Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Daiva Jankauskienė

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. Š. ir jo atstovo advokato Evaldo Rapolo apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. lapkričio 8 d. nutarties, kuria netenkintas V. Š. skundas dėl Lietuvos transporto saugos administracijos (toliau – Institucija) 2021 m. balandžio 28 d. priimto nutarimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. V. Š. Institucijos 2021 m. balandžio 28 d. nutarimu pripažintas padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 441 straipsnio 1 dalyje, ir nubaustas 375 Eur (trijų šimtų septyniasdešimt penkių eurų) bauda už tai, kad jis, būdamas vairavimo mokymo įstaigos direktorius, būdamas atsakingas už UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklą, neužtikrino reikalavimo, kad papildomas pradedančiųjų vairuotojų ar vairuotojų, kuriems buvo atimta teisė vairuoti, ne trumpesnis kaip 45 min. trukmės praktinio saugaus, ekonomiško ir ekologiško vairavimo mokymas B kategorijos transporto priemone, būtų atliekamas vairavimo instruktoriui būnant toje pačioje B kategorijos transporto priemonėje, įgyvendinimą. Nustatyta, kad 2021 m. vasario 8 d., nuo 11.17 val. iki 19.21 val., autodrome, esančiame (duomenys neskelbtini), šiems asmenims – L. B., R. K., R. K., S. M., A. J. ir N. M., vairavimo mokymas B kategorijos transporto priemone buvo vykdomas ne kartu su vairavimo mokymo instruktoriumi, t. y. šis nebuvo transporto priemonėje ir negalėjo tinkamai fiksuoti pradedančiojo vairuotojo ar vairuotojo, kuriam buvo atimta teisė vairuoti, padarytas klaidas, atsižvelgdamas į transporto priemonės prietaisų skydelio duomens ir prasižengusio vairuotojo veiksmus valdant transporto priemonę. Tuo V. Š. pažeidė Papildomo vairuotojų mokymo tvarkos aprašo, patvirtinto Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2014 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. 2B-86, 19.4 punktą.

2. Nesutikdamas su šiuo nutarimu, V. Š. pateikė skundą Kauno apylinkės teismui, prašydamas Institucijos nutarimą panaikinti, tačiau 2021 m. lapkričio 8 d. teismo nutartimi pažeidėjo skundas atmestas. Teismas pažymėjo, kad vykdant papildomą praktinį saugaus, ekonomiško ir ekologiško vairavimo mokymą B kategorijos transporto priemone vairuotojams, kuriems buvo atimta teisė vairuoti, instruktoriaus privalomas buvimas pačioje transporto priemonėje yra aiškiai ir nedviprasmiškai reglamentuotas, instruktoriui nebūnant mokomojoje transporto priemonėje, vaizdo įrašo ir saugojimo įranga neatitiktų jai keliamų reikalavimų, tai yra iš mokomosios transporto priemonės vidaus nesimatytų instruktoriaus viršutinė kūno dalis iki juosmens bei jo veiksmai. Būtent V. Š. aktyvūs veiksmai – jo nurodymu buvo vykdomas papildomas vairuotojų praktinis mokymas nuotoliniu būdu, lėmė atitinkamų teisės aktų reikalavimų pažeidimus, juo labiau, kad teikiant metodinę pagalbą vairavimo mokykloms, buvo išsiųsti papildomi aiškinamieji raštai Nr. 15B-1061 ir 15B-2462, kuriuose aiškiai nurodyta, kad praktinis saugaus, ekonomiško ir ekologiško vairavimo mokymas B kategorijos transporto priemone vairuotojams, kuriems buvo atimta teisė vairuoti, galimas tik vairavimo instruktoriui būnant pačioje transporto priemonėje.

3. Skunde aukštesnės instancijos teismui V. Š. ir jo atstovas advokatas Evaldas Rapolas prašo Kauno apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 8 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjo skundą tenkinti – Institucijos 2021 m. balandžio 28 d. nutarimą panaikinti ir administracinio nusižengimo bylą V. Š. atžvilgiu nutraukti.

3.1. Skunde nurodoma, kad Papildomo vairuotojų mokymo tvarkos aprašo (toliau – Aprašas) 19.4 punktas neįtvirtina imperatyvaus reikalavimo vairavimo instruktoriui visuomet fiziškai būti transporto priemonėje šalia mokomo vairuotojo, todėl administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo neatliko ANK 441 straipsnyje numatyto pažeidimo. Apelianto veiksmai nebuvo nei uždrausti, nei pavojingi, todėl jie neatitinka administracinio nusižengimo sudėties požymių. Aprašo 19.4 punkte yra įtvirtintas reikalavimas šio tipo vairuotojų mokymą „vykdyti su mokymo įstaigos vairavimo instruktoriumi“. Kokia forma vairavimo instruktorius turi dalyvauti vykdomame vairuotojų mokyme, t. y. ar jam yra privaloma fiziškai būti transporto priemonėje, ar jis gali nebūdamas toje pačioje transporto priemonėje su mokomu vairuotoju stebėti iš nuotolio aikštelėje mokomo vairuotojo valdomą transporto priemonę, fiksuoti jos judėjimo trajektorijas, pagreitėjimus bei kitus duomenis ir parametrus, tuo pačiu pagalbinėmis techninėmis priemonėmis (radijo ryšio priemonėmis) teikti besimokančiajam nurodymus, pastabas ir komentarus, užtikrindamas mokymo tikslų pasiekimą ir įgyvendinimą, Aprašas neatskleidžia. Dėl šios priežasties apylinkės teismo išvada, jog vairavimo instruktorius fiziškai turi būti transporto priemonėje, yra akivaizdžiai nepagrįsta. Pareiškėjo veiksmai pasirinktu būdu organizuojant vairuotojų mokymą, nebuvo uždrausti teisės aktu, todėl negali sudaryti pagrindo administracinei atsakomybei taikyti.

3.2. Skunde pažymima, jog tokie pareiškėjo veiksmai nėra ir negali būti laikomi pavojingais. Aprašu yra reglamentuojamas ne nemokančių vairuoti asmenų (dar tik pageidaujančių išmokti vairuoti ir siekiančių įgyti tiesę vairuoti transporto priemones), o asmenų, kurie jau buvo/yra įgiję teisę vairuoti transporto priemonę, bet mokymus privalo atlikti dėl padarytų nusižengimų, mokymo procesas. Todėl fizinis vairavimo instruktoriaus dalyvavimas nėra būtinas ir tai neturi neigiamos įtakos nei siekiamų tikslų (saugiausias ir tausojantis aplinką vairavimas) pasiekimui, nei mokymo proceso saugumui. Be to, papildomas vairuotojų mokymas buvo vykdomas ne bendrojo naudojimo viešojo eismo keliuose (eisme), o specialiai vairavimo mokymui suprojektuotoje ir įrengtoje teritorijoje (autodrome), kuriame įrengti skirtingo pločio bei tipo keliai, sankryžos, perėjos, pervažos, įkalnės bei nuokalnės, slydimo trasa ir t. t. Taigi, mokymas buvo vykdomas specialioje ir uždaroje teritorijoje, užtikrinant ne tik mokymo tikslų pasiekimą, bet ir vairuotojo ir kitų eismo dalyvių saugumą, kas panaikina būtinybę užtikrinti fizinį vairavimo instruktoriaus buvimą transporto priemonėje. Vairavimo instruktorius, fiziškai nebūdamas transporto priemonėje su vairuotoju, vizualiai stebėjo ir vertino transporto priemonės judėjimo procesus bei fiksavo mokomo vairuotojo veiksmus, įskaitant ir klaidas. Be to, vairavimo instruktorius stebėjo ir vertino maršruto eigoje automobilio užfiksuotus objektyvius duomenis (kuro sąnaudas, nuvažiuotą atstumą, vidutinį greitį ir pan.), jų atitiktį keliamiems saugaus, ekonomiško bei ekologiško vairavimo kriterijams.

3.3. Skunde atkreipiamas dėmesys, jog pasirinktas mokymo procesas neužkirto kelio patikrinti automobilyje esančios vaizdo bei garso įrašymo įrangos užfiksuotų duomenų, t. y. vairuotojo veiksmų valdant transporto priemonę. Institucija pripažįsta, jog atitinkami įrašai buvo padaryti ir nekvestionuoja jų tikslumo ar teisėtumo, taigi, byloje nėra ginčo, jog esant tinkamai veikiančiai techninei vaizdo bei garso įrašymo įrangai ir esant visoms galimybėms ją peržiūrėti, Aprašo tikslai buvo pasiekti net ir be fizinio vairavimo instruktoriaus buvimo su vairuotoju. Į bylą yra pateikti įrodymai (vairuotojo L. B. mokymų vaizdo medžiaga) pagrindžia, jog net ir be fizinio vairavimo instruktoriaus buvimo toje pačioje transporto priemonėje buvo imtasi visų būtinų veiksmų bei priemonių Aprašo tikslams pasiekti.

3.4. Skunde nesutinkama, jog administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltę, be kita ko, pagrindžia Susisiekimo ministerijos 2014 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. 2B-85 „Dėl reikalavimų vairavimo mokykloms aprašo patvirtinimo“ patvirtinto Reikalavimų vairavimo mokykloms aprašo 1 priede nustatyti vaizdo ir garso įrašų darymo, saugojimo, vaizdo ir garso įrašymo įrangos naudojimo reikalavimai. Šių reikalavimų 2.2 punkte numatyta, jog vaizdo ir garso įrašymo įranga vienu metu turi įrašinėti vaizdą, kuriame iš mokomosios transporto priemonės vidaus matytųsi ir mokinio, ir vairavimo instruktoriaus viršutinė kūno dalis iki juosmens bei jų veiksmai valdant mokomąją transporto priemone. Tuo tarpu Aprašo 19.4 punktas, pagal kurį suformuluotas kaltinimas pareiškėjui, numato reikalavimus ne techninei įrangai, o papildomo vairuotojų mokymo procesui. Taigi, akivaizdžiai skiriasi atitinkamų nuostatų reguliavimo objektai. Todėl vadovautis techninei įrangai numatytiems reikalavimams yra akivaizdžiai teisiškai ydinga. Vaizdo bei garso įrašymo įranga papildomo vairavimo mokymo atveju aktuali vertinant Aprašo 23 punkte, o ne 19.4 punkte numatytų reikalavimų vykdymą. Kadangi byloje ginčo dėl vaizdo bei garso įrašų atitikties teisės aktų reikalavimams nėra (t. y. pareiškėjui Aprašo 23 punkto pažeidimas neinkriminuotas), todėl Reikalavimų vairavimo mokykloms aprašo 1 priedo 2.2. punkto nuostatos nagrinėjamu atveju yra teisiškai nereikšmingos. Juo labiau, kad šios nuostatos yra nukreiptos į mokinių vairavimo mokymą specialiai pritaikytomis transporto priemonėmis bei jo fiksavimą specialiomis priemonėmis galutinės įskaitos metu. Šiuo atveju buvo vykdomas papildomas vairuotojų (o ne mokinių) mokymas, kurio metu net nėra reikalavimo naudoti specialiai mokymui pritaikytų transporto priemonių.

3.5. Skunde nurodoma ir tai, jog spaudoje pasirodė vieši pranešimai apie tai, kad „CityBee“ į viešąjį eismą išleido nuotoliniu būdu valdomus automobilius, o vieną jų kaip keleivis išbandė ir Susisiekimo ministras. Taigi, kelių transporto eismo saugumą užtikrinanti ministerija ne tik nedraudžia nuotolinio dalyvavimo transporto priemonės valdymo procesuose, tačiau jį netgi skatina. Nagrinėjamu atveju V. Š. administracinė atsakomybė buvo taikyta neaiškios teisės normos pagrindu bei plečiamai, nes galiojantis teisės aktas palieka diskrecijos teisę apsispręsti renkantis metodikas bei priemones. Aprašo 19.4 punkte yra aiškiai neapibrėžta teisės norma, tiesiogiai neįtvirtinanti atitinkamos elgesio taisyklės. Interpretacija, kad papildomo vairuotojų mokymo metu instruktorius turi dalyvauti „tiesiogiai“, yra ne kas kita, kaip Institucijos nuomonė. Institucijos atstovė J. Z. teismo posėdžio metu papildomai paaiškino, jog Aprašo 19.4 punkto pakeitimai, siekiant aiškumo, šiuo metu yra derinimo stadijoje, taigi, yra pradėtos šios neaiškios teisės normos keitimo procedūros. Be to, dėl aptariamos normos neaiškumo į Instituciją kreipėsi ir kita vairavimo mokykla (UAB „(duomenys neskelbtini)“).

3.6. Skunde atkreipiamas dėmesys į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimus, kad tuo atveju, kai teisės norminiai aktai aiškios tvarkos, leidžiančios teisinių santykių subjektams aiškiai suvokti savo teises ir pareigas, dėl teisinio reglamentavimo spragų ar kitų priežasčių nenustato, atsakomybė už tokios tvarkos pažeidimą negali būti taikoma. Teisiniai draudimai ar įpareigojimai, už kurių nesilaikymą gali būti taikoma griežta atsakomybė, turi būti formuluojami nedviprasmiškai. Teisinis reglamentavimas turi būti aiškus, suvokiamas visiems teisinių santykių subjektams. Plečiamai aiškinti teisės aktų ir taikyti administracinę atsakomybę plačiau, negu ją numatė įstatymų leidėjas, negalima. Apylinkės teismas nukrypo nuo šios praktikos ir neteisėtai plečiamai taikė administracinę atsakomybę. Institucijos konsultacija bei teikti aiškinamieji raštai negali būti laikomi teisiškai įpareigojančiu teisės akto išaiškinimu bei sąlygoti administracinės atsakomybės pareiškėjui taikymą.

4. Atsiliepimo į apeliacinį skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

V. Š. ir jo atstovo advokato Evaldo Rapolo skundas netenkinamas.

5. Apeliaciniame skunde nesutinkama su apylinkės teismo nutartimi, kuria paliktas galioti be pakeitimų Institucijos 2021 m. balandžio 28 d. nutarimas, kuriuo V. Š. nubaustas pagal ANK 441 straipsnio 1 dalį 375 Eur bauda. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą, neišeidamas už pateikto skundo ribų (ANK 652 straipsnio 1 dalis).

6. ANK 569 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.

7. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, atmesdamas pareiškėjo skundą, vadovavosi administracinėn atsakomybėn patraukto asmens paaiškinimais, Institucijos atstovės J. Z. parodymais, Institucijos teiktais išaiškinimais papildomo vairuotojų mokymo įstaigoms dėl papildomo vairuotojų mokymo (praktinės dalies) įgyvendinimo, L. B. vairavimo vaizdo įrašu, kita rašytine bylos medžiaga. Taigi, apylinkės teismas vadovavosi surinktų įrodymų visuma ir juos vertino teisingai, t. y. nepadarė nei faktinių aplinkybių konstatavimo, nei įrodymų vertinimo klaidos. Todėl nesutikti su priimto sprendimo teisingumu pagrindo nėra.

8. V. Š. neginčija fakto, kad 2021 m. vasario 8 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ organizuojant praktinio saugaus, ekonomiško ir ekologiško vairavimo mokymą B kategorijos transporto priemone vairavimo instruktorius fiziškai nebuvo toje pačioje transporto priemonėje kartu su mokiniu, tačiau nesutinka su Institucijos pateiktu teisės aktų vertinimu, t. y. mano, jog nuotolinis vairavimo mokymas nepažeidžia galiojančių teisės aktų nuostatų. Apelianto teigimu, Aprašo 19.4 punkte nėra tiesiogiai įtvirtinta, kad vairavimo instruktorius turi būti transporto priemonės viduje, o plečiamai aiškinti norminį teisės aktą yra draudžiama.

9. Nepritardamas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens bei jo atstovo nuomonei, aukštesnės instancijos teismas pažymi, kad taikant sisteminį teisės aiškinimo metodą, teisės normos turinys turi būti vertinamas aktualaus teisinio reglamentavimo visumos kontekste. ANK 441 straipsnio 1 dalis numato atsakomybę už reikalavimų vykdyti transporto priemonių vairuotojų pirminį mokymą ar vairuotojų, kuriems teisė vairuoti transporto priemones buvo atimta dėl Kelių eismo taisyklių pažeidimų, papildomą mokymą nesilaikymą. Šio straipsnio dispozicija yra blanketinė, todėl nagrinėjant bylą kiekvienu atveju turi būti analizuojami tie įstatymai ir juos įgyvendinantys teisės aktai, kuriuose įtvirtinti konkretūs reikalavimai pirminio ar papildomo vairuotojų mokymo organizavimui, ir sprendžiama, ar šių reikalavimų (tvarkos) buvo laikomasi. Nagrinėjamu atveju yra aktualios Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau – SEAKĮ), Papildomo vairuotojų mokymo tvarkos aprašo, patvirtinto Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2014 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. 2B-86, ir Reikalavimų vairavimo mokykloms aprašo, patvirtinto Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2014 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. 2B-85, nuostatos.

10. SEAKĮ 21 straipsnio 3 ir 6 dalyse nustatyta, kad draudžiama mokytis vairuoti motorinę transporto priemonę, nedalyvaujant turinčiam teisę mokyti asmeniui. Asmuo, kuris moko vairuoti, yra prilyginamas vairuotojui. Jis privalo laikytis vairuotojams nustatytų reikalavimų ir užtikrinti, kad mokymo metu būtų laikomasi Kelių eismo taisyklių. Papildomas vairuotojų mokymas – Susisiekimo ministerijos arba jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka organizuojamas ir vykdomas mokymas: 1) pradedančiųjų vairuotojų, pažeidusių KET reikalavimą (reikalavimus) vykdyti vairuotojų pareigas pėstiesiems, laikytis lenkimo taisyklių, vairuojant nesinaudoti mobiliojo ryšio priemonėmis, laikytis eismo reguliavimo signalų, KET nustatyta tvarka naudoti įspėjamuosius signalus, laikytis važiavimo per sankryžas tvarkos, vairuotojams naudoti saugos diržus, motociklininko šalmus, neviršyti nustatyto greičio daugiau kaip 10 km/h, nevairuoti transporto priemonių neblaiviems, kai nustatomas daugiau kaip 0 promilių, bet ne daugiau kaip 0,4 promilės neblaivumas, taip pat sukėlusių eismo įvykį, per kurį buvo sutrikdyta eismo dalyvių sveikata (išskyrus atvejus, kai eismo įvykis sukeltas esant baudžiamąją atsakomybę šalinančioms aplinkybėms arba aplinkybėms, kai asmuo netraukiamas administracinėn atsakomybėn); 2) motorinių transporto priemonių vairuotojų, kuriems teisė vairuoti buvo atimta dėl KET pažeidimų (SEAKĮ 2 straipsnio 46 punktas). Detali šio mokymo tvarka reglamentuojama Valstybinės kelių transporto inspekcijos viršininko įsakymais patvirtintuose aprašuose.

11. Aprašo Nr. 2B-86 19.4 punkte numatyta, kad pradedantieji vairuotojai ir vairuotojai, kuriems atimta teisė vairuoti, norėdami baigti papildomą vairuotojų mokymą, mokymo įstaigoje privalo su mokymo įstaigos vairavimo instruktoriumi atlikti ne trumpesnį kaip 45 minučių trukmės praktinio saugaus, ekonomiško ir ekologiško vairavimo mokymą B kategorijos transporto priemone (neprivaloma pradedantiesiems vairuotojams, kuriems papildomas vairuotojų mokymas privalomas už KET pažeidimus, padarytus su A1, A2, A ir B1 kategorijų transporto priemonėmis ir vairuotojams, kuriems atimta teisė vairuoti, norintiems susigrąžinti teisę vairuoti AM, A1, A2, A ir B1 kategorijų transporto priemones), kurio tikslas – akcentuoti, kad šis vairavimo būdas yra saugiausias ir tausojantis aplinką. Praktinio vairavimo mokymą sudaro šios dalys: pradedantysis vairuotojas ar vairuotojas, kuriam buvo atimta teisė vairuoti, vairuoja transporto priemonę mokymo įstaigos parinktu maršrutu. Mokymo įstaigos vairavimo instruktorius fiksuoja pradedančiojo vairuotojo ar vairuotojo, kuriam buvo atimta teisė vairuoti, padarytas klaidas; pradedantysis vairuotojas ar vairuotojas, kuriam buvo atimta teisė vairuoti, ir mokymo įstaigos vairavimo instruktorius analizuoja pradedančiojo vairuotojo ar vairuotojo, kuriam buvo atimta teisė vairuoti, padarytas klaidas; pradedantysis vairuotojas ar vairuotojas, kuriam buvo atimta teisė vairuoti, vairuoja transporto priemonę tuo pačiu maršrutu, o mokymo įstaigos vairavimo instruktorius jam pataria, kaip vairuoti saugiai ir tausojant aplinką.

12. Aprašo Nr. 2B-86 23 punkte įtvirtinta, kad pradedančiųjų vairuotojų ir vairuotojų, kuriems atimta teisė vairuoti, teorijos ir psichologijos kursų, praktinio saugaus, ekonomiško ir ekologiško vairavimo mokymo metu turi būti daromas vaizdo ir garso įrašas. Praktinio saugaus, ekonomiško ir ekologiško vairavimo mokymo metu vaizdo ir garso įrašų darymo ir saugojimo įranga turi atitikti Reikalavimų aprašo Nr. 2B-85 1 priede nustatytus vaizdo ir garso įrašų darymo, saugojimo, vaizdo ir garso įrašymo įrangos naudojimo reikalavimus. Šio priedo 2.2 punkte numatyta, kad vaizdo ir garso įrašymo įranga turi vienu metu ir į vieną failą įrašinėti vaizdą, kuriame iš mokomosios transporto priemonės vidaus būtų matyti ir mokinio, ir vairavimo instruktoriaus viršutinė kūno dalis iki juosmens bei jų veiksmai valdant mokomąją transporto priemonę (mokinio rankų padėtis ant vairo, transporto priemonės pavarų ir posūkio signalo svirčių perjungimas). Nurodytas vaizdas turi būti įrašomas ir esant blogam apšvietimui, prieblandai ar tamsiu paros metu.

13. Taigi, ne plečiamai, kaip nurodo apeliantas, o sistemiškai bei logiškai aiškinant aptartą teisinį reglamentavimą, akivaizdu, jog vairavimo mokymo instruktorius privalo būti transporto priemonės viduje ir tiesiogiai stebėti mokinio daromas klaidas bei, susidarius avarinei situacijai, nedelsiant į jas reaguoti, siekiant užkirsti kelią galimam eismo įvykiui. Analizuojamu atveju instruktorius stebėjo mokinius nuotoliniu būdu (vaizdo ir garso perdavimo priemonėmis), t. y. jis matė vairuotoją tik iki pusės – galėjo stebėti šio rankų padėtį ant vairo, tačiau nematė, kaip yra perjungiamos pavaros, rodomi posūkio signalai ir pan. Atkreiptinas dėmesys, kad ekologinis vairavimas yra suprantamas ne tik kaip gamtos tausojimas arba kuro taupymas, jis apima ir mažesnį triukšmo lygį, padangų ir kitų transporto priemonės dalių dėvėjimąsi, saugų vairavimą. Taigi, duodamas patarimus nuotoliniu būdu, instruktorius negalėjo įvertinti ir transporto priemonės sukeliamo triukšmo lygio, važiavimo tolygumo ir pan., o ypač svarbu tai, kad jis negalėjo užtikrinti tiek vairuotojo, tiek kitų eismo dalyvių saugumo. Nors buvo vykdomas ne pradedančiųjų vairuotojų mokymas, tačiau asmenys, iš kurių vairuotojų pažymėjimas buvo atimtas už grubius Kelių eismo taisyklių pažeidimus, nėra ženkliai pranašesni savo žiniomis ar įgūdžiais, todėl nors ir važiuodami ne viešame eisme, o specialiai įrengtame autodrome, jie galėjo sukelti eismo įvykį, juo labiau, kad važiavimas vyko žiemos metu, esant gausiai sniego dangai. Be to, pats apeliantas skunde nurodo, jog specialiai įrengtoje teritorijoje yra perėjos, pervažos, įkalnės bei nuokalnės, slydimo trasa ir t. t., kas patvirtina, kad važiavimo sąlygos buvo sudėtingos ir nuotoliniu būdu užtikrinti vairuotojo (ir kitų teritorijoje buvusių eismo dalyvių) saugumo nebuvo objektyvios galimybės.

14. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, kad Institucija 2021 m. vasario 1 d. raštu Nr. 15B-1061 „Dėl papildomo vairuotojų mokymo (praktinės dalies)“, siekdama vienodos ir neprieštaringos praktikos formavimo, visoms papildomo vairuotojų mokymo įstaigoms (įskaitant ir „(duomenys neskelbtini)“) išsiuntė išaiškinimą, kuriame, be kita ko, nurodė, jog vairuotojas, kuriam buvo atimta teisė vairuoti, praktinį vairavimą atlieka dalyvaujant tiesiogiai mokymo įstaigos vairavimo instruktoriui, t. y. pastarasis turi būti toje pačioje B kategorijos transporto priemonėje ir esamu laiku stebėti transporto priemonės valdymą, kartu su prasižengusiu vairuotoju važiuodamas automobilyje, fiksuoti padarytas klaidas, atsižvelgdamas į transporto priemonės prietaisų skydelio duomenis ir prasižengusio vairuotojo veiksmus, valdant transporto priemonę. Taip pat nurodyta, jog mokymo įstaigoms, nesilaikančioms minėto reikalavimo, bus taikomos administracinio poveikio priemonės. 2021 m. vasario 3 d. raštu Nr. 21/043 UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas V. Š. informavo Instituciją, jog neketina laikytis pateikto išaiškinimo, kadangi jis sukuria papildomas sąlygas vykdomai veiklai riboti. Institucija, atsakydama į šį raštą, papildomai informavo, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas netinkamai interpretuoja Aprašo Nr. 2B-86 19.4 punkto nuostatas. Taip pat nurodė, kam įstatymų nustatyta tvarka gali būti skundžiamas šis atsakymas.

15. Vis dėlto, V. Š., užuot teikęs skundą įstatymų nustatyta tvarka ir aiškinęsis susidariusią jam neaiškią situaciją, toliau sąmoningai organizavo papildomą vairuotojų mokymą pagal individualiai suvokiamą bei interpretuojamą įstatyminį reglamentavimą, kas rodo, jog pažeidėjas veikė tiesiogine tyčia. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad nuo 2020 m. gruodžio 24 d. buvo įsigaliojęs draudimas vykdyti praktinius vairuotojų mokymus, kurie priskiriami prie neformalaus suaugusių švietimo veiklų, taigi, organizuodamas tokius mokymus V. Š. ignoravo ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės priimtą sprendimą, skirtą koronaviruso pandemijos valdymui užtikrinti. Atkreiptinas dėmesys, jog kitos vairavimo mokyklos, pavyzdžiui, UAB „(duomenys neskelbtini)“, taip pat kreipėsi į Instituciją dėl galiojančio teisinio reguliavimo išaiškinimo, tačiau nesiėmė savavališkai vykdyti teisės aktų nuostatas pagal asmeniškai jai palankų praktinio vairavimo vykdymo modelį.

16. Aukštesnės instancijos teismas pritaria apelianto skundo teiginiams, jog administracinio nusižengimo protokole suformuluotas kaltinimas būtų šiek tiek tikslesnis, jei jame būtų nurodytas ne tik pažeistas Aprašo Nr. 2B-86 19.4 punktas, tačiau ir Reikalavimų aprašo Nr. 2B-85 1 priedo 2.2 punktas. Priešingai nei nurodo apeliaciniame skunde administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, abu šie Aprašai yra tarpusavyje susiję ir papildo vienas kitą, vis dėlto, V. Š. suprato, kuo yra kaltinamas, abiejų Aprašų nuostatos jam, kaip vairavimo mokyklos direktoriui, yra gerai žinomos, todėl jo teisės į gynybą bei teisingą teismą nebuvo pažeistos. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo padarė pavojingą ir įstatymu uždraustą veiką, todėl yra pagrįstai pripažintas kaltu ir nubaustas, bylos nutraukimui pagrindo nėra. Nuobauda apeliantui paskirta pažeisto ANK straipsnio sankcijos ribose, atsižvelgiant į padaryto nusižengimo pobūdį, pažeidėjo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, ankstesnį baustumą administracine tvarka (ne kartą baustas už nustatyto greičio viršijimą). Paskirtoji administracinė nuobauda – 375 Eur bauda, pripažintina proporcinga padarytam pažeidimui, ji nėra aiškiai per griežta ar ribojanti pažeidėjo teises labiau nei to reikia nuobaudos tikslams pasiekti. Todėl apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas, o skundžiama apylinkės teismo nutartis paliekama galioti be pakeitimų.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. lapkričio 8 d. nutartį palikti nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. Š. ir jo atstovo advokato Evaldo Rapolo apeliacinio skundo netenkinti.

Ši nutar tis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.