- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-07-11
- Bylos Nr.
- e2A-1722-262/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-62-3-00862-2015-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ona Gasiulytė
- Atsakovas
- D. L.
- Ieškovas
- UAB „Žirmūnų būstas“
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ona Gasiulytė apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovės D. L. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 11 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Žirmūnų būstas“ ieškinį atsakovei D. L. dėl skolos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės 154,66 Eur skolą už laikotarpį nuo 2015-03-01 iki 2015-08-30, 5 procentų procesines palūkanas, bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovė nemoka privalomų kaupiamųjų lėšų įmokų. Sukauptos lėšos saugomos, tačiau jų panaudojimui reikalingas namo gyventojų sprendimas.
Atsiliepimas
Atsakovė prašė ieškinį atmesti, nes nesupranta kokiu tikslu renkami kaupiamieji mokesčiai, jeigu už remonto darbus turi apmokėti atskiromis įmokomis. Objekto atnaujinimo plane ieškovas įrašė, kad nuo 2006 mokėtų kaupiamųjų įmokų nesukaupta.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 11 d. sprendimu ieškinys buvo patenkintas visiškai: iš atsakovės ieškovui priteista 154,66 Eur skola už laikotarpį nuo 2015-03-01 iki 2015-08-30, 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą skolos sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2015-08-18 dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 13, 71 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Teismas nurodė, kad iš pateikto balsų (duomenys neskelbtini) 2006-10-05 Nr. 154 skaičiavimo protokolo matyti, kad didžioji dalis namo (duomenys neskelbtini) butų savininkų pasisakė už kaupiamųjų lėšų rinkimą. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015-04-15 nutarimu Nr. 390 „Dėl butų ir kitų patalpų savininkų lėšų, skiriamų namui (statiniui) atnaujinti pagal privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, kaupimo, dydžio apskaičiavimo ir sukauptų lėšų apsaugos tvarkos apyrašo patvirtinimo“ patvirtinta privaloma tokių lėšų kaupimo tvarka. Taigi, atsakovė privalo mokėti kaupiamuosius mokesčius, kurie gali būti panaudojami namo atnaujinimo darbams.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Atsakovė apeliaciniu skundu prašo: Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 11 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti; priteisti atsakovei bylinėjimosi išlaidas patirtas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose; įpareigoti ieškovą pateikti balsavimo biuletenius prie (duomenys neskelbtini) savininkų apklausos 2006-10-05 balsų skaičiavimo protokolo Nr. 154 „Dėl (duomenys neskelbtini) lėšų kaupimo“ ir šiuos dokumentus prijungti prie bylos; įpareigoti ieškovą pateikti ataskaitą, kaip ir kam buvo panaudotos surinktos lėšos už laikotarpį nuo 2006 m. iki 2016 m., nurodant, kokiems darbams buvo panaudotos (jei buvo) iš kiekvieno buto surinktos lėšos.
Nurodė, kad teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus. Teismas rėmėsi tik ieškovo pateiktais įrodymais, tačiau neatsižvelgė į atsakovės pateiktus įrodymus, netyrė atsakovės teiginių, jog ieškovas nepagrindžia lėšų kaupimo būtinybės, nenurodo, kur panaudoja surinktas lėšas, neatidaro atskiros sąskaitos lėšų kaupimui ir kt. Teismas neteisingai aiškino ir taikė materialines teisės normas - CK 4.82-4.85 str. Kadangi atsakovė nėra davusi sutikimo kaupiamųjų lėšų rinkimui (per butų savininkų apklausą balsavo prieš) ji neprivalo tų pinigų mokėti ieškovui, o ieškovas neturi teisės jų reikalauti iš atsakovės.
Atsiliepimas
Ieškovas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o sprendimą palikti nepakeistą.
Nurodė, kad apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo manyti, jog sprendimas yra nemotyvuotas, ar teismas, priimdamas sprendimą, netinkamai vertino byloje esančius įrodymus. Vien tai, kad apeliantė nesutinka su sprendimu dar nereiškia, kad sprendimas buvo nepagrįstas ar nemotyvuotas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkinamas.
CPK 320 str. 1 d. nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.
Išnagrinėjęs šią bylą apeliacine tvarka, teismas nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 d., 3 d.).
Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą privalo patikrinti ar pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, išsiaiškino visas aktualaus klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ir ar teisingai taikė tuo metu galiojusius teisės aktus.
Teismų praktikoje suformuota nuostata, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis c.b. Nr. 3K-3-252/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis c.b. 3K-3-52/2011 ir kt.).
Atsakovė apeliaciniu skundu prašo įpareigoti ieškovą pateikti balsavimo biuletenius ir ataskaitą kaip buvo panaudotos surinktos piniginės lėšos. Šie atsakovės prašymai netenkinami, nes atsakovė turėjo galimybę minėtų įrodymų reikalauti pirmosios instancijos teisme, tačiau to nepadarė (CPK 312, 314 str.).
Atsakovė teigia, kad teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus ir neteisingai taikė materialinės teisės normas. Su šiais teiginiais apeliacinės instancijos teismas nesutinka.
Vienas iš įrodymų, kuriais atsakovė grindė savo teiginius buvo atsakovės asmeniškai 2006 m. rugsėjo 4 d. surengta daugiabučio namo gyventojų apklausa, pateikdama savo sudarytus biuletenius, kuriuose buvo paliestas kaupiamųjų lėšų rinkimo klausimas. Tačiau atsakovė neturėjo administratoriaus teisių organizuoti tokio tipo apklausą, todėl jos pateikti biuleteniai jokios reikšmės bylos išsprendimui neturi ir pirmosios instancijos teismas pagrįstai jais nesivadovavo.
Ieškovas į bylą pateikė 2006 m. spalio 5 d. daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini) savininkų apklausos balsų skaičiavimo protokolą, iš kurio matyti, jog minėto daugiabučio namo savininkai balsų dauguma pritarė kaupiamųjų lėšų rinkimui. Ieškovas, vykdydamas apklausą turėjo įgaliojimus veikti, kadangi Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu buvo paskirtas minėto namo administratoriumi. Ieškovas daugiabučio gyvenamojo namo apklausą įgyvendino vadovaudamasis 2001 m. gegužės 23 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarime „Dėl daugiabučių namų patalpų savininkų (bendrasavininkių) bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinių nuostatų „Nr. 603 (toliau - nutarimas Nr. 603) (ieškovo pastaba - ginčui aktuali redakcija: 2004-01-05 redakcija, galiojusi nuo 2004-01-10 iki 2008-01-25, t. y. ta redakcija, kuri galiojo priimant 2006 m. spalio 5 d. protokolą) 8.8. punkte nustatyta tvarka (administratorius proporcingai bendrosios nuosavybės daliai (patalpų naudingajam plotui apskaičiuoja namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo darbų kaupiamajam fondui skirtą mokestį vadovaudamasis patalpų savininkų susirinkimo ar balsavimo raštu sprendimu dėl reguliariųjų kaupiamųjų mokesčių dydžio ir jų naudojimo tvarkos).
Atsakovė nurodo, kad nėra davusi sutikimo rinkti kaupiamąsias lėšas. Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, jog apeliantės, kaip vienos iš namo bendraturčių nesutikimas kaupti lėšas nagrinėjamu atveju nėra reikšmingas. Pagal CK 4.85 str. 1 d. sprendimai dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo, taip pat dėl naujų bendrojo naudojimo objektų sukūrimo ir disponavimo jais klausimų, priimami butų ir kitų patalpų savininkų balsų dauguma.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad CK 4.85 straipsnyje įtvirtintas teisinis reglamentavimas dėl valdymo ir naudojimo teisių įgyvendinimo balsų dauguma grindžiamas bendraturčių lygiateisiškumo ir solidarumo bei demokratijos principais, preziumuojant, kad daugumos valia reiškia normaliai atidžių, protingų ir tikrąją reikalų padėtį žinančių savininkų interesą. Bendraturčių priimti sprendimai galioja visiems atitinkamo daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkams (CK 4.85 straipsnio 4 dalis) (2009 m. lapkričio 27 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7- 515/2009). Taigi ta aplinkybė, kad apeliantė nebuvo davusi asmeninio (individualaus) sutikimo kaupti lėšas, nagrinėjamu atveju neturi teisinės reikšmės, nes pagal 2006 m. spalio 5 d. balsų skaičiavimo protokolą kaupti lėšas nusprendė 9 iš 16, t. y. daugiabučio namo laiptinės dalies butų savininkų.
Pažymėtina, kad 2006 m. spalio 5 d. balsų skaičiavimo protokolas yra galiojantis, nes jis nebuvo nei pakeistas nei nuginčytas. Šioje byloje taip pat nebuvo pareikšta reikalavimų siekiant šį protokolą nuginčyti. Taigi, ieškovas pagrįstai juo remdamasis reikalauja iš butų savininkų (įskaitant ir atsakovę), kad būtų mokamos lėšos kaupimui. Nors atsakovė kelia ir kitus klausimus (pvz. dėl lėšų panaudojimo ar jų laikymo), tačiau tai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, nes, kaip minėta, kol galioja butų savininkų susitarimas kaupti lėšas, jis turi būti vykdomas. Jeigu atsakovė mano, kad nereikia kaupti lėšų arba kad jos yra panaudojamos netinkami, ji turi teisę inicijuoti naujus butų savininkų susitarimus, reikšti pretenzijas ieškovui ar kreiptis į teismą dėl pažeistų teisių gynimo kitose bylose.
Taigi, iš to, kas išdėstyta darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas šiuo atveju teisingai taikė CK 4.82-4.85 str. nuostatas ir kitas ginčą reglamentuojančias materialines teisės normas.
Dėl išvardintų priežasčių apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas sprendimas paliekamas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p., teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.