Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Valantienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos S. S. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. sausio 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2VP-1018-1051/2022 pagal pareiškėjos S. S. pareiškimą suinteresuotiems asmenims antstolei E. R., antstoliui A. B., antstoliui A. L., antstolei V. Š., antstolei D. P., Daugiabučio namo savininkų bendrijai Tilžės g. (duomenys neskelbtini), viešajai įstaigai Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centrui, R. B., uždarajai akcinei bendrovei „Šiaulių vandenys“, uždarajai akcinei bendrovei „Šiaulių energija“, uždarajai akcinei bendrovei „Ignitis“, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriui dėl nenukreipimo išieškojimo į paskutinį gyvenamąjį būstą, išvadą byloje teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės ir teisiniai argumentai

Atskirasis skundas netenkintinas

14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

15. Pagal CPK 336 straipsnio 1 dalį atskirasis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus tuos atvejus, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad CPK 336 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, jog įstatymu nustatyta teismo diskrecija tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios galėtų būti vertinamos kaip suteikiančios pagrindą spręsti, jog bylą yra būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esantys duomenys, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes, tam, kad būtų galima įvertinti šio teismo procesinio sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą bei padaryti išvadą, ar byla buvo išspręsta teisingai, yra pakankami. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėtina rašytinio proceso tvarka (CPK 336 straipsnio 1 dalis).

Dėl naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme

16. CPK 314 straipsnyje reglamentuojamas naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme pateikimas. Pagal bendrąją taisyklę teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui draudžiama. Tačiau šis draudimas neabsoliutus. Nauji įrodymai gali būti pateikiami: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. CPK 306 straipsnio 3 dalyje reglamentuojama naujų įrodymų pateikimo tvarka – jie turi būti pateikiami kartu su apeliaciniu skundu, nurodant motyvus, kodėl įrodymai nebuvo pateikti anksčiau. Įrodymų rinkimas ir pateikimas vėlesniame procese netoleruotinas, jei yra žinoma apie įrodymų egzistavimą, jų neabejotiną svarbą bylos aplinkybėms nustatyti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-110-313/2016).

18. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kad byloje sprendžiamas klausimas dėl galimybės apsaugoti pareiškėją ir kartu su ja gyvenančią mažametę dukrą nuo paskutinio gyvenamojo būsto praradimo bei tai, kad viešasis interesas lemia galimybės nukreipti išieškojimą į paskutinį gyvenamąjį būstą ribojimą, nors pripažįsta, kad apeliantė turėjo galimybę šiuos apeliacinės instancijos teismui pateiktus dokumentus, pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, bei įvertinęs tai, kad byloje dalyvaujantys asmenys turėjo galimybę susipažinti su gautais dokumentais, sprendžia jog yra pagrindas priimti naujus dokumentus ir vertinti kartu su kitais byloje esančiais įrodymais.

20. Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgęs, kad suinteresuoto asmens pateikti rašytiniai įrodymai buvo priimti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teismui, kad suinteresuotas asmuo galėjo pirmosios instancijos teismui pateiktoje pažymoje išsamiai paaiškinti iš ko susideda skola, sprendžia, jog kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikti įrodymai prie bylos nepridėtini.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

21. Iš byloje esančio antstolio A. B. 2021 m. rugsėjo 21 d. rašto dėl informacijos suteikimo nustatyta, kad apeliantės S. S. atžvilgiu antstolio A. B. kontoroje vykdoma:1) vykdomoji byla Nr. 0041/17/00955, užvesta pagal Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. kovo 31 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-1645-650, dėl 167,34 Eur skolos išieškojimo išieškotojos AB „Šiaulių energija“ naudai; 2) vykdomoji byla Nr. 0041/18/001349, užvesta pagal Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. kovo 22 d. išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. 2-1113-772, dėl 139,47 Eur skolos išieškojimo išieškotojos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos naudai; 3) vykdomoji byla Nr. 0041/18/01960, užvesta pagal Šiaulių apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 22 d. išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. 2-7202-6772, dėl 239,12 Eur skolos išieškojimo išieškotojos AB „Šiaulių energija“ naudai; 4) vykdomoji byla Nr. 0041/20/00157, užvesta pagal Šiaulių apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 10 d. išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. 2-13813-1042, dėl 209,43 Eur skolos išieškojimo išieškotojos AB „Šiaulių energija“ naudai; 5) vykdomoji byla Nr. 0041/20/00279, užvesta pagal Šiaulių apylinkės teismo 2019 m. spalio 29 d. išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. eL2-14186-1051/2019, dėl 127,12 Eur skolos išieškojimo išieškotojos UAB „Ignitis“ naudai; 6) vykdomoji byla Nr. 0041/20/00324, užvesta pagal Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) Šiaulių skyriaus 2020 m. sausio 23 d. išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. VRE_SP2-2842, dėl 116,40 Eur skolos išieškojimo išieškotojo VSDFV Šiaulių skyriaus naudai; 7) vykdomoji byla Nr. 0041/20/01600, užvesta pagal Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. liepos 30 d. išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. eL2-9217-1051/2020, dėl 102,74 Eur skolos išieškojimo išieškotojos UAB „Ignitis“ naudai. 2021 m. rugsėjo 21 d. visose vykdomosiose bylose, vykdomose antstolio A. B. kontoroje S. S. atžvilgiu skolos likutis yra 1 053,62 Eur ir antstolio vykdymo išlaidos 432,46 Eur.

22. Iš 2021 m. liepos 14 d. turto arešto akto nr. S-21-69-19044 ir 2021 m. spalio 12 d. antstolės E. R. rašto nustatyta, kad apeliantės S. S. atžvilgiu antstolės E. R. kontoroje vykdoma: 1) vykdomoji byla Nr. 0069/15/02827, užvesta pagal Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 4 d. vykdomąjį dokumentą Nr. L2-10303-1003/2015 dėl 232,77 Eur skolos išieškojimo išieškotojos DNSB Tilžės g. (duomenys neskelbtini) naudai; 2) vykdomoji byla Nr. 0069/16/04002, užvesta pagal Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 18 d. vykdomąjį dokumentą Nr. L2-11515-1051/2016 dėl 242,05 Eur skolos išieškojimo išieškotojos DNSB Tilžės g. (duomenys neskelbtini) naudai; 3) vykdomoji byla Nr. 0069/18/01486, užvesta pagal Šiaulių apylinkės teismo 2018 m. liepos 13 d. vykdomąjį dokumentą Nr. L2-10343-291/2018 dėl 1 115,32 Eur skolos išieškojimo išieškotojos DNSB Tilžės g. (duomenys neskelbtini) naudai. Visose vykdomosiose bylose, vykdomose antstolės E. R. kontoroje S. S. atžvilgiu, skola ir vykdymo išlaidos sudaro 1358,45 Eur.

23. Iš antstolės D. P. 2021 m. rugsėjo 22 d. raginimo įvykdyti sprendimą nustatyta, kad apeliantės S. S. atžvilgiu antstolės D. P. kontoroje vykdomas išieškojimas vykdomojoje byloje Nr. 0066/21/0122, užvestoje pagal Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2021 m. rugsėjo 8 d. vykdomąjį dokumentą Nr. e1-8494-394/2020 dėl 171,98 Eur skolos išieškojimo išieškotojos VšĮ „Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras“ naudai, antstolio vykdymo išlaidos sudaro 30,66 Eur.

24. Iš antstolės V. Š. 2021 m. spalio 6 d. patvarkymo dėl informacijos pateikimo nustatyta, kad apeliantės S. S. atžvilgiu antstolės V. Š. kontoroje vykdomojoje byloje 0071/20/00358, užvestoje pagal Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. sausio 24 d. vykdomąjį dokumentą Nr. 1-1770-900/2019, vykdomas išieškojimas išieškotojos R. B. naudai dėl 5968,00 Eur skolos, ir 767,45 Eur antstolio vykdymo išlaidų.

25. Iš 2020 m. kovo 3 d. gimimo įrašo matyti, kad apeliantei (duomenys neskelbtini) gimė dukra U. S.. Duomenų apie vaiko tėvą nėra. Iš neįgaliojo pažymėjimo ir specialiųjų poreikių nustatymo pažymos matyti, kad apeliantės dukrai U. S. nustatytas antrojo lygio specialusis nuolatinės priežiūros poreikis nuo 2021 m. sausio 12 d. iki 2023 m. sausio 11 d.

26. Iš byloje esančio VSDFV Šiaulių skyriaus 2021 m. sausio 26 d. sprendimo nustatyta, kad pareiškėjos dukrai U. S. skirta 143,00 Eur šalpos neįgalumo pensiją nuo 2021 m. sausio 12 d. iki 2023 m. sausio 31 d. Iš VSDFV Utenos skyriaus sprendimo dėl teisės į nedarbo socialinio draudimo išmoką išrašo ir VSDFV Panevėžio skyriaus 2021 m. gruodžio 31 d. pažymos apie asmeniui išmokėtas išmokas nustatyta, kad S. S. nuo 2021 m. birželio 19 d. iki 2022 m. kovo 1 d. gauna vidutiniškai 181,15 Eur nedarbo socialinio draudimo išmoką.

27. Iš 2021 m. gruodžio 29 d. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo nustatyta, kad apeliantei nuo 2014 m. birželio 30 d. nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini). Iš pažymos apie deklaruotą gyvenamąją vietą, pažymos apie šeimos sudėtį nustatyta, kad S. S. kartu su savo dukra U. S. gyvena bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Kaip matyti iš valstybės įmonės Registrų centro 2021 m. gruodžio 29 d. pažymos, 2021 m. gruodžio 29 d. išrašo apie asmens turimas ir valdomas kelių transporto priemones, apeliantė kito nekilnojamojo turto, registruoto kilnojamojo turto, vertybinių popierių ar kito turto į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą, neturi.

28. Iš antstolės E. R. 2021 m. liepos 14 d. turto arešto akto Nr. S-21-69-19044 nustatyta, kad areštuotas apeliantei priklausantis 18 kv. m butas, esantis (duomenys neskelbtini), apribojant disponavimo teisę šiuo turtu. Iš 2021 m. rugsėjo 24 d. elektroninio laiško turinio matyti, jog antstolė, priėmusi aukščiau nurodyta turto arešto aktą, pareiškėją informavo, jog po 20 dienų antstolė E. R. skelbs skolininkės areštuoto turto varžytines (po 2021 m. spalio 14 d.).

Dėl teisės teikti į bylą įrodymus

29. Apeliantė atskirajame skunde nurodė, kad apeliantei nebuvo suteikta teisinė pagalba, dėl to ji laiku nepateikė pirmosios instancijos teismui duomenų apie turimas galimybes mokėti įsiskolinimus už komunalinių įmonių paslaugas.

30. CPK 153 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad šio Kodekso numatytais atvejais galimas rašytinis procesas. Šiuo atveju į teismo posėdį dalyvaujantys byloje asmenys nekviečiami ir jame nedalyvauja. Apie rašytinį procesą dalyvaujantiems byloje asmenims pranešama šio Kodekso 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka. CPK 133 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kai byla nagrinėjama iš esmės rašytinio proceso tvarka, apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį skelbiama specialiame interneto tinklalapyje ne vėliau kaip prieš septynias dienas iki teismo posėdžio dienos, išskyrus šio Kodekso numatytus atvejus, kai dalyvaujantiems byloje asmenims pranešama kita tvarka.

31. Apeliacinės instancijos teismas iš byloje esančių duomenų nustatė, kad pirmosios instancijos teismas apie bylos nagrinėjimą rašytinio proceso tvarka 2022 m. sausio 13 d pranešė viešo paskelbimo būdu, 2021 m. gruodžio 29 d. paskelbiant specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt. Taip pat iš 2021 m. gruodžio 29 d. lydraščio matyti, kad pirmosios instancijos teismas apie bylos nagrinėjimą rašytinio proceso tvarka 2022 m. sausio 13 d., išsiunčiant 2021 m. gruodžio 29 d. nutartį, pranešė pareiškėjos S. S. atstovei D. S., kuri pareiškėją atstovavo pirmą kartą bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.

32. Iš byloje esančio Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus 2021 m. liepos 29 d. sprendimo dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo matyti, kad sprendimas, kuriuo pareiškėjai S. S. buvo paskirtas advokatas V. S., kurio 2021 m. liepos 29 d. pavedimu pavesti teikti antrinę teisinę pagalbą pareiškėjai advokato padėjai D. S., galiojo iki bylos išnagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pabaigos. Byloje nėra duomenų, kad apeliacinės instancijos teismui grąžinus bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui, advokato padėjėja D. S. būtų turėjusi įgaliojimus atstovauti pareiškėją. Atsižvelgiant į tai, kad apie bylos nagrinėjimą rašytinio proceso tvarka 2022 m. sausio 13 d. buvo pranešta CPK 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, paskelbiant specialiame interneto tinklalapyje, bei tai, kad apeliacinės instancijos teismas grąžino bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui, apeliantei buvo žinoma apie vykstantį procesą. Todėl apeliantė būdama suinteresuota ir pati turėjo domėtis vykstančiu procesu, teikti prašymus, papildomus duomenis ir pan. Apeliantė atskirajame skunde nenurodė, jog jai buvo nežinoma apie bylos nagrinėjimą pirmosios instancijos teisme, taip pat nėra duomenų, kad apeliantė būtų prašiusi atidėti bylos nagrinėjimą, todėl daroma išvada, kad apeliantei buvo tinkamai pranešta apie bylos nagrinėjimą.

33. Kaip minėta nagrinėjamu atveju pareiškėja inicijavo bylą ir jai buvo žinoma, kad Šiaulių apygardos teismas 2021 m. gruodžio 22 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo priimtą nutartį panaikino ir bylą perdavė nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, todėl apeliantė turėjo galimybę pasinaudoti tinkamu jos atstovavimu bylą pakartotinai nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Pirmosios instancijos teismas bylą nagrinėjo pagal pradinį pareiškėjos pareiškimą, apeliantė neprašė atidėti bylos nagrinėjimo, nenurodė, kad jai reikia papildomo laiko, kad pateikti reikiamus papildomus įrodymus, ar kita, todėl apeliantei pateikus atskirąjį skundą ir apeliacinės instancijos teismui priėmus naujus apeliantės pateiktus įrodymus, iš esmės apeliantei sudaryta galimybė teikti įrodymus ir jais pagrįsti savo argumentus išdėstytus apeliaciniame skunde bei paneigti pirmosios instancijos teismo padarytas išvadas.

Dėl išieškojimo nukreipimo į asmens vienintelį gyvenamąjį būstą sąlygų

34. Apribojimus, taikomus išieškant iš asmens turto, nustato CPK 663 straipsnis. Pagal šio straipsnio 1 dalį pinigų išieškojimas negali būti nukreipiamas į skolininko turtą, jeigu skolininkas pateikia antstoliui įrodymus, kad išieškotiną sumą ir vykdymo išlaidas galima išieškoti per šešis mėnesius, o išieškant iš skolininkui priklausančio paskutinio būsto, kuriame jis gyvena, – per aštuoniolika mėnesių, darant šio CPK 736 straipsnyje nurodyto dydžio išskaitas iš skolininko darbo užmokesčio, pensijos, stipendijos ar kitų pajamų. Šiuo atveju antstolis gali realizuoti skolininko turtą, jei paaiškėja, kad darant išskaitas iš skolininko darbo užmokesčio, pensijos, stipendijos ar kitų pajamų išieškotina suma ir vykdymo išlaidos per šioje dalyje nustatytą terminą nebus išieškotos. Taip pat 663 straipsnio 3 dalyje numatytas papildomas apribojimas iš skolininko gyvenamojo būsto, kuriame jis gyvena, toks išieškojimas galimas tik tuo atveju, kai išieškotina suma ir vykdymo išlaidos viršija keturis tūkstančius eurų. CPK 663 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta dar viena lengvata skolininkui: teismas skolininko ar jo šeimos narių prašymu po to, kai skolininkui priklausantis paskutinis būstas, kuriame jis gyvena, išieškant sumas, nesumokėtas už sunaudotus energijos išteklius, komunalines ir kitokias paslaugas, yra areštuotas, gali nustatyti, kad iš šio būsto nebūtų išieškoma. Tai teismas gali nustatyti atsižvelgdamas į vaikų, neįgaliųjų ir socialiai remtinų asmenų materialinę padėtį, interesus ir būtinumą gyventi šiame būste.

35. Ši teisės norma vertintina kaip socialinį tikslą turinti nepilnamečių vaikų, invalidų (neįgaliųjų) ir socialiai remtinų asmenų procesinė garantija – pagal galimybes apsaugoti juos nuo paskutinio gyvenamojo būsto praradimo. Esant jos taikymo sąlygoms, viešasis interesas lemia išieškotojo dispozityvumo ir galimybės nukreipti išieškojimą į paskutinį gyvenamąjį būstą ribojimą, prioritetą suteikiant socialiniam aspektui. Šioje normoje, atsižvelgiant į atsiradusios skolos prigimtį, nustatyta išimtis, kada galima riboti išieškojimą iš paskutinio fizinio asmens būsto.

36. Kasacinis teismas, aiškindamas CPK 663 straipsnio 4 dalį yra konstatavęs, kad CPK 663 straipsnio 4 dalies nuostatos taikytinos esant tokioms sąlygoms: 1) skolininko skola atsirado dėl nesumokėtų mokesčių už sunaudotus energijos išteklius, komunalines ir kitokias paslaugas; 2) dėl to skolininkui pritaikyta priverstinio išieškojimo priemonė – paskutinio buto, gyvenamojo namo ar jo dalies, būtino skolininkui ir jo šeimos nariams gyventi, areštas; 3) skolininkas ar jo šeimos nariai yra invalidai, socialiai remtini asmenys arba turi nepilnamečių vaikų; 4) skolininkas ar jo šeimos nariai yra padavę apylinkės teismui prašymą nenukreipti išieškojimo į butą, gyvenamąjį namą ar jo dalį, būtinus šiems asmenims gyventi; 5) skola nepadengta dėl skolininko sunkios materialinės padėties. CPK 663 straipsnio 4 dalies nuostatos vertintinos kaip viena iš nepilnamečių vaikų, invalidų ir socialiai remtinų asmenų procesinių garantijų – pagal galimybes apsaugoti juos nuo paskutinio gyvenamojo būsto praradimo. Ši procesinė garantija taikytina, jeigu skolininkas skolos nepadengia dėl materialinės padėties (neturi lėšų bei kito turto skolai padengti) ir nepiktnaudžiauja šia teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-572/2016).

37. Taigi, esant visoms kasacinio teismo praktikoje suformuluotoms CPK 663 straipsnio 4 dalies taikymo sąlygoms, viešasis interesas lemia galimybės nukreipti išieškojimą į paskutinį gyvenamąjį būstą ribojimą. Kita vertus, pareiškimo dėl neišieškojimo iš paskutinio būsto tenkinimas nereiškia, jog skolininkas atleidžiamas nuo finansinių įsipareigojimų vykdymo. Skolininkas ir toliau turi siekti atsiskaityti su kreditoriais, stengdamasis gerinti savo turtinę padėtį ir, kiek įmanoma, mokėti susidariusią skolą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-285-969/2021, 19 punktas).

38. Pagal teismų praktikoje suformuluotus teisės į apribojimą išieškant iš paskutinio fizinio asmens būsto taikymo kriterijus vienas iš elementų, taikant CPK 663 straipsnio 4 dalį, yra skolininko nepiktnaudžiavimo šia teise nustatymas. Tai reiškia, kad, sprendžiant dėl aptariamos socialinės garantijos taikymo sąlygų visumos buvimo, vertintina, ar skolininkas atitinka ne tik socialinės padėties (neįgalumo ar kt.), bet ir sąžiningumo (nepiktnaudžiavimo teise) kriterijų. Šis vertintinas pagal skolininko elgesį kreditoriaus teisėto intereso atgauti skolą atžvilgiu, t. y. ar skolininkas geranoriškai, pagal savo išgales siekia atsiskaityti su kreditoriumi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-285-969/2021, 26 punktas).

39. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad nėra visų CPK 663 straipsnio 4 dalyje nurodytų sąlygų – dalis skolų atsirado ne dėl nesumokėtų mokesčių už sunaudotus energijos išteklius, komunalines ir kitokias paslaugas, o už padarytą nusikalstamą veiką. Pirmosios instancijos teismas nustatęs, kad antstolės V. Š. kontoroje vykdomas 5 968,00 Eur žalos išieškojimas R. B. naudai pagal Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų išduotą vykdomąjį raštą baudžiamojoje byloje Nr. 1-1770-900/2019, kurioje apeliantė Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. gruodžio 18 d. nuosprendžiu pripažinta kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalyje (vagystė), pagrįstai konstatavo, kad dalis skolinių įsipareigojimų skolininkei (apeliantei) susidarė dėl pačios apeliantės tyčinių veiksmų, veikiant neteisėtai ir ši skola neatitinka CPK 663 straipsnio 4 dalyje įtvirtintų sąlygų.

40. Apeliacinės instancijos teismas taip pat atkreipia dėmesį, kad antstolio A. B. vykdomoje byloje Nr. 0041/18/001349, užvestoje pagal Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. kovo 22 d. išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. 2-1113-772, išieškoma iš apeliantės Valstybinės mokesčių inspekcijos naudai 139,74 Eur skolą sudaro priteistos bylinėjimosi išlaidos; taip pat vykdomoji byla Nr. 0041/20/00324, užvestoje pagal VSDFV Šiaulių skyriaus 2020 m. sausio 23 d. išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. VRE_SP2-2842, išieškoma iš apeliantės išieškotojo VSDFV Šiaulių skyriaus naudai 116,40 Eur skola nėra susijusi su suvartotos elektros energijos ištekliais, komunalinių ir kitų paslaugų apmokėjimu. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu iš apeliantės išieškomos bendros skolos sumos – 10124,84 (antstolės E. R. 2021 m. spalio 12 d. raštas dėl pateikto prašymo), dalis išieškomos skolos – 6 224,14 Eur, savo kilme neatitinka CPK 663 straipsnio 4 dalyje nurodytų sąlygų – skolos atsirado ne dėl nesumokėtų mokesčių už sunaudotus energijos išteklius, komunalines ir kitokias paslaugas. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo taikyti CPK 663 straipsnio 4 dalyje numatytą išimtį.

41. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantės argumentais, kad ji pagal galimybes moka skolas. Byloje nustatyta, kad apeliantė savanoriškai dengė įsiskolinimus kreditoriams: iš AB „Šiaulių vandenys“ 2022 m. sausio 14 d. pažymos matyti, kad nuo 2018 m. gegužės 1 d. susidariusią skolą AB „Šiaulių vandenys“ apeliantė dalimis pradėjo mokėti nuo 2020 m. liepos 25 d. ir iki 2021 m. pabaigos buvo sumokėjusi 140,44 Eur skolos ir 2022 m. sausio 14 d. buvo skoloje 189,46 Eur. Iš AB „Šiaulių energija“ 2022 m. sausio 18 d. pažymos apie priskaičiuotus mokėjimus nustatyta, kad apeliantė nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2021 m. lapkričio 30 d. sumokėjo 487,49 Eur už patalpų šildymą, karštą vandenį ir karšto vandens skaitiklio aptarnavimą, tačiau 2021 m. lapkričio 30 d. buvo likusi neapmokėta 752,67 Eur suma. Iš šios sumos 486,24 Eur skola yra perduota išieškojimui antstolių kontoroms, o nuo 2020 m. spalio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. susidarė 266,43 Eur skola, kuri nėra priteista ir nėra perduota išieškojimui. Atskirajame skunde apeliantė nurodė, kad atsiskaitė sumokėjo UAB „Ignitis“ už sunaudotą elektros energiją ir dujas ir kaip įrodymą nurodo DNSB Tilžės g. (duomenys neskelbtini) ataskaitą už dujas ir kitus mokėjimus, kurioje yra nurodyti mokėjimai tenkantis apeliantei už 2021 m. lapkričio mėnesį. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad šiose ataskaitose nėra duomenų nei apie atliktus mokėjimus, nei apie įsiskolinimus ir jų sumokėjimus, todėl teismas iš šios ataskaitos duomenų negali spręsti, kad apeliantė yra atsiskaičiusi su UAB „Ignitis“, juo labiau, kaip matyti iš UAB „Ignitis“ 2022 m. vasario 1 d. informacijos apie apmokėtą elektros energiją nurodyta, kad 2022 m. vasario 1 d. apeliantė skoloje yra 535,68 Eur už suvartotą elektros energiją. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliantės argumentais, kad ji deda pakankamas pastangas skoloms grąžinti ir nuo 2021 m. naujų skolų nebesusidarė.

42. Kaip minėta šios nutarties 41 punkte, apeliantė atskirajame skunde patvirtina, kad ji 2021 m. mokėjo mokesčius, tačiau apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad skolų išieškojimai yra pradėti vykdyti juo 2015 m. (antstolės E. R. 2021 m. liepos 14 d. turto arešto aktas), tačiau apeliantė nedėjo pakankamų pastangų skoloms padengti ir išvengti naujų skolų susidarymo. Apeliantė nei pareiškime, nei atskirajame skunde nepateikė jokio paaiškinimo, kodėl ji iki gimstant jos šiuo metu auginamai dukrai, nedirbo. Byloje nėra duomenų, kad apeliantė turėtų sveikatos problemų dėl kurių ji negalėjo ir negalėtų dirbti, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai apeliantės veiksmus vertino kaip nesąžiningus kreditorių atžvilgiu, vengiant vykdyti prievoles. Apeliantė nėra pateikusi į bylą duomenų, jog skolų susidarymą lėmė objektyviai susiklosčiusi sunki apeliantės turtinė padėtis, nes apeliantė iš visumos duomenų yra pagrindo spręsti sąmoningai ilgą laiką nedėjo pakankamų pastangų, siekiant sumažinti skolas arba siekiant, kad įsiskolinimai būtų kuo greičiau padengti, taip nedidinant skolų, vykdymo išlaidų ir pan.

43. Iš antstolės E. R. 2021 m. spalio 12 d. rašto Nr. S-21-69-29800 matyti, kad skolininkė 2021 m. liepos 14 d. turto arešto aktu Nr. S-21-69-19044 būdama informuota apie teisę kreiptis į teismą su prašymu sustabdyti turto realizavimą CPK 593 straipsnyje, 663 straipsnio 4 dalyje numatyta tvarka, tačiau šia teise neapsinaudojo, taip pat skolininkė nededa jokių pastangų dėl skolų ir vykdymo išlaidų, kurių bendra suma 10 124,84 Eur, mažinimo. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs minėtą raštą, pažymi, kad akivaizdu, jog apeliantė pasyviai vertino savo turtinius įsipareigojimus kreditoriams ir aktyvių veiksmų ėmėsi tik siekdama išsaugoti jai priklausantį būstą, ir tik paaiškėjus, jog antstolė ketina skelbti varžytines.

44. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo nustatyta aplinkybe, kad apeliantė yra skolinga UAB „Šiaulių vandenys“ 231,92 Eur sumą, kai UAB „Šiaulių vandenys“ pažymoje nurodė, jog 2022 m. sausio 14 d. apeliantės skola siekia tik 189,46 Eur. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliante, kad UAB „Šiaulių vandenys“ pažymoje nurodė, jog apeliantė už suteiktas paslaugas 2022 m. sausio 14 d. buvo skoloje 189,46 Eur. Tačiau kaip matyti iš byloje esančio Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. rugsėjo 26 d. išduoto vykdomojo rašto Nr. e2-9363-1004/2018 ir Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. rugpjūčio 13 d. teismo įsakymo civilinėje byloje Nr. eL2-9657-291/2020, bei suinteresuoto asmens UAB „Šiaulių vandenys“ pateikto atsiliepimo į skundą, be minėtų išlaidų už paslaugas į bendrą skolą yra įskaičiuota 25,55 Eur bylinėjimosi išlaidų suma ir 17,00 Eur būtinosios vykdymo išlaidos, todėl bendra apeliantės skolos suma UAB „Šiaulių vandenys“, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, yra 231,92 Eur.

45. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia apeliantės dėmesį, kad nagrinėjamu atveju didžioji dalis visų skolų yra susidariusi iki apeliantės dukters gimimo, todėl vien ta aplinkybė, kad apeliantė augina vienerių metų neįgalią dukrą ir gimus dukrai pasunkėjo apeliantės materialinė padėtis, nesudaro pagrindo apeliantės atleisti nuo finansinių įsipareigojimų vykdymo.

46. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad tai, jog asmuo turi nepilnamečių vaikų, nesudaro pagrindo nevykdyti prisiimtų prievolių. Vaikų galimybės augti normaliomis sąlygomis nepriklauso nuo formalaus turto valdymo teisinio statuso. Vaiko teisių apsaugos aspektu svarbiausia, kad vaikui būtų užtikrinta teisė naudotis būstu, o kokiu konkrečiai civiliniu teisiniu pagrindu (nuosavybės, nuomos ar kt.) tai yra užtikrinama, neturi esminės teisinės reikšmės. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4, 11, 13 straipsnių nuostatos dėl prioritetinės vaiko interesų reikšmės, būsto užtikrinimo vaikui negali būti suprantamos kaip draudimas įstatymų nustatyta tvarka realizuoti skolininko, turinčio vaikų, gyvenamąsias patalpas teismo sprendimo vykdymo tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-58/2012).

47. CPK 663 straipsnio 1 dalį pinigų išieškojimas negali būti nukreipiamas į skolininko būstą, jeigu skolininkas pateikia antstoliui įrodymus, kad išieškotiną sumą ir vykdymo išlaidas galima išieškoti per aštuoniolika mėnesių, darant šio CPK 736 straipsnyje nurodyto dydžio išskaitas iš skolininko darbo užmokesčio, pensijos, stipendijos ar kitų pajamų. Šiuo atveju antstolis gali realizuoti skolininko turtą, jei paaiškėja, kad darant išskaitas iš skolininko darbo užmokesčio, pensijos, stipendijos ar kitų pajamų išieškotina suma ir vykdymo išlaidos per šioje dalyje nustatytą terminą nebus išieškotos. To paties straipsnio 3 dalyje numatyta, kad jeigu skolininkas nepateikia antstoliui šio straipsnio 1 dalyje nurodytų įrodymų arba paaiškėja, kad išieškotina suma ir vykdymo išlaidos nebus išieškotos per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą, išieškoti iš skolininkui priklausančio paskutinio būsto, kuriame jis gyvena, galima tik tuo atveju, kai išieškotina suma ir vykdymo išlaidos viršija keturis tūkstančius eurų.

48. Iš byloje esančio VSDFV Šiaulių skyriaus 2021 m. sausio 26 d. sprendimo nustatyta, kad pareiškėjos dukrai U. S. skirta 143,00 Eur šalpos neįgalumo pensija nuo 2021 m. sausio 12 d. iki 2023 m. sausio 31 d. Iš VSDFV Utenos skyriaus sprendimo dėl teisės į nedarbo socialinio draudimo išmoką išrašo ir VSDFV Panevėžio skyriaus 2021 m. gruodžio 31 d. pažymos apie asmeniui išmokėtas išmokas nustatyta, kad S. S. nuo 2021 m. birželio 19 d. iki 2022 m. kovo 1 d. gauna vidutiniškai 181,15 Eur nedarbo socialinio draudimo išmoką. Pirmosios instancijos teismas nustatęs, kad skundžiamos nutarties priėmimo metu bendra skolos suma siekia 9 890,55 Eur sumą, vertindamas apeliantės galimybę padengti skolą atsižvelgė į apeliantės gaunamas pajamas, kurios kaip teisingai nurodė teismas per mėnesį sudaro 373 Eur sumą. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas į vertinęs turtinius apeliantės įsipareigojimus bei gaunamas pajamas, pagrįstai sprendė, kad darant išskaitas iš apeliantės gaunamų pajamų, išieškotinos skolos bei vykdymo išlaidos per 18 (aštuoniolikos) mėnesių laikotarpį nebus išieškotos. Pažymėtina, kad byloje apeliantė nepateikė duomenų paneigiančių teismo išvadas, kad apeliantės esamas bendras įsiskolinimas viršija CPK 663 straipsnio 3 dalyje nustatytą ribą – 4 000 Eur sumą.

49. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliantės atskirajame skunde nurodytu argumentu, kad pirmosios instancijos teismas priėmė nutartį dėl neatitinkančių skolų dydžio. Byloje nėra duomenų ir apeliantė kartu su atskiruoju skundu teikdama įrodymus taip pat nepateikė įrodymų, kurie paneigtų teismo nustatytas aplinkybes apie esamas apeliantės skolas, buvusias skundžiamos nutarties priėmimo metu (CPK 178 straipsnis).

50. Byloje nustatytos aplinkybės suteikia pagrindo išvadai, jog apeliantė nedėjo pakankamų pastangų, kad įsidarbintų ir gautų pastovias pajamas, pastangų, jog skolos kreditoriams būtų išieškotos iš jos uždirbamų pajamų, kad ji vykdytų prisiimtus įsipareigojimus ir nedidintų įsiskolinimų, kad nuo išieškojimo būtų apsaugotas būstas, kuriame ji gyvena. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju įvertinus konkrečias aplinkybes, pačios apeliantės veiksmus turėjusius įtakos susiklosčiusiai situacijai, nėra pagrindo spręsti, kad apeliantės interesas išlaikyti šiuo metu turimą gyvenamąjį būstą turi būti labiau ginamas nei jos kreditorių interesai. Todėl apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju apeliantės teisės į būsto neliečiamybę apribojimas yra proporcinga priemonė ir atitinka teisingumo principą ir nėra pagrindo konstatuoti apeliantės teisių pažeidimą, atsiradusį dėl išieškojimo iš jos būsto. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismui, kad nėra teisinio pagrindo išvadoms, kad išieškojimas negali būti nukreiptas į paskutinį S. S. priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini) (CPK 663 straipsnio 4 dalis).

Dėl bylos procesinės baigties

51. Apibendrinus šios apeliacinės instancijos teismo nutarties motyvuojamojoje dalyje nurodytas aplinkybes, išdėstytus argumentus ir išvadas, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes, padarė pagrįstas išvadas, todėl atskirojo skundo argumentais naikinti skundžiamą teismo nutartį nėra teisinio pagrindo. Pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Šiaulių apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. sausio 13 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti byloje dalyvaujantiems asmenims.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.