėjo posėdžio ir išnagrinėjo bylą iš esmės.
Dėl išlaikymo dydžio
Ieškovė prašė teismo priteisti iš atsakovo šalių nepilnametės dukros išlaikymui 200 Eur periodinį kas mėnesinį išlaikymą iki dukros pilnametystės. Atsakovas kol byloje nenustatyta, kad jis yra vaiko tėvas, dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis nepasisakė. Skundžiamu sprendimu pirmos instancijos teismas ieškovės ieškinį tenkino visiškai, iš atsakovo priteisė 200 Eur dydžio periodinį išlaikymą, mokamą kas mėnesį. Nesutikdamas su byloje priimtu sprendimu, atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas netinkamai nustatė šalių turtinę padėtį, atsakovo pajamos yra mažesnės nei ieškovės, be to, vaiko poreikiams pakankama yra 300 Eur suma.
Spręsdamas vaikui teiktino išlaikymo dydžio klausimą, teismas turi atsižvelgti į įstatyme nustatytus kriterijus ir, remdamasis jais, nustatyti ir įvertinti reikšmingų aplinkybių visumą. Pagrindiniai išlaikymo dydžio nustatymo kriterijai, įtvirtinti įstatyme ir suformuluoti kasacinio teismo praktikoje yra tokie: išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jo tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 str. 2 d.); teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-02-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2010); tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad proporcingumo principas yra pusiausvyra tarp vaiko poreikių ir abiejų tėvų suminės turtinės padėties, nes abu tėvai turi pareigą išlaikyti vaiką; paskirstant nustatytą vaiko poreikiams būtiną sumą tarp tėvų pirmiausia vadovaujamasi tuo, kad abu tėvai turi pareigą išlaikyti vaiką ir jų teisės bei pareigos yra lygios; nuo lygių dalių principo galima nukrypti dėl iš esmės skirtingos turtinės padėties ar kitų svarbių aplinkybių; be to, turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad su vienu iš tėvų lieka vaikas ir jam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Tesimo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010; kt.). Tėvams tenka dalytis normalios vaikų raidos naštos asmenine atsakomybe, kurios negalima atsisakyti. Netinkamas tėvų pareigų vykdymas arba visiškas jų nevykdymas yra pateisinami tik išimtiniais, nepriklausiančiais nuo tėvų valios atvejais, visais kitais atvejais tėvams, objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą, privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas.
Vertinant tėvų turtinę padėtį, nustatyta, kad ginčo šalims nesudarius santuokos (duomenys neskelbtini) dukra I. D. J.. Šalys kartu negyvena, mažametė šalių dukra nuo gimimo gyvena su ieškove. Atsakovas dukros nelankė, ja nesirūpino, išlaikymo dukrai neteikė. Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovei iki 2017-03-06 suteiktos vaiko priežiūros atostogos, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis ieškovei mokama 532,28 Eur motinystės (tėvystės) pašalpa. Ieškovės vardu registruota transporto priemonė Toyota Yaris, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Atsakovei nuosavybės teise priklauso butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), taip pat 23/3125 dalys žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini). Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis atsakovas dirba UAB „Fantazis“ bei UAB „Brugtė“. 2015-12-22 duomenimis atsakovui UAB „Brugtė“ mokamas 580 Eur dydžio darbo užmokestis, o UAB „Fantazis“ mokamas 162,50 Eur dydžio darbo užmokestis, t. y. atsakovo pajamas per mėnesį sudaro 742,50 Eur. Atsakovas pateikė į bylą pažymą apie asmens valstybinį socialinį draudimą, kurioje nurodyta, jog nuo 2016-01-01 atsakovas gavo 525 Eur dydžio darbo užmokestį, o nuo 2016-07-01 – 570 Eur dydžio darbo užmokestį. UAB „Brugtė“ pažymoje nurodyta, kad už periodą nuo 2013-01-01 iki 2016-04-11 UAB „Brugtė“ direktorius T. J. dividendų iš bendrovės pelno negavo. Atsakovui nuosavybės teise priklauso žemės sklypas bei nebaigtas statyti gyvenamasis namas, esantys adresu Kryžiokų g. 323, Vilniuje. 2015-12-22 duomenimis atsakovo vardu registruotos dvi transporto priemonės Peugeot 207, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bei VW Touareg, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Atsakovas su apeliaciniu skundu pateikė teismui pažymą iš VĮ Regitra, iš kurios matyti, kad atlikus paiešką pagal atsakovo asmens kodą, duomenų apie atsakovo vardu registruotas transporto priemones nėra. Iš pateiktos į bylą 2016-07-13 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarties nustatyta, kad iš atsakovo priteistas 190 Eur dydžio išlaikymas nepilnamečiui J. J.. Byloje nėra duomenų apie šalių turimus skolinius įsipareigojimus, šalių sveikatos būklę, dėl kurios šalys negalėtų teikti sūnui reikalingo išlaikymo. Atsakovas nurodo, kad ieškovės pajamos yra didesnės nei atsakovo, tačiau įvertinus byloje pateiktus įrodymus bei nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegijos vertinimu su šiuo apelianto argumentu nėra pagrindo sutikti.
CK 3.192 straipsnis reglamentuoja tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo vaikus. CK 3.198 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas, priteisdamas išlaikymą, turi nustatyti tokį išlaikymo dydį, kuris būtų pakankamas tenkinti bent minimalius vaikų poreikius. Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Lietuvoje ratifikuota Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencija (konvencijos 27 str. 1, 2 d.) numato visuotinai pripažįstamą kiekvieno vaiko teisę turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi bei tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes. CK 3.192 straipsnio 2 dalis numato, jog išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinantis būtinas vaikui vystytis sąlygas. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004; 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009; kt.), mažesnis išlaikymas teismo gali būti priteisiamas tik išskirtiniais atvejais, kai tėvai dėl susiklosčiusios itin sunkios turtinės padėties ar sveikatos būklės objektyviai nėra pajėgūs teikti didesnį išlaikymą. Paprastai minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas vaikui gali būti priteisiamas ir tuo atveju, jei vaiko tėvai nedirba, neturi turto, o jų pajamos yra minimalios. Tokia pozicija paaiškinama tuo, kad CK 3.192 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, bloga turtine padėtimi, kitų šeiminių ryšių susiformavimu, ar kitomis aplinkybėmis. Atsakovas yra darbingo amžiaus, todėl privalo dėti maksimalias pastangas tam, kad dukros poreikius užtikrintų kasdien, nes vaikui išlaikymas reikalingas šiuo metu, o ne ateityje ar atsakovui pageidaujant jį teikti. Į bylą nepateikti įrodymai, kad atsakovas neturi galimybės dėl sveikatos būklės ar kitų objektyvių priežasčių teikti dukrai būtino išlaikymo.
Nesutikdamas su priimtu sprendimu, apeliantas nurodė, kad turi vieną išlaikytinį, iš atsakovo priteistas 190 Eur dydžio išlaikymas. Pažymėtina, kad vaikai turi lygias teises gauti išlaikymą, tačiau kiekvienam iš jų skiriamo išlaikymo dydis gali skirtis priklausomai nuo objektyvių ir subjektyvių priežasčių, būtent vaiko poreikių: gyvenimo sąlygų užtikrinimo, sveikatos priežiūros, fizinio ir dvasinio lavinimo bei kitų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2005). Taigi pagal kasacinio teismo praktiką CK 3.198 straipsnyje įtvirtintas vaikų lygybės principas nereiškia, jog visiems vaikams visais atvejais turi būti priteisiamas vienodas išlaikymas. Išlaikymo dydis kiekvienam vaikui priklauso nuo individualių jo poreikių ir kito vaiko tėvo galimybių teikti išlaikymą. Byloje nustatyta, kad šalių nepilnametė dukra turi įgimtą širdies ydą, taigi, vaikas be būtinųjų poreikių turi ir specialiųjų, kurie sąlygoja didesnio išlaikymo būtinybę. Ieškovė pateikė į bylą įrodymus, patvirtinančius kasdienius nepilnametės šalių dukros poreikius. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmos instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad nepilnametės šalių dukters poreikiams patenkinti per mėnesį reikalinga 400 Eur suma. Atkreiptinas dėmesys, jog teigdamas, kad šalių nepilnametei dukrai nereikalinga 400 Eur dydžio suma per mėnesį, atsakovas nepateikė tai patvirtinančių įrodymų, taip pat nepaneigė ieškovės pateiktų įrodymų, patirtų išlaidų būtinumo. Kadangi tėvų teisės ir pareigos vaikams yra lygios, šalių turtinė padėtis yra panaši, pirmos instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 200 Eur dydžio išlaikymą yra pagrįstas. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, nustatydamas priteistino išlaikymo dydį šalių nepilnametei dukrai, byloje nustatytas aplinkybes įvertino tinkamai, taip pat pagrįstai atsižvelgė į vaiko amžių ir tokio amžiaus vaiko realius poreikius, vaiko specialiuosius poreikius, abiejų tėvų turtinę padėtį, jų amžių ir galimybes dėti pastangas, siekiant užtikrinti nepilnamečio vaiko poreikius ir interesus, dėl ko naikinti šioje dalyje priimtą teismo sprendimą apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, o šie apeliacinio skundo argumentai atmestini kaip nepagrįsti. Kartu teisėjų kolegija pažymi, jog tokiu teismo sprendimu nėra užkertamas kelias, pasikeitus esminėms aplinkybėms, kreiptis dėl priteisto išlaikymo dydžio sumažinimo/padidinimo (CK 3.201 str.).
Dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo
Apeliantas apeliaciniu skundu nesutinka su priteisto išlaikymo įsiskolinimo dydžiu, kadangi ieškovė nesiėmė jokių veiksmų, kad atsakovas būtų tinkamai informuotas apie dukters gimimą, atsakovas neturėjo realios galimybės prisidėti prie nepilnametės dukters išlaikymo, jos auklėjimo.
Išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos (CK 3.200 str.). Šioje įstatymo normoje įtvirtintas bendrasis principas, kad išlaikymas priteisiamas nuo tos dienos, kai atsirado teisė jo reikalauti. Paprastai teisė reikalauti išlaikymo atsiranda, kai vaiko tėvas ar motina nebevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Kasacinio teismo praktikoje yra akcentuojama, kad pareiga išlaikyti savo vaikus yra sudėtinė tėvų valdžios dalis (CK 3.155 str. 1 d., 3.156 str.). Abu tėvai privalo teikti išlaikymą proporcingai savo turtinei padėčiai (CK 3.192 str. 3 d.). Tėvų prievolė išlaikyti vaikus yra turtinė asmeninė, todėl jos negalima perleisti kitiems asmenims, taip pat negalima atsisakyti jos vykdyti. Aptariama pareiga išlaikyti vaiką tenka abiem tėvams, tačiau tai nereiškia, jog tėvai yra solidarieji skolininkai (CK 6.6 str.). Kartu tai nereiškia, kad, vienam tėvui teikiant išlaikymą vaikui, antrasis gali būti nuo šios pareigos atleistas. Situacija, kai išlaikymą vaikui teikia tik vienas tėvų, nors jų abiejų turtinė padėtis yra panaši, prieštarauja protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-119/2012).
Byloje nustatyta, kad ieškovė informavo atsakovą apie tai, jog laukiasi kūdikio, tačiau atsakovas apie vaiką nieko girdėti nenorėjo. Nors gimus vaikui, ieškovė apie jo gimimą atsakovo neinformavo, nėra pagrindo sutikti su atsakovo argumentu, kad jis apie šalių dukrą nežinojo, nes jam buvo žinoma apie ieškovės nėštumą, taigi, atsakovas galėjo ir privalėjo pasidomėti gimusiu vaiku. Įrodymų, kad vėliau atsakovas būtų domėjęsis vaiku, rūpinęsis juo, teikęs išlaikymą byloje nėra ir šalys tokių įrodymų į bylą neteikė (CPK 178 str.). Byloje nustatyta, kad šalių dukra nuo gimimo gyvena su ieškove, kuri visą laiką ja rūpinosi, išlaikė, užtikrino vaiko būtinuosius poreikius. Kadangi atsakovas dukra nesidomėjo, o visa vaiko ugdymo ir išlaikymo atsakomybė buvo perkelta ieškovei, pirmos instancijos teismas pagrįstai tenkino ieškovės reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo bei priteisė iš atsakovo 1800 Eur išlaikymo įsiskolinimą, susidariusį nuo dukros gimimo, t. y. 2015-03-06 iki kreipimosi į teismą dienos 2015-12-21. Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmos instancijos teismo sprendimas šioje dalyje yra pagrįstas, tinkamai motyvuotas, todėl apelianto skundas šioje dalyje atmestinas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
CPK 93 str. 1 d. numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ieškovė pateikė prašymą priteisti iš atsakovo 100 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu patvirtintų rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, ieškovei iš atsakovo priteisiama 100 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 str., 98 str. 2 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Ieškovės A. J. naudai iš atsakovo T. J. priteisti 100 Eur bylinėjimosi išlaidų.