- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2020-06-11
- Bylos Nr.
- 1-225-1011/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-26541-2019-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Linas Dūdys
- Kaltinamasis
- E. J.
- Nukentėjusysis
- D. S.
dalyvaujant prokurorei Olgai Šleiterienei, prokurorams Valentui Gritei, Pauliui Paukščiui,
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
E. (E.) J., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), nevedęs, užsiimantis individualia veikla – automobilių poliruotojas, teistas:
1) 2016-06-08 Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal Baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 198¹ str. 1 d. 18 MGL bauda; pritaikius BK 64¹ str., sumažinta iki 12 MGL baudos;
2) 2017-08-04 Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal BK 178 str. 1 d. 9 MGL bauda, pritaikius BK 64¹ str., sumažinta iki 6 MGL baudos;
3) 2018-01-22 Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal BK 284 str. 1 metų 6 mėnesių laisvės apribojimo; pritaikius BK 64¹ str., sumažinta iki 1 metų laisvės apribojimo;
4) 2018-05-16 Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal BK 281 str. 7 d. 9 mėnesiai laisvės atėmimo, pritaikius BK 64¹ str., sumažinta iki 6 mėnesių laisvės atėmimo; paskirta bausmė subendrinta su 2018-01-22 nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 8 mėnesiams, kurios vykdymas atidėtas 2 metams,
5) 2018-07-03 Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų pagal 140 str. 2 d., 64¹ str. 20 parų arešto, į bausmės laiką įskaitytas laikas, būtas laikinajame sulaikyme nuo 2017-11-11 iki 2017-11-11;
6) 2018-10-22 Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal BK 284 str., 227 str. 2 d., 63 str. 1 ir 4 d., 64¹ str. 1 d. laisvės atėmimu 1 metams ir 4 mėnesiams. Šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-05-16 nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams ir 8 mėnesiams; bausmės vykdymas atidėtas 2 metams 6 mėnesiams,
kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Baudžiamojo kodekso 140 str. 2 d. padarymu.
Aprašomoji dalis
nustatė:
E. J. mušdamas ir kitaip smurtaudamas nežymiai sutrikdė sveikatą savo šeimos nariui, o būtent:
nuo 2019-06-23 21 val. iki 2019-06-24 14.30 val. su pertraukomis bute, esančiame (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus (kai nustatytas 1,37 prom. girtumas) tyčia kojomis ir rankomis sudavė tiksliai nenustatytą smūgių skaičių sugyventinei D. S. į įvairias kūno vietas, sugriebęs rankomis spaudė jos rankas, taip padarydamas poodines kraujosruvas pilve dešiniame šone, dešiniame sėdmenyje, rankose ir kojose, šie sužalojimai 2019-06-26 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G2098/2019(01) įvertinta nežymiu sveikatos sutrikdymu.
Kaltinamasis E. J. teismo posėdžio metu kaltės nepripažino ir paaiškino, kad su nukentėjusiąja buvo susipykę, nes D. išvažiavus pas draugę į Angliją, kaimynas padarė nuotraukas, kad E. J. buvo ne vienas – buvo kelios draugės ir draugai, ir parodė D. S. Dėl to jie nusprendė negyventi kartu. Savaitę bendravo tik telefonu. Savaitgalį nusprendė susitikti, pasišnekėti. Šeštadienį vakare susitiko po darbo pas D., adresu (duomenys neskelbtini), pakalbėjo ir kaltinamasis išvažiavo namo. Jie negėrė. Grįžo pas D. sekmadienį, birželio 23 d. ryte ir pradėjo po truputį išgėrinėti ir aptarinėti visus klausimus. Buvo D. vaikai. Suprasdamas, kad toliau bendraus su alkoholiu, paskambino vaikų tėčiui, kad paimtų vaikus ir jie nematytų. Jie susitarė, kad gražiai pasėdės ir nesipyks. Tada atvažiavo J. B. ir jie kartu išgėrinėjo visą dieną. Vėliau D. buvo prisigėrusi, kaltinamasis pradėjo ją raminti, vesti į kambarį, bet jam buvo sunku, nes ji pasakė, kad niekur nenori eiti ir nori toliau sėdėti. Bandė imti už rankų – ji priešinosi. Ji ne kartą griuvo eidama į tualetą, terasoje griuvinėjo. Ji sėdėjo fotelyje, rūkė cigaretes. Kaltinamasis grubiai už rankos paėmė, prašė eiti gulti. Ji buvo nuėjusi į kambarį, grįžo atgal, sėdėjo miegodama, o E. J. prašė jos eiti miegoti. Norėjo jai gero - kad ji išsimiegotų. Prasidėjo isterijos, kad jis neištikimas ir blogas. Patikino, jog nebuvo konflikto. Ta diena pasibaigė, kai J. B. išvažiavo, prieš vakarą. Kaltinamasis su nukentėjusiąja ramiai nuėjo miegoti. Kitą rytą pirmadienį atsikėlę jautėsi blogai, po alkoholio nusprendė pasitaisyti sveikatą. Nuėjęs į parduotuvę, nupirko išgerti. Pradėjo išgėrinėti. Po to nusprendė iškepti šašlykus ir nueiti prie Neries. Paskambino J. ir jis atvažiavo. Tada jie vėl išgėrė. Pritrūkus alkoholio, jie nuėjo į parduotuvę dar nusipirkti. Prasidėjo vėl D. psichai, nervai, kaltinimai E. J., kad jis blogas. Po kurio laiko ji šiek tiek apsiramino. Prašė nueiti nupirkti dar alkoholio. Jie nuėjo, nupirko, pradėjo išgėrinėti. Vėl prasidėjo D. rėkimai. J. nusibodo tos isterijos, jis nieko nedarė, išvažiavo apie 14–15 val. J. B. išvažiavus, jis su D. S. nuėjo miegoti be jokių konfliktų. Atsibudęs pamatė D. S. vaikštančią po namus. Klausė, kas yra, ji atsakė, kad iškvietė policiją. Nepatikėjo, tačiau pažiūrėjęs į telefoną pamatė, kad skambinta policijai. Jis iš nervų ir išgąsčio, kad vėl bus policija, vėl bus nemalonumai, išėjo pro terasos duris. Pamatęs policijos pareigūnus pabėgo, tačiau jį sulaikė šalia Vingio parko perplaukus per upę. Labai gailisi, kad bėgo nuo pareigūnų. Atkreipė dėmesį, jog byloje parašyta, kad nukentėjusioji neturėjo telefono ir negalėjo prisiskambinti policijai, tačiau anot E. J., tai melas, nes ji pastoviai skambinėjo tėčiui ir mamai, kai kaltinamasis išeidavo į parduotuvę pirkti alkoholio - ir jam. Kai bėgo nuo policijos, kaltinamasis prarado savo telefoną, tačiau D. S. nuvažiavo parašė ieškinį (dėl telefono). Tą ieškinį atmetė. Telefoną D. S. atsiėmė iš draudimo, atvežė E. J. mamai, kad perduotų jam. E. J. patikino, jog kai D. S. prigeria, pradeda gąsdinti, kad kvies policiją. Būdavo, kad svečiuose pas jo mamą, jis bandė ją paimti, o ji jam sakė „netampyk, nemušk, aš kviečiu policiją“. D. iškvietus policiją buvo girta. Kaltinamasis patikino, jog jos nemušė, nespardė. Pabrėžė, jog pas jį jokių administracinių nusižengimų nebuvo kol nesusitiko su ja. Jie pykstasi, tik vartodami alkoholį. Nurodė, jog nukentėjusioji prieš maždaug pusę metų iškvietė kaltinamojo atžvilgiu policiją, nors jis tuo metu buvo išvykęs ir su ja nesimatė. Jam kaltinimas dėl to nebuvo pareikštas. Jis su D. S. nuo 2016 m. kartu gyveno apie 3 metus. Patikino, jog dėl alkoholio pas ją didelės problemos – jos tėtis prašydavo pas jos drauges, kad su ja nebendrautų ir negertų. Po šio įvykio, kaltinimasis irgi su alkoholiu nesusitvarkė, nuėjo į kliniką ir užsikodavo, dar gydosi papildomai. Anot jo, visi teistumai buvo per alkoholį. Patikino, jog birželio 24 d. nebuvo pas kaimynę užėjęs. Tvirtino, kad nekentėjusiosios D. S. atžvilgiu nesmurtavo taip kaip nurodyta kaltinimuose. Nieko blogo jai padaryti neketino, tačiau matyt elgėsi su ja per grubiai. Pripažįsta, kad jo veiksmai nepateisinami, nukentėjusiosios dėl to atsiprašo.
Nukentėjusioji D. S. teismo posėdžio metu paaiškino, kad nuosekliai paaiškinti negali, nes visų aplinkybių nepamena. Suirutė santykiuose su kaltinamuoju prasidėjo nuo tada, kad ji buvo išvykusi į Angliją ir sužinojo, kad E. J. jos bute gyveno su kita moterimi. Kaimynė parodė nuotraukas, ji pajuto pavydą. Šeštadienį buvo 22 d. ji su kaltinamuoju susitiko pas ją, E. J. paskambinus. Jie pašnekėjo, alkoholio, jai atrodo, nevartojo ir jis išvažiavo. Ji viena liko namie. Sekmadienį pradėjo vartoti alkoholį. Kaltinamasis iki pietų atvažiavo, link vakaro buvo atvažiavęs J. B. Pavartojus didesnį alkoholio kiekį, ji ėmė priekaištauti E., buvo pikta, labai įskaudinta. Toliau išgėrinėjo, E. J. liepė eiti miegoti, ji atsisakydavo, toliau konfliktuodavo. Patikino, jog jis bandė ją nuvesti į lovą, tačiau ji atsikeldavo, o jis už rankų tempdavo atgal. Dauguma mėlynių nuo jo tampymo, tačiau E. J. tyčia už plaukų negriebė, mano, jog tuo metu taip atrodė. Porą kartų buvo paslydusi ir atsitrenkusi į fotelį, pripažino ant kojos mėlynės gal ir galėjo būti nuo fotelio. Pas ją buvo daug nežymių mėlynių. Pabrėžė, jog jos jautri oda. Mėgėjiškai užsiima imtynėmis (nedėvi specialios aprangos), nuo jų jai visada būna mėlynės ant viso kūno), mažuma nustatytų mėlynių galėjo būti nuo sporto, kuriuo užsiėmė savaitę iki įvykio. Pripažino, jog visi asmenys buvo išgėrę, mažiausiai buvo išgėręs J.. E. liko pas ją miegoti. Jie planavo kažkur į gamtą nueiti. Nuo išgėrinėjimo jos savijauta buvo bloga, todėl nusprendė nueiti į parduotuvę ir nupirkti alkoholinių gėrimų pataisyti sveikatą. Į gamtą nenuėjo, pasiliko bute, vartojo alkoholį. Pirmadienį buvo J., kuris išvažiavo apie 14 val. dėl konfliktų. Ji tuo metu buvo pakankamai girta. Konfliktas kilo, nes E. nepripažino savo neištikimybės fakto, dėstė viską labai agresyviai, kadangi irgi buvo neblaivus, jie apsižodžiavo ir apsiramino, vėl apsižodžiavo – viskas vyko bangomis. Jis nuėjo gulti, o nukentėjusioji iškvietė policiją, nes kai pamatė mėlynes ant rankų (birželio 22 d. žiūrėjo į veidrodį, kitas dienas savęs nematė veidrodyje), nenorėjo daugiau fizinio skausmo. Paskambino būdama kaimynės terasoje, pačios kaimynės nematė, tai darė prie kaimynės dukros. Ji buvo labai pasimetusi, išsigandusi, išgėrusi. E. J. atsikėlė, nes pajuto, kad nukentėjusioji šalia neguli, o kažkur vaikšto. Jam pasakė, kad iškvietė policijos pareigūnus, jis nepatikėjo, patikrino telefoną ir pamatė, kad yra skambutis policijai. Tada griebė už raktų ir telefono, pro terasą pabėgo į kaimynės terasą, tačiau į butą nėjo. Tuo metu policijos pareigūnai beldėsi į duris. Ji jų įleisti negalėjo, kadangi E. pabėgo su raktais nuo namų. Pareigūnus ji įleido pro terasą. Nurodė, jog kaltinamasis negrasino jos nužudyti, neatsimena, ar kojomis spardė. Pirmą kartą, kai ją apklausinėjo tyrėja, ji buvo neblaivi, mano, jog tyrėja turėjo tai suprasti, buvo tiek psichologiškai, tiek emociškai nestabili, su tyrėja jos nesusikalbėjo. Patikino, jog per dvi dienas E. J. kokius 3–5 kartus ją tampė į lovą, sekmadienį kokius 3 kartus, tačiau jai neskaudėjo, fizinis skausmas rankose atsirado po birželio 23–24 d. Pareigūnai vėliau fotografavo jos namuose, ji nuotraukų nematė. Pareigūnai buvo kokias 3 – 4 val., kol kiti pareigūnai gaudė kaltinamąjį. Pabrėžė, jog su kaltinamuoju jokių santykių dabar nepalaiko. Kadangi ji su jo mama gerai bendrauja, būna, kad pasiskambina ir jam. Mobilų telefoną per mamą atidavė kaltinamajam.
Liudytojas E. Paukštė teismo posėdžio metu parodė, jog buvo gautas iškvietimas dėl smurto artimoje aplinkoje, kaltininkas pasišalino. Kai pareigūnai atvyko į butą, juos pasitiko moteris, skundėsi mėlynėmis, pilnai nenusirengus parodė mėlynes, jos buvo įvairios, jų lokacijos nepamena. Nepamena, kokiais smurtiniais veiksmais buvo sužalota. Nepamena, ar ji buvo blaivi, buvo susijaudinusi, jai sunkiai sekėsi viską paaiškinti, nusiraminus davė parodymus. Tyrėjas darė nuotraukas, jis apklausinėjo ir kitus procesinius veiksmus atliko. Kaltinamąjį gaudė ilgai. Pagavo prie Neries arba iš Lazdynų pusės, ar iš Vingio parko. Sulaikytas buvo vandenyje. Pamena, kad liudytojui teko paplaukioti. E. J. pristatė į komisariatą. Liudytojas patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, tuo metu geriau viską prisiminė.
Liudytojas J. B. teismo posėdžio metu parodė, kad E. jį pakvietė į svečius per Jonines. Jie po darbo atvažiavo. Namuose kilo konfliktas dėl to, kad panelė buvo išvykusi į užsienį, kaimynai atsiuntė nuotraukas, kur E. J. su kitomis merginomis. Liudytojas atėjo su buteliu, buvo išgėręs. Panelė išgėrė ir pradėjo priekaištauti, kad E. J. palaidūnas, jai nebūnant vedžioja į namus kitas merginas. Jis ramino, atsiprašinėjo ir kiek pamena, ten nieko nebuvo. Jie barėsi, panelė buvo išgėrusi, nežino ar stipriai, koja užsikabino už slenksčio ir 1–2 kartus buvo nugriuvusi prie lovos. Tualete nematė, kad kažkas būtų nukritęs. Jo akivaizdoje tarp kaltinamojo ir nukentėjusiosios nebuvo jokio fizinio kontakto. Jis tik už rankų ir pečių ją tempė, kad eitų miegoti. Prasidėjus barniams liudytojas važiavo namo su viešuoju transportu. Kitą dieną E. J. paskambino, pakvietė, kad atvažiuotų į svečius, jie planavo nueiti kartu prie ežero, nes buvo labai karšta diena. Nuėjęs į „Maxima“ pasiėmė alkoholinių gėrimų. Išgėrė gėrimų, kiek suprato, D. po vakar dienos išgėrinėjimų, reikėjo sveikatą pataisyti. Pasidėję pašnekėjo ir vėl prasidėjo konfliktas. Iki pradedant gerti nesimatė, kad jie susipykę. D. sėdėjo fotelyje ir užsirūkė, o E. pasakė, kad namie yra nerūkoma, jis suėmė už rankos, už peties, o D. pradėjo priešintis, jis pradėjo D. vesti į kambarį, ragino ją eiti miegoti, ji priešinosi, krito. 0,7 l išgėrė kartu. Vėl tarp E. J. ir merginos prasidėjo konfliktas, todėl jie visi drauge, nors ir buvo planavę, prie ežero nenuvyko. Kaltinamasis kilusio konflikto metu buvo šiek tiek išgėręs. Šiuo metu jis “užsikodavęs”. Nurodė, kad šią šeimą pažįsta virš 2 metų, nieko blogo apie vieną ar kitą pusę negali pasakyti, tačiau jie kartais išgeria per išeigines. Po įvykių E. nepasirodė darbe, liudytojas jam skambino, vėliau jis pranešė, kad buvo sulaikytas. Galiausiai perkaitė apie jo nuotykius „Delfi“.
Specialistė R. Gaidienė teismo posėdžio metu parodė, kad D. S. nustatyti sužalojimai buvo padaryti kietais, bukais daiktais. Lokalizacija ganėtinai įvairi. Galvoje nebuvo rasta sužalojimų, minėta, kad kojose, dešiniame šone, sėdmenyse, rankose buvo aptiktos poodinės kraujosruvos. Viena pakankamai maža, 1 cm skersmens kraujosruva nustatyta pilve, 8 cm virš bambos. Ji galėjo būti sukelta kietu, ribotu daiktu, taip pat spaudžiant. Kraujosrūvos smulkios, jos būdingos pirštų suspaudimui, tačiau negali tiksliai nustatyti ar jos padarytos pirštais spaudžiant. Pripažino, jog kraujosruvų ant kūno atsiradimui turi įtakos žmogaus jautrumas. Suėmimas D. S. už turėjo būti stiprus, nes kraujosrūvos yra ryškios. Kraujosrūvų buvo skirtingo ryškumo, todėl spaudžiam buvo skirtingomis jėgomis. Jeigu kraujosruvos ryškios, tai tikėtina, kad buvo trumpas kontaktas, bet nėra didelės jėgos. Dešinėje rankoje visur yra minimos ryškios melsvai violetinės poodinės kraujosruvos, ryški kraujosruva taip pat yra ir pilve. Dešinioje šlaunyje intensyvumas buvo nevienodas, kadangi jos buvo įvairaus dydžio, jos buvo nevienodo intensyvumo. Kelyje ryškios kraujosruvos, o dešinėje blauzdoje – blyškios poodinės kraujosruvos. Kairės blauzdos išorinės kulkšnies kraujosruva blyški. Kairės blauzdos išorinės kulkšnies ryškiausios kraujosruvos. Į koją galėjo būti įspirta, arba į kažką atsitrenkta. Pastebėjo, jog vedant žmogų ir laikant jį už rankų panaudojama jėga, dėl kurios galėjo atsirasti kraujosrūvos. Jeigu žmogus priešinasi, tai tikėtina, kad kitas žmogus spaudžia stipriau. Sužalojimai buvo vienodo laiko kaip nurodyta įtarime. Nebuvo nei gelsvumo, nei žalsvumo. Nebuvo jokių nubrozdinimų ar įbrėžimų rasta, pvz.: traukimo su nagais. Jeigu nukentėjusioji būtų bandžiusi ištrūkti ir žmogus laikytų, tai būtų likę kažkokių įbrėžimų, ar atsitrenkimų į šiurkščius paviršius. Šiuo atveju buvo tik kraujosruvos. Nurodė, jog bet kokį sužalojimą žmogus patiriant jaučia fizinį skausmą, tačiau tai priklauso nuo žmogaus psichosomatinių savybių. Daugiausia sužalojimų nustatyta galūnėse, rankose ir kojose. Pagal visą lokalizaciją ir jų visą pobūdį, gali pasakyti, kad daugiau būdinga pirštu sugriebimui.
Liudytoja A. Vaitkė teismo posėdžio metu parodė, kad apklausė nukentėjusiąją komisariate kelis kartus. Nukentėjusioji buvo atvykusi tyrėjos kvietimu. Apklausą surašė iš jos žodžių, ji perskaitė apklausos protokolą ir patvirtino, kad surašyta teisingai. Neprisimena, ką ji teigė, atsimena, jog pirmojoje ir antrojoje apklausoje jos parodymai skiriasi. Pirmojoje apklausoje buvo nurodytas labai didelis laiko tarpas, kada buvo prieš ją smurtauta, tyrėja tikslinosi, kiek laiko buvo smurtaujama, kiek smūgių ir į kurias kūno vietas buvo suduota. Patikino, jog nukentėjusioji apklausos metu buvo adekvati, blaiva. Jai (tyrėjai) nekilo jokių įtarimų, kad D. S. norėtų apkalbėti kaltinamąjį. Patikino, jog pas ją kas antras žmogus į apklausą ateina „pasimetęs“ vien dėl to, kad atvyksta į policiją. Ji negali nustatyti, dėl kokių priežasčių pas apklausiamąjį kyla pasimeta, nerimas, balsas drebantis. Pridūrė, jog nukentėjusiajai telefonas buvo grąžintas.
Liudytoja J. K. teismo posėdžio metu parodė, kad nagrinėjamo įvykio aplinkybių nepamena. Su nukentėjusiąja jos nėra draugės, artimos bičiulės. Pažymi, kad policija buvo kviesta, tačiau kaip tai vyko nežino, iš jos namų policija nebuvo kviečiama. Atvykus policijos pareigūnams ji buvo išėjusi į terasą ir grįžo namo, niekas jos neklausinėjo, pati niekur nesikišo. Pas ją policijos pareigūnai užėję nebuvo. Su kaimyne D. S. jos turi bendrą terasą, atskirtą tvorele (galima iš vienos terasos pereiti į kitą), todėl matė kaip atvyko pareigūnai. Patikino, jog E. J. iki policijos pareigūnų atvykimo pas ją taipogi nebuvo užėjęs. Nors jos ir kaimynės butai turi bendrą sieną, iš kaimynės buto sklindančio triukšmo negirdėjo. Taip pat neatkreipė dėmesio ir nematė, ar D. S. kažkur buvo išvažiavus, ar ne. Patvirtino, kad jos trylikametė dukra buvo nufotografavusi E. J. su kompanija, o nuotraukas parodė nukentėjusiosios dukrai.
2019-06-25 apklaustas įtariamuoju E. J. parodė, kad nėra įtrauktas į jokios psichikos sveikatos gydymo įstaigos ar priklausomybių ligų gydymo įstaigos įskaitą, galvos traumų nėra turėjęs. Su sugyventine D. S. yra pažįstamas apie 10 metų, kartu gyvena jai priklausančiame bute (duomenys neskelbtini), bendrų vaikų neturi, tačiau kartu su jais gyvena D. S. mažametės dukterys. 2019-06-23 – 2019-06-24 dukterų bute nebuvo, D. S. jas buvo atidavusi dukterų tėvui. 2019-06-22 su sugyventine sutarė susitikti, iki tol buvo susipykę, kelias dienas kartu negyveno. Susitikę jos bute vartojo alkoholinius gėrimus, tačiau tą vakarą nedaug. Jis liko pas ją nakvoti. 2019-06-23 apie 13–14 val. vėl jos bute kartu vartojo alkoholinius gėrimus, prie jųdviejų prisijungė jų bendras pažįstamas J. B. Jis kartu buvo iki maždaug 19 val. Dar minėtam pažįstamam būnant kartu, su sugyventine apsvaigus tarp jųdviejų įvyko žodinis konfliktas dėl buitinių priežasčių, jiedu priekaištavo vienas kitam dėl buitinių smulkmenų. Tokie žodiniai konfliktai vakaro metu tarp jųdviejų įvyko keliskart. Vakaro metu sugyventinę ne kartą paėmęs už abiejų rankų (už vietų tarp peties ir alkūnės) jis vedė į miegamąjį, norėdamas ją paguldyti į lovą miegoti, tačiau ji vis kėlėsi ir grįždavo į svetainę siekdama toliau vartoti alkoholinius gėrimus ir konfliktuoti. Jis matė kaip guldamasi į lovą, sugyventinė užsigavo už lovos krašto, kokią tiksliai kūno vietą, nepamena, kuris kartas, kuomet vedė ją į lovą, tai buvo, taip pat nepamena. 2019-06-23 D. S. policijos kviesti neketino, telefono iš jos jis neatėmė, jos nemušė, niekaip kitaip prieš ją nesmurtavo, jokių tyčinių veiksmų, siekdamas sukelti jai fizinį skausmą, nesiėmė. Galimai netyčia per stipriai suspaudė jos rankas vesdamas ją į lovą. Vakaro metu matė kaip sugyventinė ne kartą sėsdamasi svetainėje į fotelį, atsitrenkė į jo medinius ranktūrius šonais, rankomis. Taip pat 2019-06-22 susitikęs su sugyventine, ant jos kairės rankos ties alkūnės išorine puse bei ant dešinės šlaunies vidinės ir išorinės pusių matė kraujosruvas, sugyventinė negalėjo paaiškinti iš kur jos atsirado, tačiau iki jiems susipykstant prieš kelias dienas, minėtų kraujosruvų dar nebuvo. Tas kelias dienas, kuomet negyveno su sugyventine iki 2019-06-22, vakarais kalbėdamas su ja telefonu girdėdavo, kad ji buvo neblaivi, iš ko daro prielaidą, jog iki 2019-06-22 ji sistemingai vartojo alkoholį, jiems susitikus 2019-06-22 ji taip pat jau buvo neblaivi. 2019-06-24 atsikėlęs paskambino minėtam pažįstamam, tuomet susitiko su juo, nuvyko į parduotuvę dar nusipirkti alkoholinių gėrimų, nusipirkę grįžo į D. S. butą, vartojo nusipirktus alkoholinius gėrimus. Tarp jo su sugyventine žodiniai konfliktai atsinaujino, po ko J. B. išvyko iš jos buto. Savo ruožtu jis sugyventinę nuvedė į lovą, atsigulė abu, jis užsnūdo, jautė, kad ji atsikėlė ir išėjo iš kambario, girdėjo, kad su kažkuo kalba. Tuomet sugyventinė jam pranešė, kad iškvietė policiją, dėl kokių priežasčių tai padarė, paaiškinti negalėjo. Tuomet jis išėjo iš jos buto, ėjo pas tėvus, tačiau gatvėje pamatęs policijos pareigūnus, puolė nuo jų bėgti, dėl ko – priežasties paaiškinti negalėjo. Nubėgęs iki upės nutarė ją perplaukti, manė, kad tokiu būdu jo nepasivys policijos pareigūnai. Nuplaukęs į kitą krantą ties Vingio parku, išlipo į krantą, kur pastebėjo kitus policijos pareigūnus, tuomet plaukti jau nesiekė, buvo sulaikytas (b. l. 70).
2019-08-02 ir 2019-08-13 papildomai apklaustas įtariamuoju E. J. parodė, kad iš kur pas D. S. ant kūno buvo tiek kraujosruvų ant kūno, jis nežino. Kai juodu vartojo alkoholinius gėrimus, jis matė ant jos kūno kraujosruvas, ant kojų 3–4 ir ant rankų panašiai 3–4. Kaip jam sakė D. S., ji kažkur sportuoja ir neva ant jos kūno dažnai būna kraujosruvos. D. S. oda yra labai jautri ir tik vos stipriau suspaudus iš karto gali atsirasti kraujosruvos. Iš kur tiek daug kraujosruvų ant jos kūno, jis nežino, tačiau, kai juodu vartojo alkoholinius gėrimus, ji buvo ne vieną kartą nukritus ir ant žemės, ir ant lovos. Ne vieną kartą jis ją kėlė, tai nebent ant rankų gali būti kraujosruvos vien nuo to, kad jis ją kėlė, nes kaip minėjo, jos oda jautri. D. S. vaikai pačių išgertuvių metu namie nebuvo. Nebent pirmos išgertuvių dienos rytą jie galėjo būti namie, nes jam atvykus pas D. S., ji jau buvo išgėrusi ir jis pats paskambino D. vaikų tėvui, kad pasiimtų savaitgaliui vaikus, kadangi vėl pas D. S. bus tokie patys savaitgaliai kaip visada, nes ji labai dažnai geria. Neužilgo po jo skambučio, D. S. vaikų tėvas atvyko ir juos pasiėmė. Tai jų išgertuvių metu tikrai nebuvo ir nieko nematė, nebent girtą savo motiną D. S., kol nebuvo paimti (b. l. 78, 85).
2019-06-24 apklausta liudytoja D. S. parodė, kad ji jau 3 metus yra pažįstama ir kartu su E. J. gyvena jai priklausančiame bute (duomenys neskelbtini). 2019-06-23 apie 18.30 val. E. J. grįžo į namus. Bute jie abu pradėjo švęsti ir vartoti alkoholinius gėrimus. Kai abu buvo neblaivūs, apie 21 val. E. J. pradėjo konfliktuoti su ja dėl neaiškių priežasčių, kurių ji neprisimena. Konflikto metu E. J. nuo 21 val. pradėjo ją mušti, suduodamas smūgius į įvairias kūno vietas. E. J. ją mušė ir kojomis, ir rankomis su pertraukomis. Ji norėjo paskambinti į policiją, bet E. J. paėmė jos telefoną ir to padaryti neleido. Miegoti jiedu nuėjo 2019-06-24 apie 1 val., o kai ji pabudo apie 6 val., E. J. vėl pradėjo ją mušti iki 14.50 val., kol ji iš savo telefono sugebėjo paskambinti policijai. Kai atvyko policija ir pradėjo skambinti į duris, E. J. paėmė jos telefoną Samsung, buto raktus ir su jais pabėgo pro terasą. Jai per minėtą laikotarpį buvo suduota apie kelis šimtus smūgių į įvairias kūno vietas, visas kūnas šiuo metu yra nusėtas kraujosruvomis. Taip pat ji buvo tampoma už plaukų daug kartų. E. J. smurtavo prieš ją ir anksčiau. Nuo sumušimų ji jautė ir jaučia fizinį skausmą. Ji prašė izoliuoti E. J. nuo jos, teigė, kad ji jo labai bijo ir mano, kad jei jis galės artintis prie jos, jis ją gali ir nužudyti (b. l. 20–21).
2019-06-26 papildomai liudytoja apklausta D. S. parodė, kad su sugyventiniu E. J. kartu gyvena apie 3 metus jai priklausančiame bute (duomenys neskelbtini), bendrų vaikų neturi, kartu su jais gyvena jos mažametės dukterys, kurių 2019-06-23 – 2019-06-24 namuose nebuvo, jos buvo su jų tėvu. Iki 2019-06-21 su E. J. apie savaitę kartu negyveno, tačiau 2019-06-21 jis grįžo į jos butą, nuo kurio turi raktus, jiedu planavo pavakarieniauti, pasikalbėti apie judviejų santykius. 2019-06-21 iš savo kaimynės sužinojo, kad kuomet nuo 2019-06-08 iki 2019-06-11 buvo su dukterimis išvykusi į Angliją, E. J. jos bute gyveno su kita moterimi, jos kaimynė juodu nufotografavo, parodė jai nuotraukas. 2019-06-21 dėl to nesipyko, 2019-06-22 E. J. dirbo, jiedu nesimatė, ji pati leido laiką su kaimyne prie ežero. 2019-06-23 dienos metu taip pat nebuvo namuose, buvo pas minėtą kaimynę, taip pat pas motiną, namo grįžo apie 18–19 val., buvo blaivi. Tuo metu jos bute jau buvo grįžęs sugyventinis, buto svetainėje sėdėdami vienas priešais kitą kartu su juo jiedu ėmė vartoti alkoholinius gėrimus, apsvaigusi ji prisiminė nuotraukas, kurias rodė kaimynė, ėmė sugyventiniui priekaištauti dėl to, kad buvo jai neištikimas, prašė jo išeiti iš jos buto, jis to daryti nesutiko, jiedu apsižodžiavo. Sugyventinis neigė neištikimybę, dėl jos reiškiamų jam priekaištų bei dėl vartoto alkoholio tapo agresyvus. Žodinio konflikto metu jiedu stovėjo vienas priešais kitą, sugyventinis paėmęs abiem rankomis jos rankas už vietų tarp alkūnių ir riešų, tampė ją laikydamas už rankų, dėl ko ji patyrė fizinį skausmą, tuomet betampydamas ją už rankų, jis patraukė ją link grindų, dėl ko ji kluptelėjo ant grindų ant dešinio kelio, jį susimušė, po kurio laiko ant jo išryškėjo kraujosruva. Tampoma už rankų visu kūnu ant grindų ji nenukrito. Atsikėlė pati, nuėjo parūkyti, parūkiusi kartu su sugyventiniu toliau vartojo alkoholinius gėrimus, dar kelis kartus apsižodžiavo, tačiau smurtauta prieš ją daugiau nebuvo. Nakvojo kartu. 2019-06-24 atsikėlę planavo vykti prie ežero, prie jų prisijungė sugyventinio draugas J. B., apie (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini). Pastarasis atvyko į jos butą, jiedu kartu su E. J. nuėjo į parduotuvę nusipirkti alkoholinių gėrimų, jiems grįžus, nusipirktus alkoholinius gėrimus jie visi liko vartoti kartu jos bute, niekur nevyko. Į parduotuvę nusipirkti alkoholinių gėrimų jiedu ėjo kelis kartus. Alkoholinius gėrimus pradėjo vartoti maždaug apie 12 val. Apie 14 val. J. B. iš jos buto išvyko, po ko su sugyventiniu juodu toliau vartojo alkoholinius gėrimus ir jau būdami apsvaigę vėl ėmė pyktis dėl jo neištikimybės, jis vėl tapo agresyvus, atsistojęs priėjo prie D. S., sėdinčios fotelyje svetainėje ir sudavė jai kumščiu (kurios rankos, nepamena) smūgius į kairę ranką. Kiek smūgių jai buvo suduota, nepamena. Po ko E. J. rankomis paėmė ją už plaukų, nutempė nuo fotelio ant grindų ir ėmė spardyti jos abi kojas. Kiek smūgių jis jai sudavė kojomis, nepamena, tačiau ne mažiau 10 smūgių. Tuomet jis nustojo ją spardyti ir nuėjo į miegamąjį, užsnūdo, o ji nuėjusi pas kaimynę iškvietė policiją. Sugyventinis pastebėjo, kad jos nėra bute, atėjo pas minėtą kaimynę, kvietė grįžti į namus, mano, kad suprato, jog ji iškvietė policiją, nors apie tai jam nesakė. Jiems užėjus į jos butą, E. J. užrakino buto duris, po kelių minučių į butą atvyko policijos pareigūnai. Atvykus policijos pareigūnams, E. J. griebė jos buto raktus, savo raktus nuo jos buto, jos mobiliojo ryšio telefoną, taip pat mobiliojo ryšio telefoną, kuriuo naudojosi pats, tačiau kuris priklauso jai bei pabėgo iš buto pro terasos duris. Policijos pareigūnams ji pasakė, kad buto durų jiems atrakinti negali, nes neturi raktų, pro duris pasakė, kad smurtavęs sugyventinis pabėgo pro kitą buto pusę. Nei 2019-06-23, nei 2019-06-24 pati bute ji niekur nekrito, už nieko neužkliuvo, niekaip kitaip pati nesusižalojo. Dėl suvartoto alkoholio kiekio prisimena ne viską, neprisimena jai suduoto smūgių kiekio ir eiliškumo, 2019-06-24 apklausiama buvo neblaivi bei susijaudinusi dėl įvykio, todėl jos parodymai galėjo būti netikslūs. Prieš ją nebuvo smurtauta nuo 2018-06-23 21 val. iki 2019-06-24 14.50 val. E. J. smurtavo prieš ją 2019-06-23 apie 21 val., tuomet 2019-06-24 apie 14 val. 2019-06-25 mobiliojo ryšio telefonas, kuriuo naudojasi pati, buvo rastas jai nepažįstamo asmens prie Neries upės, minėtas asmuo jį jai grąžino, telefonas veikia, pretenzijų dėl jo neturi, žala dėl to nepadaryta. Parodė, kad ketina reikšti civilinį ieškinį dėl mobiliojo ryšio telefono Huawei P20 PRO, IMEI (duomenys neskelbtini), tamsiai mėlynos spalvos, kuris priklauso jai, tačiau juo naudojosi E. J., bei dėl jos buto raktų. Tiek mobiliojo ryšio telefono, tiek raktų vertes patikslins vėliau. Parodė, kad susitaikyti su E. J. nenori, jis smurtauja prieš ją ne pirmą kartą, ne pirmą kartą ji kreipiasi ir į policiją. 2018-07-03 E. J. buvo nuteistas dėl smurto prieš ją. 2019 06-26 kreipėsi į Valstybinę teismo medicinos tarnybą sveikatos sutrikdymo mastui nustatyti, į jokias kitas gydymo įstaigas po įvykio nesikreipė. Po įvykio išryškėjo kraujosrūvos ant jos abiejų rankų, abiejų kojų šlaunų ir blauzdų, viena kraujosruva ant pilvo. Parodė, kad iki įvykio niekur pati susižalojus nebuvo, kraujosruvų ant jos kūno nebuvo (b. l. 30–31).
2019-07-22 apklausta liudytojas E. Paukštė parodė, kad dirba Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 1-osios kuopos 2-ojo būrio vyriausiuoju patruliu. 2019-06-24 apie 14.54 val. dirbant ekipaže V1711 kartu su tos pačios kuopos vyriausiuoju patruliu N. P. iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), prieš pranešėją smurtauja vyras. Atvykus į įvykio vietą, pranešėja pro uždarytas buto duris paaiškino, kad jos sugyventinis pabėgo pro terasos duris, išsinešė buto durų raktus, todėl durų ji atidaryti negali. Į butą jis pateko pro terasos duris. Butas atrodė tvarkingai, jokių muštynių ar įvykiui reikšmingų požymių, pėdsakų ar įrankių bute nustatyta nebuvo. Pranešėja buvo susijaudinusi, verkė, buvo neblaivi, nuo jos sklido alkoholio kvapas, tačiau mintis ji dėstė rišliai. Nesiteiravo pranešėjos kiek laiko ji jau vartoja alkoholį. Pranešėja paaiškino, kad jis su savo sugyventiniu dvi paras buvo minėtame bute, sugyventinis jos iš buto neišleido, smurtavo prieš ją suduodamas daugybę smūgių kumščiais ir kojomis. Pranešėja negalėjo nurodyti kuo, kur konkrečiai ir kiek smūgių jai buvo suduota, ji rodė kraujosruvas ant savo kūno, t. y. ant rankų ir kojų, toliau paaiškino nenusirenginėsianti. Kai kurios kraujosruvos atrodė įsisenėjusios, tačiau pasak pranešėjos, visos kraujosruvos yra jos sugyventinio smurtinių veiksmų prieš ją pasekmė. Bute buvo matyti nugertos alkoholinių gėrimų skardinės. Paprašyta nurodyti pastarųjų dviejų parų įvykius, pranešėja nedetalizavo, paaiškino, kad sugyventinis mušė ją, tampė, neišleido iš namų. Į įvykio vietą atvykus ekipažui V1716, su vienu iš jų jis nuėjo ieškoti pasišalinusio pranešėjos sugyventinio, kiti du pareigūnai liko su pranešėja, kadangi ji teigė bijanti likti bute viena, kadangi jos sugyventinis pabėgdamas išsinešė buto durų raktus. Neradęs pranešėjos sugyventinio, jis grįžo pas pranešėją, kur jau buvo atvykęs Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Nusikalstamų veikų registravimo skyriaus pareigūnas, su juo paliko pranešėją, jis nufotografavo jos rodytas kraujosruvas, toliau tęsė pranešėjos sugyventinio paieškas automobiliais. Ties (duomenys neskelbtini) pastebėjo minėtą pranešėjos sugyventinį, kurio požymius ji buvo nurodžiusi, sulaikytas jis buvo maždaug tik po trijų valandų, kadangi bėgo, slapstėsi miške, galiausiai įšoko į Neries upę ir buvo sulaikytas ties Vingio parku. (b. l. 37).
2019-07-24 apklaustas liudytoju J. B. parodė, kad E. J. yra jo buvęs bendradarbis, jį pažįsta apie 1,5 metų. Iki 2019-06-23 įvykio su E. J. ir jo sugyventine D. S. anksčiau leisdavo nemažai laiko, kartu leisdavo laisvalaikį. Pastaruoju metu su jais bendrauti vengia, kadangi jam nėra malonūs jųdviejų konfliktai. 2019-06-23 po darbo su E. J. atvyko pas jį į namus (duomenys neskelbtini), kur buvo neblaivi jo sugyventinė bei jos dvi nepilnametės dukterys iš pirmos santuokos. Su E. J. ir D. S. vartojo alkoholinius gėrimus. Neblaivi D. S. ėmė priekaištauti E. J., kad jis turi kitų moterų, kad jai nesant namuose savaitę iki tol, jis namo vedėsi draugų, tarp kurių buvo ir merginų, tai jai patvirtino kaimynai padarę nuotraukų. D. S. šaukė ant E. J., vadino jį necenzūriniais žodžiais, metė į jį puodelį, savo ruožtu E. J. ją ramino, prieš ją nesmurtavo. Nenorėdamas stebėti jųdviejų konflikto, iš jų namų jis išvažiavo. Tą dieną daugiau nei su vienu iš jų nebendravo. Judviejų konflikto metu D. S. dukterys buvo kitame kambaryje, tačiau jo nuomone, konfliktą jos girdėti galėjo. 2019-06-24 jam paskambino E. J. ir D. S., atsiprašė už vakarykštį konfliktą, pakvietė kartu nueiti prie upės, paprašė atvežti dar alkoholinių gėrimų. Jis nuvyko pas juos į namus, pakeliui nupirko butelį brendžio, jį išgėrė trise. D. S. dukterų namuose jau nebuvo, ji paaiškino, kad 2019-06-24 ryte jas išsivežė jų tėvas. Išgėrę minėtą butelį brendžio, D. S. paprašė dar nueiti nupirkti alkoholinių gėrimų. Jis su E. J. nuėjo į parduotuvę, nupirko dar brendžio, grįžę jį vartojo, jis ragino juos eiti prie upės, po ko visgi nusprendė vykti prie Žaliųjų ežerų, E. J. iškvietė taksi. Tuomet neblaivi D. S. ėmė vėl priekaištauti E. J., kad prie ežero bus merginų, kad jis kreips į jas dėmesį, vadino jį paleistuviu. E. J. pasakė D. S., kad ji eitų ilsėtis, vedė ją į miegamąjį laikydamas už pečių, kur jis matė kaip ji užkliuvusi (už ko, nežino), nepataikė atsigulti į lovą, o nukrito ant grindų. Tądien jo akivaizdoje E. J. prieš D. S. taip pat nesmurtavo. Jis negali nurodyti ar ant D. S. kūno galėjo būti kraujosruvų ar kitokių sužalojimų, kadangi tiek 2019-06-23, tiek 2019‑06-24 ji buvo su chalatu ilgomis rankovėmis, ant matomų kūno vietų jokių kraujosruvų ar kitų sužalojimų nematė. Kokiomis aplinkybėmis buvo sužalota D. S., parodyti negali (b. l. 41).
2019-06-24 įvykio vietos apžiūros protokole, užfiksuota, jog apžiūrėta įvykio vieta (duomenys neskelbtini). Įvykio vietoje ant verandos durų slenksčio aptiktos į tarpą sukritusios stiklo šukės, bute neaiškių skysčių ar dėmių neaptikta, įvykio vieta vaizdo stebėjimo kamerų nestebima, butas pakankamai tvarkingas, daiktai neišvartyti, nesulaužyti (b. l. 16).
2019-06-26 specialisto išvadoje Nr. G2098/2019(01) nurodoma, kad D. S. padarytos poodinės kraujosruvos pilve dešiniame šone, dešiniame sėdmenyje, rankose ir kojose, vertinamos nežymiu sveikatos sutrikdymu; sužalojimai padaryti mažiausiai 38 trauminiais poveikiais, prieš 1–3 paras iki apžiūros (b. l. 27–28).
2019-06-24 protokolu–pareiškimu, D. S. pranešė apie aptariamą nusikalstamą veiką (b. l. 1).
Alkotesterio Draeger Alcotest 6810 Nr. ARAA0129 matavimo duomenimis nustatyta, kad 2019-06-24 18.45 val. E. J. išpūstame ore nustatytas 1,37 prom. etilo alkoholio koncentracija (b. l. 52).
Motyvuojamoji dalis
Nusikalstamos veikos kvalifikavimo bei vertinimo motyvai ir išvados
BK 140 str. 1 d. nustatyta, jog tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino, baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki 1 metų.
BK 140 str. 2 d. nustatyta, kad, tas, kas šio straipsnio 1 d. nurodytą veiką padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui, baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki 2 metų.
Taigi, BK 140 str. numatyta baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė asmeniui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Mušimas ar kitoks smurtavimas reiškia poveikį į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą. Tai gali būti vienkartinis ar daugkartinis fizinis ar mechaninis poveikis žmogaus kūnui, pasireiškiantis smogimu ranka, koja, kietu daiktu, spaudimu, stūmimu, tempimu, laužymu ir panašiais veiksmais. Pažymėtina ir tai, kad skausmas yra išimtinai subjektyvus pojūtis, kurio išmatuoti ar kitaip objektyviai įvertinti neįmanoma, todėl baudžiamoji atsakomybė už fizinio skausmo sukėlimą galima tik nustačius, jog kaltininkas neabejotinai atliko įstatymo dispozicijoje nurodytus veiksmus, kurie įstatymų leidėjo pripažįstami kaip neabejotinai sukeliantys tokį fizinį skausmą. Teisminėje praktikoje taip pat išaiškinta, kad baudžiamoji atsakomybė pagal BK 140 str. iškyla tais atvejais, kai jame numatytos veikos padaromos tyčia, o šių veikų pobūdis, jų padarymo būdas, padariniai suponuoja išvadą, kad nukentėjusiojo mušimas ar kitoks smurtavimas, sukėlęs jam fizinį skausmą padaromi tik tiesiogine tyčia. Toks kaltininko elgesys jau pats savaime rodo, kad kaltininkas supranta savo veiksmų pavojingumą, numato jų padarinius – nukentėjusiajam sukeliamą fizinį skausmą – ir nori taip elgtis bei sukelti minėtus padarinius nukentėjusiajam. Tuo tarpu kaltininkas, mušdamas ar kitaip smurtaudamas ir dėl to nukentėjusįjį sužalojęs ar trumpam susargdinęs, tokias veikas gali padaryti ir tiesiogine, ir netiesiogine tyčia. Vadinasi, kaltininkas minėtais atvejais nukentėjusiojo sužalojimo ar trumpo jo susargdinimo gali ir nenorėti, bet sąmoningai leisti jiems kilti (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-558/2006 ir kt.).
Be to, teisminėje praktikoje ne kartą pažymėta, kad tokiose situacijose, kai konfliktai kyla tarp dviejų kurį laiką kartu gyvenusių asmenų, kuriuos bendras gyvenimas atitinkamą laiką tenkino, būtina itin atidžiai vertinti kiekvieno jų nurodomas aplinkybes, kiekvieno jų elgesį, atsižvelgiant į tai, kad jie konfliktinėse situacijose gali elgtis ne visai teisėtai, neadekvačiai vertinti situaciją, menkinti savo veiksmus ar hiperbolizuoti padarinius ir pan. Tokiu atveju būtina itin atidžiai įvertinti visas bylos aplinkybes, galinčias turėti įtakos teisingam sprendimui, ar pakanka įrodymų atitinkamoms išvadoms padaryti (Vilniaus apygardos teismo 2017-05-18 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-302-166/2017).
Teismas, įvertinęs pirmiau išdėstytus įrodymus, konstatuoja, kad kaltinamojo E. J. kaltė padarius BK 140 str. 2 d., visiškai įrodyta. Tokią išvadą leidžia daryti nuosekli byloje surinktų ir teisiamojo posėdžio metu ištirtų įrodymų visumos analizė.
Vertinant byloje esančius įrodymus, pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju konfliktas tarp E. J. ir D. S. kilo 2019-06-23 bute, esančiame (duomenys neskelbtini), jiems aiškinantis tarpusavio santykius, nukentėjusiajai priekaištaujant dėl kaltinamojo neištikimybės. Kartu su jais tuo metu bute buvo ir J. B., kuris, kaip nurodė jis pats, išvyko E. J. ir D. S. pradėjus bartis. Būdami kartu, E. J., D. S. ir J. B. vartojo alkoholinius gėrimus.
Teisminio nagrinėjimo metu nukentėjusioji D. S. patvirtino, kad E. J. 2019-06-23 ją ne kartą tampė už rankų liepdamas eiti miegoti, nuo jo tampymo patyrė daugumą rankose fiksuotų mėlynių. Kitų aplinkybių tiksliai prisiminti bei nurodyti negalėjo.
Tokius D. S. parodymus iš dalies patvirtina ir jos ikiteisminio tyrimo metu teikti parodymai, kurie yra detalesni, nuoseklesni, nurodytos konkretesnės kilusio konflikto bei kaltinamojo veiksmų aplinkybės: 1) 2020-06-24 apklausos metu nukentėjusioji parodė, kad 2019-06-23 E. J. prieš ją pradėjo smurtauti nuo 21 val. pradėjo ją mušti, suduodamas smūgius į įvairias kūno vietas. E. J. ją mušė ir kojomis, ir rankomis su pertraukomis. Ji norėjo paskambinti į policiją, bet E. J. paėmė jos telefoną ir to padaryti neleido. Miegoti jiedu nuėjo 2019-06-24 apie 1 val., o kai ji pabudo, t. y. 2020-06-24 apie 6 val., E. J. vėl pradėjo ją mušti iki 14.50 val., kol ji iš savo telefono sugebėjo paskambinti policijai; 2) 2019-06-26 apklausos metu nukentėjusioji parodė, kad 2019-06-23 kilusio konflikto metu sugyventinis (E. J.) paėmęs abiem rankomis jos rankas už vietų tarp alkūnių ir riešų, tampė ją laikydamas už rankų, dėl ko ji patyrė fizinį skausmą, betampydamas ją už rankų, jis patraukė ją link grindų, dėl ko ji kluptelėjo ant grindų ant dešinio kelio, jį susimušė, po kurio laiko ant jo išryškėjo kraujosruva. Tampoma už rankų visu kūnu ant grindų ji nenukrito. Nuo grindų atsikėlė pati, vėliau kartu su E. J. toliau vartojo alkoholinius gėrimus, dar kelis kartus apsižodžiavo. Su E. J. nakvojo kartu, o 2019-06-24 , kai išvažiavo į svečius atvykęs J. B., kaltinamasis vėl tapo agresyvus, jai sėdint fotelyje sudavė kumščiu kelis smūgius į kairę ranką, po to, paėmęs ją už plaukų, nutempė nuo fotelio ant grindų ir ėmė spardyti jos abi kojas, kiek smūgių sudavė kojomis, nepamena, tačiau ne mažiau 10 smūgių. Po to, baigęs smurtauti, E. J. nuėjo į miegamąjį, užsnūdo, o ji nuėjusi pas kaimynę iškvietė policiją.
Taigi, nukentėjusiosios tiek teisminio nagrinėjimo, tiek ikiteisminio tyrimo metu teikti parodymai iš esmės yra nuoseklūs, neprieštaringi, papildantys vieni kitus. Liudytoja A. Vaitkė teismo posėdžio metu parodė, kad ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji buvo apklausta kelis kartus, tikslino savo parodymus, apklausos metu buvo adekvati, blaiva, perskaitė apklausos protokolą ir patvirtino, kad surašyta teisingai. Be to, tokias nukentėjusiosios ikiteisminio tyrimo metu teiktuose parodymuose nurodytas aplinkybe iš esmės patvirtina ir liudytojo E. Paukštės parodymai, kad atvykus pagal iškvietimą į nukentėjusiosios butą, juos pasitiko susijaudinusi moteris (D. S.), kuri verkė, skundėsi mėlynėmis, rodė kraujosruvas ant savo kūno, t. y. ant rankų ir kojų, aiškino, kad ją mušė bei tampė sugyventinis.
Tokių D. S. parodymų nepaneigia ir liudytojo J. B. teisminio nagrinėjimo metu teikti parodymai, nes jis 2019-06-23 bei 2019-06-24 namo išvykdavo prasidėjus konfliktui tarp E. J. ir D. S., todėl, kas vyko jam išvykus, nežino. Be to, J. B. patvirtino, kad E. J. suėmęs D. S. už rankų, peties, ir šiai besipriešinant, ją vedė į kambarį, ragino eiti miegoti, ši priešinosi, eidama krito.
2019-06-26 specialisto išvadoje Nr. G2098/2019(01) konstatuota, kad D. S. padarytos poodinės kraujosruvos pilve dešiniame šone, dešiniame sėdmenyje, rankose ir kojose, vertinamos nežymiu sveikatos sutrikdymu; sužalojimai padaryti mažiausiai 38 trauminiais poveikiais, prieš 1–3 paras iki apžiūros; padarytos poodinės kraujosruvos pilve dešiniame šone, dešiniame sėdmenyje, rankose ir kojose, vertinamos nežymiu sveikatos sutrikdymu; sužalojimai padaryti mažiausiai 38 trauminiais poveikiais, prieš 1–3 paras iki apžiūros.
D. S. teismo posėdžio metu aiškino, kad dalis ant jos rankų mėlynių galėjo būti padarytos ir treniruočių metu. Kita vertus, akivaizdu, kad minėtoje 2019-06-26 specialisto išvadoje konstatuotas nukentėjusiajai padarytų sužalojimų pobūdis, pačių sužalojimų skaičius bei lokalizacija, patvirtina, jog nukentėjusiosios atžvilgiu buvo smurtaujama ir ji buvo nežymiai sužalota tyčiniais kaltinamojo smurtiniais veiksmais – suduodant jai į įvairias kūno vietas, spaudžiant rankas. Be to, E. J. teismo posėdžio metu ir pats pripažino, kad nukentėjusiosios atžvilgiu elgėsi per grubiai.
Tai, jog E. J. nagrinėjamu atveju smurtavo D. S. atžvilgiu, trukdė jai kviestis pagalbos, netiesiogiai patvirtina ir ta aplinkybė, jog į Bendrąjį pagalbos centrą nukentėjusioji paskambino slapta, nutaikiusi progą, kai nebuvo stebima E. J. Taip pat tai, jog E. J., sužinojęs, kad iškviesti policijos pareigūnai, spruko iš buto, bandė pabėgti. Taigi, kaltinamasis aiškiai suvokė, kad policijos pareigūnai atvyko dėl jo neteisėtų smurtinių veiksmų.
Teismas, vertindamas byloje esančius įrodymus, negali tiksliai nustatyti, kiek smūgių rankomis bei kojomis E. J. sudavė D. S., kokios mėlynės nukentėjusiajai ant rankų buvo padarytos jos treniruočių metu, o kokios kaltininko smurtiniais veiksmais. Pažymėtina, kad D. S., E. J. ir J. B. parodymai, patvirtinantys, kad kaltinamasis ne kartą buvo sugriebęs nukentėjusiąją už rankų, tempė ją į lovą miegoti, yra nuoseklūs. Specialistė R. Gaidienė teismo posėdžio metu patvirtino, kad ant D. S. rankų mėlynės galėjo atsirasti nuo sugriebimo bei suspaudimo.
Atsižvelgęs į tai, teismas sprendžia, kad E. J. pareikšti kaltinimai tikslintini, nurodant, kad kaltinamasis nežymiai sužalojo nukentėjusiąją suduodamas jai nenustatytą smūgių skaičių, taip pat suspausdamas savo rankomis jos rankas, tačiau toks kaltinimų tikslinimas nekeičia pačios veikos kvalifikavimo.
Kaltinamasis E. J. ir nukentėjusioji D. S. iki aptarto nusikaltimo įvykdymo ilgą laiką kartu gyveno, vedė bendrą ūkį, todėl laikytini šeimos nariais (BK 248 str. 2 d.).
Įvertinus nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad E. J. veikoje yra visi BK 140 str. 2 d. numatyto nusikaltimo sudėties požymiai.
Skirdamas kaltinamajam E. J. bausmę, teismas vadovaujasi bendraisiais BK 54 str. nustatytais bausmės skyrimo pagrindais, t. y. atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį (padarytas nesunkus, smurtinis, baigtas, nusikaltimas), kaltės formą (veika tyčinė).
E. J. nagrinėjamą nusikaltimą įvykdė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Teismo vertinimu, kaltinamojo girtumas turėjo įtakos jo nusikalstamiems veiksmams ir ši aplinkybė sunkina jo atsakomybę (BK 60 str. 1 d. 9 p.).
Kitų atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių byloje esančiais įrodymais nenustatyta.
Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamąjį –teisiamas septintą kartą, tame tarpe ir už analogiškos nusikalstamos veikos padarymą (b. l. 59–62), ne kartą baustas administracine tvarka (b. l. 50),vykdo individualią veiklą (b. l. 58).
Įvertinęs anksčiau nurodytų ir bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių visumą, vadovaudamasis BK 61 str. 1 d., 2 d. nuostatomis, teismas daro išvadą, kad BK 41 str. numatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskiriant E. J. BK 140 str. 2 d. sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimą, kurio terminas yra artimas sankcijoje nustatytam vidutiniam, t. y. 1 metų laisvės atėmimą.
Nustatyta, kad E. J. nagrinėjamą nusikaltimą įvykdė neatlikęs Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-10-22 nuosprendžiu paskirtos 1 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmės.
Todėl šiuo ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-10-22 nuosprendžiu jam paskirtos bausmės bendrintinos taikant BK 64 str. 1, 3 d. nuostatas, prie griežtesnės 1 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridedant švelnesnės 1 metų laisvės atėmimo bausmės dalį – 5 mėnesius laisvės atėmimo ir paskiriant subendrintą 2 metų 1 mėnesio laisvės atėmimo bausmę.
BK 75 str. 1 d., be kita ko, numatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip 4 metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo 1 iki 3 metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.
Baudžiamasis įstatymas nepateikia nei baigtinio, nei pavyzdinio sąrašo aplinkybių, pagal kurias teismas turėtų nuspręsti, ar bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. BK 75 str. nuostatos nedraudžia atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą asmenims, kuriems jau vieną kartą buvo atidėtas bausmės vykdymas arba kuriems nors ir nebuvo atidėtas bausmės vykdymas, tačiau jie turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą už anksčiau padarytus nusikaltimus, tačiau esant tokiai situacijai bausmės vykdymo atidėjimas gali būti taikomas tik išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į padarytų nusikaltimų padarymo aplinkybes bei kaltininko asmenybę (kasacinė nutartis Nr. 2K-109/2010). Teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (ar kaltinamasis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-132-942/2016 ir kt.). Taip pat teismas turi įvertinti ir tai, kaip bausmės vykdymas paveiktų kaltininko socialinius ryšius, ar konkretaus nusikalstamą veiką padariusio asmens resocializacija (procesas, kurio metu siekiama padėti nuteistiems asmenims atrasti savo tapatybę ir vaidmenį visuomenėje, suformuoti reikalingus įgūdžius integruojantis į visuomenę, skatinti taikiai sugyventi su kitais visuomenės nariais ir rinktis teisėtus kelius savo tikslams siekti) galima be realaus laisvės atėmimo, ar pakanka nuteistam už konkrečią nusikalstamą veiką asmeniui paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį. Teismų praktikoje nuosekliai pabrėžiama, kad ypač svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti BK 41 str. 2 d. įtvirtinti bausmės tikslai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-132-942/2016, 2K-396-746/2016, 2K-179-693/2017, 2K-109/2010, 2K-149/2011, 2K-499/2013, 2K-56/2014 ir kt.).
Teisminėje praktikoje akcentuota, kad teisingumo principas neapsiriboja vien tik bausmės ir padarytos nusikalstamos veikos proporcingumu, bet turi ir kitų aspektų. Ne mažiau svarbūs yra nuteistųjų socialinės reabilitacijos ir resocializacijos tikslai. Nubaudimo tikslas, net ir sunkaus nusikaltimo padarymo atveju, pasiekiamas ne vien tik nuteistojo įkalinimu, bausmės vykdymo atidėjimas savo esme nėra priešingas bausmės tikslams, o yra viena iš teisinių priemonių, padedančių juos pasiekti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-8-788/2018). Taikyti su laisvės atėmimu nesusijusias priemones skatina ir Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacijos valstybėms narėms: 1992-10-19 rekomendacija Nr. R (92) 16 „Dėl Europos visuomeninių sankcijų ir priemonių taisyklių“; 2000-11-29 rekomendacija Nr. Rec (2000) 22 „Dėl Europos visuomeninių sankcijų ir priemonių taisyklių taikymo tobulinimo“; 2010-01-20 rekomendacija Nr. CM/Rec (2010) 1 „Dėl Europos probacijos taisyklių“. Šiose rekomendacijose deklaruojama, kad plėsti tokių priemonių taikymą reikalauja pagrindiniai kiekvienos teisinės sistemos principai, o probacija traktuojama kaip tinkama priemonė siekiant teisingo baudžiamojo proceso, visuomenės saugumo, nusikalstamų veikų prevencijos ir kalinių skaičiaus mažinimo tikslų. Taigi reikšmingų baudžiamajai atsakomybei taikyti baudžiamojo įstatymo nuostatų sistema orientuoja teismą, įvertinus veikos pavojingumą, nuteistojo asmenines savybes, resocializacijos poreikį, svarstyti galimybę apsiriboti alternatyviomis teisinėmis priemonėmis, o realią laisvės atėmimo bausmę taikyti tik kaip paskutinę priemonę (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-143-1073/2020).
Kaip minėta, E. J. nagrinėjamą nusikalstamą veiką įvykdė būdamas ne kartą teistas, tačiau visos jo anksčiau padarytos nusikalstamo veikos (išskyrus Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018‑10-22 nuosprendyje įvertintą ir BK 227 str. 2 d. numatytą nusikaltimą (veika – 100 Eur kyšio siūlymas policijos pareigūnui) priskirtinos nesunkiems nusikaltimams. E. J. yra jauno amžiaus, dirbantis, teisminio nagrinėjimo metu dėl savo padarytos veikos išgyveno. Be to, pastebėtina, kad dauguma iš E. J. anksčiau įvykdytų nusikalstamų veikų buvo padarytos kaltinamajam esant neblaiviame stovyje. O ir nagrinėjamas nusikaltimas įvykdytas kaltinamajam esant girtam. Šios aplinkybės patvirtina, kad E. J. įvykdyti teisės pažeidimai didžia dalimi yra sąlygojami alkoholio vartojimo, savo elgesio nekritiško vertinimo būnant neblaiviam, kontrolės stokos.
Teismo vertinimu, E. J., kuri yra jauno amžiaus, realaus paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atveju, nuteistojo izoliavimas nuo visuomenės itin neigiamai paveiktų jo asmenybės formavimąsi, socialinius įgūdžius.
Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas vis tik dar turi pagrindą manyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti taikant BK 75 str. 1 d. nuostatas, atidedant E. J. paskirtos bausmės vykdymą maksimaliam įstatyme nustatytam 3 metų terminui, bei paskiriant BK 75 str. 2 d. 5, 7, 10 p. numatytas poveikio priemones ir pareigas, kurios, teismo nuomone, turėtų teigiamą įtaką kaltinamojo elgesiui siekiant bausmės tikslų be realaus bausmės atlikimo: 1) visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį tęsti darbą ar būti be pažeidimų registruotam Užimtumo tarnyboje; 2) visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį nuo 23 iki 6 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu ar gydymusi; 3) 2 metus nuo bausmės vykdymo pradžios nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.
Realiu laisvės atėmimo bausmė vykdymo atveju, į E. J. paskirtą 2 metų 1 mėnesio laisvės atėmimo bausmę, vadovaujantis BK 66 str. 1–2 d., įskaitytinas jo laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2019-06-24 18 val. iki 2019-06-25 17.24 val. (1 para) (b. l. 64, 75), 1 sulaikymo parą prilyginant 1 laisvės atėmimo dienai, taip pat Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-10-22 nuosprendyje nurodyti ir į paskirtos bausmės laiką įskaityti laikotarpiai.
E. J. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 73) – paliktina nepakeista iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikintina.
BK 67 str. 1 d. nustatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Minėto straipsnio 3 d., be kita ko, nustatyta, kad kartu su bausme gali būti paskirtos ir baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 72² str.).
E. J. padaryta nusikalstama veika yra smurtinio pobūdžio, įvykdyta savo šeimos nario atžvilgiu. Be to, kaltinamasis jau buvo teistas už analogiško nusikaltimo padarymą. Todėl, teismo vertinimu, bausmės paskirtį padės įgyvendinti BK 67 str. 3 d., 72² str. numatyta ir kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti probacijos tarnybos organizuojamoje smurtinį elgesį keičiančioje programoje, šį nurodymą įpareigojant įvykdyti per 8 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis BPK 297 str., 301 str., 302 str., 303 str. 2 d., 304–307 str., teismas
nusprendžia:
E. (E.) J., a. k. (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu padarius Baudžiamojo kodekso 140 str. 2 d. numatytą nusikaltimą ir skirti jam už tai 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.
E. (E.) J. šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-10-22 nuosprendžiu paskirta 1 (vienerių) metų 8 (aštuonių) laisvės atėmimo bausme taikant Baudžiamojo kodekso 64 str. 1, 3 d. nuostatas, prie griežtesnės 1 (vienerių) metų 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridedant švelnesnės 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmės dalį – 5 (penkis) mėnesius laisvės atėmimo, ir paskirti subendrintą 2 (dvejų) metų 1 (vieno) mėnesio laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 75 str. 1 d., E. (E.) J. paskirtos bausmės vykdymą atidėti 3 (trejiems) metams, paskiriant tokias Baudžiamojo kodekso 75 str. 2 d. 5, 7, 10 p. numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir pareigas:
1) visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį tęsti darbą ar būti be pažeidimų registruotam Užimtumo tarnyboje;
2) visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį nuo 23 iki 6 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu ar gydymusi;
3) 2 (dvejus) metus nuo bausmės vykdymo pradžios nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.
Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Paskirti E. (E.) J. Baudžiamojo kodekso 67 str. 3 d., 72² str. numatytą baudžiamojo poveikio priemonę ir įpareigoti jį per 8 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dalyvauti probacijos tarnybos organizuojamoje smurtinį elgesį keičiančioje programoje ir ją baigti.
Realiu laisvės atėmimo bausmė vykdymo atveju, į E. (E.) J. paskirtą 2 (dvejų) metų 1 (vieno) mėnesio laisvės atėmimo bausmę, vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 66 str. 1–2 d. įskaityti jo laikinajame sulaikyme išbūtą laikas nuo 2019-06-24 18 val. iki 2019-06-25 17.24 val. (1 para), 1 sulaikymo parą prilyginant 1 laisvės atėmimo dienai, taip pat Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-10-22 nuosprendyje nurodytus ir į paskirtos bausmės laiką įskaitytus laikotarpius.
E. (E.) J. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti nepakeistą iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.