Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

V. J., gimusi (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietė, gyvenanti (duomenys neskelbtini), nedirbanti, registruota Užimtumo tarnyboje, netekėjusi, neteista,

kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. J. vairavo motorinę transporto priemonę būdama neblaivi, o būtent:

ji 2025 m. liepos 12 d., apie 22.25 val., Toleikių g., Toleikių k., Klaipėdos r., vairavo automobilį „Toyota“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdama neblaivi, kai jai nustatytas 2,33 promilių neblaivumas.

Motyvuojamoji dalis

BK 281¹ straipsnio 1 dalis numato, kad tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam matytis 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam matytis 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki 1 metų.

Kaltinamoji V. J. prisipažino, kad vairavo automobilį neblaivi, jos vairavimo neblaiviai aplinkybes patvirtina vaizdo įrašų apžiūros protokolų turinys, kur užfiksuotas V. J. automobilio vairavimas ir 2,33 promilių neblaivumo nustatymas, taip pat įvykio vietos apžiūros protokolo turinys bei kiti byloje esantys įrodymai. Taigi teismas aptartais byloje surinktais ir teismo ištirtais įrodymais laiko patikimai nustatytu, jog kaltinamoji V. J. 2025 m. liepos 28 d., apie 22.25 val., Toleikių g., Toleikių k., Klaipėdos r., vairavo automobilį „Toyota“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdama neblaivi, kai jai nustatytas 2,33 promilių neblaivumas. V. J. nusikalstamą veiką padarė veikdama tiesiogine tyčia – ji suvokė, kad vairuoja transporto priemonę, būdama neblaivi, suprato pavojingą šių savo veiksmų pobūdį ir norėjo taip veikti. Tokie kaltinamosios veiksmai kvalifikuojami pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

BK 40 straipsnio 1 dalyje yra numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Minėto straipsnio 2 dalis nustato, kad asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, esant šiems pagrindams: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Kasacinės instancijos teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad, net ir esant visoms BK 40 straipsnyje nurodytoms sąlygoms, teismui paliekama diskrecija motyvuotai apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Teismas turi pagal savo vidinį įsitikinimą, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padaryti išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, kad pasirinktas laiduotojas turės teigiamos įtakos kaltininkui. Abiem atvejais, t. y. tiek taikant BK 40 straipsnį, tiek ir atsisakant jį taikyti, teismų sprendimai turi būti motyvuoti, pagrįsti byloje nustatytomis aplinkybėmis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-445-489/2016, 2K-52-648/2017, 2K-176-303/2018).

BK 40 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad laiduotoju gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismų praktikoje asmenimis, vertais teismo pasitikėjimo, laikomi pilnamečiai asmenys, turintys autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galintys daryti jam teigiamą įtaką. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, jo charakteristiką bei kitus duomenis, pvz., argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-239/2008, 2K-160/2010, 2K-305/2011, 2K-221-693/2017, 2K-134-1073/2018), taip pat nustatoma, ar jis nebuvo teistas arba baustas administracine tvarka, ar teistumai yra išnykę ar panaikinti ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-239/2008, 2K-312/2011, 2K-145-895/2018). Laiduotojui, be kita ko, keliami reikalavimai atskleisti savo požiūrį į kaltininko padarytą veiką, įvertinti veikos pavojingumą, nurodyti savo būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-305/2011).

V. I. yra kaltinamosios V. J. vaikino brolis, su kuriuo, pasak V. J., ji bendravo tik pora mėnesių, teisiamojo posėdžio metu V. I. nurodė, kad jis kaltinamąją prižiūrės visada ir nors jis gyvena T., tačiau tai nesudarys kliūčių ją prižiūrėti, mano, kad iš pažįstamų sužinotų viską. Nors V. I. neteistas, tačiau iš administracinių nusižengimų registro matyti, kad jis administracine tvarka 2024 m. liepos 4 d. baustas pagal ANK 488 straipsnio 1 dalį (Viešosios rimties trikdymas) 80 Eur bauda (duomenų apie baudos sumokėjimą nėra), be to, jis gyvena T., niekur nedirba, gyvena iš santaupų, jo daroma įtaka nesustabdė V. J. (kaltinamosios) nuo nusikaltimo darymo, kas teismui leidžia daryti išvadą, kad V. I. yra netinkamas laiduotojas. Išdėstytų aplinkybių kontekste pažymėtina tai, kad Klaipėdos apygardos teismas 2021 m. vasario 4 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 1A-62-417/2021, įvertinęs tik du ankstesnius padarytus nusižengimus (automobilio vairavimas kalbant telefonu ir greičio viršijimas), padarė išvadą, kad toks asmuo (tuo atveju – sesuo) nėra vertas teismo pasitikėjimo ir galintis daryti teigiamą įtaką bei įtakotų kaltinamąjį už laikytis teisės aktų reikalavimų ir nenusikalsti.

Taigi nesant būtinų atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygų, kaltinamosios V. J. atžvilgiu taikyti BK 40 straipsnio nuostatas nėra pagrindo, todėl prašymas atleisti V. J. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą atmestinas.

Dėl bausmės

Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, įvertindamas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes.

Kaltinamosios V. J. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, jog ji prisipažino ir gailisi nusikaltusi. Kaltinamosios atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

BK 41 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad bausmės paskirtis: 1) sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; 2) nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; 3) atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; 4) paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; 5) užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos trys bausmės rūšys – bauda, areštas ir laisvės atėmimas, tačiau teismas mano, kad švelniausios bausmės rūšies – baudos, paskyrimas pernelyg apsunkintų ir taip sunkią kaltinamosios, kuri niekur nedirba ir pragyvena iš gaunamos bedarbio pašalpos, finansinę padėtį bei prieštarautų anksčiau aptartai bausmės paskirčiai, todėl, atsižvelgiant į tai, kad kaltinamoji V. J. padarė nesunkų nusikaltimą, vakare mieste vairavo automobilį, būdama apsvaigusi nuo alkoholio (jos kraujyje buvo mažiausia 2,33 promilių etilo alkoholio) ir neturėdama teisės vairuoti transporto priemones, pasak jos pačios, vairuoti automobilį išmokusi savarankiškai ir pirmą kartą išvažiavusi į miestą, tokiu elgesiu sukėlė grėsmę kitiems eismo dalyviams ir tik atsitiktinumo dėka išvengė rimtesnių savo neatsakingo ir lengvabūdiško elgesio pasekmių, teisiama pirmą kartą, jai skirtina švelnesnė už laisvės atėmimą BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bausmės rūšis – areštas, nustatant už sankcijos minimumą didesnį jo dydį, kuris, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, mažintinas trečdaliu.

Arešto bausmės vykdymas atidėtinas, kadangi manytina, jog bausmės tikslai V. J. atžvilgiu bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo ir ją galima taisyti neizoliuojant nuo visuomenės, neskiriant intensyvios priežiūros, įpareigojant V. J. per visą arešto bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišeiti iš namų nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, mokymusi ar sveikatos priežiūra, ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, tarp jų ir alkoholio.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių

Atsižvelgiant į tai, kad V. J. padarė nusikalstamą veiką, būdama neblaivi, vairavo automobilį vakare mieste, sukeldama akivaizdžią grėsmę eismo saugumui, jai skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis šia specialia teise, nustatant didesnį už BK 68 straipsnio 2 dalyje numatytą minimumą jo terminą.

Pagal BK 72 straipsnio 5 dalį, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų įstatyme nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Kasacinėje nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-262-489/2017 pažymėta, kad šioje normoje įtvirtintu konfiskuotino turto vertės išieškojimu apsaugomos trečiųjų asmenų, kurių turtas buvo panaudotas nusikalstamai veikai padaryti jiems nežinant ir neturint bei negalint žinoti, teisės. Toks teisinis reguliavimas užkerta kelią atvejams, kai kaltininkas sąmoningai daro nusikalstamas veikas su svetimu naudojamu turtu, žinodamas, kad toks turtas negali būti konfiskuojamas, ir kartu užtikrinamos teisės asmenų, kurie su savo turtu elgėsi apdairiai. Sprendžiant konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo (ir turto konfiskavimo) klausimą proporcingumo principo taikymo kontekste, reikia vertinti visas byloje esančias reikšmingas aplinkybes, t. y. atsižvelgti tiek į padaryto nusikaltimo aplinkybes, tiek į nusikaltimą padariusį asmenį apibūdinančius duomenis ir kitas šiam klausimui išspręsti turinčias reikšmės aplinkybes (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-119-976/2018). Be to, turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė visoms šiam klausimui išspręsti svarbioms aplinkybėms, nė vienai iš jų neturi būti suteikiamas prioritetas, negalima pasirinktinai išskirti ir sureikšminti tik kai kurių iš jų, nes tokiu atveju būtų pažeistas išsamaus bylos aplinkybių ištyrimo ir įvertinimo principas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-77-648/2019). Be to, teismų praktikoje yra nurodyta, kad, sprendžiant klausimus dėl BK 72 straipsnio nuostatų netaikymo, asmens asmenybė, šeimos narių interesai ar automobilio vertė nėra laikomi išimtinėmis aplinkybėmis, o tai, kad baudžiamojo poveikio priemonė sukelia tam tikrų suvaržymų ir nepatogumų asmeniui, nereiškia, kad jos paskyrimas prieštarauja teisingumo ir protingumo principams (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-287-1073/2018, 2K-77-648/2019). Sprendžiant aptariamą klausimą, teismų praktikoje yra ir tokių atvejų, kai konfiskuojamas ir 77 170 Eur automobilis (Klaipėdos apygardos teismo apeliacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-53-360-2020 - nustatytas 2,27 promilių neblaivumas, vairuotojas kaltu neprisipažino, anksčiau buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn už pasirodymą neblaiviam viešoje vietoje bei už vairavimą būnant neblaiviam), taip pat išieškota visa konfiskuotino automobilio vertę atitinkanti 40 090 Eur pinigų suma (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-77-648/2019 – asmeniui nustatytas 2,59 promilių neblaivumas, jis vairavo automobilį Vilniuje, gatvėje, kurioje itin intensyvus transporto priemonių judėjimas, anksčiau nebuvo teistas ar baustas už vairavimą esant neblaiviam).

Kaip jau minėta, V. J. automobilį vairavo, būdama apsvaigusi nuo alkoholio (jos kraujyje buvo mažiausia 2,33 promilių etilo alkoholio), naktį, blaškydamasi po kelią, nepastoviu greičiu, taip sukeldama akivaizdžią grėsmę eismo saugumui ir tik atsitiktinumo dėka išvengusi rimtesnių savo neatsakingo ir lengvabūdiško elgesio pasekmių, todėl automobilis „Toyota Yaris Cross“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) turi būti konfiskuojamas kaip darant nusikalstamą veiką panaudota priemonė, kadangi be transporto priemonės panaudojimo išvis neįmanomas nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymas. Tačiau iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės Informatikos ir ryšių departamento prie VRM programinėmis priemonėmis matyti, jog automobilio „Toyota Yaris Cross“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas-valdytojas UAB „Mobire Lietuva“. Byloje nėra duomenų, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ būtų žinoma, jog V. J., naudodamasi automobiliu „Toyota Yaris Cross“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) darys nusikaltimą. Taigi konfiskuoti automobilį „Toyota Yaris Cross“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) natūra nėra galimybės, todėl, vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, iš V. J. turi būti išieškoma šio automobilio vertė.

Iš VšĮ „Emprekis“ duomenų matyti, kad vidutinė automobilio „Toyota Yaris Cross“ vertė yra 15 570 Eur, tačiau, teismo nuomone, tokios sumos išieškojimas iš kaltinamosios V. J. būtų akivaizdžiai neproporcinga teisinė priemonė. Viena vertus, kaltinamoji prisipažino ir gailisi nusikaltusi, niekur nedirba, registruota Užimtumo tarnyboje, pragyvena iš gaunamos bedarbio pašalpos, anksčiau neteista, administracine tvarka bausta vieną kartą (už Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo ir kitų gyvūnų gerovės ir apsaugos, atskirų rūšių gyvūnų ženklinimo ir registravimo reikalavimus reglamentuojančių teisės aktų pažeidimą), kita vertus, savo veiksmais kėlė akivaizdžią grėsmę žmonių gyvybei, sveikatai bei turtui. Taigi teismas, atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, teisingumo, protingumo ir proporcingumo kriterijus, laiko, kad šiuo konkrečiu nagrinėjamu atveju, baudžiamojo poveikio priemonės taikymo tikslams įgyvendinti bus pakankamas konfiskuotino turto (automobilio „Toyota Yaris Cross“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vertės dalį atitinkančios pinigų sumos, t. y. 5 000 Eur, išieškojimas.

Šioje nagrinėjamojoje baudžiamojoje byloje gauta 2025 m. rugsėjo 8 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus pažyma Nr. APD-2025-09751, kurioje paskaičiuota valstybės naudai priteistina 175,00 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų (advokato užmokesčio) teikiant teisinę pagalbą kaltinamajai V. J. suma. Atsižvelgiant į tai, kad gynėjas kaltinamajam buvo paskirtas dėl to, kad ši baudžiamoji byla išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka pagal prokuroro pateiktą pareiškimą, o šią bylą nagrinėjant bendra tvarka gynėjo dalyvavimas nebūtų privalomas, teismo nuomone, nėra pakankamo pagrindo iš nuteistosios V. J. išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 303 straipsnio 4 dalimi,

nusprendžia:

V. J. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jai 30 (trisdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti V. J. 20 (dvidešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 6, 7 ir 10 punktais, arešto bausmės vykdymą atidėti 6 mėnesiams, neskiriant intensyvios priežiūros, įpareigojant V. J. per visą arešto bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišeiti iš namų nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, mokymusi ar sveikatos priežiūra, ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, tarp jų ir alkoholio.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsniu, 68 straipsnio 2 dalimi, V. J. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones dvejiems metams, terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos, tai yra nuo 2025 m. liepos 14 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalimi, iš V. J. išieškoti valstybės naudai konfiskuotino turto (automobilio „Toyota Yaris Cross“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vertės dalį atitinkančią pinigų sumą – 5 000 Eur (penkis tūkstančius eurų).

V. J. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios teisės sustabdymą – palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą priteisti iš kaltinamosios V. J. 175,00 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų valstybės naudai atmesti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus.