Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kristinos Kakurinės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Savinijaus Katausko ir Dalios Kursevičienės,

viešame teismo posėdyje apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. N. ir jo gynėjo (duomenys neskelbtini) A. G. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024 m. lapkričio 8 d. nuosprendžio, kuriuo A. N. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 60 MGL (3 000 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, ši bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir A. N. paskirta galutinė bausmė – 40 MGL (2 000 Eur) dydžio bauda.

A. N. paskirta 40 MGL (2 000 Eur) dydžio bauda savanoriškai turi būti sumokėta per 12 mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į (duomenys neskelbtini) inspekcijos prie (duomenys neskelbtini) ministerijos surenkamąją sąskaitą.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi, 68 straipsnio 2 dalimi, A. N. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones – dvejiems metams, šį terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos, t. y. nuo 2024 m. rugsėjo 16 d.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 1, 2 ir 5 dalimis, iš A. N. nuspręsta išieškoti valstybės naudai konfiskuotino turto (automobilio „(duomenys neskelbtini)“) vertės dalį atitinkančią pinigų sumą – 7 000 Eur.

A. N. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, dokumentų paėmimas – paliktos galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, specialiosios teisės sustabdymas paliktas galioti iki baudžiamojo poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemonės atėmimo – vykdymo pradžios.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. A. N. buvo nuteistas už tai, kad vairavo transporto priemonę, būdamas neblaivus: 2024 m. rugsėjo 14 d., apie 1.20 val., (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punktą, draudžiantį vairuoti transporto priemonę neblaiviems, vairavo transporto priemonę ,,(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,62 promilių neblaivumas.

II. Apeliacinio skundo argumentai

2. Nuteistojo A. N. gynėjas (duomenys neskelbtini) A. G. apeliaciniu skundu prašo: 1) Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024 m. lapkričio 8 d. nuosprendį panaikinti ir A. N. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, paskiriant laiduotoją (duomenys neskelbtini) S. N., bei nustatant laidavimo terminą vieneriems metams su 1 000 Eur piniginiu užstatu, ir baudžiamąją bylą nutraukti; 2) panaikinti A. N. paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą naudotis teise vairuoti transporto priemones dvejus metus – ir paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones – vieneriems metams, terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo – paskyrimo, t. y. nuo 2024 m. rugsėjo 14 d.; 3) panaikinti automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vertės dalį atitinkančios pinigų sumos – 7 000 Eur – išieškojimą ir paskirti iš A. N. valstybės naudai konfiskuotino turto – automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vertės dalį atitinkančios pinigų sumos – 2 000 Eur – išieškojimą. Skundas grindžiamas šiais argumentais:

Motyvuojamoji dalis

I. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

5. Apeliacinės instancijos teismo paskirtis – išaiškinti, o nustačius – šalinti žemesnės instancijos teismo padarytas klaidas, todėl, siekdami užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai ir nutartys, o teisėti ir pagrįsti nuosprendžiai (nutartys) nebūtų naikinami ar keičiami, apeliacinės instancijos teismai turi kruopščiai patikrinti apskųstų nuosprendžių ar nutarčių teisėtumą ir pagrįstumą, laikydamiesi apeliacinį procesą reglamentuojančių normų reikalavimų. Apeliacinės instancijos teismas priimamo procesinio sprendimo aprašomojoje dalyje privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės. To nereikia suprasti kaip reikalavimo pateikti detalų atsakymą į kiekvieną skundo argumentą. Šios pareigos apimtis gali keistis, atsižvelgiant į priimamo sprendimo rūšį ir kiekvieno atvejo aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-148/2014, 2K-572-139/2015, 2K-10-976/2016, 2K-43-697/2018).

6. Šiuo atveju apeliaciniame skunde nėra keliami įrodymų vertinimo, padarytos nusikalstamos veikos kvalifikavimo pagrįstumo ir nuteistojo kaltės klausimai, tačiau prašoma A. N. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir baudžiamąją bylą nutraukti. Taigi apeliacinės instancijos teismas savo nutartyje nei dėl veikos kvalifikavimo, nei dėl A. N. kaltės, padarius nusikalstamą veiką, dėl kurios buvo nuteistas skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu, nepasisako. Teisėjų kolegija nutartyje aptaria būtent esminį apeliacinio skundo klausimą, t. y., ar nuteistajam A. N. gali būti taikomas laidavimo institutas ir jis gali būti atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės. Taip pat šiame procesiniame sprendime pasisakoma dėl galimybės sutrumpinti uždraudimo naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) terminą ir tinkamos valstybės naudai išieškotinos konfiskuotino turto vertės nustatymo.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (BK 40 straipsnis)

7.1. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su išvada, jog nagrinėjamojoje byloje yra visos sąlygos, būtinos norint taikyti BK 40 straipsnyje numatytą atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindą. A. N. padaryta nusikalstama veika yra baigtas nesunkus nusikaltimas. Nuteistojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino aplinkybę, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai dėl jos gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Taip pat pagrįstai pirmosios instancijos teismas pripažino, jog A. N. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. A. N. padarytu nusikaltimu sukėlė pavojų ne tik savo, bet ir kitų eismo dalyvių sveikatai, gyvybei bei turtui. Nors dėl padaryto nusikaltimo nekilo jokių pasekmių, tačiau neigiami padariniai nekilo tik laimingo atsitiktinumo dėka, o ne todėl, kad savo aktyviais veiksmais A. N. būtų užkirtęs jiems kelią. Taigi tam tikri nuteistojo asmenybę charakterizuojantys bylos duomenys neleidžia teismui sutikti su jo atleidimu nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

7.2. A. N. praeityje yra teistas 4 kartus ir atlikęs laisvės atėmimo bausmę, paskutinį kartą teistas 2018 m. rugsėjo 7 d. už BK 284 straipsnyje numatytą veiką, bausmę atliko 2019 m. balandžio 10 d. (t. 1, b. l. 122–127). Nors teistumai išnykę, tai rodo, jog nuteistasis išvadų iš ankstesnių teistumų nedaro, ankščiau paskirtos bausmės neturėjo įtakos teigiamam jo elgesio pokyčiui ir požiūrio keitimui, A. N. toliau nusikalsta ir nėra jokio objektyvaus pagrindo manyti, kad ateityje vėl nenusikals. Taigi apeliacinės instancijos teismas visiškai pritaria skundžiamame nuosprendyje padarytai išvadai, jog aptartos aplinkybės rodo, kad nėra tikimybės, jog A. N. laikysis įstatymų ir ateityje nenusikals, be to, akivaizdu, jog ši nusikalstama veika nėra atsitiktinė nuteistojo elgesio pasekmė. Iš (duomenys neskelbtini) registro išrašo matyti, kad A. N. per penkerius metus yra šešiolika kartų baustas administracine tvarka, įskaitant ir už Kelių eismo taisyklių pažeidimus (t. 1, b. l. 128–140). Taigi apeliacinio skundo argumentai dėl pirmosios instancijos teismo išvadų deklaratyvumo yra visiškai nepagrįsti ir vertintini kaip nuteistojo gynybinė versija.

7.3. Nuteistajam yra būdingas nenoras laikytis įstatymų ir polinkis daryti priešingus teisei veiksmus, kadangi administracinius nusižengimus A. N. daro sistemingai, net po keletą kartų per metus. Taigi akivaizdu, jog pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę, nuteistojo asmenybę įvertino tinkamai, t. y. paskyrė švelniausią sankcijoje numatytą bausmę – baudą, o jos dydį, atsižvelgdamas į tai, kad yra viena A. N. atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir nėra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, parinko itin artimą minimaliam (tik 10 MGL viršijantį minimalų), be to, vadovaudamasis BK 64¹ straipsniu, šią bausmę sumažino dar trečdaliu. Vis dėlto būtina atsižvelgti ir į labai reikšmingą aplinkybę, jog A. N. veiksmai, kuriais jis pažeidžia Kelių eismo taisykles, vis sunkėja, t. y. teisės pažeidimai darosi vis sunkesni. Nuteistasis nuo greičio viršijimo ir transporto priemonės neapdraudimo transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu perėjo prie vairavimo, esant neblaiviam, už kurį nagrinėjamu atveju taikoma jau net ne administracinė, o baudžiamoji atsakomybė. Tai rodo, kad A. N. teisei priešingi veiksmai progresuoja neigiama linkme ir darosi vis pavojingesni. Visos aptartos aplinkybės formuoja teismo nuomonę apie nuteistojo A. N. asmenybę, kad paskirtos nuobaudos už ankstesnius teisės pažeidimus jam neturėjo jokios teigiamos įtakos, nuteistasis nekeičia savo gyvenimo būdo, nesistengia gyventi socialiai teisingai, rodyti deramą pagarbą aplinkai ir aplinkiniams. Taigi apeliacinės instancijos teismas pagal savo vidinį įsitikinimą, įvertinęs byloje esančius duomenis, negali padaryti išvados, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog A. N. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų teisės pažeidimų, įskaitant ir nusikalstamų veikų.

7.4. Vien tos aplinkybės, kad asmuo pripažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, nesudaro pagrindo asmens atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, t. y. šių aplinkybių nustatymas yra būtinas, norint apskritai spręsti klausimą dėl laidavimo instituto taikymo, tačiau vien šių aplinkybių yra negana BK 40 straipsnio nuostatų taikymui konkrečioje byloje. Nuteisto asmens socialinės ir šeiminės aplinkybės taip pat savaime nėra pagrindas asmenį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, t. y. vien tai, kad A. N. yra dirbantis ir turi (duomenys neskelbtini), kurią (duomenys neskelbtini), niekaip išimtinai jo asmenybės neapibūdina ir nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad ateityje jis nebenusikals ir / ar kitaip nepažeis teisės normose numatytų draudimų, tuo labiau, kad visos šios aplinkybės egzistavo ir 2024 m. rugsėjo 14 d., t. y. nusikaltimo padarymo metu, tačiau nesulaikė nuteistojo A. N. nuo nusikalstamos veikos padarymo.

7.5. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog A. N. (duomenys neskelbtini) S. N. negali būti laikoma tinkama laiduotoja. Nors S. N., kaip (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) A. N., augina (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 181), anksčiau neteista (t. 1, b. l. 176), tačiau ne kartą yra bausta administracine tvarka ir visais atvejais už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, t. y. per pastaruosius 3 metus yra bausta už keturių administracinių nusižengimų padarymą (t. 1, b. l. 177–180). Be to, atkreiptinas dėmesys, jog nusikalstamos veikos padarymo metu A. N. (duomenys neskelbtini), tačiau tai jo nesulaikė nuo įstatymų nepaisymo, o ir pats nuteistasis nurodė, jog nusikalstamą veiką padarė būtent po konflikto su (duomenys neskelbtini). Taigi kyla abejonė, ar tikrai (duomenys neskelbtini) geba ir galės daryti teigiamą įtaką nuteistojo A. N. elgesio pokyčiui. Atkreiptinas dėmesys, jog ir S. N. neva teigiama charakteristika yra mažų mažiausiai abejotina bei nepatikima, kadangi (duomenys neskelbtini) charakteristikas parengė vienas kitam (t. 1, b. l. 185, 186). Savaime suprantama, jog abu (duomenys neskelbtini) stengiasi palengvinti A. N. padėtį ir siekia, jog jam būtų taikomas atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės, todėl ir parengtos charakteristikos yra išimtinai teigiamos, tačiau tokie dokumentai neturi objektyvios įrodomosios vertės, kadangi yra paruošti asmenų, turinčių suinteresuotumą bylos baigtimi, kurie negali vertinti situacijos objektyviai, be to, vienas su kitu yra susaistyti tiek (duomenys neskelbtini), tiek (duomenys neskelbtini) ryšiais. Taigi matyti, jog anksčiau S. N. nei savo patarimais, nei savo pavyzdžiu ar kitokia teigiama įtaka nesulaikė nuteistojo nuo pažeidimų darymo, todėl nesama pagrindo daryti išvadą, kad ji ateityje galėtų ar apskritai gebėtų A. N. daryti teigiamą įtaką.

7.6. Apibendrindama visa tai, kas aptarta anksčiau, teisėjų kolegija nemano, kad nustatytos visos būtinosios A. N. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos, todėl konstatuoja, kad BK 40 straipsnio nuostatos nagrinėjamu atveju negali būti taikomos. Papildomai pasisakytina, kad vien ta aplinkybė, jog asmuo dėl jam paskirtos bausmės atlikimo gali patirti papildomų praradimų ir sunkumų, savaime nesudaro pagrindo švelninti paskirtą bausmę ar atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės. Asmenys apie jiems gresiančias pasekmes už neteisėtus veiksmus yra informuoti, kadangi baudžiamajame įstatyme yra aiškiai apibrėžtos nusikalstamos veikos ir už jų atlikimą numatytos bausmės. A. N. suprato, kad neteisėtas elgesys gali sukelti neigiamas pasekmes, tačiau tai nesulaikė jo nuo nusikalstamos veikos padarymo, todėl dabar jis turi prisiimti įstatymo numatytą atsakomybę, net jei tai ir nulemtų atitinkamus asmeninio pobūdžio praradimus ar nepatogumus.

Dėl uždraudimo naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones – termino sutrumpinimo (BK 68 straipsnis)

8. Nuteistasis A. N. apeliaciniu skundu neginčija jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones – taikymo pagrįstumo, tačiau mano, kad 2 (dvejų) metų uždraudimo naudotis specialiąja teise terminas yra per griežtas ir prašo jį sušvelninti iki 1 (vienerių) metų. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliacinio skundo argumentus, skundžiamą nuosprendį bei baudžiamosios bylos medžiagą, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, A. N. paskirdamas baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones – 2 (dvejų) metų laikotarpiui, baudžiamojo įstatymo nepažeidė.

8.1. Vadovaujantis BK 68 straipsnio 1 dalimi, teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, tarp jų ir teise vairuoti kelių transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Pagal minėto straipsnio 2 dalį teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo 1 (vienerių) iki 5 (penkerių) metų. Taigi tiek baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialiąja teise – skyrimas, tiek ir šios priemonės konkretaus termino nustatymas yra teismo prerogatyva. Skirti ar neskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialiąja teise, kiekvieną kartą svarsto teismas, individualiai įvertindamas kaltininko asmenybę, kaltės formą bei rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, teisingumo principo įgyvendinimą ir kitus reikšmingus bylos duomenis, taip pat humaniškumo, teisėtumo bei proporcingumo principus. Teisėjų kolegija pažymi, kad baudžiamojo poveikio priemonės parinkimas ir jos termino nustatymas yra viena iš baudžiamojo poveikio priemonės individualizavimo proceso, o kartu ir kaltininkui skiriamos bausmės sudėtinė dalis. Nustatant baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo terminą, atsižvelgiama ne tik į objektyviai dėl veikos kilusius padarinius ar atskirai į kurias nors konkrečias detales, bet į visumą aplinkybių, apibūdinančių įvykį, jo kilimo priežastis, kaltės laipsnį ir kaltininko asmenybę (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-100-648/2019).

8.2. Nagrinėjamos baudžiamosios bylos duomenimis nustatyta, kad A. N. jam inkriminuotą nusikalstamą veiką padarė naudodamasis specialia teise, t. y. teise vairuoti kelių transporto priemones. Tiek paskiriant šią priemonę, tiek ir nustatant jos trukmę, buvo įvertintos visos reikšmingos bylos aplinkybės, apibūdinančios nuteistojo padaryto Kelių eismo taisyklų pažeidimo pavojingumą bei jo asmenybę. Bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad A. N. padarė vieną šiurkščiausių ir pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų – vairavo automobilį, būdamas neblaivus. Individualizuojant A. N. atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką bei parenkant aptariamos baudžiamojo poveikio priemonės terminą, tiek pirmosios instancijos teismas, tiek aukštesniosios instancijos teismas atsižvelgia į tai, kad buvo padarytas tyčinis nusikaltimas, veika padaryta esant neblaiviam, neatsakingai ir pavojingai elgiantis su padidinto pavojaus šaltiniu – automobiliu, į tai, kad nustatyta viena nuteistojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir nenustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Pastebėtina ir tai, kad iš (duomenys neskelbtini) registro išrašo matyti, jog nuteistasis per penkerius metus yra šešiolika kartų baustas administracine tvarka, įskaitant ir už Kelių eismo taisyklių pažeidimus. Kartu pažymėtina, kad maksimalus baudžiamojo poveikio priemonės taikymo terminas yra 5 (penkeri) metai, todėl apeliantui A. N. paskirtą uždraudimo naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones terminą vertinti kaip aiškiai per ilgą ar neproporcingą bei pažeidžiantį BK 68 straipsnio nuostatas nėra jokio pagrindo.

8.3. Pažymėtina, kad šios rūšies baudžiamojo poveikio priemonės taikymas už transporto eismo saugumą pažeidžiančias nusikalstamas veikas yra viena efektyviausių prevencinių priemonių. Kaip jau minėta, aukštesniojo teismo vertinimu, apylinkės teismas pagrįstai nustatė 2 (dvejų) metų uždraudimo naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones terminą, kuris atitinka ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką, kad bausmės (baudžiamojo poveikio priemonės), skiriamos už nusikaltimo padarymą, savo dydžiu neturi būti mažesnės nei taikomos už žymiai lengvesnius administracinius nusižengimus (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-85/2010). Juo labiau, jog jokių išimtinių aplinkybių, kurių pagrindu galima būtų švelninti nuteistojo A. N. atsakomybę, paskiriant jam draudimą naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones jo prašomam trumpesniam laikotarpiui, nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nėra, o tokių argumentų nenurodė ir pats nuteistasis A. N. savo apeliaciniame skunde, t. y. savo prašymo papildomai nemotyvavo, tik nurodydamas, jog teisė vairuoti transporto priemones jam yra reikalinga buityje ir darbo funkcijoms atlikti, tačiau teismas atkreipia dėmesį, jog šie poreikiai egzistavo ir nusikalstamos veikos padarymo metu, bet nuo įstatymo pažeidimo nesulaikė.

8.4. Aukštesniojo teismo vertinimu, apylinkės teismas, spręsdamas neskirti A. N. BK 68 straipsnio 2 dalyje numatyto baudžiamojo poveikio priemonės termino minimumo, įstatymo nepažeidė ir paskyrė proporcingą bei padarytą nusikalstamą veiką atitinkančią baudžiamojo poveikio priemonę, todėl objektyvaus pagrindo trumpinti nustatyto jos termino nėra.

Dėl konfiskuotino turto vertės išieškojimo pagrįstumo (BK 72 straipsnio 5 dalis)

9. Apeliaciniame skunde be prašymo nutraukti bylą pagal laidavimą taip pat yra nurodyta, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė baudžiamojo poveikio priemonę – konfiskuotino turto vertės išieškojimą. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu ir 72 straipsnio 1, 2, 5 dalimis, nusprendė valstybės nuosavybėn išieškoti automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą, t. y. 7 000 Eur. Apeliaciniame skunde išieškotiną konfiskuotino turto vertę prašoma sumažinti iki 2 000 Eur. Konfiskuotino turto vertė yra įrodinėtina baudžiamosios bylos aplinkybė, kuri nustatoma pagal BPK 20 straipsnyje nustatytas įrodinėjimo taisykles. Remiantis teismų praktika, bylose, kuriose sprendžiamas turto konfiskavimo klausimas, pagal BK 72 straipsnį konfiskuotino turto vertė paprastai nustatoma remiantis (duomenys neskelbtini) atliktu konkrečios transporto priemonės įvertinimu. Kai tokių duomenų byloje nėra, konfiskuotino turto vertė nustatoma pagal pažymą apie tokios rūšies transporto priemonės vidutinę vertę (pavyzdžiui, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-164-222/2019, 2K-100-648/2019). Pagal VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ duomenis vidutinė transporto priemonės „(duomenys neskelbtini)“ rinkos vertė yra 29 090 Eur (t. 1, b. l. 47).

9.1. A. N. vairavo automobilį mieste, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (1,62 promilės girtumas), taip sukeldamas akivaizdžią grėsmę eismo saugumui, todėl automobilis ,, (duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), laikytinas nusikalstamos veikos padarymo priemone, kadangi be transporto priemonės panaudojimo neįmanomas nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymas. Iš byloje esančio VĮ „(duomenys neskelbtini)“ išrašo matyti, kad automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas yra UAB „(duomenys neskelbtini)“, valdytojas – UAB (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 24), t. y. automobilis A. N. nepriklauso. Remiantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.

9.2. Teismų praktikoje nurodoma, kad nusikalstamos veikos padarymo priemonės, kitaip nei rezultato, konfiskavimo tikslas – pirmiausia atimti galimybę dar kartą panaudoti šią priemonę nusikalstamais tikslais, taip pat daryti atitinkamą prevencinį poveikį taip veikti linkusiems asmenims. Todėl, taikant BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas, t. y. konfiskuojant ne pačią nusikalstamos veikos padarymo priemonę, bet jos vertę pinigais, turėtų būti apsvarstoma, ar tokia baudžiamojo poveikio priemonė atitinka turto konfiskavimo tikslus, taip pat įvertinamas tokio išieškojimo proporcingumas. Tai reiškia, kad už teisės pažeidimą skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės taikymas turi būti individualizuotas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-262-489/2017). Atsižvelgiant į tai, kad A. N. nebuvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, transporto priemonės konfiskavimo taikymas yra privalomas, o kadangi nagrinėjamu atveju automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso ne jam, privaloma taikyti transporto priemonės vertės išieškojimą. Prašymas išieškoti mažesnę transporto priemonės vertę, t. y. 2 000 Eur, A. N. nebuvo pagrįstas jokiais kitais duomenimis tik nurodymu apie blogą esamą finansinę padėtį ir teigimu, jog šis finansinis įpareigojimas nuteistajam yra nepakeliama našta.

9.3. Naujausioje kasacinio teismo praktikoje pažymima, jog automobilio vertė neturėtų būti lemiamas veiksnys, kai, siekiant aptariamos baudžiamojo poveikio priemonės tikslų (atimti galimybę dar kartą panaudoti šią priemonę nusikalstamais tikslais, taip pat daryti atitinkamą prevencinį poveikį taip veikti linkusiems asmenims), sprendžiama, ar kaip nusikalstamos veikos priemonė konfiskuotinas automobilis, ar išieškotina tik dalis jo vertės. Priešingu atveju galima situacija, kad asmuo, nusikalstamą veiką padaręs vairuodamas didesnės vertės automobilį ir dėl to išvengęs jo konfiskavimo, atsidurtų kitokioje padėtyje nei analogiškai mažesnės vertės automobilį vairavęs asmuo, kurio automobilis būtų konfiskuotas. Tai neleistų vienodai užtikrinti aptariamos baudžiamojo poveikio priemonės prevencinių tikslų ir prieštarautų teisingumo principui (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-208-511/2024). Nagrinėjamu atveju negalima teigti, jog pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į A. N. finansinę padėtį – buvo nuspręsta išieškoti ne visą automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vertės sumą, o tik jos dalį – vietoj 29 090 Eur tik 7 000 Eur. Būtina įvertinti, jog vien tas faktas, kad nusikalstamą veiką A. N. padarė su transporto priemone, kuri nepriklauso jam asmeninės nuosavybės teise, savaime nesudaro pagrindo neišieškoti konfiskuotino turto vertės visai arba išieškoti tik nepagrįstai mažą konfiskuotino turto vertės dalį, nes, priešingu atveju, tokia teismų praktika skatintų asmenis naudotis svetimu turtu, darant nusikalstamas veikas, kad vėliau būtų taikoma švelnesnė baudžiamoji atsakomybė, t. y. asmenys preziumuotų, jog jiems nebus skiriama baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas – ir jie nepatirs kitų turtinių pasekmių (nebus išieškoma trečiajam asmeniui priklausančios transporto priemonės vertė).

9.4. Atsižvelgiant į tai, kad antstoliui bus pateikti vykdymui procesiniai dokumentai dėl baudžiamojo poveikio priemonės – konfiskuotino turto vertės dalies išieškojimo, A. N. papildomai išaiškintinos susijusios vykdymo proceso normos. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 624 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, jeigu skolininkas per raginime įvykdyti sprendimą nustatytą terminą teismo sprendimo neįvykdo, antstolis ne vėliau kaip per dešimt dienų nuo tos dienos, kurią pasibaigė terminas įvykdyti sprendimą, pradeda jį vykdyti priverstinai. Vadovaujantis CPK 625 straipsnio 1 dalimi, vykdomąjį dokumentą vykdantis antstolis šio kodekso nustatyta tvarka savo iniciatyva arba vykdymo proceso dalyvių prašymu savo patvarkymu vykdymo veiksmus gali atidėti, vykdomąją bylą sustabdyti ar vykdomąjį dokumentą grąžinti išieškotojui. Taigi įstatymas numato, jog antstolis gali nuspręsti dėl vykdymo veiksmų atidėjimo ir vykdomosios bylos sustabdymo, todėl A. N., neturėdamas galimybės iš karto sumokėti visos iš jo priteistos konfiskuotino turto vertės dalį atitinkančios pinigų sumos, galės kreiptis į antstolį su prašymais dėl vykdymo tvarkos, dėl atitinkamų sprendimų priėmimo, dėl skolos mokėjimo išdėstymo bei grafiko vykdomojoje byloje sudarymo ir aktyviai bendradarbiaudamas galės susitarti su antstoliu, tokiu būdu mažindamas priverstinio vykdymo neigiamas pasekmes.

9.5. Kolegija mano, kad, atsižvelgiant į nagrinėjamoje byloje nustatytas aplinkybes, būtent į nusikaltimo pavojingumą (A. N. vairavo transporto priemonę, būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,62 promilių girtumas), aplinkybes, apibūdinančias A. N. asmenybę, elgesį ir finansinę situaciją, kurias jau įvertino ir pirmosios instancijos teismas, sprendimas išieškoti ketvirtadalį automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuris yra konfiskuotinas turtas, vertės iš esmės yra proporcingas. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad BK 72 straipsnio 5 dalies taikymo klaida šioje byloje nepadaryta, todėl nesama pagrindo keisti ar naikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024 m. lapkričio 8 d. nuosprendį dėl apeliaciniame skunde išdėstytų motyvų.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo A. N. gynėjo (duomenys neskelbtini) A. G. apeliacinį skundą atmesti.