Kauno apygardos teismo nutartis, e2A-163-555/2024

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2024-04-18
Bylos Nr.: e2A-163-555/2024
Teisminio proceso Nr.: 2-22-3-01711-2023-6
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Egidijus Tamašauskas, Marius Bartninkas, Lina Žemaitienė
Ieškovas: uždarosios akcinės bendrovės „Finansų bitė“
Atsakovas: M. K.

Kategorijos

2.6.2.1Netesybos
2.6.10.5.1Sutartinė atsakomybė
3.3.1.18.1Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą

Civilinė byla Nr. e2A-163-555/2024Teisminio proceso Nr. 2-22-3-01711-2023-6Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.2.1; 2.6.10.5.1; 3.3.1.18.1 (S)

Kauno apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. balandžio 18 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bartninko, Egidijaus Tamašausko (teisėjų kolegijos pirmininkas, pranešėjas) ir Linos Žemaitienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Finansų bitė“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 28 d. sprendimo už akių civilinėje byloje Nr. e2-16804-1144/2023 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Finansų bitė“ ieškinį atsakovui M. K. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė UAB „Finansų bitė“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo M. K. 10 403,71 Eur negrąžintą paskolą, 653,31 Eur paskolos palūkanas, paskaičiuotas už laikotarpį nuo 2023 m. balandžio 15 d. iki 2023 m. liepos 27 d., 1 974,83 Eur administravimo mokestį, 88,90 Eur nuostolių atlyginimą (pagal paskolos sutartį negautas pajamas, kurias sudaro sutartyje įtvirtintos 17 procentų metinės palūkanos skaičiuojamos pagal sutartį (tinkamu jos vykdymo atveju) tą mėnesį turėjusio būti paskolos dalies likučio, kaip nurodyta paskolos įmokų grafike, už laikotarpį nuo 2023 m. liepos 28 d. iki 2023 m. rugpjūčio 15 d., 17 procentų nuostolių atlyginimą (pagal sutartį negautas pajamas) skaičiuojamas už laikotarpį nuo ieškinio pateikimo dienos iki visiško paskolos grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki paskolos sutarties termino pabaigos (2027 m. spalio 14 d.), nuo pagal sutartį (tinkamu jos vykdymo atveju) tą mėnesį turėjusio būti paskolos dalies likučio, neviršijant bendros 4 095,23 Eur sumos), 874,04 Eur sutarties sudarymo mokestį, 41,76 Eur delspinigių, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 408,00 Eur žyminis mokestis ir 605,00 Eur už teisines paslaugas.

2. Ieškovė nurodė, kad ji ir atsakovas 2021 m. spalio 12 d. sudarė paskolos (vartojimo kredito) sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią ieškovė joje nurodytu būdu ir tvarka įsipareigojo suteikti ir suteikė atsakovui 13 000 Eur paskolą (11 856 Eur paskolos suma ir 1 144 Eur paskolos sutarties sudarymo mokestis) 72 mėnesių laikotarpiui. Paskola atsakovui buvo suteikta elektroniniu būdu, naudojantis ieškovės administruojama internetine skolinimo platforma finbee.lt. Ieškovė, suteikdama atsakovui paskolą atsakovo 1 144 Eur sutarties sudarymo mokestį be atskiro pavedimo įskaitė į savo sąskaitą, 1 681,70 Eur atsakovo įsiskolinimą be atskiro pavedimo įskaitė į savo sąskaitą, o 10 174,30 Eur paskolos sumą / likutį ieškovė tiesiogiai pervedė atsakovui į asmeninę banko sąskaitą. Nepaisant paskolos lėšų gavimo ir įsipareigojimų šias lėšas grąžinti numatytu grafiku, atsakovas prisiimtų sutartinių įsipareigojimų nesilaikė. Atsakovas ne tik nustatytu grafiku į ieškovės nurodytą depozitinę sąskaitą negrąžino jam suteiktos paskolos, bet taip pat nesumokėjo priskaičiuotų palūkanų, sutarties administravimo mokesčio bei sutarties sudarymo mokesčio. Atsakovas taip pat neinformavo apie jokias aplinkybes, kurios galėtų būti pagrindu pakeisti jo skolinių įsipareigojimų vykdymo terminus ar atleisti jį nuo atsakomybės už sutartinių prievolių neįvykdymą. Atsakovui nesilaikant įsipareigojimo nustatytu grafiku grąžinti paskolą, ieškovas siuntė atsakovui raginimus sumokėti skolą, tačiau atsakovas į šiuos raginimus nereagavo ir skolos nesumokėjo. Ieškovė buvo priversta vienašališkai nutraukti paskolos sutartį su atsakovu. Ieškovei įteikus atsakovui pranešimą apie vienašališką paskolos sutarties nutraukimą, būtent ieškovė yra laikoma perėmusi visas reikalavimo teises į atsakovą dėl visų pagal paskolos sutartį jo nesumokėtų lėšų išieškojimo.

3. Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Kauno apylinkės teismas 2023 m. rugsėjo 28 d. sprendimu už akių ieškinį patenkino iš dalies: iš atsakovo ieškovės naudai priteisė 10 403,71 Eur negrąžintą kreditą, 653,31 Eur palūkanas, paskaičiuotas iki sutarties nutraukimo dienos, 261,87 Eur administravimo mokestį, 88,90 Eur nuostolių atlyginimą paskaičiuotą už laikotarpį nuo 2023 m. liepos 28 d. iki 2023 m. rugpjūčio 15 d., 17 procentų nuostolių atlyginimą skaičiuojamas už laikotarpį nuo ieškinio pateikimo dienos iki visiško paskolos grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki paskolos sutarties termino pabaigos (2027 m. spalio 14 d.), nuo pagal sutartį tą mėnesį turėjusio būti paskolos dalies likučio, neviršijant bendros 4 095,23 Eur sumos, 70,40 Eur sutarties sudarymo mokestį, 41,76 Eur delspinigius, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. rugpjūčio 17 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 872,39 Eur bylinėjimosi išlaidas; likusią ieškinio dalį atmetė; iš atsakovo valstybės naudai priteisė 6,64 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidas.

5. Teismas nustatė, kad iš ieškovės pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad šalys 2021 m. spalio 12 d. sudarė paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią atsakovui buvo suteiktas 13 000,00 Eur paskolą (11 856,00 Eur paskolos suma ir 1 144,00 Eur paskolos sutarties sudarymo mokestis) 72 mėnesių terminui. Atsakovas įsipareigojo grąžinti kreditą ir sumokėti sutartyje numatytus mokesčius iki 2027 m. spalio 14 d. Atsakovas sutartinių įsipareigojimų nevykdė, todėl sutartis nutraukta 2023 m. liepos 27 d.

6. Dėl negrąžintos paskolos, delspinigių ir palūkanų priteisimo. Teismas nurodė, kad atsakovas per sutartyje numatytą terminą negrąžino kredito, už negrąžintą kreditą ieškovė paskaičiavo sutartyje numatytas palūkanas, todėl laikė pagrįstais ieškovės reikalavimus dėl 10 403,71 Eur negrąžinto kredito, 41,76 Eur delspinigių, 653,31 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, paskaičiuotų iki sutarties nutraukimo dienos (2023 m. liepos 27 d.), ir šioje dalyje reikalavimus tenkino.

7. Dėl administravimo mokesčio ir sutarties sudarymo mokesčio. Teismas taip pat nurodė, kad ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 874,04 Eur sutarties sudarymo mokestį ir 1 974,83 Eur administravimo mokestį. Ieškovė nurodė, kad visą sutarties sudarymo mokestį, ji be atskiro pavedimo įskaitė į savo sąskaitą, o atsakovui (jo skolininkams, refinansavus atsakovo turimus įsiskolinimus) buvo pervesta 10 174,30 Eur suma. Sutarčių nuostatos patvirtina, kad paskolos sutarties šalys bei mokėtinas sutarties sudarymo mokestis atitinka Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo (toliau – VKĮ) 25³ straipsnio 6 dalies reguliavimo dalyką. Ieškovė vartojimo kredito santykiuose su atsakovu veikia kaip tarpusavio skolinimo platformos operatorė (VKĮ 2 straipsnio 14 dalis), o sutarties sudarymo mokestis yra ieškovės gaunamas atlyginimas. Tokios praktikos laikomasi ir kitų teismų priimtuose procesiniuose sprendimuose (pvz. Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A 2768 580/2022; Vilniaus apygardos teismo 2023 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-413-803/2023 ir kt.).

8. Teismas pažymėjo, kad sutarties sudarymo metu (2021 m. spalio 12 d.) galiojusi VKĮ 25³ straipsnio 6 dalies (galiojo nuo 2018 m. birželio 15 d. iki 2023 m. sausio 1 d.) norma tarpusavio skolinimo platformos operatoriaus atlygį tiesiogiai proporcingai susieja su vartojimo kredito gavėjo vykdant sutartį grąžinama įmokų suma ir nustato maksimalią atlygio ribą, kurią draudžiama viršyti, todėl ji vertintina kaip imperatyvioji. Ieškovės argumentai dėl įsipareigojimų paskolos davėjams negali pakeisti VKĮ 25³ straipsnio 6 dalies reguliavimo dėl tarpusavio skolinimo platformos operatoriui vartojimo kredito gavėjo mokamo atlygio. Ieškovę sieja teisiniai santykiai tiek su paskolos davėjais, tiek su kredito gavėjais, tačiau įsipareigojimai pagal paskolos sutartį, kurie yra šios bylos nagrinėjimo dalykas, apima ieškovės teisinius santykius tik su kredito gavėju – atsakovu. Dėl to teismas neturėjo pagrindo vertinti ieškovės ir paskolos davėjų įsipareigojimų. Nei VKĮ, nei kiti vartojimo kreditų teikimo veiklą reglamentuojantys teisės aktai nepateikia sąvokos „atlygis“ apibrėžimo ir nedetalizuoja, kokia tvarka šis atlygis turėtų būti sumokamas operatoriui. Minėtose VKĮ nuostatose taip pat nėra įvirtinta operatoriaus teisė reikalauti viso likusio sutarties sudarymo mokesčio po vartojimo kredito sutarties nutraukimo (Kauno apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-661-555/2023).

9. Teismas laikėsi pozicijos, kad administravimo mokestis yra tiesiogiai susijęs su sutartinių prievolių vykdymu ir šis mokestis gali būti skaičiuojamas tik iki sutarties nutraukimo. Kadangi sutartis yra nutraukta, reikalavimas priteisti sutarties administravimo mokestį, apskaičiuotą po sutarties nutraukimo, yra nepagrįstas, kadangi sutartį nutraukus, nebėra administravimo objekto. Iš byloje pateikto įmokų mokėjimo grafiko teismas nustatė, kad kiekvieną mėnesį į mokėtiną sumą yra įtrauktas 15,88 Eur dydžio sutarties sudarymo mokestis ir proporcingai mažėjantis sutarties administravimo mokestis. Teismų praktikoje pripažįstama, kad ieškovė įgijo teisę sutarties sudarymo mokestį ir sutarties administravimo mokestį skaičiuoti nuo sutarties sudarymo iki sutarties nutraukimo. Atsakovas netinkamai vykdė įsipareigojimus pagal vartojimo kredito sutartį, todėl ieškovei iš jo priteistas 70,40 Eur sutarties sudarymo mokestis (15,88 Eur x 4 + 15,88 Eur / 30 x 13) ir 261,87 Eur (60,05 Eur + 59,44 Eur + 58,82 Eur + 58,18 Eur + 57,54 Eur / 30 x 13) administravimo mokestis, paskaičiuoti iki sutarties nutraukimo dienos (2023 m. liepos 27 d.).

10. Dėl nuostolių (negautų pajamų) priteisimo. Teismas pažymėjo, kad atsakovui taikytina civilinė atsakomybė, iš jo priteisiant ieškovei nuostolius (negautas pajamas) (negautų pelno palūkanų forma), t. y. mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėja pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Teismas konstatavo, kad šiuo atveju yra teisinis pagrindas ieškovei priteisti 88,90 Eur nuostolių atlyginimą (pagal paskolos sutartį negautas pajamas, kurias sudaro sutartyje įtvirtintos 17 procentų metinės palūkanos skaičiuojamos pagal sutartį tą mėnesį turėjusio būti paskolos dalies likučio, kaip nurodyta paskolos įmokų grafike, už laikotarpį nuo 2023 m. liepos 28 d. iki 2023 m. rugpjūčio 15 d. ir 17 procentų nuostolių atlyginimą skaičiuojamas už laikotarpį nuo ieškinio pateikimo dienos iki visiško paskolos grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki paskolos sutarties termino pabaigos (2027 m. spalio 14 d.), nuo pagal sutartį (tinkamu jos vykdymo atveju) tą mėnesį turėjusio būti paskolos dalies likučio, neviršijant bendros 4 095,23 Eur sumos).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

11. Apeliaciniu skundu ieškovė UAB „Finansų bitė“ prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 28 d. sprendimo už akių dalį dėl administravimo mokesčio ir sutarties sudarymo mokesčio ir ieškinį tenkinti visiškai – priteisti 1 974,83 Eur administravimo mokestį už laikotarpį nuo 2023 m. balandžio 14 d. iki 2027 m. spalio 14 d., priteisti nesumokėtą 874,04 Eur sutarties sudarymo mokestį, priteisti iš atsakovo ieškovei 64 Eur žyminį mokestį, sumokėtą už apeliacinio skundo padavimą, priimti papildomus įrodymus dėl sutarties sudarymo mokesčio priteisimo reikalavimo. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

11.1. Dėl sutarties administravimo mokesčio priteisimo. Pagal su atsakovu sudarytą paskolos sutarties 2.4. punktą ir bendrųjų sąlygų 1.2. punktą, paskolos gavėjas mokės administravimo mokestį kas mėnesį už paskolos administravimą pagal paskolos sutartį iki paskolos termino pabaigos. Sutartą administravimo mokestį už visą likusį paskolos terminą iš karto paskolos gavėjas privalo sumokėti jei a) paskolos gavėjas vėluoja mokėti paskolos įmokas ir dėl to yra nutraukiama paskolos sutartis ir kreipiamasi į teismą dėl skolos priteisimo, b) paskola grąžinama anksčiau laiko, c) paskola refinansuojama.

11.2. Administravimo mokestis yra įskaičiuotas į pateikiamą bendrąją vartojimo kredito metinę normą (BVKMN), nagrinėjamu atveju tai sudaro 0,58 procentai nuo kiekvienos įmokos sumos. Administravimo mokestis yra viena bendra atsakovo mokama suma, kuri yra išdėstoma per visą paskolos sutarties laikotarpį. Sudarydamos paskolos sutartį, šalys aiškiai susitarė dėl taikytino administravimo mokesčio dydžio, įtvirtino jį sutarties sąlygose. Atsakovas žinojo mokėtiną administravimo mokesčio sumą, kurią turės sumokėti iki paskolos sutarties pabaigos. Administravimo mokestis yra atlygis, kurį ieškovė gauna už teikiamas tarpusavio skolinimo platformos administravimo paslaugas – ir šioje platformoje administruojamos tiek galiojančios, tiek nutrauktos sutartys.

11.3. Įvertinusi atsakovo galimybę skolintis bei suderinus individualias paskolos sutarties sąlygas, ieškovė pagrįstai tikėjosi, kad atsakovas paskolos sutartį vykdys tinkamai ir sumokės visą paskolos sutarties grafike nurodytą administravimo mokestį. Atsakovui nevykdant paskolos sutartyje numatytų įsipareigojimų, ieškovė nutraukė paskolos sutartį, todėl turi teisę reikalauti priteisti administravimo mokestį, kurį ieškovė pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei paskolos sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Šiuo atveju nėra pagrindo trumpinti administravimo mokesčio paskaičiavimo laikotarpio ir mažinti priteistino administravimo mokesčio sumą, todėl iš atsakovo priteistinas visas ieškinyje nurodytas administravimo mokestis, t. y. 1 974,83 Eur, skaičiuojant nuo 2023 m. balandžio 14 d. iki 2027 m. spalio 14 d.

11.4. Dėl sutarties sudarymo mokesčio priteisimo. Pagal su atsakovu sudarytą paskolos sutartį, sutarties sudarymo mokesčio paskirtis yra kompensuoti patirtus nuostolius dėl netinkamo sutarties vykdymo. Remiantis paskolos sutarties bendrųjų sąlygų 1.27 punktu, sutarties sudarymo mokestis – šios sutarties specialiosiose sąlygose nurodytas mokestis už sutarties sudarymą, vartotojo mokamas organizatoriui. Sutarties sudarymo mokesčio prigimtis ir paskirtis yra atlygis ieškovei už paskolos (vartojimo kredito gavėjo) pateiktos paraiškos nagrinėjimą, duomenų apie vartojimo kredito gavėją surinkimą iš valstybės registrų ir kitų duomenų bazių, jų įvertinimą, taip pat su sutartimi susijusių dokumentų parengimą.

11.5. Aplinkybė, kad sutarties sudarymo mokesčio suma buvo išskaidyta visam paskolos terminui, nesuponuoja išvados, kad sutarties sudarymo mokestis sietinas su paskolos administravimu. Tai yra mokestis, kuris yra apibrėžtas konkrečia suma. Taip pat jis sudaro paskolos davėjų (investuotojų) paskolintos sumos dalį. Ir paskolos suma (11 856,00 Eur), ir sutarties sudarymo mokestis (1 144,00 Eur) yra skolintojų investuojama suma. Skolintojai suinvestavo atsakovo sutarties sudarymo mokestį, kuris tiesiogiai buvo įskaitytas į ieškovės (organizatoriaus) sąskaitą, o atsakovas sutarties sudarymo mokestį bei paskolos sumą įsipareigojo grąžinti skolintojams, t. y. investuotojams, pagal paskolos sutarties įmokų grafiką kartu su einamosiomis įmokomis. Kadangi sutarties sudarymo mokestis yra investuotos sumos dalis, jį atsakovas įsipareigojo grąžinti investuotojams, o ne ieškovei, kaip nurodė pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime.

11.6. Ieškovė veikia ir kaip tarpusavio skolinimo platformos operatorė (VKĮ 2 straipsnio 14 dalis) ir yra įrašyta į Lietuvos banko tvarkomą viešą vartojimo kredito davėjų sąrašą (VKĮ 22 straipsnio 1 dalis), todėl veikia ir kaip vartojimo kredito davėja. Atsižvelgdama į teisinio reguliavimo reikalavimus bei remdamasi minėtomis aplinkybėmis, ieškovė pati investuoja į jos administruojamoje tarpusavio skolininimo platformoje skelbiamas paskolas, suteikdama ne mažiau nei 12 procentų bendros vartojimo kredito (paskolos) sumos visiems paskolos gavėjams.

11.7. Remiantis Lietuvos banko nuomone, pateikta vartojimo kredito teikimo gairėse, patvirtintose Lietuvos banko priežiūros tarnybos direktoriaus 2015 m. balandžio 27 d. sprendimu Nr. 241-69, nei VKĮ, nei kiti vartojimo kreditų teikimo veiklą reglamentuojantys teisės aktai nepateikia sąvokos „atlygis“ apibrėžimo ir nedetalizuoja, kokia tvarka šis atlygis turėtų būti sumokamas tarpusavio skolinimo platformos operatoriui. Tačiau, Lietuvos banko nuomone, nepriklausomai nuo to, kaip vadinamas paskolos davėjo ir (arba) vartojimo kredito gavėjo tarpusavio skolinimo platformos operatoriui mokamas atlygis, t. y. sėkmės mokesčiu, administravimo mokesčiu, mokesčiu už kredito reitingo suteikimą, duomenų bazių patikrinimą ar pan., bendru atveju, VKĮ 25³ straipsnio 6 dalies kontekste, 50 procentų atlygio gali būti skaičiuojama tik nuo paskolos davėjui vartojimo kredito gavėjo grąžintų įmokų.

11.8. VKĮ 25³ straipsnio 6 dalyje numatyti skaičiavimo reikalavimai tik daliai, t. y. ne mažiau kaip 50 procentų, tarpusavio skolinimo platformos operatoriaus atlygio, likusi 50 procentų atlygio dalis gali būti skaičiuojama operatoriaus pasirinkimu, įvertinus bendrai vartojimo kredito kainai taikomus reikalavimus. Atsižvelgiant į tai, kad VKĮ nenumato atskirų reikalavimų bendram operatoriaus atlygio dydžiui, jam taikomi VKĮ 21 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtinti bendrai vartojimo kredito kainai taikomi reikalavimai.

11.9. Sutarties sudarymo mokestis yra dalis ieškovei mokamo tarpusavio skolinimo platformos operatoriaus atlygio. Jo prigimtis ir paskirtis yra atlygis ieškovei už paraiškos nagrinėjimą, duomenų apie vartojimo kredito gavėją surinkimą iš valstybės registrų ir kitų duomenų bazių, jų įvertinimą, taip pat su sutartimi susijusių dokumentų parengimą. Šis mokestis sudaro dalį skolintojų paskolintos sumos. Likusią ieškovei, kaip tarpusavio skolinimo platformos operatorei, mokamo atlygio dalį sudaro administravimo mokestis, kuris išskaidytas visam paskolos terminui ir kurį paskolos gavėjai sutartimi įsipareigoja sumokėti ieškovei kas mėnesį už paskolos administravimą iki paskolos termino pabaigos.

11.10. Ieškovė, taikydama vartojimo kredito gavėjui mokesčius, vadovaudamasi VKĮ 2 straipsnio 3 dalies normomis, juos įskaičiuoja į bendrą vartojimo kredito kainą, kuriai taikomi VKĮ 21 straipsnio 2 dalyje nustatyti ribojimai, t. y. maksimalūs leistini dydžiai (metinė palūkanų norma ne didesnė kaip 75 procentų, o visų kitų išlaidų suma, apskaičiuota vienai naudojimosi suteiktu vartojimo kreditu dienai, neturėtų būti didesnė kaip 0,04 procentų bendros vartojimo kredito sumos). Nagrinėjamu atveju šalys sudarė paskolos sutartį, kurioje susitarė dėl visų atsakovui taikomų mokesčių (8,8 procentų sutarties sudarymo mokesčio bei 0,58 procentų administravimo mokesčio), kurie buvo įtraukti į bendrą vartojimo kredito kainą. Iš paskolos sutarties grafiko matyti, kad bendras sutarties sudarymo mokestis sudarė 1 144,00 Eur, bendras administravimo mokestis sudarė 3 078,23 Eur ir neviršijo bendrai vartojimo kredito kainai nustatyto ribojimo.

11.11. Ieškovė yra suteikusi atsakovui 1 950 Eur skolintojų paskolintos sumos, iš kurios 1 778,42 Eur buvo skirta vartojimo kredito daliai ir tai sudarė 15 procentų bendros vartojimo kredito sumos ir 171,58 Eur sutarties sudarymo mokesčiui finansuoti pagal su atsakovu sudarytą paskolos sutartį. Šiuo konkrečiu atveju į atsakovo sudarytą paskolos sutartį bendrovės įnašas sudarė VKĮ 25³ straipsnio 61 dalyje nustatytą 12 procentų reikalavimą ir atitiko interesų konfliktų vengimo politikos 4.2.5 papunkčio nuostatą. Ieškovė paskolos išmokėjimo metu išskaičiuodama sutarties sudarymo mokestį iš skolintojų paskolintos sumos, vadovavosi VKĮ 25³ straipsnio 61 dalimi, leidžiančia jai netaikyti paskolos sutarties atžvilgiu VKĮ 25³ straipsnio 6 dalies reikalavimo, todėl iš atsakovo priteistinas likęs nesumokėtas sutarties sudarymo mokestis, t. y. 874.04 Eur, kurį atsakovas įsipareigojo grąžinti skolintojams pagal paskolos sutartį.

12. Atsakovas atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka pagal apeliaciniame skunde nurodytas faktines ir teisines aplinkybes, kurių pagrindu prašoma panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, nenustatė absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų bei nenustatė aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

Dėl naujų įrodymų pateikimo

14. Kartu su apeliaciniu skundu ieškovė (apeliantė) UAB „Finansų bitė“ apeliacinės instancijos teismui pateikė papildomus įrodymus, t. y. duomenis apie ieškovės į paskolos suteikimą investuotas sumas, kuriuos prašo priimti kaip naujus įrodymus, kadangi jų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

15. CPK 314 straipsnyje suformuluotos taisyklės, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išskyrus atvejus, kai: 1) pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti įrodymus; 2) įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Spręsdamas, ar egzistuoja pagrindas priimti naujus įrodymus, teismas turi patikrinti ir įvertinti: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar prašomi priimti nauji įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019 33 punktą).

16. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovės pateiktas papildomas įrodymas yra susijęs su jos įrodinėjamomis aplinkybėmis ir buvo savalaikiai nepateiktas esant objektyvioms aplinkybėms, nes pirmosios instancijos teismas, atsakovei nepateikus atsiliepimo į ieškinį, priėmė sprendimą už akių per CPK 285 straipsnio 6 dalyje numatytą terminą apie tai nepranešus bylos šalims. Atsižvelgiant į tai, ieškovės pateiktas papildomas įrodymas yra priimamas (CPK 314 straipsnis).

Dėl apeliacinio skundo esmės

17. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka objektas – pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalies, kuria iš dalies atmestas ieškovės reikalavimas dėl administravimo mokesčio bei sutarties sudarymo mokesčio teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

18. Iš byloje esančių duomenų teisėjų kolegija nustatė, kad ieškovė UAB „Finansų bitė“ ir atsakovas M. K. 2021 m. spalio 12 d. sudarė paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią atsakovui buvo suteikta 13 000,00 Eur paskola (11 856,00 Eur paskolos suma ir 1 144,00 Eur paskolos sutarties sudarymo mokestis) 72 mėnesių terminui. Atsakovas įsipareigojo grąžinti kreditą ir sumokėti sutartyje numatytus mokesčius iki 2027 m. spalio 14 d. Atsakovas sutartinių įsipareigojimų nevykdė, todėl sutartis nutraukta 2023 m. liepos 27 d.

19. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, jog atsakovas per sutartyje numatytą terminą negrąžino kredito, už negrąžintą kreditą ieškovė paskaičiavo sutartyje numatytas palūkanas, sprendė, kad ieškovė įgijo teisę iš atsakovo reikalauti 10 403,71 Eur negrąžinto kredito, 41,76 Eur delspinigių ir 653,31 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, paskaičiuotų už laikotarpį nuo 2023 m. balandžio 15 d. iki 2023 m. liepos 27 d. (sutarties nutraukimo dienos). Be to, iš pateikto įmokų mokėjimo grafiko teismas padaręs išvadą, jog kiekvieną mėnesį į mokėtiną sumą yra įtrauktas 15,88 Eur dydžio sutarties sudarymo mokestis ir proporcingai mažėjantis sutarties administravimo mokestis, ieškovės reikalaujamą sutarties sudarymo ir administravimo mokestį skaičiavo iki sutarties nutraukimo dienos (2023 m. liepos 27 d. ).

20. Ieškovė UAB „Finansų bitė“ apeliaciniu skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria iš dalies tenkintas reikalavimas dėl administravimo ir sutarties sudarymo mokesčių priteisimo.

Dėl sutarties administravimo mokesčio

21. Vartojimo kredito sutarties nutraukimui yra taikomos bendrosios sutarties nutraukimą ir iš to kylančias pasekmes reglamentuojančios Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.221 straipsnio nuostatos, kuriose numatyta, kad sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo jos vykdymo (CK 6.221 straipsnio 1 dalis), sutarties nutraukimas nepanaikina teisės reikalauti atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl sutarties neįvykdymo (CK 6.221 straipsnio 2 dalis) ir sutarties nutraukimas neturi įtakos ginčų nagrinėjimo tvarką nustatančių sutarties sąlygų ir kitų sutarties sąlygų galiojimui, jeigu šios sąlygos pagal savo esmę lieka galioti ir po sutarties nutraukimo (CK 6.221 straipsnio 3 dalis). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad nutraukus sutartį, jos šalių daugiau nebesieja sutartiniai santykiai, sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo tuo metu esančių sutartinių prievolių vykdymo ir sutartinių prievolių vykdymo ateityje, sutartį pažeidusiai šaliai atsiranda sutartinė civilinė atsakomybė, kurios forma – nuostolių atlyginimas, taip pat netesybų (baudos, delspinigių) sumokėjimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-333-248/2018).

22. Sutarties bendrųjų sąlygų 1.2. punkte nustatyta, kad administravimo mokestis – specialiosiose sąlygose nurodytas mėnesinis administravimo mokestis (išskaidytas visam paskolos terminui), kurį paskolos gavėjas moka organizatoriui kas mėnesį už paskolos administravimą pagal paskolos sutartį iki paskolos termino pabaigos. Pagal sutarties bendrųjų sąlygų 8.11. punktą, palūkanos ir administravimo mokestis skaičiuojami iki sutarties termino pabaigos, kuriuos paskolos gavėjas privalo sumokėti. Jei a) paskolos gavėjas vėluoja mokėti paskolos įmokas ir dėl to yra nutraukiama paskolos sutartis ir kreipiamasi į teismą dėl skolos priteisimo, b) paskola grąžinama anksčiau laiko, c) paskola refinansuojama – tokiais atvejais paskolos gavėjas privalo sumokėti administravimo mokestį už visą likusį paskolos terminą iš karto. Taigi, administravimo mokestis yra viena bendra atsakovo mokama suma, kuri yra išdėstoma per visą sutarties laikotarpį. Šalys sutartyje sulygo dėl 0,58 procentų mėnesinio administravimo mokesčio, kuris yra tiesiogiai susijęs su sutartinių įsipareigojimų vykdymu, mokant kiekvieną mėnesį įmokas.

23. Sutiktina su ieškove, kad ji yra tarpusavio skolinimo platformos operatorė, todėl, veikdama kaip tarpininkė, vykdydama priežiūrą, paskirstydama gaunamas lėšas paskolų davėjams ir kt., turi teisę gauti pajamas, tačiau tokia teisė turi būti įgyvendinama vadovaujantis teisės aktų ir (ar) sutarties nuostatomis. Pažymėtina, kad sutartis yra nutraukta nuo 2023 m. liepos 27 d., t. y. nuo šio momento šalys nebevykdo sutartinių prievolių, o sutartį pažeidusiai šaliai (atsakovui) turi būti taikoma civilinė atsakomybė. Tai reiškia, kad ieškovė nebeturi pareigos administruoti kas mėnesį mokamų mokėjimų paskirstymo, juo labiau, kad po vartojimo sutarties nutraukimo mokėjimai laikantis nustatyto grafiko nebeturi būti vykdomi. Taigi, ieškovei, neturint pareigos vykdyti mokėjimų pagal vartojimo kredito sutartį administravimo, ji nebeturi pagrindo ir reikalauti apmokėjimo už juos.

24. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad kreditorius, vadovaudamasis bendrosiomis nuostolių atlyginimo taisyklėmis, gali reikalauti atlyginti nuostolius, kurių nepadengia įstatyme ar sutartyje nustatytos kompensuojamosios palūkanos, taip pat ir reikšti reikalavimą atlyginti negautas pajamas, kurias kreditorius pagrįstai galėjo tikėtis gauti sutarčiai esant tinkamai vykdomai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020). Taigi, bendrąja prasme, nutraukus sutartį, atsakovas yra atleidžiama nuo administravimo mokesčio mokėjimo, kadangi šis mokestis yra tiesiogiai susijęs su sutartinių įsipareigojimų vykdymu ir nėra skirtas kompensuoti kredito davėjo nuostolius dėl netinkamo sutarties vykdymo.

25. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos ir tai spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimą civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2006 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-585/2006).

26. Teisėjų kolegija pažymi, kad, sudarius vartojimo kredito sutartį, be tinkamo jos vykdymo kas mėnesį mokamomis įmokomis, taip pat yra galimas ir vartojimo kredito grąžinimas anksčiau sutarto termino. VKĮ 17 straipsnio 1 dalyje reglamentuojama, kad vartojimo kredito gavėjas turi teisę bet kuriuo metu įvykdyti visus arba dalį savo įsipareigojimų pagal vartojimo kredito sutartį. Tai padaręs, jis turi teisę į bendros vartojimo kredito kainos sumažinimą, kurį sudaro likusio vartojimo kredito sutarties trukmės laikotarpio, skaičiuojamo nuo vartojimo kredito ar jo dalies grąžinimo dienos, palūkanos ir išlaidos. Taigi, vien tai, kad sutartyje yra numatytas konkretus mokėtino administravimo mokesčio dydis, nereiškia garantijos, jog ieškovė tinkamu vartojimo kredito sutarties vykdymo atveju tikrai būtų jį gavusi. Atsižvelgiant į tai, administravimo mokestis nėra laikomas negautomis ieškovės pajamomis.

27. Nors apeliaciniame skunde teigiama, kad ieškovė veikia kaip tarpusavio skolinimo platformos operatorius ir atstovauja skolintojus visuose paskolos administravimo etapuose, tačiau nepateikiama jokių įrodymų apie tai, kokių ir kiek konkrečių išlaidų buvo patirta administruojant nutraukus su atsakovu sudarytą sutartį.

28. Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendimu už akių priteisė iš atsakovo 261,87 Eur administravimo mokestį, paskaičiuotą iki sutarties nutraukimo.

Dėl sutarties sudarymo mokesčio

29. Pagal sutarties bendrųjų sąlygų 1.14 punktą, organizatorius – UAB „Finansų bitė“, įrašyta į Lietuvos banko tvarkomą viešąjį tarpusavio skolinimo platformų operatorių sąrašą. Portalas – organizatoriaus prižiūrima ir administruojama tarpusavio skolinimo sistema, veikianti adresu www.finbee.lt, kurios pagalba vartotojai, tinkamai užpildę paraiškas ir gavę patvirtinimą iš organizatoriaus, dalyvaudami aukcionuose gali skolintis iš kitų vartotojų arba investuoti į kitų vartotojų paskolas. Organizatorius administruoja portalo veiklą (Sutarties bendrųjų sąlygų 1.20 punktas).

30. Sutarties bendrųjų sąlygų 1.27 punkte ir www.finbee.lt portalo naudojimosi sutarties 2.24 punkte sutarties sudarymo mokestis nurodomas kaip mokestis, kuris paskolos gavėjo (atsakovo) mokamas organizatoriui, t. y. ieškovei, apimantis ir kreditingumo vertinimo mokestį. Šioje nuostatoje taip pat numatyta, kad sutarties sudarymo mokestis apskaičiuojamas procentais nuo skolintojų paskolintos sumos ir nurodomas specialiosiose sąlygose, ir yra atskaitomas paskolos išmokėjimo metu. Specialiųjų sąlygų 2.3 punkte numatyta, kad paskolos gavėjas (atsakovas) sutarties sudarymo mokestį (kartu su administravimo mokesčiu, vėlavimo palūkanomis ir delspinigiais) įsipareigoja mokėti taip, kaip yra nurodyta jam skirtuose mokėjimo pranešimuose, bendrosiose sąlygose ir specialiosiose sąlygose.

31. Ieškovė pažymėjo, kad pagal su atsakovu sudarytą sutartį, sutarties sudarymo mokesčio paskirtis yra kompensuoti patirtus nuostolius dėl netinkamo sutarties vykdymo. Taigi, ieškovė iš esmės apibrėžia sutarties sudarymo mokestį pagal jo paskirtį – patirtų nuostolių dėl netinkamo sutarties vykdymo kompensavimas, jai už paskolos (vartojimo kredito) gavėjo pateiktos paraiškos nagrinėjimą, duomenų apie vartojimo kredito gavėją surinkimą iš valstybės registrų ir kitų duomenų bazių, jų įvertinimą, taip pat su sutartimi susijusių dokumentų parengimą atlyginimas.

32. Pagal sutarties bendrųjų sąlygų 4.7 punktą, iš paskolos gavėjo nuskaitomos sumos paskirstomos tokia tvarka: 1) administravimo mokestis; 2) kiti organizatoriaus mokesčiai; 3) palūkanos; 4) sutarties sudarymo mokesčio grąžinimas investuotojams; 5) grąžinama paskolos sumos dalis (pirmiausiai ta jos daliai, kuri turėjo būti grąžinama anksčiau). Sutarties specialiosiose sąlygose nurodyta, kad sutarties sudarymo mokestis (skaičiuojamas nuo skolintojų paskolintos sumos) sudaro 8,8 procentus. Pagal įmokų mokėjimo grafiką atsakovas įsipareigojo mokėti kas mėnesį 15,88 Eur dydžio sutarties sudarymo mokestį, iš viso už laikotarpį nuo sutarties sudarymo iki sutarties pabaigos 1 144,00 Eur. Ieškovė yra pateikusi duomenis, kad atsakovui tiesiogiai pervesta 10 174,30 Eur.

33. Kaip nurodoma teismų praktikoje, vartojimo kredito sutarties nutraukimas prieš terminą atleidžia abi sutarties šalis nuo tuo metu esančių sutartinių prievolių vykdymo ir sutartinių prievolių vykdymo ateityje. Kreditorius, vadovaudamasis bendrosiomis nuostolių atlyginimo taisyklėmis, gali reikalauti atlyginti nuostolius, kurių nepadengia įstatyme ar sutartyje nustatytos kompensuojamosios palūkanos, taip pat ir reikalavimą atlyginti negautas pajamas, kurias kreditorius pagrįstai galėjo tikėtis gauti, sutarčiai esant vykdomai tinkamai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3-7-75-823/2020). Apeliacinės instancijos teismų praktikoje ne kartą išaiškinta, kad mokestis, susijęs su sutartinių įsipareigojimų prisiėmimu ir vykdymu, nėra skirtas kredito davėjo nuostoliams dėl netinkamo sutarties vykdymo kompensuoti ir gali būti skaičiuojamas tik už laikotarpį iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo (Kauno apygardos teismo 2022 m. kovo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-504-921/2022; Vilniaus apygardos teismo 2022 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-2338-880/2022; kt.).

34. Ieškovė nurodo, kad sutarties sudarymo mokestis yra dalis jai, kaip tarpusavio skolinimo platformos operatoriui, mokamo atlygio. Pažymi, kad ji pati yra suteikusi 1 950 Eur skolintojų paskolintos sumos, iš kurios 1 778,42 Eur buvo skirta vartojimo kredito daliai, ir tai sudarė 15 procentų bendros vartojimo kredito sumos sutarties sudarymo mokesčiui finansuoti. Šis įnašas sudarė VKĮ 25³ straipsnio 6¹ dalyje nustatytą 12 procentų reikalavimą. Taigi, nurodytais argumentais dėl ieškovės investuotos sumos ieškovė iš esmės grindžia pagrindą taikyti VKĮ 25³ straipsnio 6¹ dalyje numatytą išimtį.

35. Kadangi ieškovė yra tarpusavio skolinimo platformos operatorė, todėl jos veiklai taikomi VKĮ 25³ straipsnio reikalavimai. Sutarties sudarymo metu (2021 m. spalio 12 d.) galiojusios redakcijos (redakcija, galiojanti nuo 2020 m. gruodžio 23 d.) VKĮ 25³ straipsnio 6 dalyje numatyta, kad ne mažiau kaip 50 procentų tarpusavio skolinimo platformos operatoriui paskolos davėjo ir (arba) vartojimo kredito gavėjo mokamo atlygio turi būti skaičiuojama proporcingai nuo paskolos davėjui vartojimo kredito gavėjo grąžintų įmokų. Ši norma tarpusavio skolinimo platformos operatoriaus atlygį tiesiogiai proporcingai susieja su vartojimo kredito gavėjo vykdant sutartį grąžinama įmokų suma ir nustato maksimalią atlygio ribą, kurią draudžiama viršyti, todėl ji vertintina kaip imperatyvioji.

36. VKĮ 25³ straipsnio 6¹ dalyje numatyta, kad šio straipsnio 6 dalyje nustatyti reikalavimai netaikomi tuo atveju, kai tarpusavio skolinimo platformos operatorius kiekvienam vartojimo kredito gavėjui suteikia ne mažiau kaip 12 procentų bendros vartojimo kredito sumos ir užtikrina, kad visu vartojimo kredito sutarties galiojimo laikotarpiu tarpusavio skolinimo platformos operatoriaus pagal konkrečią vartojimo kredito sutartį vartojimo kredito gavėjui suteikta bendros vartojimo kredito sumos dalis sudarytų ne mažiau kaip 12 procentų negrąžintos bendros vartojimo kredito sumos.

37. Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje nėra duomenų, jog ieškovė suteikia ne mažiau kaip 12 procentų bendros vartojimo kredito sumos visiems kredito gavėjams. Pastebima, kad bendrosiose ir specialiosiose sąlygose, taip pat naudojimosi taisyklėse nurodoma, kad sutarties sudarymo mokestis yra skolintojų paskolinta suma (bendrųjų sąlygų 1.27 punktas, specialiųjų sąlygų nuostatos dėl suteikiamos paskolos dydžio ir naudojimosi sutarties 2.24 punktas), tačiau ieškovė neišskiriama kaip viena iš skolintojų kiekvieno paskolos (vartojimo kredito) suteikimo atveju. Byloje nesant duomenų apie tai, kad ieškovė tikrai kiekvienam paskolos (vartojimo kredito) gavėjui suteikia ne mažiau kaip 12 procentų bendros vartojimo kredito sumos, nėra pagrindo vadovautis VKĮ 25³ straipsnio 6¹ dalyje numatyta išlyga.

38. Nustačius, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo vadovautis VKĮ 25³ straipsnio 6¹ dalimi, spręsdama dėl ieškovei, kaip tarpusavio skolinimo platformos operatoriui, priklausančio atlygio dydžio, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pagal VKĮ 25³ straipsnio 6 dalį jis yra skaičiuojamas proporcingai nuo paskolos davėjui vartojimo kredito gavėjo grąžintų įmokų. VKĮ nuostatose nėra įvirtinta operatoriaus teisė reikalauti viso likusio sutarties sudarymo mokesčio po vartojimo kredito sutarties nutraukimo. Šiuo atveju sutarčiai esant nutrauktai nuo 2023 m. liepos 27 d., šalių sutartas įmokų mokėjimo grafikas nebeteko galios ir atsakovas nebeturėjo pareigos jo laikytis bei mokėti pagal jį įmokas. Atsižvelgiant į tai, kad atlygis tarpusavio skolinimo platformos operatoriui skaičiuojamas nuo realiai pagal vartojimo kredito sutartį paskolos gavėjo grąžintų įmokų, tuo tarpu vartojimo kredito sutarčiai esant nutrauktai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog sutarties sudarymo mokestis ieškovei yra priteisiamas tik už laikotarpį iki sutarties nutraukimo.

39. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad šioje byloje yra sprendžiamas klausimas dėl tarpusavio skolinimo platformos operatoriui vartojimo kredito gavėjo mokamo atlygio. Ieškovės argumentai dėl įsipareigojimų paskolos davėjams negali pakeisti VKĮ 25³ straipsnio 6 dalies reguliavimo dėl tarpusavio skolinimo platformos operatoriui vartojimo kredito gavėjo mokamo atlygio. Ieškovę sieja teisiniai santykiai tiek su paskolos davėjais, tiek su kredito gavėjais, tačiau įsipareigojimai pagal paskolos sutartį, kurie yra šios bylos nagrinėjimo dalykas, apima ieškovės teisinius santykius tik su kredito gavėju (atsakovu). Taigi, šiuo atveju nėra pagrindo vertinti ieškovės ir paskolos davėjų įsipareigojimų.

40. Taigi, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo tenkinti apeliacinio skundo reikalavimo dėl sutarties sudarymo mokesčio priteisimo nuo sutarties nutraukimo dienos iki sutarties termino pabaigos.

Dėl procesinės bylos baigties

41. Apibendrinant tai, kas nurodyta, teisėjų kolegija konstatuota, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė ir įvertino bylai reikšmingas faktines aplinkybes, tinkamai ginčo atveju aiškino bei taikė teisės normas, reglamentuojančias vartotojo atsakomybę kredito teisiniuose santykiuose, ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą. Ieškovės UAB „Finansų bitė“ apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo keisti skundžiamą teismo sprendimą, todėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 28 d. sprendimas už akių paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

42. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovės apeliacinio skundo netenkinus, jai jos patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos, tuo tarpu atsakovas turėtų bylinėjimosi išlaidų ir jas pagrindžiančių įrodymų nepateikė, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų atlyginimo nesprendžia ir plačiau nepasisako.

43. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) teisme išlaidos sudaro mažiau nei 8,00 Eur, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, CPK 92 straipsnio ir CPK 96 straipsnio 2 ir 6 dalių nuostatomis, šios išlaidos valstybės naudai nepriteisiamos.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 28 d. sprendimą už akių palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Marius BartninkasEgidijus TamašauskasLina Žemaitienė