- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-09-28
- Bylos Nr.
- 2A-491-221/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-06478-2015-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Nijolia Indreikienė, Virginija Lozoraitytė, Evaldas Burzdikas
- Atsakovas
- S. V.
- Ieškovas
- A. V.
- Kategorijos
- 2.3.1.2.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.3.4.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.2.4.11pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.3.1.20Apeliacinės instancijos teismo sprendimas ir nutartis, sprendimo ir nutarties priėmimas bei paskelbimas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Burzdiko, Nijolios Indreikienės ir Virginijos Lozoraitytės (kolegijos pirmininkė, pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo S. V. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. spalio 19 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės A. V. ieškinį atsakovui S. V. dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos ir išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio pakeitimo, išvadą duodanti institucija – Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriame prašė pakeisti Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. vasario 9 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-7-192/2012 priteisto išlaikymo dydį ir priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnametei dukrai R. V., gimusiai (duomenys neskelbtini), po 170 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo dienos iki vaiko pilnametystės; pakeisti Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. vasario 9 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-7-192/2012 nustatytą atsakovo bendravimo su dukra tvarką, nustatant: 1. Bendrauti su dukra I ir III mėnesio sekmadienį, išskyrus Motinos dieną (gegužės I sekmadienį) nuo 10 val. iki 18 val., pasiimant dukrą nuo gyvenamosios vietos ir grąžinant ją atgal; nustatyti, kad atsakovas dukrą pasiima sutartu laiku iš automobilių stovėjimo aikštelės, esančios už namo Nr. (duomenys neskelbtini); vaikui būnant su atsakovu, atsakovas įpareigojamas nuvesti dukrą į jos lankomus būrelius, užsiėmimus, konkursus; atsakovas dukters paėmimo laiką telefonu, SMS žinute patikslina iš vakaro su dukra, nepatikslinus dukros paėmimo laiko ir jos nepaėmus 10 val., laikoma, kad atsakovas atsisakė pasinaudoti suteikta bendravimo su dukra teise; 2. Vasarą atsakovas turi teisę bendrauti su dukra 2 savaites ištisai nuo 10 val. iki 20 val., pasiimdamas dukrą sutartu laiku iš automobilių stovėjimo aikštelės, esančios už namo Nr. (duomenys neskelbtini), grąžindamas ją ten pat atgal; iš šių 2 savaičių atsakovas, iš anksto iki birželio 1 d. suderinęs atostogų laiką su motina ir dukra SMS žinutėmis, turi teisę su dukra savaitei išvykti iš gyvenamosios vietos; atsakovas privalo SMS žinute informuoti ieškovę apie dukros buvimo vietą, leisti dukrai turėti telefoną ir netrukdyti dukrai telefonu ir kitomis elektroninėmis priemonėmis bendrauti su ieškove, nekalbėti dukrai blogai apie ieškovę; 3. Kasmet tėvo dienos savaitgalį ir atsakovo gimimo dieną ((duomenys neskelbtini)) dukra praleidžia su atsakovu nuo 10 val. iki 19 val., pasiimdamas dukrą nuo gyvenamosios vietos, t. y. pasiima sutartu laiku iš automobilių stovėjimo aikštelės, esančios už namo Nr. (duomenys neskelbtini), ir grąžindamas ją ten pat atgal; 4. Kasmetinių valstybinių ir atsakovo asmeninių švenčių metu: lyginiais kalendoriniais metais – Naujieji metai, Vasario 16-oji, Joninės, Šv. Kalėdos, nelyginiais kalendoriniais metais – Kovo 11-oji, Šv. Velykos, Mindaugo karūnavimo diena, Žolinės – dukra praleidžia su atsakovu pirmąją švenčių dieną nuo 10 val. iki 18 val., pasiimdamas dukrą nuo gyvenamosios vietos, t. y. pasiima sutartu laiku iš automobilių stovėjimo aikštelės, esančios už namo Nr. (duomenys neskelbtini), ir grąžindamas ją ten pat atgal.
Ieškovė ieškinyje nurodė, kad padidėjo vaiko išlaikymo išlaidos, todėl iš atsakovo vaikui priteistas išlaikymo dydis yra per mažas. Teismo sprendimu nustatyta atsakovo bendravimo su dukra tvarka nebeatitinka vaiko poreikių. Dukra lanko būrelius, dauguma pasirodymų vyksta šeštadienio rytais. Dukrą reikia suruošti, o atsakovas to nedaro, nes ilgai miega. Atsakovas netinkamai bendrauja su dukra, rodo netinkamą pavyzdį, negražiai atsiliepia apie ieškovę. Teismo nustatytas maksimalus atsakovo bendravimas su dukra kenkia pastarosios interesams.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepimu į ieškinį prašė teismo jį atmesti. Atsakovas nurodė, kad atsakovo dukrai teikiamo išlaikymo dydis yra pakankamas. Nėra jokių pasikeitusių aplinkybių, dėl kurių bendravimo su dukra tvarka turėtų būti keičiama. Būtent ieškovė nesilaiko teismo sprendimu nustatytos atsakovo bendravimo su vaiku tvarkos, riboja atsakovo bendravimą su dukra, nuteikinėja dukrą prieš atsakovą. Per pastaruosius metus dukters elgesys atsakovo atžvilgiu labai pasikeitė, dukra atsakovui demonstruoja priešiškumą, nenorą bendrauti. Atsakovas nesutiko su ieškovės reikalavimu dukrą paimti iš automobilių stovėjimo aikštelės ir grąžinti į ją, motyvuodamas tuo, kad tai nėra saugu, žiemos metu anksti temsta. Atostogų laiką atsakovas siūlė suderinti prieš 30 dienų iki atostogų pradžios, o ne iki birželio 1 d.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apylinkės teismas 2016 m. rugpjūčio 23 d. nutartimi pakeitė Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. vasario 9 d. sprendimo dalį, kuria iš atsakovo priteistas išlaikymas dukrai po 118,85 Eur (400 Lt) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, patvirtindamas šalių sudarytą taikos sutartį, nutraukė civilinės bylos dalį dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio pakeitimo.
Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apylinkės teismas 2016 m. spalio 19 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies: pakeitė Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. vasario 9 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-7-192/2012 nustatytą atsakovo bendravimo su dukra R. V. tvarką, nustatant: 1. Atsakovas bendrauja su dukra lyginėmis metų savaitėmis šeštadieniais, nelyginėmis metų savaitėmis – sekmadieniais, išskyrus Motinos dieną (gegužės pirmąjį sekmadienį) nuo 10 val. iki 19 val., pasiimdamas dukrą iš jos gyvenamosios vietos ir grąžindamas ją atgal; nustatytu laiku dukrai užtikrinama teisė turėti telefoną ir paskambinti, kalbėti su ieškove; 2. Vasaros atostogų metu atsakovas turi teisę bendrauti su dukra keturiolika kalendorinių dienų, iš kurių viena dalis ne trumpesnė kaip septynios kalendorinės dienos nepertraukiamai, išsiveždamas dukrą iš jos gyvenamosios vietos; apie numatomą atostogų laiką, vietą atsakovas privalo informuoti ieškovę iki tų metų birželio pirmosios dienos; atostogų metu dukrai užtikrinama teisė turėti telefoną ir paskambinti, kalbėti su ieškove ir bendrauti kitomis ryšio priemonėmis; 3. Kasmet tėvo dieną ir atsakovo gimimo dieną ((duomenys neskelbtini)) dukra praleidžia su tėvu nuo 10 val. iki 19 val., atsakovui pasiimant dukrą iš jos gyvenamosios vietos ir grąžinant ją atgal; 4. Kasmetinių valstybinių švenčių: lyginiais kalendoriniais metais – Naujieji metai, Vasario 16-oji, Joninės, Šv. Kalėdos, nelyginiais kalendoriniais metais – Kovo 11-oji, Šv. Velykos, Mindaugo karūnavimo diena, Žolinės – dukra praleidžia su tėvu pirmąją švenčių dieną nuo 10 val. iki 19 val., atsakovui pasiimant dukrą iš gyvenamosios vietos, ir grąžinant ją atgal.
Teismas sprendė, kad ekspertizės išvadoje pateiktos išvados, atsakymai į teismo klausimus, kiek jie susiję su šalių dukros ir atsakovo tarpusavio santykiais, įvertinus šalių paaiškinimus ir kitą bylos rašytinę medžiagą, nėra prieštaringos, vien ieškovės nesutikimas su ekspertizės išvada, psichologinio tyrimo išvados pateikimas, nesudaro pagrindo paneigti ekspertizės išvadas, todėl teismas, spręsdamas ginčą byloje, jomis rėmėsi ir vertino, atsižvelgdamas į įrodymų visumą. Teismas sutiko, kad vaikas gali ir turi išsakyti savo nuomonę, į ją turi būti atsižvelgiama, jeigu ji neprieštarauja vaiko interesams, tačiau pažymėjo, kad savarankiškai priimti sprendimus dėl bendravimo tvarkos, jos būdo ir kt., kurie atitiktų ne vaiko norus, o jo interesus, vaikas šiuo metu pagal savo amžių negali. Teismas padarė išvadą, kad nustatyta bendravimo tvarka šiuo metu neatitinka vaiko interesų, nes jos vykdymas pažeidžiamas, argumentuojant dukters nenoru pasilikti pas tėvą su nakvyne, tokiu būdu dukrai keliama įtampa ir nerimas, bendravimas apskritai nevyksta. Teismas, nurodęs, kad bendravimo tvarka turi būti nustatoma pagal esamą situaciją, nes negalima numatyti, kokie bus vaiko ir tėvo santykiai ateityje, konstatavo, kad nėra pagrindo ir galimybės nustatinėti pereinamąjį laikotarpį. Teismas sprendė, kad byloje esantys duomenys patvirtina, jog bendravimo tvarka, pagal kurią dukra ir tėvas bendrautų kelias dienas iš eilės, šiuo metu keltų mergaitei frustracijos, nepasitenkinimo jausmą. Teismas vertino, kad 2012 m. vasario 9 d. sprendimu nustatyta bendravimo tvarka šiuo metu neatitinka vaiko interesų, nes dėl pasikeitusio emocinio santykio su tėvu savaitgalis su nakvyne galbūt keltų vaikui nerimą, nepasitenkinimą, ypač jeigu nebūtų pildomi jo norai. Teismas pažymėjo, kad šiuo atveju prioritetas turi būti teikiamas ne tėvui, kuris įgyvendina teisę bendrauti, tačiau vaikui, kuris neturi patirti neigiamų emocijų dėl bendravimo. Teismas nustatė, kad pagal buvusią bendravimo tvarką atsakovas galėdavo bendrauti su dukra keturias dienas, tačiau ir tokia bendravimo tvarka emociškai atitolino dukrą nuo atsakovo, todėl nėra pagrindo dar labiau ją mažinti, nesant pateiktų objektyvių duomenų, jog atsakovas kenktų, darytų žalą savo dukrai netinkamu auklėjimu, savo asmeniniu pavyzdžiu ar kt. Teismas sprendė, kad turi būti nustatyta tokia bendravimo tvarka, kad atsakovo ir dukros tarpusavio santykiai gerėtų, stiprėtų emocinis ryšys, nemažinant bendravimo laiko. Teismas, įvertinęs aplinkybę, kad bendravimas su nakvyne galbūt sukeltų vaikui nepasitenkinimą ir nesaugumo jausmą, padarė išvadą, jog yra tikslinga nustatyti tokią bendravimo tvarką, kad vaikas susitiktų su atsakovu kiekvieną savaitgalį, t. y. vieną kartą šeštadienį, kitą kartą sekmadienį, toks dažnesnis bendravimas su tėvu turėtų stiprinti vaiko emocinius santykius, sukurti saugumo ir pasitikėjimo jausmą. Šalims nesutarus dėl neutralios vaiko perdavimo vietos, siekdamas užtikrinti vaiko saugumą, teismas nustatė, kad jis turi būti paimamas iš savo gyvenamosios vietos ir grąžinamas į ją atgal. Teismas orientaciniu kriterijumi dėl atostogų trukmės, kurią atsakovas gali praleisti su savo dukra, laikė Lietuvos Respublikos darbo kodekso nuostatas, kurios suteikia darbuotojams 28 kalendorines kasmetines apmokamas atostogų dienas, nurodydamas, kad kiekvienas iš tėvų turi teisę praleisti pusę šio laikotarpio, o dėl ilgesnio laikotarpio būtinas tarpusavio šalių sutikimas. Teismas pripažino, kad atsakovas turi teisę bendrauti su savo nepilnamete dukra ne mažiau kaip keturiolika dienų, iš šių dienų iš eilės praleisti ne daugiau kaip septynias. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad tarp šalių kyla nesutarimų ypač vasaros atostogų metu, nustatė, kad atsakovas turi iki tų metų birželio mėnesio pirmos dienos pranešti ieškovei konkrečias dienas, kada jis planuoja atstogauti.
Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2016 m. spalio 19 d. sprendimo dalį, kuria buvo pakeisti atsakovo bendravimo su dukra tvarkos 1 ir 2 punktai, šioje dalyje priimti naują sprendimą ir atmesti ieškinį, paliekant galioti Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. vasario 9 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-7-192/2012 nustatytą bendravimo su vaiku tvarką. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Nepagrįstai pakeistas atsakovo bendravimo su dukra tvarkos 1 punktas, eliminuojant nuoseklų ir nepertraukiamą jų tarpusavio bendravimą. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme buvo gauta pakankamai duomenų, paneigiančių ieškovės klaidingai įrodinėjamas faktines bylos aplinkybes, iš ekspertizės išvadų matyti, kad buvusi bendravimo su dukra tvarka nepažeidžia vaiko interesų, todėl nėra pagrindo ją keisti ar žymiai riboti atsakovo bendravimą dukra. Ieškovė nepateikė konkrečių duomenų, kad atsakovo pažiūros, elgesys neigiamai veiktų nepilnamečio vaiko raidą, formuotų netinkamas pažiūras, vertybes, darytų žalą vaikui. Dukros deklaruojamas negatyvus supratimas apie tėvą turėtų būti vertinamas kritiškai dėl jai daromo motinos poveikio ir negalėjimo suformuluoti savarankiškos, nepriklausomos nuomonės byloje aktualiais klausimais. Dukrai bendraujant su atsakovu, tenkinamas jos poreikis turėti tėvą. Dukros psichiką žaloja ne nakvynės tėvo namuose, bet tėvų konfliktiški tarpusavio santykiai. Iš Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2016 m. rugsėjo 28 d. išvados Nr. 19-6-963 matyti, jog yra numatoma galimybė dukrai likti su nakvynėmis pas tėvą, nepateikiama priešiškų atsakovo ir dukros bendravimui argumentų. Vaiko teisių apsaugos skyriaus siūlymu vaikui galėtų būti nustatytas pereinamasis laikotarpis dėl to, kad dukra yra ilgą laiko tarpą nenakvojusi pas atsakovą. Ieškovė sąmoningai formuoja dukros nuomonę, kad ji nenorėtų likti pas atsakovą visam savaitgaliui, tokiu būdu skatindama tėvo ir dukros atitolimą ir tarpusavio ryšių išnykimą. Teismas nepagrindė atsakovo bendravimo su dukra sumažinimo būtinumo įrodymais ar išvadomis. Teismo argumentas, jog savaitgalis su nakvyne galbūt keltų vaikui nerimą, nepasitenkinimą, ypač jeigu nebūtų pildomi jo norai, prieštarauja byloje esančiai medžiagai ir protingumo kriterijui. Teismo aiškinimas apie ankstesnę bendravimo su vaiku tvarką turėtų būti vertinamas prieštaringai, nes ieškovė ja nesivadovavo. Bylos nagrinėjimo metu nenustatyta, kad betarpiškas atsakovo ir dukros bendravimas negalimas, tiesioginis ir nuolatinis jų bendravimas kenktų vaikui, neatitiktų jo interesų, norų, pažiūrų, jam būtų padaryta žalinga įtaka ir kt.
Nepagrįstai pakeistas atsakovo bendravimo su dukra tvarkos 2 punktas. Atostogų laikas be aiškaus pagrindo yra sumažintas nuo 42 dienų (6 savaičių) iki 14 dienų (2 savaičių), eliminuojant 28 dienas, skirtas atsakovo ir dukros bendravimui atostogų metu. Šalių nepilnametei dukrai yra dešimt metų, jos atostogos trunka beveik tris mėnesius. Nustatyta sąlyga šalims susitarti dėl ilgesnio atostogų laikotarpio realiai neįgyvendinama dėl šalių komplikuotų santykių. Punktas dėl atostogų tvarkos yra suformuluotas netiksliai, nes, dukrai bendraujant su atsakovu atostogų metu, ji turės likti nakvoti pas atsakovą. Kitu atveju atostogos taptų konfliktiškos, nes atsakovas neturėtų galimybės iš kito miesto dukrą kiekvienos dienos vakarą vežti į jos motinos gyvenamąją vietą. Teismas nenustatė, nuo kokio amžiaus dukros ir atsakovo atostogų trukmė galėtų būti ilginama. Nepagrįstai apie numatomų atostogų laiką atsakovas įpareigotas informuoti ieškovę iki tų metų birželio mėnesio pirmosios dienos, pakaktų informuoti ieškovę prieš 30 dienų iki atostogų pradžios.
Atsakovo bendravimo su dukra tvarkos 4 punkte praleista viena šventė – Kūčios. Teismui neįrašius šios valstybinės šventės į bendravimo tvarką, ieškovė ir toliau per šią šventę neleis dukrai vykti pas atsakovą, motyvuodama tuo, kad ji nenumatyta teismo sprendime.
Atsiliepimas
Ieškovė atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą prašo jį atmesti, palikti galioti Kauno apylinkės teismo 2016 m. spalio 19 d. sprendimu nustatytos atsakovo bendravimo su dukra tvarkos 1 punktą arba jį pakeisti, vietoj šeštadieninio atsakovo bendravimo su dukra nustatant bendravimą kiekvienos savaitės trečiadienį nuo 7.30 val. iki 20.00 val., ryte dukrą paimant iš jos gyvenamos vietos ir nuvežant į ugdymo įstaigą, po pamokų paimant iš ugdymo įstaigos, leidžiant kartu laiką iki 20.00 val., o 20.00 val. pristatant dukrą į jos namus; palikti galioti atsakovo bendravimo su dukra tvarkos 2, 3, 4 punktus. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
8.1. Ieškovė niekada netrukdė atsakovui bendrauti su dukra. Į teismą ieškovė kreipėsi tik siekdama padėti dukrai, nes ši išreiškė nenorą nakvoti pas atsakovą.
8.2. Pats atsakovas nesilaiko teismo nustatytos bendravimo su dukra tvarkos, nepasveikina jos švenčių proga, nelanko dukros, jai sergant. Atsakovas abejingas dukros prašymams, jos nuomonei. Dukters ir atsakovo bendravimas priklauso tik nuo atsakovo pastangų.
8.3. Byloje nėra įrodymų, kad ieškovė, girdint dukrai, šmeižia ir negatyviai charakterizuoja atsakovą.
8.4. Dukra nenori bendrauti su atsakovu, liekant pas jį nakvoti, nes tai kelia pavojų jos sveikatai ir gerovei. Atsakovas geria alkoholinius gėrimus, naudoja psichotropinius vaistus, kelia balsą, ranką prieš dukrą, demonstruoja pyktį.
8.5. Palikus galioti senąją atsakovo bendravimo su dukra tvarką, kiltų nauji konfliktai tarp atsakovo, dukros ir ieškovės. Po atsakovo grasinimų, psichologinio ir fizinio smurto, dukra vengė ilgalaikio bendravimo su juo. Byloje yra pakankamai tai patvirtinančių įrodymų. Visose apklausose dukra išsakė tas pačias nuoskaudas, paminėjo atsakovo naudotus psichologinio ir fizinio smurto atvejus, nenorą su juo bendrauti su nakvyne.
8.6. Nėra objektyvių įrodymų, paneigiančių ekspertės V. G. išvadą, kad ieškovė dukrai nedaro neigiamos įtakos. Teismas rėmėsi tik ekspertės A. Š. asmenine nuomone. Ieškovei nebuvo išaiškinta jos teisė reikšti nušalinimą ekspertui.
8.7. Atsakovo dalyvavimas dukters auklėjime neturi apsiriboti vien tik matymusi su dukra savaitgaliais, jis su dukra gali bendrauti ir darbo dienomis. Nauja bendravimo tvarka nelabai atitinka dukters poreikius, nes kiekvieną savaitgalį ji nebus namuose arba šeštadienį, arba sekmadienį, taip prarasdama galimybę su ieškove praleisti visą savaitgalį močiutės, tetos, draugų namuose ar sodybose, bet svarbiausia, kad dukrai nereiks nakvoti atsakovo namuose.
8.8. Šalių dukra auga, todėl atsiranda poreikis atostogas leisti ne tik su tėvais, bet ir sporto, šokio būreliuose, dienos užimtumo stovyklose, pas gimines.
8.9. Laiku negavusi iš atsakovo informacijos apie jo planuojamą atostogų laiką su dukra, ieškovė negalėtų iš anksto užsisakyti poilsinių ar apžvalginių kelionių, iš anksto rezervuoti bilietus.
8.10. Nebuvo atsižvelgta į ieškovės prašymą nustatyti, kad atsakovas dukrą pasiimtų sutartu laiku iš automobilių stovėjimo aikštelės, esančios už namo Nr. (duomenys neskelbtini), taip išvengiant atsakovo keliamų konfliktų.
Kitų atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas, t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 263 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamos bylos atveju absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnio 2, 3 dalys).
Dėl naujų įrodymų priėmimo
11. Ieškovė su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikė įrodymus, rašytinius paaiškinimus kartu su naujais įrodymais, su kuriais susipažino apeliantas, pateikė į juos atsiliepimą. Apeliantas taip pat teikė rašytinius paaiškinimus.
12. Pagal bendrąją taisyklę apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis). Tačiau šis draudimas nėra absoliutus. Atsižvelgiant į tai, kad pareikštas ieškinys yra kilęs iš šeimos teisinių santykių, o tokio pobūdžio bylose teismas turi pareigą būti aktyvus (CPK 376 straipsnis), teisėjų kolegija priima šalių pateiktus rašytinius paaiškinimus ir ieškovės su rašytiniais paaiškinimais naujai pateiktą įrodymą (2017 m. balandžio 18 d. antstolės S. V. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą) bei su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateiktus įrodymus (šalių dukrą charakterizuojančius įrodymus (3 t., b. l. 138–151, 162), antstolio V. Z. vykdomųjų bylų išvadas (3 t., b. l. 154–157). Kiti su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikti dokumentai jau yra pateikti byloje, todėl teisėjų kolegija atsisako juos priimti (3 t., b. l. 136–137, 152–153, 158–161, 163–174).
Dėl faktinių aplinkybių
13. Nustatyta, kad apeliantas S. V. ir ieškovė A. V. yra nepilnametės R. V., gimusios (duomenys neskelbtini), tėvai. 2012 m. vasario 9 d. Kauno apylinkės teismo sprendimu nutraukta šalių santuoka, nepilnametės dukros gyvenamoji vieta nustatyta su motina, iš tėvo priteistas išlaikymas dukrai po 400 Lt mokamomis periodinėmis išmokomis, nustatyta tėvo bendravimo su dukra tvarka. 2015 m. balandžio 20 d. A. V. kreipėsi į teismą dėl bendravimo tvarkos ir išlaikymo pakeitimo. Dėl išlaikymo pakeitimo šalys susitarė, sudarė taikos sutartį, kurią teismas patvirtino 2016 m. rugpjūčio 23 d. nutartimi. Pirmosios instancijos teismas iš dalies tenkino ieškovės reikalavimą dėl bendravimo tvarkos pakeitimo. Apeliantas (atsakovas) nesutinka su sprendimo, kuriuo pakeista atsakovo bendravimo su dukra tvarka, 1 ir 2 punktais, motyvuodamas tuo, kad ženkliai pakeičiama jo bendravimo su dukra tvarka, t. y. nepagrįstai sumažinamas bendravimas su dukra, kuo pažeidžiama jo, kaip tėvo, valdžia.
Dėl bendravimo su vaiku tvarkos
14. Teisėjų kolegija su apelianto argumentais nesutinka, pritaria pirmosios instancijos teismo motyvams, jų visų nekartoja. Kolegija pažymi, kad, nustatydamas vaiko gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, teismas visų pirma turi užtikrinti vaikui saugią ir stabilią aplinką, taip pat lygias tėvų teises dalyvauti vaiką auklėjant ir ugdant (CK 3.156 straipsnis). Tais atvejais, kai vaikas gyvena su vienu iš tėvų, kito, skyrium gyvenančio tėvo ar motinos teisė dalyvauti vaiką auklėjant ir ugdant įgyvendinama per nuolatinį ir tiesioginį bendravimą su vaiku (CK 3.170 straipsnis). Tėvų, negyvenančių kartu su vaiku, teisė bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant yra asmeninio pobūdžio tėvų teisė, kurią įgyvendinti galima, kai kitas iš tėvų nekliudo šiam bendravimui (CK 3.170 straipsnio 3 dalis), o pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus. Šios teisės įgyvendinimas reiškia ir įstatymu nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant įvykdymą. Ši tėvų asmeninė teisė ir pareiga turi būti vykdoma tik vaiko interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014).
15. Pažymėtina, kad vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpestis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia. Būtent dėl to teismas turi skatinti pačius tėvus susitarti dėl labiausiai vaiko poreikius atitinkančios bendravimo tvarkos, o jei tai nepavyksta, nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri geriausiai užtikrintų vaiko interesus ir būtų realiai vykdoma.
16. Nesutiktina su apeliantu, kad pirmosios instancijos teismas nepagrindė atsakovo bendravimo su dukra sumažinimo būtinumo įrodymais ar išvadomis, kad teismo argumentas, jog savaitgalis su nakvyne galbūt keltų vaikui nerimą, nepasitenkinimą, ypač jeigu nebūtų pildomi jo norai, prieštarauja byloje esančiai medžiagai ir protingumo kriterijui.
17. Byloje svarstant motinos reikalavimą dėl bendravimo tvarkos pakeitimo, pagrįstai nustatyta, kad tėvo ir dukros ryšys yra susilpnėjęs, kadangi bendravimo tvarka realiai nevykdoma, susiklostę konfliktiški šalių santykiai, kas, teisėjų kolegijos vertinimu, neužtikrina šalių nepilnametės dukros interesų. Kauno miesto socialinių paslaugų centro, kuriame R. V. buvo teikiamos psichologo paslaugos, 2015 m. balandžio 16 d. informacijoje nurodoma, kad dukros ir tėvo santykiai nutolę, rekomenduojama stiprinti dukros su tėvu emocinius santykius, tėvui nenaudoti spaudimo, nežeminti motinos dukros akivaizdoje, versti mergaitę nakvoti pas tėvą prieš jos valią, nes tai tik atitolins ją nuo tėvo. Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius taip pat konstatavo šalių konfliktiškus santykius, tai, kad mergaitės bendravimas su tėvu yra komplikuotas, jis nėra užtikrinamas, ji ilgą laiką nebendravo su tėvu, siūloma atsižvelgti į vaiko norus tam tikru laikotarpiu .
18. 2016 m. vasario 25 d.– gegužės 13 d. teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte nurodyta, jog R. V., bendraudama su tėvu, gali patirti nerimą, stresą, jei nepildomi jos norai, jeigu tėvas negatyviai atsiliepia apie motiną jos akivaizdoje, kad psichologiniu požiūriu dukros psichiką žaloja ne nakvynės tėvo namuose, bet tėvų tarpusavio konfliktiniai santykiai, ypač dukros į visa tai įtraukimas, neatsižvelgimas į bazinį dukros poreikį turėti, mylėti abu tėvus. Minėtame akte nurodoma, kad dukros pasisakymai apie tėvą įtakoti motinos daromo poveikio.
19. 2016 m. kovo 15 d. – gegužės 13 d. teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės, atliktos baudžiamojoje byloje, akte akcentuotas motinos daromas poveikis ir tėvų konfliktiniai santykiai.
20. 2016 m. birželio 26 d. psichologinio tyrimo išvadoje nurodoma, jog mergaitė suvokia priežastinius–pasekminius ryšius, kad tyrimo rezultatai neatskleidė dukros noro išvengti santykių su tėvu, tik norą, kad būtų atsižvelgta į jos poreikius. Todėl tėvams rekomenduota apie numatomą veiklą, atostogų leidimą tartis su dukra, jos akivaizdoje nenuteikinėti dukros vienas prieš kitą, vengti vartoti alkoholinius gėrimus, naudoti žaibinius veiksmus, suprantamus ne suaugusiems, o pačiam vaikui.
21. Taigi, įvertinus šalių paaiškinimus, rašytinius įrodymus, pripažintina, kad dukra myli tėvą, nori su juo matytis, tačiau, esant aptartoms kompetentingų specialistų išvadoms, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad 2012 m. vasario 9 d. sprendimu nustatyta bendravimo tvarka šiuo metu neatitinka vaiko interesų, todėl ją pakeitė, nustatydamas bendravimo tvarką be nakvynių pas tėvą. . .
22. Dar kartą pažymėtina, kad šalių ir jų dukros santykiai priklauso nuo pačių šalių. Tiek tėvas, tiek motina turi suprasti, kad jie abu yra atsakingi už savo dukros ateitį, abu privalo vengti konfliktinių tarpusavio santykių, dukrą auklėti ir ja rūpintis abipusiu sutarimu. Motina neturi formuoti neigiamos dukros nuomonės apie tėvą, o tėvas, siekdamas atkurti buvusius ir geresnius santykius su dukra, privalo to pats norėti ir tai daryti dukrai priimtinoje aplinkoje.
23. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantu, kad nepagrįstai pakeistas bendravimo su dukra tvarkos punktas, numatantis atostogų praleidimą. Nutarties 20 punkte minėta, kad, atlikus psichologinį tyrimą, tėvams rekomenduota apie numatomą veiklą, atostogų leidimą tartis su dukra, atsižvelgti į jos norus, poreikius. Nesutiktina su apeliantu ir dėl to, kad nustatyta sąlyga dėl ilgesnio atostogų laikotarpio realiai neįgyvendinama dėl šalių komplikuotų santykių. Dėl tokių santykių vengimo pasisakyta nutarties 22 punkte. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė yra dirbanti, kad atostogų laikas turi būti planuojamas iš anksto, sutiktina su pirmosios instancijos teismu, jog atsakovas apie planuojamas atostogas ieškovei turi pranešti iki birželio mėnesio. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, nustatydamas bendravimo tvarką atostogų metu, pagrįstai akcentavo šalių tarpusavio susitarimą ir atsižvelgimą į dukros norus.
24. Pažymėtina, kad su šeimos teisiniais santykiais susijusiose bylose, turi būti vadovaujamasi prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas), kuris reiškia, kad, sprendžiant visus su vaikais susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į jų interesus. Į vaiko norą gali būti neatsižvelgiama, kai vaiko noras prieštarauja jo interesams (CK 3.174 straipsnio 2 dalis).
25. Byloje nenustatyta, kad šalių dukros norai prieštarautų jos interesams. Bendravimas su skyrium gyvenančiu tėvu neturi kelti neigiamų emocijų. Nagrinėjamu atveju apeliantui atstačius santykius su dukra, nesant tėvų tarpusavio sutarimo, jis turi teisę kreiptis į teismą dėl bendravimo tvarkos pakeitimo.
26. Sutiktina su apeliantu, kad Kūčios nenurodytos bendravimo tvarkoje ir, nors ši šventė susijusi su Kalėdomis, tačiau siekiant išvengti šalių nesutarimų, bendravimo tvarkos 4 punktas papildytinas įrašant, jog lyginiais kalendoriniais metais: “... Kūčios ir Šv. Kalėdos“.
27. Esant nurodytoms aplinkybėms, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė materialiosios ir procesinės teisės normas, apeliacinio skundo argumentais jo keisti ar naikinti nėra pagrindo, sprendimas paliktinas iš esmės nepakeistas, papildant 4 bendravimo tvarkos punktą kaip nurodyta nutarties 26 punkte.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2016 m. spalio 19 d. sprendimą palikti iš esmės nepakeistą, bendravimo tvarkos 4 punktą papildyti, įrašant, jog lyginiais kalendoriniais metais: “... Kūčios ir Šv. Kalėdos“.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.