Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rūta Kazlauskienė, sekretoriaujant Linai Laniauskienei,

dalyvaujant ieškovės UAB „Taurus fondas“ atstovui advokatui M. A., atsakovams L. V., uždarajai akcinei bendrovei „Prekybos sprendimų grupė“, uždarajai akcinei bendrovei „Deliverinam“, atsakovo L. V. atstovei advokatei A. P. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Taurus fondas“, ieškinį atsakovams L. V., uždarajai akcinei bendrovei „Prekybos sprendimų grupė“, uždarajai akcinei bendrovei „Deliverinam“ dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. birželio 1 d. preliminariu sprendimu ieškinį tenkino visiškai ir priteisė ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Taurus fondas“ solidariai iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Prekybos sprendimų grupė“, atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Deliverinam“ ir atsakovo L. V., 10 447,67 Eur negrąžintos paskolos, 412,16 Eur sutartinių (mokėjimo) palūkanų, 29,20 Eur negautų pajamų (kompensuojamų palūkanų), 144,35 Eur delspinigių, 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą – 11 033,38 Eur nuo bylos iškėlimo teisme (2023 m. gegužės 30 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 425 Eur bylinėjimosi išlaidų lygiomis dalimis iš kiekvieno, t. y. 141,67 Eur iš atsakovės UAB „Prekybos sprendimų grupė“, 141,67 Eur iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Deliverinam“, ir 141,66 Eur iš atsakovo L. V..

5. 2023 m. rugpjūčio 1 d. gautas ieškovės atsiliepimas. Atkreipė dėmesį į tai, kad ieškovo paskola buvo tikslinė – investicinė (transporto priemonės įsigijimui finansuoti). Ieškovo manymu, susidūrus su prieštaravimuose nurodytais sunkumais, atsakovas galėjo parduoti įsigytą turtą ir paskolą grąžinti. Toks sprendimas priimtas nebuvo, taigi atsakovai tenkina vien savo poreikius ieškovės sąskaita, atsakovas iki šiol naudojasi ieškovės pinigais ir jų nėra grąžinęs Paskolos sutartis yra realinė, dėl to paskolos sutarties šalių prievolių vykdymo sudėtingumao palyginimas yra nelogiškas. Atsakovui nesilaikius paskolos sutarties sąlygų dėl paskolos grąžinimo terminų, sutartis pagrįstai buvo nutrauikta.Atsakovas jokių reikalavimų remadamasis CK 6.204 str. 3 dalimi nėra pareiškęs, jokių įrodymų apie sutartinių prievolių disbalansą byloje nėra pateikęs. Paskolos sutartis yra nutraukta, visa paskolos suma po sutarties nutraukimo tapo mokėtina nedelsiant ir ši prievolė laiduotojams yra privaloma tiek pat, kaip ir pagrindiniam skolininikui.

6. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas advokatas M. A. palaikė ieškinio reikalavimus, jame nurodytais argumentais, papildomai prašė priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

8. Teismo posėdžio metu atsakovų UAB „Prekybos sprendimų grupė“, UAB „Deliverinam“ (duomenys neskelbtini) L. V. nurodė, kad su ieškiniu iš esmės sutinka, akcentavo, kad vyko derybos su ieškovu, siekiant pakeisti mokėjimų grafiką, kurių šalių sutarimas šiuo klausimu nebuvo pasiektas, dokumentai ieškovo nebuvo pasirašyti dėl nesuprantamų priežasčių. Palaikė prašymą taikyti LR CPK 284 straipsnį ir priteistos skolos mokėjimą išdėstyti teismo sprendimu. Papildomai nurodė, kad susiklosčiusi situacija sudėtinga, uždarajai akcinei bendrovei „Deliverinam“ keliama bankroto byla, o uždaroji akcinė bendrovė „Prekybos sprendimų grupė“ turi įsiskolinimų Sodrai apie 6000 Eur, Valstybinei mokesčių inspekcijai apie 16 000 Eur, kitiems ūkio subjektams apie 11000 Eur, šiuo metu siekia parduoti ieškovės finansuotą turtą (puspriekabę), kad būtų grąžinamos skolos, uždaroji akcinė bendrovė „Prekybos sprendimų grupė“ vykdė pagrindinę veiklą, nuomodama ieškovo finansuotą transporto priemonę uždarajai akcinei bendrovei „Deliverinam“ (logistikos veikla), kuriai taip pat (duomenys neskelbtini) atsakovas L. V., tačiau dėl sudėtingos situacijos rinkoje pajamos iš šios veiklos šiuo metu nėra gaunamos, o uždarajai akcinei bendrovei „Deliverinam“ keliama bankroto byla pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos pareiškimą, UAB „Prekybos sprendimų grupė“ finansinės atskaitomybės dokumentai nustatyta tvarka už 2022 metus nėra teiktos dėl to, kad buhalterinę apskaitą vykdžiusi įmonė negrąžina visų dokumentų ir neteikia paslaugų.

Preliminarus teismo sprendimas paliktinas nepakeistas.

9. Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad 2021 m. lapkričio 9 d. ieškovė ir atsakovė UAB „Prekybos sprendimų grupė“ sudarė paskolos sutartį Nr. NEASILOAN2021/11/09-01 (toliau ir Sutartis). Sutartimi ieškovė atsakovei suteikė 25 000 Eur paskolą. 2021-11-09 dieną sudaryta laidavimo sutartimi Nr. 20211109/02 laiduotojas L. V. besąlygiškai įsipareigojo solidariai atsakyti ieškovei už visų atsakovės UAB „Prekybos sprendimų grupė“ įsipareigojimų ir prievolių, numatytų 2021-11-09 dienos paskolos sutartyje Nr. NEASILOAN2021/11/09-01 vykdymą. Laidavimo sutartis numatė 30 268,52 Eur laiduotojo civilinės atsakomybės ribą. 2021-11-09 dieną sudaryta laidavimo sutartimi Nr. 20211109/01 laiduotoja UAB „Deliverinam“ besąlygiškai įsipareigojo solidariai atsakyti ieškovei už visų atsakovės UAB „Prekybos sprendimų grupė“ įsipareigojimų ir prievolių, numatytų 2021-11-09 dienos paskolos sutartyje Nr. NEASILOAN2021/11/09-01 vykdymą. Laidavimo sutartis numatė 30 268,52 Eur laiduotojo civilinės atsakomybės ribą. Ieškovė tinkamai vykdė Sutartį bei 2021 m. lapkričio 9 d. išmokėjo paskolos sumą, atėmus paskolos administravimo mokestį, atsakovei UAB „Prekybos sprendimų grupė“. Atsakovė iš viso atliko 16 mokėjimų bendrai 19 524,68 Eur sumai. Atsakovė nėra grąžinusi 10 447,67 Eur pagrindinės paskolos sumos. Atsakovei nebevykdant sutarties, ieškovė 2023 m. gegužės 5 d. pranešimu informavo atsakovę, kad atsakovė nevykdo savo įsipareigojimų bei apie tai, kad ir toliau nevykdant, sutartis bus nutraukta nuo 2023 m. gegužės 19 d.

Motyvuojamoji dalis

10. Pagal CK 6.76 straipsnio 1 dalį laidavimo sutartimi laiduotojas už atlyginimą ar neatlygintinai įsipareigoja atsakyti kito asmens kreditoriui, jeigu tas asmuo, už kurį laiduojama, neįvykdys visos ar dalies savo prievolės. Laidavimas yra asmeninis prievolių įvykdymo užtikrinimo būdas, kuris padidina tikimybę, kad prievolė kreditoriui bus įvykdyta, nes, skolininkui jos neįvykdžius, kreditorius gali savo reikalavimą pareikšti laiduotojui. Pagal CK 6.81 straipsnio 1 dalį, skolininkui laiku neįvykdžius pagrindinės prievolės, skolininkas ir laiduotojas atsako kreditoriui kaip solidariąją prievolę turintys bendraskoliai, jeigu ko kita nenustato laidavimo sutartis. Šiuo atveju 2021 m. lapkričio 9 d. laidavimo sutartimis laiduotojai (atsakovai) L. V. ir UAB „Deliverinam“ įsipareigojo solidariai atsakyti už atsakovės UAB „Prekybos sprendimų grupė“ prievoles pagal 2021 m. lapkričio 9 d. paskolos sutartį Nr. NEASILOAN2021/11/09-01, laidavimo sutartis numatė 30 268,52 Eur laiduotojo civilinės atsakomybės ribą. UAB „Prekybos sprendimų grupė“ tinkamai nevykdant savo prievolių pagal paskolos sutartyje nustatytus terminus, t. y. pagal paskolos grąžinimo ir palūkanų mokėjimo grafiką laiku nemokėjo paskolos įmokų, todėl ieškovė nukreipia savo reikalavimo teisę ir į L. V. bei UAB „Deliverinam“ 2021 m. lapkričio 9 d. laidavimo sutarčių pagrindu, kaip į solidarius skolininkus.

11. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.870 straipsnio 1 dalį paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita. Pagal CK 6.873 straipsnio 1 dalies, 6.872 straipsnio 2 dalies nuostatas paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka, taip pat mokėti palūkanas kas mėnesį iki paskolos suma bus grąžinta, jeigu šalys nėra susitarusios kitaip. CK 6.874 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu paskolos sutartis numato paskolos sumos grąžinimą dalimis ir eilinė paskolos sumos dalis laiku negrąžinama, paskolos davėjas turi teisę reikalauti grąžinti prieš terminą visą likusią paskolos sumą kartu su priklausančiomis mokėti palūkanomis. CK 6.76 straipsnio 1 dalis numato, kad laidavimo sutartimi laiduotojas už atlyginimą ar neatlygintinai įsipareigoja atsakyti kito asmens kreditoriui, jeigu tas asmuo, už kurį laiduojama, neįvykdys visos ar dalies savo prievolės. CK 6.38 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais, o CK 6.256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Pagal CK 6.59 straipsnį draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus. Ieškovė Paskolos sutarties 10.2. punkto pagrindu nuo 2023 m. gegužės 20 d. nutraukė Paskolos sutartį ir pareikalavo grąžinti Paskolos sutarties Bendrosios dalies 11.1 punkte sutartas sumas. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nepateikta įrodymų, jog atsakovai su ieškove vykdydami sutartis tinkamai atsiskaitė (CPK 178 straipsnis), konstatuotina, kad atsakovai pažeidė prievolę grąžinti ieškovei paskolą ir sumokėti palūkanas, todėl ieškovei solidariai iš atsakovų priteisiama 10 447,67 Eur negrąžintos paskolos.

12. Pagal CK 6.870 straipsnį, paskolos gavėjo pareiga yra grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) ir mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita. Pagal CK 6.872 straipsnio 1 dalį, palūkanų už naudojimąsi paskolos suma dydį ir mokėjimo tvarką nustato šalys susitarimu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje pažymima, kad Lietuvos civilinėje teisėje išskiriamos dvejopo pobūdžio palūkanos: palūkanos, atliekančios mokėjimo (t. y. užmokesčio už pinigų skolinimąsi) funkciją (CK 6.37 straipsnio 1 dalis, 6.872 straipsnis), ir palūkanos, atliekančios kompensuojamąją (minimalių nuostolių negautų pajamų pavidalu atlyginimo) funkciją (CK 6.210, 6.261 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. rugsėjo 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-357/2007; 2004 m. kovo 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-161/2004; 2007 m. rugsėjo 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-342/2007; kt.). Palūkanos, kaip mokestis už skolinimą, teismų praktikoje dar vadinamos pelno palūkanomis, iš esmės skiriasi nuo kompensacinių palūkanų, mokamų už prievolės įvykdymo termino praleidimą. Kreditoriaus reikalavimas sumokėti palūkanas už pinigų skolinimą (pelno palūkanas) sutarties nustatytu terminu traktuotinas ne kaip reikalavimas atlyginti dėl kreditoriaus pinigų naudojimo patirtus nuostolius, bet kaip reikalavimas įvykdyti prievolę natūra, t. y. sumokėti įstatyme ar šalių sutartyje nustatytą mokestį už naudojimąsi paskolos suma – palūkanas (CK 6.213 straipsnio 1 dalis, 6.872 straipsnis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad paskolos gavėjas negali būti atleistas nuo palūkanų kaip atlyginimo už naudojimąsi paskolos suma mokėjimo tuo atveju, jei paskolos davėjas nutraukia paskolos sutartį paskolos gavėjui pažeidus įsipareigojimus grąžinti suteiktą paskolą ir mokėti sutartas palūkanas nustatytu terminu, išskyrus atvejus, jei tai nustatyta paskolos sutartyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-275-248/2015). Toks aiškinimas atitinka ir mokėjimo palūkanų paskirtį – atlyginti kreditoriui už naudojimąsi pinigais tol, kol toks naudojimasis tęsiasi.

13. Nagrinėjamu atveju atsakovai, paskolos gavėjas ir laiduotojai, negali būti atleisti nuo palūkanų kaip atlyginimo už naudojimąsi paskolos suma mokėjimo, nes ieškovė, kaip paskolos davėja, 2023 m. gegužės 19 d. nutraukė paskolos sutartis atsakovams pažeidus įsipareigojimus grąžinti suteiktą paskolą ir mokėti sutartas palūkanas sutartais terminais. Šalių sudarytos paskolos sutarties bendrųjų sąlygų 1.8 punkte nustatyta, kad paskolos gavėjas už naudojimąsi paskola, paskolos davėjui moka nustatyto procento atlyginimą (palūkanas). Palūkanos sumokamos kiekvieną mėnesį paskolos sutarties specialiojoje dalyje numatytą mokėjimo dieną. Nagrinėjamu atveju paskolos sutartyse buvo susitarta dėl 17 procento dydžio metinės palūkanų normos (Paskolos sutarties Specialiosios dalies 3.1.2 punktas). Atsižvelgiant į tai, kad byloje nepateikta įrodymų, jog atsakovai su ieškove atsiskaitė (CPK 178 straipsnis), atsakovai pažeidė prievolę grąžinti ieškovei paskolas ir sumokėti palūkanas, todėl ieškovei solidariai iš atsakovų priteisiama 412,16 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų už laikotarpį nuo 2023 m. vasario 16 d. iki sutarties nutraukimo dienos (2023 m. gegužės 19 d.).

14. Teismas dėl atsakovų prieštaravimuose išdėstytų argumentų pažymi, kad paskolos sutartis yra nutraukta, visa paskolos suma po sutarties nutraukimo tapo mokėtina nedelsiant ir ši prievolė laiduotojams yra privaloma tiek pat, kaip ir pagrindiniam skolininikui. Akcentuotina, kad ieškovės paskola buvo tikslinė (transporto priemonės įsigijimui finansuoti), paskolos sutartis yra realinė, dėl to prieštaravimuose dėstomi samprotavimai apie paskolos sutarties šalių prievolių vykdymo sudėtingumo palyginimą yra nelogiškas, be to, įrodymų apie sutartinių prievolių disbalansą byloje atsakovai nėra teikę.

15. Akcentuotina, kad atsakovai teismo posėdžio metu iš esmės sutiko su ieškiniu, pripažino, kad yra skolingi ieškovei, iš esmės dėstydami argumentus apie sunkią finansinę atsakovų padėtį. Dėl šių atsakovo argumentų teismas pažymi, kad šalys savo sutartinius įsipareigojimus privalo vykdyti tinkamai ir sąžiningai (CK 6.200 straipsnis). Atsakovas, pažeisdamas sutartinius įsipareigojimus su pastaruoju neatsiskaitė (CK 6.59 straipsnis), nors žinojo apie savo prievolę atsiskaityti. Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus (CK 6.38 straipsnio 1 dalis). Teismas sutinka su ieškovo atsiliepimo argumentais, kad susidūrus su atsakovų nurodytais sunkumais, galima operatyviai rūpintis įsigyto turto pardavimu, kad įmonė galėtų paskolą grąžinti. Nesant duomenų, kad atsakovai būtų pilnai atsiskaitę su ieškovu, yra pagrindas ieškovo reikalavimus patenkinti.

16. Pagal CK 6.258 straipsnio 1 dalį, įstatymai ar sutartis gali nustatyti, kad už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą kaltoji šalis privalo sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta ar įvykdyta netinkamai (bauda, delspinigiai) (CK 6.71 straipsnis). Pagal paskolos sutarčių Bendrosios dalies 9.1 punktą šalis, praleidusi sutartyje nustatytų mokėjimo (piniginių) įsipareigojimų vykdymo terminus, kitos šalies reikalavimu privalo mokėti Specialiosios dalies 4.4.2 punkte nustatytas netesybas už kiekvieną uždelstą dieną. Paskolos sutarties Specialiosios dalies 4.4.2 punkte nustatyta netesybų dydis – 0,1 procentai nuo laiku nesumokėtos sumos. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovai laiku neįvykdė prievolės grąžinti suteiktą paskolą, ieškovės reikalavimas priteisti jai solidariai iš atsakovų 144,35 Eur delspinigių yra pagrįstas ir tenkintinas (CK 6.71 straipsnis).

17. Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovų solidariai 29,2 Eur kompensuojamąsias palūkanas už laikotarpį po 2023 m. gegužės 20 d. (paskolos sutarčių nutraukimo dienos) iki 2023 m. gegužės 25 d. (kreipimosi į teismą dienos). Pagal CK 6.261 straipsnį, įstatyme nustatytas kompensuojamąsias palūkanas turi teisę gauti visi kreditoriai, kuriems piniginės prievolės nebuvo įvykdytos laiku ir kurie su skolininkais sutartyse nenustatė kitokių tokio prievolės nevykdymo padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-509/2010; 2011 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-400/2011; 2017 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-379-969/2017, 24 punktas). Kreditoriaus reikalavimas sumokėti kompensuojamąsias palūkanas, kitaip tariant, atlyginti dėl piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimo atsiradusius nuostolius, laikytinas reikalavimu skolininkui taikyti civilinę atsakomybę. Kompensuojamosios palūkanos šiuo atveju laikytinos minimaliais kreditoriaus nuostoliais, patirtais dėl laiku negrąžintos skolos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2014). Pagal tarp šalių sudarytą Paskolos sutartį, suteiktos paskolos ir 17 procentų palūkanos, kurios skaičiuojamos už naudojimąsi paskolintais pinigais, turėjo būti grąžintos įmokas atliekant kas mėnesį. Ieškovė tikėjosi bei planavo gauti pajamas iki sutarties įvykdymo termino pabaigos. Kadangi atsakovai tinkamai sutarties sąlygų nevykdė, ieškovė 2023 m. gegužės 19 d. nutraukė sudarytą sutartį. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovai praleido piniginės prievolės įvykdymo terminą, ieškovė turi teisę reikalauti kompensuojamųjų palūkanų. Kompensacinės palūkanos apskaičiuotos nuo negrąžintos paskolos dalies, už reikalaujamą laikotarpį nuo 2023 m. gegužės 20 d. dienos iki 2023 m. gegužės 25 d. (ieškinio padavimo teismui dienos). Atsižvelgiant į tai, ieškovės reikalavimas dėl 29,20 Eur dydžio kompensuojamųjų palūkanų priteisimo laikytinas pagrįstu, todėl tenkintinas.

18. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šios palūkanos vadinamos procesinėmis. Pagal CK 6.210 straipsnio 2 dalį, kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, tai už termino praleidimą mokamos šešių procentų dydžio metinės palūkanos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2011; 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2012). Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė praleido terminą piniginei prievolei įvykdyti ir kad ieškovė ir atsakovė UAB „Prekybos sprendimų grupė“ yra verslininkai, o atsakovai L. V., UAB „Deliverinam“ įsipareigojo kaip ir atsakovas UAB „Prekybos sprendimų grupė“, ieškovei solidariai iš atsakovų priteistinos 6 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 2 dalis).

19. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai (CPK 80 straipsnio 1 dalis 1 punktas, 93 straipsnio 1 dalis). Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, ieškovei iš atsakovų solidariai priteistinas 425 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 125 Eur žyminis mokestis ir 300 Eur už suteiktas teisines paslaugas, neviršijant ieškinio reikalavimo ribų (atsakovė UAB „Prekybos sprendimų grupė“ atlygina 141,67 Eur bylinėjimosi išlaidų, UAB „Deliverinam“ atlygina 141,67 Eur bylinėjimosi išlaidų, L. V. atlygina 141,66 Eur bylinėjimosi išlaidų).

20. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, teismas daro išvadą, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 1 d. preliminarus sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nėra pagrindo jį naikinti ar keisti.

21. Atsakovai teismo posėdžio metu prašė atidėti teismo sprendimo vykdymą dėl finansinių sunkumų, su kuriais susiduria atsakovai.

22. CPK 284 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo vykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Nei teisės normose, nei teismų praktikoje nėra nustatyta, kokios aplinkybės yra pripažįstamos išimtinėmis ir sudarančiomis pagrindą išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą. Todėl teismas, spręsdamas tokį prašymą, faktinę situaciją turi vertinti individualiai kiekvienoje byloje, o procesinį sprendimą priimti, be kita ko, atsižvelgęs į kasacinio teismo išaiškinimus dėl CPK 284 straipsnio taikymo.

23. Teismo teisė išdėstyti ar atidėti sprendimo įvykdymą kasacinio teismo praktikoje vertinama kaip teismo prerogatyva nustatyti skolininkui lengvatinį terminą įvykdyti prievolę, kurią skolininkas įpareigotas vykdyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu, jeigu egzistuoja itin nepalankios aplinkybės teismo sprendimo įvykdymui. Sprendžiant, ar konkrečiu atveju yra pagrindas atidėti teismo sprendimo įvykdymą ar jį išdėstyti, svarbu įvertinti, ar teismo sprendimo įvykdymo atidėjimas ar išdėstymas nesuteiks nepagrįsto pranašumo skolininkui, ar bus išlaikyta šalių teisėtų interesų pusiausvyra, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir jo privalomas pobūdis, pažeisti bendrieji teisės principai – teisingumo, protingumo ir sąžiningumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011). Teismų praktikoje taip pat laikomasi nuostatos, kad teismo sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas arba išdėstomas išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį arba kai susidaro labai nepalankios aplinkybės jį įvykdyti. Tačiau vien turtinė padėtis negali lemti sprendimo įvykdymo būtino išdėstymo. Teismas taip pat turi nustatyti, ar išdėsčius teismo sprendimo įvykdymą tam tikram laikotarpiui bus užtikrintas tinkamas sprendimo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas pats teismo sprendimas, ar nebus pažeisti teisėti šalies, kurios naudai jis priimtas, interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-594/2006; 2011 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011). Be to, sprendžiant sprendimo vykdymo išdėstymo klausimą, turi būti vertinami ir kiti įstatymo imperatyvai (įsiteisėjusio teismo sprendimo privalomumas, jo įvykdymas per įmanomai trumpesnį laiką (CPK 7, 18 straipsniai)), atsižvelgiama į kitos šalies teisėtus interesus ir lūkesčius, kadangi tik įvykdžius sprendimą yra atkuriamos pažeistos teisės arba atlyginama pažeidimu padaryta žala (Vilniaus apygardos teismo 2018 m. kovo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-795-324/2018; Vilniaus apygardos teismo 2019 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-563-614/2019).

24. Nagrinėjamu atveju atsakovė UAB „Prekybos sprendimų grupė“ teismo sprendimo vykdymą prašė išdėstyti nurodė, kad atsakovė UAB „Prekybos sprendimų grupė“ gali įvykdyti teismo sprendimą tik išdėsčius skolos sumokėjimą dalimis jos nurodytais terminais ir sumomis. Įmonės (duomenys neskelbtini) atsakovas L. V. nurodė, kad susiklosčiusi situacija sudėtinga, uždaroji akcinė bendrovė „Prekybos sprendimų grupė“ turi įsiskolinimų Sodrai apie 6000 Eur, Valstybinei mokesčių inspekcijai apie 16 000 Eur, kitiems ūkio subjektams apie 11000 Eur, šiuo metu siekia parduoti ieškovės finansuotą turtą (puspriekabę), kad būtų grąžinamos skolos, uždaroji akcinė bendrovė „Prekybos sprendimų grupė“ vykdė pagrindinę veiklą, nuomodama ieškovo finansuotą transporto priemonę uždarajai akcinei bendrovei „Deliverinam“ (logistikos veikla), kuriai taip pat (duomenys neskelbtini) atsakovas L. V., o uždarajai akcinei bendrovei „Deliverinam“ keliama bankroto byla pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos pareiškimą, dėl sudėtingos situacijos rinkoje pajamos iš šios veiklos šiuo metu nėra gaunamos, UAB „Prekybos sprendimų grupė“ finansinės atskaitomybės dokumentai nustatyta tvarka už 2022 metus nėra teiktos dėl to, kad buhalterinę apskaitą vykdžiusi įmonė negrąžina visų dokumentų ir neteikia paslaugų. Atsakovas L. V. taip pat palaikė prašymą taikyti LR CPK 284 straipsnį ir priteistos skolos mokėjimą išdėstyti teismo sprendimu, nurodydamas, kad jo finansinė situacija sudėtinga, turi įsipareigojimų bankui, išlaiko vaikus, šiuo metu gauna apie 15000 Eur į mėnesį pajamų, yra kelių įmonių (duomenys neskelbtini).

25. Atsakovai savo prašymą išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą grindžia sunkia finansine būkle, tačiau vien tokių aplinkybių nustatymas, kaip nurodoma ir kasacinio teismo praktikoje, savaime nėra pakankamas pagrindas nukrypti nuo bendrosios teismo sprendimo vykdymo tvarkos. Kiekvienu atveju, be kita ko, turi būti atsižvelgta į kitos šalies (išieškotojos) interesus ir į pagrindinius civilinės teisės principus, kurie, jeigu būtų patenkintas atsakovės prašymas, galėtų būti pažeisti. Atsakovė, prašydama išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą, turi pateikti teismui ne tik išsamius ir abejonių nekeliančius duomenis apie savo finansinę būklę, bet ir įrodyti, kad jos finansinė būklė ateityje pagerės. Šiuo atveju, atsakovės į bylą pateikti duomenys nėra pakankami, jog iš jų būtų galima neabejotinai spręsti dėl atsakovės finansinės būklės pagerėjimo perspektyvų (CPK 178 straipsnis). Atsakovė UAB „Prekybos sprendimų grupė“ savo galimybes ateityje įvykdyti sprendimą sieja su galimybe parduoti transporto priemonę, kurios įsigijimą finansavo ieškovė, tačiau iš atsakovo L. V. paaiškinimų nėra pagrindo manyti, kad situacija ženkliai pagerės ir transporto priemonės pardavimo išdavoje bus atgautos reikiamos lėšos, kita vertus, atkreiptinas dėmesys į tai, kad UAB „Prekybos sprendimų grupė“ finansinės atskaitomybės dokumentai nustatyta tvarka už 2022 metus nėra teiktos, o iš (duomenys neskelbtini)paaiškinimų akivaizdu, kad susiklosčiusi situacija sudėtinga, uždaroji akcinė bendrovė „Prekybos sprendimų grupė“ turi įsiskolinimų Sodrai apie 6000 Eur, Valstybinei mokesčių inspekcijai apie 16 000 Eur, kitiems ūkio subjektams apie 11000 Eur, Pažymėtina ir tai, kad šiuo atveju byloje nėra duomenų apie realų UAB „Prekybos sprendimų grupė“ paslaugų teikimą ir pajamas iš tokios veiklos, o uždarajai akcinei bendrovei „Deliverinam“ (pagrindiniam kontrahentui, kuriam buvo nuomojama transporto priemonė) keliama bankroto byla pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos pareiškimą, todėl nėra pagrindo teigti, kad atsakovės įrodė, jog artimesnėje perspektyvoje gaus lėšas, kurias galės skirti teismo sprendimo dėl skolos ieškovei priteisimo įvykdymui. Teismo vertinimu, atsakovių verslo sprendimai negali riboti jų kontrahento teisės laiku gauti atlyginimą už suteiktas paslaugas. Dėl atsakovo L. V. analogiško prašymo taikyti LR CPK 284 straipsnį ir priteistos skolos mokėjimą išdėstyti teismo sprendimu, pažymėtina, kad bylos duomenimis, jis yra kelių įmonių (duomenys neskelbtini), o teikiami fragmentiniai duomenys apie šio atsakovo faktinę turtinę padėtį negali būti vertinami pakankamais sprendimo vykdymo išdėstymui pagrįsti. Skolos ieškovei mokėjimo išdėstymas, nepagrindus išimtinio būtinumo nukrypti nuo bendros teismo sprendimų įvykdymo tvarkos, neatitinka ieškovės interesų ir nedera su kasacinio teismo išaiškinimais dėl CPK 284 straipsnio taikymo sąlygų. Todėl atsakovų prašymas atidėti teismo sprendimo vykdymą netenkinamas.

26. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu priteisiamos iš atsakovų lygiomis dalimis valstybei, t. y. iš kiekvieno po 15,49 Eur (CPK 92, 96 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 270, 428 - 430 straipsniais, teismas,

nusprendžia:

2023 m. birželio 1 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo preliminarų sprendimą šioje byloje palikti nepakeistą.

Atsakovų UAB „Prekybos sprendimų grupė“ , L. V. prašymo atidėti teismo sprendimo vykdymą netenkinti.

Priteisti byloje patirtas procesinių dokumentų siuntimo išlaidas lygiomis dalimis iš atsakovų uždarosios akcinės bendrovės „Prekybos sprendimų grupė“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Deliverinam“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir atsakovo L. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) t. y. iš kiekvieno atsakovo po 15,49 Eur (penkioliką eurų 49 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų į valstybės biudžetą, sumokant šią sumą į vieną iš Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamųjų sąskaitų, įmokos kodas 5662, ir mokėjimo kvitą pateikiant teismui.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.