Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nutartis

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Irma Valiuškienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos S. S. pareiškimą suinteresuotiems asmenims antstolei E. R., antstoliui A. B., antstoliui A. L., antstolei V. Š., antstolei D. P., Daugiabučio namo savininkų bendrijai (duomenys neskelbtini), VšĮ Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centrui, R. B., UAB „Šiaulių vandenys“, UAB „Šiaulių energija“, Valstybinei mokesčių inspekcijai, UAB „Ignitis“, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriui dėl nenukreipimo išieškojimo į paskutinį gyvenamąjį būstą, išvadą byloje teikianti institucija - Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėja S. S. (skolininkė) pareiškimu, pareikštu suinteresuotiems asmenims, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 663 straipsnio 4 dalimi, teismo prašo nenukreipti išieškojimo į jos paskutinį gyvenamąjį būstą – butą, esantį (duomenys neskelbtini), Šiauliuose.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas atmestinas.

Pagal Kasacinio teismo praktiką, CPK 663 straipsnio 4 dalis taikytina esant tokioms sąlygoms: 1) skolininko skola atsirado dėl nesumokėtų mokesčių už sunaudotus energijos išteklius, komunalines ir kitokias paslaugas; 2) dėl to skolininkui pritaikyta priverstinio išieškojimo priemonė – paskutinio buto, gyvenamojo namo ar jo dalies, būtino skolininkui ir jo šeimos nariams gyventi, areštas; 3) skolininkas ar jo šeimos nariai yra invalidai, socialiai remtini asmenys arba turi nepilnamečių vaikų; 4) skolininkas ar jo šeimos nariai yra padavę apylinkės teismui prašymą nenukreipti išieškojimo į butą, gyvenamąjį namą ar jo dalį, būtinus šiems asmenims gyventi; 5) skola nepadengta dėl skolininko sunkios materialinės padėties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-527/2006, 2014 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-71/2014).

Nagrinėtinu atveju nustatyta, jog ne visos skolininkės skolos susidarė dėl nesumokėtų mokesčių už sunaudotus energijos išteklius, komunalines ir kitokias paslaugas. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, jog antstolės V. Š. kontoroje vykdomas 5968,00 Eur išieškojimas R. B. naudai pagal Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų išduotą vykdomąjį raštą, kuris išduotas baudžiamojoje byloje. Remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis bei iš byloje esančių duomenų nustatyta, jog skolininkė Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. gruodžio 18 d. nuosprendžiu pripažinta kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalyje (vagystė). Taigi, dalis skolinių įsipareigojimų skolininkei (pareiškėjai) susidarė dėl pačios pareiškėjos kaltų tyčinių veiksmų. Todėl atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjos dalis skolų, atsiradusios laisva valia, veikiant neteisėtai, ir šie įsipareigojimai, nėra susiję su suvartotais energijos ištekliais, komunalinių ar kitokių paslaugų apmokėjimais, darytina išvada, jog ši skola (konkrečiai 5968,00 Eur skola R. B. naudai) neatitinka CPK 663 straipsnio 4 dalyje nustatytos skolos prigimties, ir nėra teisinio pagrindo taikyti CPK 663 straipsnio 4 dalį.

Pareiškėja nurodo, jog augina vienerių metų neįgalią dukrą, todėl negali dirbti. Jos labai nedidelės pajamas ir šios, beveik visos yra už būsto mokesčius, skolos yra susidariusios dėl gaunamų mažų pajamų. Tokios aplinkybės nurodytos ir pateiktoje Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išvadoje. Teismas pažymi, jog iš byloje esančių duomenų matyti, jog išieškojimai iš skolininkės vykdomi jau gana ilgą laiką, t. y. iš Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo matyti, jog pirmasis turto areštas pareiškėjos nekilojamajam turtui uždėtas dar 2016 m. sausio 8 d. (b. l. 141-142) ir šios pareiškėjos skolos susidarė dar prieš gimstant pareiškėjos neįgaliai dukrai.

Šioje byloje būtina atsižvelgti ir į skolininkės pasyvų elgesį, pastangų nedėjimą, siekiant sumažinti skolas, arba siekiant, kad įsiskolinimai būtų kuo greičiau padengti, taip nedidinant skolų, vykdymo išlaidų ir pan.. Nors pareiškėja teigė, jog ji negali dirbti, kadangi augina vienerių metų neįgalią dukrą, tačiau šios aplinkybės nesudaro pagrindo teigti, jog pareiškėja negali iš viso dirbti ir taip gauti papildomų pajamų. Šias išvadas teismas daro, atsižvelgdamas į tai, jog iš įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų išrašo apie fizinį asmenį matyti, jog pareiškėjai Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. gruodžio 18 d. nuosprendžiu buvo paskirta 4 mėnesių viešųjų darbų bausmė, įpareigojant per mėnesį neatlygintinai dirbti po 15 valandų visuomenės labui (b. l. 148), kurią nuteistoji atliko laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 13 d., kuomet buvo įtraukta į probuojamųjų asmenų duomenų registrą (dukra gimė (duomenys neskelbtini) d.), iki 2020 m. spalio 1 d., kuomet buvo išregistruota iš probuojamųjų asmenų duomenų registro (atlikus viešųjų darbų bausmę). Todėl šios aplinkybės leidžia teigti, jog vis dėl to pareiškėja gali ir turi galimybę dirbti, tačiau dėl neaiškių aplinkybių ji nedirba, nedidina savo pajamų ir sąmoningai einamų mokesčių ir skolų nemoka gera valia. Pastebėtina, jog iš pateiktos išvados matyti, jog pareiškėja kuria šeimyninius santykius su D. C., kuris, kaip matyti iš pagalbos plano, nuo 2021 m. sausio 26 d. dirba ir palaiko nuolatinį darbą, prisideda prie šeimos išlaikymo, todėl akivaizdu, jog pareiškėja gauna ir papildomų pajamų, tačiau pareiškėja nededa maksimalių pastangų ir nesiekia dengti susidariusias skolas. Šios aptartos aplinkybės leidžia spręsti apie pareiškėjos nesąžiningus veiksmus kreditorių atžvilgiu, vengimą vykdyti prievoles. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo spręsti, jog skolų susidarymą lėmė objektyviai susiklosčiusi sunki skolininkės turtinė padėtis, nes skolininkė sąmoningai nedėjo ir nededa jokių pastangų jai pagerinti.

CPK 663 straipsnio 4 dalyje numatytas išieškojimo iš paskutinio būsto ribojimas nereiškia skolininkės atleidimo nuo jos turimų įsipareigojimų, todėl nagrinėtinu atveju taip pat turi būti įvertintinos skolininkės (pareiškėjos) galimybės ateityje padengti įsiskolinimus kitais būdais. Taip pat įvertinus tai, jog pagal CPK 663 straipsnio 1 dalį pinigų išieškojimas negali būti nukreipiamas į skolininko būstą, jeigu skolininkas pateikia antstoliui įrodymus, kad išieškotiną sumą ir vykdymo išlaidas galima išieškoti per aštuoniolika mėnesių, darant šio CPK 736 straipsnyje nurodyto dydžio išskaitas iš skolininko darbo užmokesčio, pensijos, stipendijos ar kitų pajamų. Šiuo atveju antstolis gali realizuoti skolininko turtą, jei paaiškėja, kad darant išskaitas iš skolininko darbo užmokesčio, pensijos, stipendijos ar kitų pajamų išieškotina suma ir vykdymo išlaidos per šioje dalyje nustatytą terminą nebus išieškotos. To paties straipsnio 3 dalyje numatyta, kad jeigu skolininkas nepateikia antstoliui šio straipsnio 1 dalyje nurodytų įrodymų arba paaiškėja, kad išieškotina suma ir vykdymo išlaidos nebus išieškotos per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą, išieškoti iš skolininkui priklausančio paskutinio būsto, kuriame jis gyvena, galima tik tuo atveju, kai išieškotina suma ir vykdymo išlaidos viršija keturis tūkstančius eurų. Šioje byloje svarbu įvertinti aplinkybes, ar išieškomas sumas galima išieškoti iš pareiškėjos pajamų per įstatyme numatytą laikotarpį.

Visų pirma pažymėtina, jog kaip buvo nurodyta aukščiau, pareiškėjos bendras įsiskolinimas ženkliai viršija CPK 663 straipsnio 3 dalyje nustatytą ribą – 4000 Eur sumą. Pagal pačios pareiškėjos pateiktus duomenis, jos skola su vykdymo išlaidomis kreditoriams ir antstoliams siekia 9890,55 Eur sumą. Tuo tarpu jos gaunamos visos pajamos kas mėnesį sudaro apie 373 Eur. Įvertinus šiuos turimus turtinius įsipareigojimus bei gaunamas pajamas, akivaizdu, jog darant išskaitas iš pareiškėjos gaunamų pajamų, išieškotinos skolos bei vykdymo išlaidos per 18 (aštuoniolikos) mėnesių laikotarpį nebus išieškotos. Teismas atkreipia dėmesį, jog pareiškėja nemoka (nedengia savo turimus turtinius įsiskolinimus) ne tik dėl priverstinai išieškomų sumų, tačiau turi ir kitų turtinių įsipareigojimų, t. y. iš byloje esančių duomenų matyti, jog ji nemoka ir jai paskirtų administracinių nuobaudų, pvz. 2018 m. lapkričio 26 d. nutarimu S. S. paskirta 20 Eur dydžio bauda už administracinį nusižengimą numatytą Administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 488 straipsnio 1 dalį, tačiau 2021 m. gruodžio 29 d. duomenimis informacijos apie baudos sumokėjimą nėra (b. l .146).

Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju, patenkinus pareiškėjos prašymą ir apribojus išieškojimo nukreipimą į paskutinį pareiškėjos gyvenamąjį būstą, būtų nepagrįstai ir neproporcingai apribota išieškotojų teisė išieškoti skolą. Kadangi pareiškėja nedengia susidariusių skolų, pareiškėjai ir toliau naudojantis šiuo butu, skolos ir toliau tik didėtų. Iš aptartų duomenų matyti, kad pareiškėja nėra pajėgi išlaikyti turimo būsto. Toliau gyvenat bute, lieka tikimybė, jog gali atsirasti ir naujų įsipareigojimų (komunaliniai mokesčiai ir kt.) dabartiniams ir naujiems kreditoriams, kurių ji taip pat neturėtų galimybės vykdyti.

Pareiškėja savo pareiškime nurodė, jog pardavus butą, ji su vienerių metų dukra neturės kur gyventi.

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėja (duomenys neskelbtini) susilaukė dukros U. S.. Duomenų apie vaiko tėvą nėra (b. l. 43). Pareiškėjos dukrai iki 2023 m. sausio 11 d. nustatytas lengvas neįgalumo lygis. Tiek pareiškėjos, tiek pareiškėjos dukros gyvenamoji vieta deklaruota bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, kuris priklauso pareiškėjai.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad aplinkybė, jog asmuo turi nepilnamečių vaikų, nesudaro pagrindo nevykdyti laisva valia prisiimtų prievolių. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo garantuojama vaiko teisė į gyvenamąjį būstą nebūtinai yra siejama su nuosavybės teisės į gyvenamąją patalpą turėjimu, svarbiausia, kad vaikui būtų užtikrinta teisė naudotis būstu, o kokiu konkrečiai civiliniu teisiniu pagrindu (nuosavybės, nuomos ar kt.) tai yra užtikrinama, neturi esminės teisinės reikšmės, todėl pareiškėja, užtikrindama savo nepilnamečio vaiko teisę į gyvenamąjį būstą, gali išsinuomoti būstą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-58/2012).

Teismas, įvertinęs pareiškėjos finansinę padėtį, tai, kad pati pareiškėja yra darbinga ir turi realias galimybes gauti papildomas, didesnes pajamas, sprendžia, jog pareiškėja turi galimybę išsinuomoti būstą ar teisę kreiptis į valstybines institucijas, tikslu gauti socialinį būstą, kuriame ji gali/galės ir toliau gyventi su savo dukra.

Įvertinęs aptartus duomenis, teismas sprendžia, jog draudimas išieškoti iš pareiškėjos paskutiniojo būsto iš esmės pažeistų pareiškėjos kreditorių interesus, prieštarautų teisėtų lūkesčių ir interesų apsaugos bei teisingumo ir sąžiningumo principams. Pareiškėjos prašymas nenukreipti išieškojimo į paskutinį turimą būstą neatitinka CPK 663 straipsnio taikymo sąlygų, todėl pareiškėjos S. S. pareiškimas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais, 663 straipsnio 4 dalimi, teismas

nutaria:

Pareiškėjos S. S. pareiškimą dėl neišieškojimo iš vienintelio būsto atmesti.

Nutarčiai įsiteisėjus, vykdomąsias bylas grąžinti antstolei E. R..

Nutartis per 7 dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.