Kauno apygardos teismo nutartis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. Š. ir atsakovo S. K. apeliacinius skundus dėl Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. gegužės 17 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-56-399/2021 pagal ieškovo A. Š. ieškinį atsakovui S. K. dėl skolos, palūkanų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas A. Š. 2020 m. balandžio 9 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui S. K., kuriame prašė teismo priteisti ieškovui iš atsakovo 1 109,92 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

19. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis), todėl bylą nagrinėja laikydamasis apeliacinių skundų ribų.

Dėl naujų įrodymų apeliacinėje instancijoje

20. Atsakovas kartu su apeliaciniu skundu pateikia naujus rašytinius įrodymus – techninės apžiūros taloną, o ieškovas – sąskaitą už teisines paslaugas, suteiktas pirmosios instancijos teisme.

21. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Įrodymai – civilinei bylai reikšmingi faktiniai duomenys, gauti CPK 177 straipsnio 2 dalyje išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis ir CPK bei kitų įstatymų ir norminių aktų nustatyta tvarka. CPK 180 straipsnyje nustatyta, kad teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Taigi minėtose procesinėse teisės normose įtvirtinta įrodymų sąsajumo ir leistinumo taisyklė. Teikdamas techninės apžiūros taloną atsakovas nenurodo kokiu tikslu jis teikiamas, t. y. ir kokioms kilusio ginčo išsprendimui reikšmingoms faktinėms aplinkybėms patvirtinti ar paneigti teikiamas šis įrodymas. Spręsdamas dėl naujų įrodymų priėmimo į bylą teismas pažymi, kad bylos proceso eigai optimizuoti įstatymų leidėjo yra nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, jeigu jie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išskyrus dvi išimtis: 1) jeigu pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) jeigu tokių įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau (CPK 314 straipsnis). Toks naujų įrodymų priėmimo aukštesnės instancijos teisme ribojimas nustatytas atsižvelgiant į CPK įtvirtintą apeliacijos modelį, kuriam būdinga tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas (nutartis) apeliacine tvarka tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus bei įvertintus duomenis, patikrinant, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių ir pan. Su apeliaciniu skundu teikiamas rašytinis įrodymas nebuvo atsisakytas priimti pirmosios instancijos teismo, apeliaciniame skunde nėra nurodoma kas lėmė, jog rašytinis įrodymas yra teikiamas tik apeliacinės instancijos teismui. Remdamasis tuo, kas nurodyta, apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad nėra pagrindo taikyti CPK 314 straipsnyje numatytą išimtį, todėl nepriima apeliacinės instancijos teismui apelianto teikiamo techninės apžiūros talono. Teismas taip pat nepriima kartu su ieškovo apeliaciniu skundu teikiamos 2020 m. balandžio 8 d. sąskaitos ir pinigų priėmimo kvito už ieškinio surašymą, kadangi šie įrodymai privalėjo būti pateikti iki bylos išnagrinėjimo pirmosios instancijos teismui (CPK 98 straipsnio 1 dalis)

Dėl ginčo esmės

22. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo iš dalies tenkintas ieškovės reikalavimas priteisti skolą už atliktus rangos darbus, nesant rašytinės sutarties ir esant ginčui tarp šalių dėl atliktų darbų kainos.

23. Byloje nustatyta, kad ieškovas ir atsakovas sudarė žodinę sutartį, kuria ieškovas įsipareigojo atlikti atsakovo traktoriaus remonto darbus, o atsakovas įsipareigojo apmokėti už ieškovo atliktus darbus. Sutartis dėl transporto priemonės remonto atitinka rangos sutarties požymius – ja viena sutarties šalis rangovas įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą – savo rizika suremontuoti automobilį pagal kitos šalies užsakovo užduotį ir perduoti materialų šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti.

24. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime netinkamai aiškino ir taikė rangos teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas ir įrodinėjimo pareigos paskirstymą reglamentuojančias procesines teisės normas, t. y. ginčo santykiams byloje turėjo būti taikytini vartojimo rangos teisiniai santykiai.

25. Vartojimo rangos sutartis yra sutartis, kuri pagal savo dalyką yra rangos (CK 6.645 straipsnio 1 dalis) ir kartu pagal sutarties šalių subjektinę sudėtį – vartojimo sutartis. Pagal CK 6.672 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą vartojimo rangos sutarties sampratą vartojimo rangos sutartimi viena šalis rangovas, kuris yra verslininkas, įsipareigoja pagal kitos šalies užsakovo, kuris yra vartotojas, užsakymą atlikti tam tikrą darbą, skirtą buitiniams ar asmeniniams užsakovo ar jo šeimos poreikiams tenkinti, o užsakovas įsipareigoja darbo rezultatą priimti ir už jį sumokėti.

26. Kasacinio teismo praktikoje, remiantis teisės aktuose pateikta vartojimo sutarties samprata, suformuluoti esminiai požymiai, kuriuos atitinkanti sutartis kvalifikuojama kaip vartojimo: 1) prekes ar paslaugas įsigyja fizinis asmuo; 2) fizinis asmuo prekes ir paslaugas įsigyja ne dėl savo ūkinės komercinės ar profesinės veiklos, o savo asmeniniams, šeimos, namų ūkio poreikiams tenkinti; trečia, prekes ar paslaugas teikia verslininkas (fizinis ar juridinis asmuo, veikiantis savo verslo (plačiąja prasme) tikslais) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-274-403/2018, 2020 m. lapkričio 25 d. nutartį civilinėje byloje e3K-3-321-1075/2020). Rangos sutarties kvalifikavimui vartojimo sutartimi būtina konstatuoti privalomų požymių visumą. Teismui konkrečiu atveju sprendžiant, ar sudaryta sutartis kvalifikuotina kaip vartojimo, būtina identifikuoti sutarties šalis (vartotoją ir prekių (paslaugų) tiekėją) bei nustatyti, kokio tikslo, sudarydama sutartį, siekia viena iš sutarties šalių – vartotojas. Pažymėtina, kad vartojimo sutarties subjektinės sudėties reikšmingumas lemia būtinybę identifikuoti ne tik vartotoją, bet ir kitą vartojimo sutarties šalį – prekių ar paslaugų pardavėją (tiekėją).

27. Pagal Vartotojų teisių apsaugos įstatymo nuostatas verslininkas – fizinis asmuo arba juridinis asmuo ar kita organizacija, ar jų padalinys, savo prekybos, verslo, amato arba profesijos tikslais siekiantys sudaryti ar sudarantys sutartis, įskaitant asmenis, veikiančius verslininko vardu arba jo naudai (Įstatymo 2 straipsnio 24 dalis). CK 2.4 straipsnyje pateikta verslininko samprata yra siauresnė: verslininkais laikomi tik fiziniai asmenys, kurie įstatymų nustatyta tvarka verčiasi ūkine komercine veikla. Verslui, kaip specifinei asmens veiklai, apibūdinti teisės aktuose vartojamos ekonominės, ūkinės-komercinės, individualios veiklos sąvokos. Taigi asmuo tam, kad būtų laikomas verslininku, turi veikti verslo tikslais. Vartojimo sutarties kvalifikavimo aspektu šių sąvokų reikšmė yra analogiška, t. y. konstatavus, kad asmuo užsiima ekonomine, ūkine–komercine, individualia veikla ar verslu ir ši veikla atitinka tris esminius požymius: yra tęstinė (nuolatinė), savarankiška, ja siekiama ekonominės naudos, – prekių pardavėjas ar paslaugų teikėjas vartojimo sutartyje pripažintinas verslininku.

28. Byloje nustatyta, kad ginčo sutarties šalys užsakovas (atsakovas) yra fizinis asmuo, kuris nesiverčia ūkine veikla ir traktorius yra skirtas jo asmeniniams, namų ūkio poreikiams tenkinti, o rangovas (ieškovas) – fizinis asmuo, kuris nevykdo individualios veiklos nei pagal verslo liudijimą, nei pagal individualios veiklos pažymą. Nagrinėjamu atveju, nors byloje ir yra įrodymų, kad ieškovas turi atitinkamų profesinių žinių, susijusių su automechanika, tačiau byloje nėra surinkta pakankamai įrodymų, leidžiančių spręsti, kad ieškovas vykdė tęstinę (nuolatinę), savarankišką ekonominę veiklą, kitaip tariant nenustatyti tęstinumo ir pastovumo požymiai. Atsakovo kartu su atsiliepimu į ieškinį pateiktas vienas skelbimas „Santakos“ laikraštyje apie tai, kad remontuoja traktorius, nėra pakankamas, kad konstatuoti versliškumo požymį ieškovo veikloje. ESTT, spręsdamas klausimą, ar interneto svetainėje paskelbti aštuoni skelbimai apie parduodamas įvairias prekes reiškia verslo veiklą, 2018 m. spalio 4 d. sprendime byloje Komisia za zashtita na potrebitelite prieš E. K., C-105/17, atkreipė dėmesį į tai, kad savaime nei pelno siekimas, nei skelbimų skaičius nėra pagrindas automatiškai pripažinti, jog asmuo vykdo verslo veiklą (žr. minėto ESTT 2018 m. spalio 4 d. sprendimo byloje Komisia za zashtita na potrebitelite prieš E. K., C-105/17, 38, 40 punktus).

29. Taigi ieškovui neveikiant kaip verslininkui, nėra pagrindo konstatuoti, kad tarp šalių susiklostė vartojimo rangos teisiniai santykiai ir atsakovas, kaip vartotojas, yra silpnesnioji santykių šalis. Šios bylos kontekste rangos teisinių santykių egzistavimą patvirtina ne tik šalių veiksmai, bet ir byloje esantys rašytiniai įrodymai, todėl apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai kvalifikavo šalis siejusius teisinius santykius ir pagrįstai kilusiam ginčui spręsti taikė rangos teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas.

30. Pagal CK 6.644 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą sutarties sampratą rangos sutartimi viena šalis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti. Rangos sutartis sudaroma pagaminti arba perduoti tam tikrą darbo rezultatą arba atlikti kitokius darbus, kurių metu sukurtas rezultatas perduodamas užsakovui (CK 6.645 straipsnio 1 dalis).

31. Byloje kilo ginčas dėl remonto darbų apimties ir kainos. Šalys neginčijo, kad sudarę žodinę rangos sutartį, pradžioje susitarė, kad ieškovas atliks traktoriaus priekinio tilto ir sankabos remontą. Dėl suderintos darbų kainos šalys nurodė skirtingai, t. y. ieškovas nurodė, kad priekinio tilto remontas kainuos apie 400,00 Eur, o sankabos remonto kainą pasakys, kai išsiardys traktorių. Papildomus traktoriaus remonto darbus ir jų apmokėjimą ieškovas derino su atsakovu traktoriaus remonto eigoje. Tuo tarpu atsakovas nurodė, kad su ieškovu suderino traktoriaus priekinio tilto ir sankabos remontą, kuris turėjo kainuoti ne daugiau kaip 350,00 Eur, bei už tą pačią kainą ieškovas turėjo patikrinti bendrą traktoriaus techninį stovį. Atsakovas taip pat nurodė, kad ieškovas už tą pačią šalių sutartą kainą pakeitė ir traktoriaus dozatorių.

32. CK 6.653 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad jeigu būtina atlikti papildomų darbų arba dėl kitų svarbių priežasčių rangovui tenka didinti kai kurių darbų kainą, jis privalo apie tai laiku pranešti užsakovui. Jeigu užsakovas nesutinka padidinti kainos, rangovas turi teisę atsisakyti sutarties. Tokiu atveju rangovas turi teisę reikalauti iš užsakovo sumokėti už atliktus darbus. Jeigu rangovas laiku neįspėja užsakovo, kad yra būtina didinti darbų kainą, jis privalo įvykdyti sutartį už joje nustatytą kainą.

33. Kasacinis teismas, aiškindamas CK 6.653 straipsnio 4 dalį, pažymėjo, kad joje nustatyta bendro pobūdžio rangos teisinių santykių taisyklė, kuria užsakovas apsaugomas nuo siurprizinių sutarties kainos pasikeitimų, kai rangovas, atlikdamas pagal sudarytą sutartį sulygtus darbus, nustato papildomų darbų poreikį. Rangovui apie papildomus darbus pranešus užsakovui, šis turi absoliučią sprendimo teisę dėl kainos padidinimo. Reikalavimas laiku pranešti reiškia ne tik rangovo pareigą sudaryti užsakovui sąlygas per protingą terminą apsispręsti dėl sprendimo ar sutikti su kainos padidėjimu, bet ir tai, kad pranešama prieš papildomų darbų atlikimą, o ne juos pradėjus atlikti ar jau atlikus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-281/2009 ir kt.). Toks teisės aiškinimas išplaukia iš visų CK 6.653 straipsnio 4 dalyje įtvirtintų nuostatų dėl teisinių padarinių, kylančių užsakovui atsisakius didinti kainą, vertinimo. Užsakovo atsisakymas didinti kainą suponuoja rangovo teisę atsisakyti sutarties ir reikalauti iš užsakovo sumokėti už atliktus darbus, o jeigu rangovas laiku neįspėja užsakovo, kad yra būtina didinti darbų kainą, jis privalo įvykdyti sutartį už joje nustatytą kainą.

34. Jeigu sutartyje kaina nenurodoma, ji nustatoma pagal šio kodekso 6.198 straipsnio 1 dalies nustatytas taisykles. CK 6.193 straipsnyje nurodyta, kad sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai. Aiškinant sutartį, pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiškinimu. Jeigu šalių tikrųjų ketinimų negalima nustatyti, tai sutartis turi būti aiškinama atsižvelgiant į tai, kokią prasmę jai tokiomis pat aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys (1 dalis). Visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 14 d. nutartis Nr. 3K-3-29/2013).

35. Byloje nesant rašytinės rangos sutarties, šalių susitarimo dėl traktoriaus remonto darbų kainos turinys galėjo būti nustatomas pagal šalių paaiškinimus, netiesioginius rašytinius įrodymus. Ieškovas nurodė, kad su atsakovu susitarė, kad priekinio tilto remontas kainuos apie 400,00 Eur, o sankabos remonto kainą pasakys tada, kai išsiardys ir nustatys su sankaba susijusius gedimus bei įvertins darbų apimtį. Ieškovas nurodė, kad visus papildomus traktoriaus remonto darbus ir jų kainą derino su atsakovu remonto eigoje. Tuo tarpu atsakovas nurodė, kad su ieškovu suderino traktoriaus priekinio tilto ir sankabos remontą, kuris turėjo kainuoti ne daugiau kaip 350,00 Eur, bei už tą pačią kainą ieškovas turėjo patikrinti bendrą traktoriaus techninį stovį. Ieškovas už tą pačią šalių sutartą kainą pakeitė traktoriaus dozatorių.

36. Ieškovas pateikė lokalinę sąmatą, kurioje nurodyta atliktų darbų kaina yra: priekinio tilto remontas – 350,00 Eur, galinio tilto remontas – 200,00 Eur, sankabos remontas – 150,00 Eur, vairo mechanizmo sutvarkymas – 50,00 Eur, variklio techninis aptarnavimas – 40,00 Eur, viso remonto darbų kaina – 790,00 Eur. Ieškovas taip pat pateikė UAB „Ryto“ PVM sąskaitas faktūras už detalių kainą, kuri sudaro 171,92 Eur, ir UAB „Rameida” du kasos čekius už detales, 78,00 Eur sumai.

37. Pirmosios instancijos teismas, pagal byloje esančius įrodymus, nustatė, kad ieškovas pareigos tinkamai neatliko ir neatskleidė atsakovui kaip traktoriaus remonto užsakovui, visos informacijos apie tai, kokius darbus reikalinga atlikti, kiek jie kainuos, nenurodė kur bei už kiek bus perkamos reikalingos detalės (dalys) prieš sutarties sudarymą. Remonto eigoje ieškovas taip pat aiškiai nenurodė visų atliekamų darbų apimties ir kainos, todėl pirmos instancijos teismas pripažino, kad rangovas darbą atlieka savo rizika (CK 6.645 straipsnio 3 dalis), tačiau darbų apimtis gali būti plečiama, tai yra atlikta daugiau darbų nei pradžioje susitarta tik su užsakovo sutikimu.

38. 2021 m. balandžio 26 d. teismo posėdžio metu atsakovas neneigė, kad ieškovas atliko papildomus darbus, dėl kurių jie pradžioje nebuvo susitarę (2021 m. balandžio 26 d. teismo posėdžio garso įrašas: 43 min. 29 sek.– 44 min. 52 sek.; 48 min. 54 sek.–49 min. 55 sek.), tą nurodė ir savo apeliaciniame skunde, t. y. kad ieškovas pakeitė krumpliaraktį, tepalus, dozatorių. Atsakovas pripažino, kad tarėsi su ieškovu dėl traktoriaus dažymo darbų, tačiau jie atlikti nebuvo (2021 m. balandžio 26 d. teismo posėdžio garso įrašas: 53 min. 28 sek. – 54 min, 36 sek.). Atsakovas sutiko ieškovui mokėti 500,00 Eur kainą už traktoriaus remontą, tačiau ieškovas nesutiko su atsakovo siūloma kaina ir reikalavo sumokėti 1250,00 Eur (2021 m. balandžio 26 d. teismo posėdžio garso įrašas: 47 min. 37 sek. – 48 min. 52 sek.). Atsakovas nepasirašė 2021 m. kovo 8 d. traktoriaus priėmimo–perdavimo akto, nors 2021 m. balandžio 26 d. teismo posėdžio metu pripažino, kad atvykęs pas ieškovą, atsiėmė suremontuotą traktorių iš ieškovo ir traktoriumi parvažiavo namo, taigi traktorių buvo galima naudoti pagal paskirtį, nes prieš remontą traktorius nevažiavo ir buvo atvežtas remontui kita transporto priemone. Pretenzijų dėl darbų kokybės atsakovas ieškovui nereiškė.

39. Pagal įstatymą aiškinant sutartį, pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiškinimu. Jeigu šalių tikrų ketinimų negalima nustatyti, tai sutartis turi būti aiškinama atsižvelgiant į tai, kokią prasmę jai tokiomis pat aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys. Visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes. Antra, kasacinio teismo praktikoje ne kartą pasisakyta, kad abiejų rangos sutarties šalių nesurašymas dokumento, kuris būtų įvardytas kaip atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktas, savaime nereiškia, jog darbai nebuvo atlikti ir perduoti, atitinkamai, kad užsakovas neturi pareigos jų apmokėti. Vien tik formaliųjų įstatymo nustatytų darbų perdavimo–priėmimo reikalavimų nesilaikymas negali būti laikomas pagrindu šalims nevykdyti sutartimi prisiimtų įsipareigojimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-07-01 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-302/2011).

40. Pagal CPK 178 straipsnį šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Ieškovas byloje pateikė duomenis, patvirtinančius jo atliktus remonto darbus. Tuo tarpu atsakovas, nesutikdamas su atliktais darbais, nepateikė teismui jokių įrodymų, kokie darbai nebuvo atlikti, kokios detalės nebuvo keistos ir kaip tai įtakojo technikos tvarkingumą. Todėl pripažintina, kad atsakovas nepaneigė ir nenuginčijo ieškovo nurodomų atliktų darbų. Neabejotinai bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės įrodo, kad ieškovas atliko traktoriaus remonto darbus, papildomus darbus telefonu derino su atsakovu, teismo posėdžio metu atsakovas neneigė, kad ieškovas jam skambino dėl krumpliarakčio ir dozatoriaus pakeitimo, derino dažymo darbus, be to buvo pas jį atvykęs detalių traktoriui, nes atsakovas kaip tik turėjo išsiardęs tokį patį traktorių. Apeliacinės instancijos teismas taip pat atkreipia dėmesį, kad informavimas telefonu šios bylos kontekste iš esmės yra laikytinas tinkamu informavimu dėl papildomų remonto darbų apimties ir kainos, nes abi šalys pripažino, kad bendravo telefonu, be to rašytinė sutartis dėl traktoriaus remonto taip pat nebuvo sudaryta. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovas nėra verslininkas teikiantis remonto paslaugas, todėl atsakovui nesutikus su ieškovo pasiūlyta remonto kaina, atsakovas negali būti atleistas nuo prievolės atsiskaityti.

41. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis, kad atlikus techninę traktoriaus apžiūrą ir surašant Techninės apžiūros rezultatų kortelę, buvo nustatyta, jog atleidus sankabos pedalą atsiranda pašalinis triukšmas, tačiau nenurodyta dėl ko jis atsiranda, dėl priekinio tilto suvirinimo nestandartinėm detalėmis nėra pasisakyta kokiomis detalėmis užsakė atlikti remonto darbus užsakovas, tačiau pirmosios instancijos teismas vertino, jog rangovas atlikdamas remonto darbus turi vadovautis galiojančiomis nuostatomis ir atlikti darbus tokiomis detalėmis kaip yra reikalaujama, bet 2021 m. balandžio 26 d. teismo posėdžio metu ieškovas pripažino, kad nenaudojo priekiniam tiltui apsaugoti originalių detalių, nes originalios detalės yra nekokybiškos (2021 m. balandžio 26 d. teismo posėdžio garso įrašas: 1 val. 26 min. 17 sek. – 1 val. 26 min. 45 sek.). Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sumažino atliktų darbų kainą 90,00 Eur ir ieškovui iš atsakovo priteisė 700,00 Eur už remonto darbus.

42. Ieškovas apeliaciniame skunde nurodė, kad teismas nepagrįstai jam nepriteisė visų išlaidų už kurą, t. y. ieškovas prašė priteisti 70,00 Eur, o pirmosios instancijos teismas priteisė tik 20,00 Eur. Ieškovas nurodė, kad buvo atvykęs pas atsakovą apžiūrėti traktoriaus ir dar vyko pasiimti panaudotų detalių traktoriui, be to du kartus vyko pirkti detalių į UAB „Remeida“, o į UAB „Rytas“ detalių vyko pirkti 10 kartų. Be to, ieškovas 20 litrų kuro naudojo traktoriaus išbandymui ir 10 litrų traktoriaus variklio, pavarų dėžės, tiltų, hidraulinės sistemos apiplovimui. Pirmosios instancijos teismas sprendimu sumažino ieškovo prašomą priteisti 70,00 Eur sumą už kurą 50,00 Eur ir priteisė iš atsakovo tik 20,00 Eur, nurodydamas, kad atsakovas pripažino, jog šalys susitarė, kad traktorius bus apžiūrimas atsakovo namuose, todėl ieškovo turėtas kelionės išlaidas pas atsakovo laikė pagrįstomis.

43. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo vertinimu dėl kuro priteisimo ieškovui. Atsakovas teismo posėdžio metu nurodė, jog ieškovas atvykęs apžiūrėti traktoriaus nurodė, kad ima 20,00 Eur užmokestį, tačiau jeigu remontuosis traktorių pas ieškovą, tai atvykimas nemokamas (2021 m. balandžio 26 teismo posėdžio garso įrašas: 1 val. 03 min. 57 sek. – 1 val. 04 min. 18 sek.). Ieškovas šių aplinkybių neginčijo. Ieškovas nei pirmosios instancijos teismui, nei teikdamas apeliacinį skundą nepateikė įrodymų, kad jis tikrai patyrė 70,00 Eur kuro išlaidų ir, kad šias išlaidas patyrė dėl atsakovo traktoriaus remonto. Ieškovo atstovas posėdžio metu nurodė, kad ieškovas UAB „Rytas“ detales pirko ne tik atsakovo traktoriui, bet ir savo reikmėms, ką patvirtina ir ieškovo UAB „Rytas“ pateiktos sąskaitos faktūros, kuriose yra išbrauktos pirktų detalių kainos ieškovo reikmėms. Ieškovui nepateikus jokių įrodymų dėl patirtų kuro išlaidų, tokios išlaidos ieškovui nepriteistinos.

44. Ieškovas apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepriteisė visos sumos ieškovo prašomos sumos pagal UAB „Rytas“ ir UAB „Rimeida“ pateiktas sąskaitas už pirktas detales.

45. Pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė, kad ieškovas nepagrindė jog visos pirktos detalės bei daiktai buvo panaudoti atsakovo traktoriaus remontui. Pateiktose sąskaitose nurodoma jog pirkta žibintai, žibinto stiklas, stabdžių juosta, virinimo antgalis, įdėklai ir kitos detalės, tačiau nepagrįsta jog jos buvo reikalingos atsakovo traktoriaus remontui. Iš detalių pagal UAB „Rytas“ sąskaitas akivaizdu jog MTZ traktoriaus remontui galėjo būti naudojamos Hidro žarnos, MTZ variklio trauk. pirštas, galinio rato veržlė, o kitos neįrodytos. Čekiuose UAB „Remeida“ iš viso nurodyta detalės, tačiau neįvardinta jų pavadinimas ir nėra pagrindo laikyti, kad čekiai išrašyti, susiję su atsakovo traktoriaus remontu. Todėl priteisė ieškovui tik 10,00 Eur sumą.

46. Apeliacinės instancijos teismas iš dalies sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu dalyje dėl detalių pirkimo. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovas MTZ traktoriaus remontui panaudojo tik Hidro žarnas, MTZ variklio trauk. pirštą, galinio rato veržlę, o kitų pirktų detalių panaudojimo traktoriaus remontui neįrodė. Teismui pripažinus, kad ieškovas atliko traktoriaus remonto darbus – priekinio tilto, galinio tilto, sankabos, vairo mechanizmo ir variklio techninį aptarnavimą, bei ieškovui apeliaciniame skunde išsamiai detalizavus ir nurodžius kokios detalės pirktos iš UAB „Rytas“ buvo panaudotos atsakovo traktoriaus remontui, apeliacinės instancijos teismas dalyje dėl detalių pirkimo iš UAB „Rytas“ pagal pateiktas 2020 m. kovo 10 d. ir 2020 m. kovo 6 d. sąskaitas tenkina iš dalies, nepriteisiant ieškovui už žibintus 9,09 Eur ir žibintų stiklus – 3,28 Eur, nes ieškovas neįrodė, kad pirkti žibintai buvo įdėti į atsakovo traktorių. Kaip matyti iš byloje pateiktos traktoriaus Techninės apžiūros rezultatų kortelės, kurioje buvo konstatuota, jog traktoriaus užpakaliniai žibintai surūdiję, o priekiniai žibintai – nestandartiniai. Esant šioms nustatytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas priteisia ieškovui iš atsakovo 159,55 Eur už detales pirktas iš UAB „Rytas“ (171,92 Eur – 12,37 Eur). Dėl ieškovo pirktų detalių iš UAB „Rameida“ apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvadą, kad ieškovas neįrodė kokios konkrečiai detalės buvo pirktos iš bendrovės ir, kad jos buvo panaudotos atsakovo traktoriaus remontui.

47. Esant nustatytoms aplinkybėms, atsakovo apeliacinis skundas atmetamas, o ieškovo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies pakeičiant pirmosios instancijos teismo sprendimą, padidinat ieškovui priteistą skolos sumą iki 819,55 Eur (700,00 Eur + 159,55 Eur – 40,00 Eur (atsakovo sumokėta suma ieškovui)).

48. Pagal CPK 93 straipsnio 5 dalį, jeigu apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Teismas, atsižvelgdama į tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pakeičiamas, nusprendžia, jog yra pagrindas pakeisti ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Ieškovo ieškinį patenkinus iš dalies, patenkintų reikalavimų dalis sudaro maždaug 73,84 proc., taigi proporcingai ieškovo patenkintų reikalavimų daliai iš atsakovo priteistinas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas sudaro 155,06 Eur atstovavimo išlaidos (210 Eur x 73,84 proc.) ir 18,46 Eur žyminis mokestis (25,00 Eur x 73,84 proc.), iš viso 166,14 Eur. Atsakovui iš ieškovo priteistina 130,80 Eur bylinėjimosi išlaidos (500,00 Eur x 26,16 proc.) proporcingai atmestų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

49. Apeliacinės instancijos teisme ieškovui buvo suteikta 100 procentų antrinė teisinė pagalba 2021 m. birželio 9 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – Tarnyba) Kauno skyriaus sprendimu Nr. (8.2Mr)TP-21-T-1408-5076. Antrinę teisinę pagalbą teikti buvo paskirta advokatė S. S.. Apeliacinės instancijos teismui pateikti įrodymai, kad buvo patirta 207 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Ieškovo apeliacinio skundo patenkinta 31 proc., todėl iš atsakovo valstybei priteisiama 64,17 Eur (207 Eur x 31 proc.).

50. Atsakovas apeliacinės instancijos teisme patyrė 16,00 Eur žyminio mokesčio išlaidas. Atsakovo apeliacinį skundą atmetus, atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. gegužės 17 d. sprendimą pakeisti.

Ieškovui A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo S. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteistą 690 Eur (šešių šimtų devyniasdešimt eurų) skolą padidinti iki 819,55 Eur (aštuonių šimtų devyniolikos eurų 55 ct), o bylinėjimosi išlaidų sumą padidinti nuo 146,07 Eur (vieno šimto keturiasdešimt šešių eurų ir 7 ct) iki 173,52 Eur (vieno šimto septyniasdešimt trijų eurų ir 52 ct).

Atsakovui S. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovo A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteistą bylinėjimosi išlaidų sumą sumažinti nuo 189,20 Eur (vieno šimto aštuoniasdešimt devynių eurų ir 20 ct) iki 130,80 Eur (vieno šimto trisdešimt eurų 80 ct).

Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti valstybei iš atsakovo S. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 64,17 Eur (šešiasdešimt keturis eurus 17 ct) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, pervedant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM, į. k. 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą LT 24 7300 0101 1239 4300, AB bankas „Swedbank“, b.k. 73000, įmokos kodas 5630, įmokos paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.