- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-06-02
- Bylos Nr.
- 2S-1237-260/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-04252-2014-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Raimondas Buzelis
- Suinteresuotas asmuo
- uždarosios akcinės bendrovės „Hoja electronics“
- Skolininkas
- uždarajai akcinei bendrovei „Hoja electronics“
Kauno apygardos teismo teisėjas Raimondas Buzelis, teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „Hoja electronics“, atstovaujamos administratoriaus Eurobankrotas, uždarosios akcinės bendrovės atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. kovo 10 d. nutartiescivilinėje byloje Nr.2-7817-775/2014 pagalpareiškėjo antstolio M.P. pareiškimą suinteresuotiems asmenims skolininkei uždarajai akcinei bendrovei „Hoja electronics“, išieškotojai bendrai Lietuvos ir Kanados įmonei uždarajai akcinei bendrovei „Besserlita“ dėl baudos skyrimo už antstolio reikalavimų nevykdymą, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.Ginčo esmė
Antstolis M.P. pateikė teismui pareiškimą (b.l. 4), kuriuo už antstolio reikalavimų nevykdymą – duomenų apie skolininko turtą nepateikimą –prašė skolininkės administratoriausEurobankrotas, UAB įgaliotam asmeniui R. S. paskirti baudą iki 2 000 Lt. Nurodė, kad jo kontoroje vykdomas 2012 m. rugsėjo 6 d. Kauno miesto 18-ojo notarų biuro vykdomasis įrašas Nr. L-3094 dėl 1 003 030 Lt skolos išieškojimo iš skolininkės UAB „Hoja electronics“ išieškotojai bendrai Lietuvos ir Kanados įmonei UAB „Besserlita“. Atsižvelgdamas į didelę išieškotiną sumą, antstolis pakartotinai naujai paskirtam skolininkės administratoriui išsiuntė 2014 m. sausio 16 d. antstolio patvarkymą, kuriuo pareikalavo iki 2014 m. sausio 24 d. pateikti duomenis apie skolininkės turtą, debitorius, įmonės kasos duomenis. Iki nurodyto termino skolininkės administratoriaus įgaliotas asmuo R. S. antstolio reikalaujamų duomenų nepateikė, todėl antstolio reikalavimas yra neįvykdytas. 2014 m. vasario 10 d. antstolio kontoroje buvo gautas administratoriaus įgalioto asmens skundas dėl minėto patvarkymo, tačiau antstolis 2014 m. vasario 12 d. patvarkymu šio skundo netenkino.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apylinkės teismas 2014 m. kovo 10 d. nutartimi (b.l. 8–10) prašymą tenkino, skolininkės UAB „Hoja Electronics“ turto administratoriaus Eurobankrotas, UAB įgaliotam asmeniui R. S. antstolio reikalavimų nevykdymą paskyrė 2 000 Lt baudą. Teismas nustatė, kad 2012 m. rugsėjo 6 d. antstolio M.P. kontoroje yra priimtas vykdyti Kauno miesto 18-ojo notarų biuro vykdomasis įrašas Nr. L-3094 dėl 1 003 030 Lt ir 6 procentų dydžio metinių palūkanų išieškojimo iš UAB „Hoja electronics“ išieškotojos bendros Lietuvos ir Kanados įmonės UAB „Besserlita“ naudai. 2013 m. lapkričio 29 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartimi UAB „Hoja electronics“ turto administratoriumi paskirta Eurobankrotas, UAB, kuri 2013 m. gruodžio 4 d. išdavė įgaliojimą R. S. atlikti visus veiksmus, susijusius su visišku UAB „Hoja electronics“ turto administravimu. 2014 m. sausio 16 d. patvarkymu antstolis įpareigojo skolininkės turto administratorių Eurobankrotas, UAB nedelsiant, bet ne vėliau kaip iki 2014 m. sausio 24 d. pateikti UAB „Hoja electronics“ ilgalaikio ir trumpalaikio įmonės turto sąrašą, įmonės debitorių (skolininkų) sąrašą ir įmonės kasos knygą. Minėtas patvarkymas dėl duomenų pateikimo skolininkės UAB „Hoja electronics“ turto administratoriui išsiųstas 2014 m. sausio 17 d. ir įteiktas 2014 m. sausio 20 d. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad skolininkės UAB „Hoja electronics“ administratorius Eurobankrotas, UAB įgaliojo R. S. atlikti visus veiksmus, susijusius su visišku UAB „Hoja electronics“ turto administravimu, kad antstolio patvarkymas dėl informacijos pateikimo apie skolininkės turtą įteiktas skolininkės turto administratoriui, kad antstoliui nepateikta reikalaujama informacija, nenurodytos patvarkymo neįvykdymo priežastys, tenkino antstolio pareiškimą dėl baudos skolininkėsturto administratoriaus įgaliotam asmeniui R. S.. Teismas, spręsdamas klausimą dėl konkretaus baudos dydžio, atsižvelgė į pagrindinės skolos dydį, į tai, kad tai ne pirmas antstolio patvarkymas dėl informacijos pateikimo, taip pat į tai, kad Kauno apygardos teismas nustatė, jog antstolio reikalavimas pateikti informaciją apie skolininkės turtą yra teisėtas, neprieštarauja įstatymų reikalavimams ir skolininkės turto administratoriui tai yra žinoma.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą motyvai
Suinteresuotas asmuo skolininkė UAB „Hoja electronics“, atstovaujama administratoriaus Eurobankrotas, UAB, atskiruoju skundu (b.l. 19–21) prašopanaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir klausimą išspręsti iš esmės – antstolio pareiškimą dėl baudos skyrimo R. S. atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Teismasnepagrįstai skundžiamoje nutartyje nurodė, kad antstoliui nebuvo pateikta reikalaujama informacija, nenurodytos patvarkymo neįvykdymo priežastys, kadangi skolininkės turto administratoriaus įgaliotas asmuo R. S. 2014 m. sausio 24 d. išsiuntė antstoliui pranešimą, jog antstolio 2014 m. sausio 16 d. patvarkymas nebus vykdomas, nes dėl jo yra ruošiamas skundas. Minėtų duomenų teismui pateiktame pareiškime antstolis nenurodė.Teismas, spręsdamas klausimą dėl skiriamos baudos konkretaus dydžio, nepagrįstai atsižvelgė į pagrindinės skolos dydį bei į tai, kad tai yra ne pirmas antstolio patvarkymas dėl informacijos pateikimo. Tokie teismo veiksmai neatitinka teisingumo principo, o be to, teismas nurodytų aplinkybių nepagrindė, t. y. nenurodė, kada ir kokiems paskirtiems turto administratoriams buvo įteikti antstolio patvarkymai dėl reikalavimo pateikti informaciją apie skolininkės turtą. Antstolis 2013 m. lapkričio 29 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartimi paskirtam UAB „Hoja electronics“ administratoriui pateikė tik vieną patvarkymą dėl informacijos pateikimo ir byloje nėra jokių duomenų, kad R. S. buvo įteikti ir kiti patvarkymai, kurių ji neįvykdė.Teismas nenustatinėjo aplinkybių, jog turto administratoriui antstolis iki šiol nėra pateikęs raginimo įvykdyti piniginę prievolę.Teismas, skirdamas baudą, neatsižvelgė į ginčo šalių teisinių santykių prigimtį, nenustatinėjo, kokioms vertybėmsir kokiu mastu antstolio reikalavimo neįvykdymo padariniai darė įtaką ir kaip tai paveikė skolininkės ir išieškotojos turtinius interesus, kadangi antstolis išieškotojos naudai jau yra išieškojęs 200 000 Lt, nors vykdymo veiksmai 2012 m. rugsėjo 26 d. Kauno apygardos teismo ir 2013 m. liepos 5 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartimis buvo sustabdyti, o antstolis ir toliau, ignoruodamas minėtas nutartis, nestabdo išieškojimo.
Atsiliepimas
Antstolis M.P. atsiliepimu į atskirąjį skundą (b.l. 24) prašo atskirąjį skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo 2014 m. kovo 10 d. nutartį nepakeistą. Nurodė, kad antstolio procesinis veiksmas galioja iš karto nuo jo priėmimo momento ir turi būti vykdomas, todėl nepagrįstas atskirojo skundo argumentas, jog dėl ruošiamo pateikti skundo antstolio reikalavimas dėl informacijos pateikimo negaliojo. Teismas pagrįstai atsižvelgė į aplinkybę, kad antstolio reikalavimas nevykdomas pakartotinai antrą kartą, kad antstolio reikalavimų teisėtumas jau buvo išnagrinėtas ir dėl jų yra pasisakęs apeliacinės instancijos teismas. Antstolio reikalavimas dėl informacijos apie skolininkės turtą pateikimo buvo pateiktas tiek buvusio skolininkės turto administratoriaus įgaliotam asmeniui, tiek ir naujai paskirto administratoriaus įgaliotam asmeniui, ir antstolio reikalavimai abu kartus nebuvo įvykdyti. Kauno apygardos teismas 2013 m. gruodžio 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-2344-273/2013 konstatavo, kad, neatsižvelgiant į kitas civilines ir baudžiamąsias bylas, vykdomojoje byloje turi būti atliekami antstolio procesiniai veiksmai, kurie yra teisėti, todėl nėra reikšmingi atskirojo skundo argumentai dėl teisinių santykių prigimties ar vertybių. Raginimasyra įteiktas skolininko vadovui ir dėl šio argumento yra pasisakyta 2014 m. kovo 10 d. Kauno apylinkės teismo nutartyje. Apeliantė nenurodė nei vieno teisinio ar faktinio argumento, kurie pateisintų R. S. veiksmus nevykdant antstolio reikalavimo, taip pat jokio teisės normos pažeidimo ar netinkamo teisės normos taikymo skiriant baudą.
Išieškotoja bendra Lietuvos ir Kanados įmonė UAB „Besserlita“ atsiliepimu į atskirąjį skundą (b.l. 25–28) prašo Kauno apylinkės teismo 2014 m. kovo 10 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodė, kad prieš tai buvęs UAB „Hoja electronics“ turto administratorius ir dabartinis administratorius Eurobankrotas, UAB yra tarpusavyje susiję, todėl egzistuoja akivaizdus veiklos tęstinumas administruojant UAB „Hoja electronics“, dėl ko administratoriaus įgaliotam asmeniui R. S. buvo žinoma, kad apeliacinės instancijos teismas antstolio veiksmus reikalaujant pateikti informaciją apie skolininkės turtą pripažino teisėtais. Skolininkės turto administratorius tęsia neteisėtus veiksmus slepiant skolininkės turtą, neteisėtai vilkina savo įstatyminės pareigos įvykdymą, todėl įgaliotam asmeniui pagrįstai buvo paskirta bauda. Atskirajame skunde nepagrįstai keliamas ginčo šalių teisinių santykių prigimties klausimas, kadangi vykdomojoje byloje nesprendžiamas išieškotojo ir skolininko ginčas, o išieškojimas vykdomas pagal jau pateiktą vykdyti vykdomąjį dokumentą nepaisant teisinio santykio šalių pozicijos dėl jo teisėtumo ir pagrįstumo. Raginimas įvykdyti vykdomąjį dokumentą įteiktas skolintinės vadovui dar 2012 m. rugsėjo 6 d., todėl pakartotinai turto administratoriui neturėjo būti siunčiamas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d., 338 str.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas.Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas nenustatė.
Byloje keliamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria skolininkės turto administratoriaus įgaliotam asmeniui už antstolio teisėtų reikalavimų nevykdymą paskirta bauda, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentus, civilinės ir vykdomosios bylų medžiagą, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai skolininkės turto administratoriaus įgaliotam asmeniui už antstolio teisėto reikalavimo pateikti duomenis apie skolininkės turtą neįvykdymą paskyrė baudą, kadangi nenustatė objektyvių priežasčių, dėl kurių antstolio teisėtas reikalavimas negalėtų būti įvykdytas.
Vykdomųjų dokumentų vykdymo funkcijas valstybė suteikė antstoliui (Antstolių įstatymo 2 str. 1 d.), kuris, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, visų pirma turi siekti apsaugoti išieškotojo interesus, kartu vadovautis interesų derinimo ir proporcingumo principais, kurie reiškia, kad antstolis, gindamas išieškotojo interesus, neturi pažeisti kitų vykdymo proceso dalyvių teisių ir teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 str. 1 d.). Antstolio reikalavimų privalomumo principas įtvirtintas CPK 585 straipsnyje, kurio 1 dalyje nurodyta, kad antstolio reikalavimai vykdyti sprendimus, pateikti turimą informaciją apie skolininko turtinę padėtį, susipažinti su sprendimams vykdyti būtinais dokumentais ar susilaikyti nuo veiksmų, galinčių trukdyti vykdyti sprendimus, išskyrus įstatymų numatytus atvejus, yra privalomi visiems asmenims ir turi būti įvykdyti per antstolio nustatytą terminą. CPK 645 straipsnio 1 dalyje numatyta skolininko pareiga antstolio reikalavimu raštu pateikti duomenis apie turimą turtą ir jo buvimo vietą, pas trečiuosius asmenis esantį turtą, lėšas kredito įstaigose. Siekiant užtikrinti antstolio reikalavimų privalomumą, įstatymų leidėjas yra numatęs sankcijas asmenims, kurie be svarbių priežasčių nevykdo antstolio reikalavimų(CPK 585 str. 2 d., 616 str., 645 str. 3 d.).
Vykdomosios bylos Nr. 0123/12/01200 duomenimis nustatyta, kad antstolio M.P. kontoroje 2012 m. rugsėjo 6 d. priimtas vykdyti 2012 m. rugsėjo 6 d. Kauno miesto 18-ojo notarų biuro vykdomasis įrašas Nr. L-3094 dėl 1 003 030 Lt skolos ir 6 procentų dydžio metinių palūkanų išieškojimo iš skolininkės UAB „Hoja electronics“ išieškotojos bendros Lietuvos ir Kanados įmonės UAB „Besserlita“ naudai (vykdomoji byla Nr. 0123/12/01200, b.l. 2–4 (antra lapo pusė), t. I).2013 m. lapkričio 29 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-628-265/2013 (vykdomoji byla Nr. 0123/12/01200, b.l. 1, t. III) skolininkės turto administratoriumi paskirta Eurobankrotas, UAB. 2013 m. gruodžio 4 d. turto administratoriumi paskirta Eurobankrotas, UAB įgaliojo R. S. atlikti UAB „Hoja Electronics“ visus veiksmus, susijusius su minėtos įmonės turto administravimu (vykdomoji byla Nr. 0123/12/01200, b.l. 2, t. III). 2014 m. sausio 16 d. patvarkymu dėl informacijos apie skolininko turtą pateikimo (b.l. 6) antstolis pareikalavo skolininkės turto administratoriaus nedelsiant, tačiau ne vėliau kaip iki 2014 m. sausio 24 d. pateikti antstoliui skolininkės ilgalaikio ir trumpalaikio turto sąrašą, įmonės debitorių (skolininkų) sąrašą ir įmonės kasos knygą. Minėtas patvarkymas, kaip kad nustatė pirmosios instancijos teismas ir atskirajame skunde ši aplinkybė nėra ginčijama, skolininkės turto administratoriui buvo įteiktas 2014 m. sausio 20 d., tačiau skolininkės turto administratoriaus įgaliotas asmuo minėto antstolio patvarkymo neįvykdė, reikalaujamų duomenų antstoliui nepateikė.
Antstolio reikalavimų privalomumo principas išlygų nenumato, todėl įpareigojimo nevykdymas gali būti pateisinamas tik esant išimtinėms aplinkybėms, kurios objektyviai galėtų sutrukdyti jį įvykdyti. Svarbios priežastys, dėl kurių antstolio reikalavimas gali būti neįvykdytas, yra faktinės ar teisinės aplinkybės, dėl kurių antstolio įpareigojimo objektyviai neįmanoma įvykdyti. Pavyzdžiui pareigos pateikti informaciją apie skolininko turimą turtą neįvykdymas gali būti pateisinamas tokios informacijos neturėjimu, informacijos neišsaugojimu ir pan. Visais kitais atvejais, kai antstolio įpareigojimas nevykdomas be svarbių priežasčių, asmuo, kuriam toks reikalavimas yra pareikštas, laikomas atlikusiu neteisėtus veiksmus ir pažeidusiu įstatymo reikalavimus.
Sprendžiant klausimą, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai už antstolio reikalavimo pateikti informaciją apie skolininkės turimą turtą neįvykdymą atsakingam asmeniui paskyrė baudą, būtina nustatyti, ar toks reikalavimas galėjo būti objektyviai įvykdytas ir ar neegzistavo kliūtys, dėl kurių atsakingas asmuo šio reikalavimo iki jame nustatyto termino negalėjo realiai įvykdyti. Visų pirma, pažymėtina, kad nei vykdomojoje byloje, nei nagrinėjamoje civilinėje byloje duomenų apie tai, kad skolininkės turto administratorius ar jo įgaliotas asmuo būtų tinkamai įvykdę 2014 m. sausio 16 d. patvarkymą dėl informacijos apie skolininko turtą pateikimo ir reikalaujamus duomenis būtų pateikę antstoliui nėra, todėl pirmosios instancijos teismo išvada, jog antstoliui reikalaujama informacija yra nepateikta, yra pagrįsta. Atsižvelgiant į tai, nepagrįstu laikytinas atskirojo skundo argumentas dėl šios išvados neteisingumo. Atskirajame skunde taip pat teigiama, jog antstoliui buvo nurodytos 2014 m. sausio 16 d. patvarkymo dėl informacijos pateikimo nevykdymo priežastys informuojant antstolį apie tai, kad yra ruošiamas skundas dėl minėto patvarkymo. Apeliantės teigimu, pranešimas apie tai antstoliui buvo išsiųstas 2014 m. sausio 24 d., t. y. paskutiniąją termino informacijai apie skolininkės turimą turtą pateikti dieną. Tačiau vykdomojoje byloje duomenų apie minėtą pranešimą nėra. Be to, šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų apeliantė nepateikė teismui ir kartu su atskiruoju skundu, todėl negalima nustatyti šių nurodytų aplinkybių pagrįstumo ir pripažinti, kad antstoliui 2014 m. sausio 24 d. tapo žinomos patvarkymo neįvykdymo priežastys. Pareiškime dėl baudos skyrimo antstolis yra nurodęs, kad jo kontoroje 2014 m. vasario 10 d. buvo gautas skolininkės turto administratoriaus įgalioto asmens skundas dėl 2014 m. sausio 16 d. antstolio patvarkymo dėl informacijos pateikimo apie skolininko turtą pripažinimo neteisėtu, tačiau laikotarpiu nuo tada, kai patvarkymas buvo įteiktas skolininkės turto administratoriui, t. y. nuo 2014 m. sausio 20 d. iki patvarkyme nustatyto termino informacijai apie skolininkės turimą turtą pateikti, t. y. iki 2014 m. sausio 24 d., antstolio patvarkymas galiojo, nebuvo pripažintas neteisėtu, dėl to turėjo būti vykdomas. Remiantis CPK 510 straipsnio 3 dalimi skundo dėl antstolio veiksmų padavimas vykdymo veiksmų nesustabdo, todėl pripažįstama, kad antstolio priimti patvarkymai yra privalomi ir turi būti vykdomi nuo jų pateikimo momento. Aplinkybė, kad asmuo, kurio atžvilgiu yra pareikštas antstolio reikalavimas, ketina skųsti antstolio veiksmus, nesudaro pagrindo antstolio pareikšto reikalavimo nevykdyti. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad skolininkės turto administratoriaus nurodyta patvarkymo nevykdymo priežastis negali būti laikoma svarbia priežastimi, pateisinančia antstolio teisėto reikalavimo neįvykdymą. Daugiau jokių kitų priežasčių, dėl kurių antstolio patvarkymas pateikti informaciją apie skolininkės turimą turtą nebuvo įvykdytasper jame nustatytą terminą, nenurodyta. Todėl pirmiau nurodytos patvarkymo nevykdymo priežasties nelaikant svarbia patvarkymo neįvykdymo priežastimi, kuri galėtų pateisinti antstolio patvarkymo neįvykdymą, pripažintina, kad skolininkės turto administratoriaus įgaliotas asmuo, neįvykdydamas antstolio reikalavimo, pažeidė įstatymų nuostatas, atliko neteisėtus veiksmus, dėl ko jam pagrįstai buvo taikytos įstatyme numatytos sankcijos. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad antstolio M.P. 2014 m. sausio 16 d. patvarkymo dėl informacijos apie skolininko turtą pateikimo teisėtumas yra pripažintas įsiteisėjusia Kauno apygardos teismo 2014 m. gegužės 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-1281-221/2014, kurioje buvo sprendžiamas suinteresuoto asmens atskirojo skundo dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. kovo 10 d. nutarties, kuria atmestas suinteresuoto asmens skundasdėl minėto patvarkymo pripažinimo neteisėtu, pagrįstumo klausimas (Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys, CPK 179 str. 3 d.). Apeliacinės instancijos teismas 2014 m. sausio 16 d. antstolio patvarkymą dėl informacijos pateikimo apie skolininko turtą laikė teisėtu ir pagrindų jį panaikinti nenustatė. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas minėtoje nutartyje pasisakė ir dėl atskirojo skundo argumento, jog antstolis nėra pateikęs skolininkės turto administratoriui raginimo įvykdyti piniginę prievolę, todėl pakartotinai šiuo klausimu nepasisakytina. Minėtoje nutartyje apeliacinės instancijos teismas pripažino, kad įteikus raginimą dėl sprendimo įvykdymo juridinio asmens vadovui, pakartotinai raginimas neturi būti įteiktas vėliau paskirtam šio juridinio asmens turto administratoriui. Aplinkybė, kad įsiteisėjusia teismo nutartimi yra konstatuotas antstolio patvarkymo teisėtumas, leidžia pripažinti, kad suinteresuoto asmens turto administratorius neįvykdė teisėto antstolio reikalavimo.
Teismas, spręsdamas baudos už antstolio reikalavimų nevykdymą paskyrimo klausimą, turi įvertinti visas reikšmingas aplinkybes bei nustatydamas baudos dydį remtis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, kadangi tiek pagal CPK 585 straipsnio 2 dalies, tiek ir pagal CPK 645 straipsnio 3 dalies dispozicijas įstatymų leidėjas suteikė teismui diskrecijos teisę, nustačius, kad asmuo neįvykdė antstolio reikalavimo, kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti skiriamos baudos dydį, kuris ribojamas tik maksimalia suma. Tai reiškia, kad teismas, parinkdamas baudos dydį, nesaistomas jokiomis konkrečiomis įstatyme įtvirtintomis nuostatomis ar kriterijais. Tokiu atveju teismas privalo vadovautis bendraisiais CPK taikymo principais, aiškindamas ir taikydamas įstatymus ir kitus teisės aktus privalo vadovautis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais (CPK 3 str. 1 d.).
Atskirajame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl skiriamos baudos konkretaus dydžio, nepagrįstai atsižvelgė į pagrindinės skolos dydį, į tai, kad tai yra ne pirmas antstolio patvarkymas dėl informacijos pateikimo, tačiau neatsižvelgė į ginčo šalių teisinių santykių prigimtį, nenustatinėjo, kokioms vertybėms ir kokiu mastu antstolio reikalavimo neįvykdymo padariniai darė įtaką ir kaip tai paveikė skolininkės ir išieškotojos turtinius interesus. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs atskirojo skundo argumentus dėl paskirtos baudos dydžio ir byloje nustatytas aplinkybes, sprendžia, kad teismas, skirdamas baudą, tinkamai parinko baudos dydį, kuris atitinka protingumo, teisingumo ir sąžiningumo kriterijus. Byloje nėra duomenų, sudarančių teisinį pagrindą mažinti paskirtos baudos dydį ar baudą panaikinti.
Kaip jau buvo nurodyta, teismas, skirdamas baudą ir parinkdamas konkretų jos dydį, nėra saistomas konkrečių nuostatų ar kriterijų, todėl parinkdamas skiriamos baudos dydį atsižvelgia į, jo manymu, reikšmingas aplinkybes. Apeliacinės instancijos teismo manymu, atskirajame skunde nurodytos aplinkybės, į kurias, apeliantės teigimu, teismas, parinkdamas baudos dydį, turėjo atsižvelgti, nagrinėjamu atveju negali būti pripažintos reikšmingomis ir nulemiančiomis skiriamos baudos dydį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2013 m. rugpjūčio 30 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-440/2013, yra išaiškinęs, kad ir tuo atveju, kai vykdomoji byla sustabdoma ne CPK 626 ir 627 straipsniuose nustatytais pagrindais, o kitais CPK ir kituose įstatymuose nustatytais pagrindais, antstolis turi teisę atlikti skolininko turto paieškos ir arešto veiksmus. Todėl atskirajame skunde nurodyta aplinkybė apie vykdymo veiksmų vykdomojoje byloje sustabdymą negali turėti įtakos parenkant baudos, skiriamos už antstolio reikalavimo pateikti informaciją apie skolininkės turimą turtą neįvykdymą, dydį, kadangi antstoliui nėra draudžiama atlikti skolininko turto paiešką. Šalis siejančių teisinių santykių prigimtis nagrinėjamu atveju taip pat negali turėti įtakos skiriamos baudos dydžiui, kadangi vykdymo procese klausimas dėl šalis siejančių teisinių santykių prigimties nėra sprendžiamas, nes antstolis vykdo jam pateiktą vykdyti vykdomąjį dokumentą nevertindamas jo teisėtumo ir pagrįstumo. Apeliacinės instancijos teismo manymu, pirmosios instancijos teismas, parinkdamas baudos dydį, pagrįstai atsižvelgė į pagrindinės skolos dydį bei aplinkybę, kad tai yra jau ne pirmas patvarkymas dėl informacijos apie skolininkės turtinę padėtį pateikimo, kuris nei vienas nebuvo įvykdytas. Nors minėti patvarkymai buvo įteikti ne skolininkės turto administratoriaus įgaliotam asmeniui R. S., tačiau tai negali pateisinti jos veiksmų neteisėtumo. Be to, R. S. turėjo būti žinoma apie antstolio reikalavimo teisėtumą, tikėtina galimai ir ta aplinkybė, kad iki tol antstolio reikalavimai dėl informacijos pateikimo nebuvo vykdomi, dėl ko įgalioto asmens veiksmai nevykdant teisėto antstolio reikalavimo, skundo dėl jo pateikimas formaliais ir iš esmės tapačiais pagrindaisleidžia manyti, kad įgalioto asmens veiksmai buvo nukreipti siekiant nuslėpti skolininkės tikrąją turtinę padėtį, o kartu, trukdyti ir vykdymo procesui. Esant nurodytoms aplinkybėms teismas pagrįstai, siekdamas, kad skiriama bauda turėtų realų poveikį asmeniui, kuris turi pareigą vykdyti antstolio teisėta reikalavimą, paskyrė maksimalią CPK 645 straipsnio 3 dalyje numatytą baudą.
Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai ištyrė bylos aplinkybes, susijusias su antstolio pareiškimu skirti baudą, teisingai įvertino vykdymo procese susiklosčiusią faktinę situaciją, tinkamai aiškino ir taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias antstolio reikalavimų privalomumą, nustatęs, kad yra pagrindas taikyti CPK nuostatas, reglamentuojančias sankcijų už antstolio teisėtų reikalavimų nevykdymą, taikymą, šias sankcijas pagrįstai taikė ir paskyręs baudą priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, kurią naikinti ar keisti remiantis atskirojo skundo argumentais nėra jokio pagrindo. Dėl kitų atskirojo skundo argumentų, kaip neturinčių reikšmės skundžiamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, išsamiai nepasisakytina.
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
atskirąjį skundą atmesti.
Kauno apylinkės teismo 2014 m. kovo 10 d. nutartį palikti nepakeistą.