- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-10-17
- Bylos Nr.
- e2YT-14105-1203/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-49-3-01658-2024-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Robertas Ročys
- Pareiškėjas
- G. V., I. K.
- Suinteresuotas asmuo
- E. P., Valstybės įmonė Turto bankas
- Kategorijos
- 2.3.2.4.1Santuokos nutraukimas abiejų sutuoktinių bendru sutikimu
- 3.1.7.6Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas
- 3.1.7.8Bylinėjimosi išlaidų atlyginimas valstybei
- 3.2.6.1Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui
- 3.2.6.13Teismo sprendimo įsiteisėjimas ir įsiteisėjimo teisiniai padariniai, res judicata
- 3.4.5.16.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų teisėjas Robertas Ročys
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų G. V. ir I. K. patikslintą pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto – palikimo priėmimo jį pradėjus faktiškai valdyti – nustatymo, suinteresuoti asmenys E. P., Valstybės įmonė Turto bankas.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėjos patikslintu pareiškimu prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jos priėmė palikimą po sesers O. L. mirties faktiškai pradėdamos paveldimą turtą (1/4 dalį žemės sklypų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini)) valdyti nustatant, kad G. V. ir I. K. palikimą priėmė lygiomis dalimis, t. y. po 1/8.
1.1. Patikslintas pareiškimas motyvuojamas tuo, kad žemės sklypai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), nuosavyvės teise priklausė K. D., kuri yra pareiškėjų mama. K. D. mirė (duomenys neskelbtini).
1.2. Po jos mirties pareiškėjos paveldėjo po 3/8 žemės sklypų. Likusios ¼ žemės sklypų dalies palikimą priėmė trečioji K. D. dukra O. L., kuri mirė (duomenys neskelbtini). Paveldėjimo teisės liudijimo O. L. neišsiėmė ir ¼ dalis žemės sklypų iki šiol yra registruota mirusios K. D. vardu. O. L. jos mirties dieną turėjo vieną vaiką – dukrą E. P..
1.3. Po O. L. mirties jos palikimą, kurį sudarė ¼ dalis žemės sklypų, priėmė pareiškėjos, faktiškai pradėjusios valdyti paveldimą turtą, ką patvirtina šios aplinkybės, kad pareiškėjos po sesers O. L. mirties visus žemės sklypus įskaitant ¼ dalį žemės sklypų turėjo savo žinioje, valdė juos, prižiūrėjo ir tvarkė visus žemės sklypus įskaitant ¼ dalį žemės sklypų, pjovė žolę ir panašiai (el. b. l. 21–23).
Atsiliepimas
2. Suinteresuotas asmuo Valstybės įmonė Turto bankas atsiliepimu į patikslintą pareiškimą prašė pareiškėjų patikslintą pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra (el. b. l. 33–35).
3. Suinteresuotas asmuo E. P. atsiliepimu į patikslintą pareiškimą nurodė, kad sutinka su pareiškimu. Be to, patvirtina, kad po mamos O. L. mirties pareiškėjos rūpinosi O. L. priklausančia žemės sklypo dalimi (el. b. l. 48).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
pareiškimas tenkinamas.
4.1. Pagal 2015 m. gruodžio 8 d. paveldėjimo pagal įstatymą liudijimą po K. D. mirties G. V. ir I. K. paveldėjo po 3/8 žemės sklypų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 4–9);
4.2. Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko 2020 m. liepos 24 d. išrašo duomenimis G. V., I. K. ir K. D. vardu registruotas žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 10–11);
4.3. Byloje taip pat pateiktas O. L., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties liudijimas (el. b. l. 12);
4.4. Byloje yra 2003 m. balandžio 30 d. notarės Ritos Slapšienės liudijimas, kad O. L. padavė pareiškimą palikimo atsiradimo vietos notarui apie palikimo priėmimą (duomenys neskelbtini) mirus mamai K. D. (el. b. l. 24);
4.5. 2024 m. rugsėjo 17 d. Gyventojų registro išraše nurodyta, kad O. L. gimė (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini). Vaikai: E. L., gimęs (duomenys neskelbtini), miręs (duomenys neskelbtini), E. P., gimusi (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 25);
5. Palikimo priėmimas savo esme yra vienašalis įpėdinio sudaromas sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią sukurti tam tikras teisines pasekmes – perimti palikėjo civilines teises ir pareigas. Kad įgytų palikimą, įpėdinis per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos turi palikimą priimti, tai yra įpėdinis turi atlikti tam tikrus aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą ir įrodančius, kad palikėjo turtą pradėjo valdyti kaip savo (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis).
6. Priimdamas palikimą faktiniu valdymu įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis palikimą priėmė bei išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką faktišku pradėjimu valdyti paveldėtą turtą, patvirtinančiu palikimo priėmimą, suprantami įpėdinio veiksmai prižiūrint, valdant palikimo dalyku esantį turtą, naudojantis juo, mokant už jį mokesčius ir pan. (CK 5.51 straipsnis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-162/2008, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2009, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-687-690/2015, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-35-695/2018 kt.). Sprendžiant, ar įpėdinis priėmė palikimą, vertinamas tokio įpėdinio elgesys – ar jis elgėsi kaip paveldimo turto savininkas, ar kaip asmuo, neturintis teisių į palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2006).
7. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, jog pareiškėjos G. V. ir I. K. yra palikėjos seserys, kurios paveldi pagal įstatymą (CK 5.11 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Antros eilės įpėdiniai paveldi pagal įstatymą tiktai nesant pirmos eilės įpėdinių arba jiems nepriėmus ar atsisakius palikimo, taip pat tuo atveju, kai iš visų pirmos eilės įpėdinių atimta paveldėjimo teisė. Trečios, ketvirtos, penktos ir šeštos eilės įpėdiniai paveldi, jeigu nėra pirmesnės eilės įpėdinių, jeigu šie įpėdiniai atsisakė palikimo arba iš jų atimta paveldėjimo teisė (CK 5.11 straipsnio 2 dalis). Pareiškėjos nurodė, kad po sesers O. L. mirties G. V. ir I. K. perėmė palikėjai priklausiusią 1/4 dalį žemės sklypų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), kuriais naudojosi kaip savininkės savo nuožiūra, pjovė žolę, valdė žemės sklypus. Jokių ginčų dėl palikėjos O. L. palikimo priėmimo nebuvo ir nėra, išskyrus G. V. ir I. K., niekas kitas į palikėjos O. L. palikimą nepretendavo ir nepretenduoja, pareiškėjos prieštaravimų dėl palikimo priėmimo byloje nepareiškė.
8. Įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus daroma išvada, jog pareiškėjų pareiškime nurodytos aplinkybės įrodytos, todėl konstatuojama, kad G. V. ir I. K. po savo sesers O. L. mirties (duomenys neskelbtini) išreiškė savo valią įgyti teises į atsiradusį palikimą aktyviais veiksmais – per palikimui priimti nustatytą 3 mėnesių terminą pradėjo valdyti sesers O. L. turėtą turtą kaip savą juo naudodamosi, rūpindamosi ir valdydamos kaip savo. Jokių duomenų ar įrodymų, paneigiančių šias aplinkybes, ar duomenų apie ginčus dėl palikėjos palikimo tarp pareiškėjų bei suinteresuotų asmenų ar kitų asmenų byloje nėra ir teismui tokie faktai nėra žinomi. Duomenų apie kitus galimus į bylą neįtrauktus paveldėtojus teismas neturi ir tokių asmenų nenustatė (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 177, 178, 185 straipsniai).
9. Palikimo neleidžiama priimti iš dalies, su sąlyga ar išlygomis, o įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, todėl pareiškėjų pareiškimas tenkinamas – nustatomas juridinę reikšmę turintis faktas, kad po palikėjos O. L. mirties (duomenys neskelbtini) jos palikimą priėmė G. V. ir I. K., faktiškai pradėjusios paveldimą turtą valdyti (CK 5.50 straipsnio 1–3 dalys, 5.51 straipsnio 1 dalis, CPK 3 straipsnio 1, 7 dalys, 177, 178, 185 straipsniai, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).
10. Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263–270, 448 straipsniais, teismas
nusprendžia:
pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad G. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir I. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė (duomenys neskelbtini) mirusios O. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) palikimą faktiškai pradėdamos valdyti paveldimą turtą.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmus.