Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Dzedulionio, Daivos Kazlauskienės ir Pauliaus Veršekio (kolegijos pirmininkas bei pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo P. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 20 d. nuosprendžio, kuriuo:

P. P. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 164 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams.

P. P. nuteistas pagal BK 178 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams ir 4 (keturiems) mėnesiams.

P. P. nuteistas pagal BK 259 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 8 (aštuoniems mėnesiams) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, skirtos bausmės subendrintos bausmių dalinio sudėjimo būdu, skiriant laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, paskirta subendrinta bausmė bausmių dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 8 d. nuosprendžiu paskirta subendrinta 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimo bausme, paskiriant P. P. galutinę subendrintą 2 (dviejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi ir 66 straipsniu, į galutinę subendrintą bausmę įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) (2 paros), vieną laikino sulaikymo parą prilyginant vienai laisvės atėmimo parai, bei atlikta bausmė pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 8 d. nuosprendį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės bylos aplinkybės

1. P. P. nuteistas už tai, kad vengė pareigos pagal teismo sprendimą išlaikyti vaiką, o būtent: būdamas darbingas ir sveikas, žinodamas, jog (duomenys neskelbtini) teismo (duomenys neskelbtini) nutartimi ir pagal jos (duomenys neskelbtini) Vykdomąjį raštą Nr. (duomenys neskelbtini) iš jo priteistas laikinas išlaikymas savo nepilnamečiui vaikui – D. M., gimusiai (duomenys neskelbtini), po 400 Lt (115,85 Eur) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki jai sueis 18 metų ir pagal (duomenys neskelbtini) teismo (duomenys neskelbtini) sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) padidintą išlaikymą iki 150 Eur, jis nuo 2013 m. kovo 21 d. iki 2019 m. vasario 1 d. nevykdė teismo sprendimo dėl ko per šį laikotarpį susidarė 3 474,22 Eur finansinis įsiskolinimas ir pagal teismo sprendimus vengė pareigos išlaikyti vaiką, išskyrus laikotarpius nuo 2014 m. sausio 9 d. iki 2014 m. sausio 22 d., nuo 2014 m. vasario 11 d. iki 2014 m. rugpjūčio 5 d., nuo 2015 m. vasario 12 d. iki 2015 m. balandžio 1 d., nuo 2015 m. balandžio 14 d. iki 2015 m. liepos 9 d., nuo 2016 m. balandžio 12 d. iki 2016 m. liepos 11 d., nuo 2018 m. kovo 23 d. iki 2018 m. balandžio 20 d., kai jis buvo registruotas darbo biržoje, t. y. šiais savo veiksmais nuteistasis P. P. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 164 straipsnyje.

2. P. P. nuteistas už tai, kad pagrobė svetimą turtą, o būtent: 2018 m. gruodžio 17 d. apie 9 val. iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), pagrobė nukentėjusiajai S. M. nuosavybės teise priklausantį laikrodį „(duomenys neskelbtini)“ (600 Eur vertės), tuo padarydamas jai 600 Eur turtinę žalą, t. y. šiais savo veiksmais nuteistasis P. P. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje.

3. P. P. nuteistas už tai, kad neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, įgijo ir laikė narkotines medžiagas, o būtent: 2018 m. spalio 11 d. apie 10.30 val. (duomenys neskelbtini) iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens, turėdamas tikslą suvartoti pačiam, neteisėtai, nupirkęs už 50 Eur, įgijo 9 folijos lankstinukus su narkotine medžiaga, kuriuos laikė kelnių kišenėje, kol 2018 m. spalio 11 d. 11 val. (duomenys neskelbtini), policijos pareigūnai paviršutinės apžiūros metu juos rado ir paėmė, kurių sudėtyje pagal specialisto 2018 m. lapkričio 2 d. išvadą Nr. (duomenys neskelbtini) buvo narkotinė medžiaga – 0,00048 gramo karfentanilio, t. y. šiais savo veiksmais nuteistasis P. P. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Nuteistojo apeliacinis skundas atmestinas

7. Baudžiamųjų bylų apeliacinio nagrinėjimo proceso paskirtis yra pagal proceso dalyvių apeliacinius skundus patikrinti neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis), bei prireikus ištaisyti bet kurias fakto (teisiškai reikšmingų faktų nustatymo ir vertinimo) ar bet kurias teisės (teisės taikymo) klaidas, kurias galėjo padaryti pirmosios instancijos teismas, ir užtikrinti, kad išnagrinėtoje baudžiamojoje byloje būtų įvykdytas teisingumas. Apeliacinės instancijos teismo paskirtis yra užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai, o teisėti ir pagrįsti – nebūtų naikinami ir (ar) keičiami. Nuteistojo apeliacinį skundą nagrinėjanti teisėjų kolegija pažymi, kad nuosprendis yra teisėtas, kai priimtas ir surašytas, laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų. Nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamos veikos, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų yra pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais bei teisingai įvertintais įrodymais.

8. Iš nuteistojo P. P. apeliacinio skundo turinio matyti, kad jis nesutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, jog jis padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje. Nuteistojo teigimu, jam laikrodį davė pati nukentėjusioji, o tai nėra vagystė, be to, laikrodžio vertė yra tik 80 Eur, todėl ir įrodžius jo kaltę, jam turėtų kilti administracinė, o ne baudžiamoji atsakomybė. P. P. taip pat nesutinka su jam skirtos bausmės dydžiu dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 164 straipsnyje, padarymo. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija pasisakys tik dėl nuteistojo kaltės klausimo (past. – dalyje dėl BK 178 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo) ir skirtos bausmės (past. – dalyje dėl BK 164 straipsnyje numatyto nusikaltimo).

9. Teisėjų kolegijai susipažinus su baudžiamosios bylos medžiaga, skundžiamu apylinkės teismo nuosprendžiu ir nuteistojo P. P. apeliacinio skundo argumentais, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai jį nuteisė pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, taip pat parinko teisingą bei tinkamai individualizuotą bausmės rūšį ir dydį dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 164 straipsnyje, padarymo, todėl nėra jokio teisinio pagrindo nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti jame nurodytais pagrindais.

Dėl laikrodžio vagystės (BK 178 straipsnio 1 dalis)

10. Įrodymų vertinimas baudžiamojoje byloje yra subjektyvus loginis procesas, pasireiškiantis BPK normų sistemos nustatytose ribose, o teisminis nagrinėjimas ir baigiamojo akto (past. – šiuo atveju apkaltinamojo nuosprendžio) motyvai yra ypatingas argumentacijos atvejis, kuriame derinami faktiniai baudžiamosios bylos duomenys ir loginės taisyklės. Kiekvienas bylą nagrinėjantis teisėjas surinktus įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Teismo vidinis įsitikinimas privalo turėti objektyvų pagrindą, t. y. jis turi būti pagrįstas visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu. Viena iš svarbiausių įrodymų vertinimo sąlygų, kurios privalo laikytis tiek pirmosios, tiek ir apeliacinės instancijos teismai, yra ir ta, jog turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-221/2008, 2K-122/2013, 2K-34-303/2015, 2K-93-788/2017). Išsamus bylos aplinkybių išnagrinėjimas suponuoja reikalavimą pirmosios ir apeliacinės instancijos teismams indukuoti į šį procesą visas reikšmingas bylai aplinkybes, tinkamai išnaudojant baudžiamojo proceso numatytas priemones joms gauti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2015 m. kovo 31 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-187-677/2015). Abejones vertinti išimtinai kaltinamojo naudai galima tik ėmusis visų įstatyme numatytų priemonių abejonėms pašalinti, bet nepavykus to padaryti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2015 m. spalio 20 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-432-139/2015). Įstatymas imperatyviai nenustato, kokiais duomenimis gali būti įrodinėjamos reikšmingos bylai aplinkybės. Svarbu, kad tie duomenys patvirtintų bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-56/2013, 2K-421/2013).

11. Nors nuteistasis proceso metu (past. – ikiteisminio tyrimo metu atliekant jo apklausas, duodant parodymus teisiamojo posėdžio metu) nurodė, kad nevogė nukentėjusiajai priklausančio laikrodžio ir pastaroji jam tiesiog jį davė užstatyti bei dėl tariamos vagystės meluoja, tačiau teisėjų kolegija šią pasirinktą nuteistojo versiją laiko gynybine, siekiant išvengti ar sušvelninti baudžiamąją atsakomybę ir kurios nepatvirtina jokie objektyvūs baudžiamojoje byloje esantys įrodymai. Naujų aplinkybių, kurios nebūtų žinomos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, P. P. nepateikė ir savo apeliaciniame skunde.

12. Teisėjų kolegija pažymi, kad nukentėjusioji S. M. viso proceso metu, t. y. 2018 m. gruodžio 18 d. teikdama pareiškimą vyresniajai tyrėjai J. I. (2 t., b. l. 12–13), 2018 m. gruodžio 20 d. apklausiama ikiteisminio tyrimo metu (2 t., b. l. 25–26), 2019 m. birželio 20 d. ir 2019 m. liepos 11 d. apklausiama pirmosios instancijos teisme vykusio teisiamojo posėdžio metu (3 t., b. l. 48–49, 63–64) aiškiai ir nuosekliai, nekeisdama bei nenurodydama vis naujų esminių faktinių aplinkybių paaiškino, kad nesitarė, nekalbėjo ir nuteistajam P. P. nedavė jai priklausančio laikrodžio, jog jis būtų užstatytas. Nukentėjusioji nuosekliai paaiškino, kad 2018 m. gruodžio 16 d. apie 21 val. nuteistasis atėjo pas ją, skundėsi savo gyvenimu, todėl pagailėjo jo ir jam leido pernakvoti savo bute, nes pastarasis neturėjo kur nakvoti. 2018 m. gruodžio 17 d. ryte iš jos telefono P. P. paskambino savo draugui, po ko jis greitai išėjo iš jos buto. Nukentėjusioji, prieš išeinant nuteistajam, apžiūrėjo butą ir pastebėjo, kad iš koridoriaus nuo spintelės dingo jai priklausantis geltono metalo laikrodis „(duomenys neskelbtini)“, kurio vertė 600 Eur. Kai ji pastebėjo laikrodžio dingimą, iš karto apie tai pranešė nuteistajam, kuris neigė, kad jis paėmė minėtą laikrodį. Ji apieškojo P. P., bet laikrodžio nerado, tada nuteistasis išėjo. Netikėti S. M. duotais paaiškinimais teisėjų kolegijai (past. – kaip ir pirmosios instancijos teismui) nėra jokio pagrindo, nes jie, kaip jau minėta, viso proceso metu buvo nuoseklūs, vienas kitą atitinkantys savo esme ir nekeičiami, be to, baudžiamojoje byloje nėra jokių objektyvių duomenų patvirtinančių, kad duodama paaiškinimus nukentėjusioji būtų melavusi ar iškraipiusi nurodomas aplinkybes. Pažymėtina ir tai, jog S. M. buvo supažindinta su gręsiančia administracine ar baudžiamąja atsakomybe, jeigu duos melagingus parodymus, todėl jos paaiškinimų patikimumu abejoti nėra jokio pagrindo.

13. Kita vertus, pats nuteistasis P. P. neginčija, kad nakvojo pas nukentėjusiąją, o kitą rytą su S. M. žinia paėmė laikrodį ir jį užstatė taksistui (past. – nuteistojo paaiškinimai sutampa su nukentėjusiosios, išskyrus dalį dėl laikrodžio davimo laisva valia), t. y. jis neginčija to, jog po 2018 m. gruodžio 17 d. apie 9 val. išėjo iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), ir disponavo svetimu, nukentėjusiajai S. M. priklausančiu laikrodžiu. Pažymėtina, kad aplinkybę, jog P. P. disponavo nukentėjusiosios laikrodžiu ir jį užstatė patvirtino ir liudytojas J. S. tiek ikiteisminio tyrimo metu (2 t., b. l. 31–32), tiek teisiamojo posėdžio metu (3 t., b. l. 62–63), nurodydamas, kad laikrodis jam buvo užstatytas už 170 Eur. Liudytojas taip pat paaiškino, kad nuteistasis jam teigė, jog laikrodį davė nukentėjusioji užstatyti, todėl juo patikėjo. Nors teisiamojo posėdžio metu liudytojas J. S. davė nuteistajam palankius parodymus, tačiau apygardos teisėjų kolegija pažymi, kad liudytojas tiesiogiai nematė ir negirdėjo, jog S. M. būtų tariamai davusi laikrodį užstatyti. Jam apie neva nukentėjusiosios leidimą užstatyti laikrodį pasakė pats nuteistasis P. P.. Būtų nelogiška, kad nusikalstamą veiką (past. – vagystę) padaręs asmuo iš veikos siekdamas gauti tam tikros turtinės naudos (past. – pinigų) pripažintų kitam asmeniui, jog jam nori užstatyti vogtą daiktą, nes akivaizdu, kad tai sužinojęs asmuo su tokiu sandoriu nesutiktų ir apie galimai padarytą nusikalstamą veiką praneštų teisėsaugos institucijoms. Akivaizdu, kad P. P., siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės, liudytojui J. S. nenurodė tikrųjų laikrodžio gavimo aplinkybių.

14. Nuteistojo apeliaciniame skunde teigiama, kad nukentėjusiajai priklausantis laikrodis vertas tik 80 Eur. Nagrinėjamu atveju, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos padaryta išvada, kad jokių duomenų, paneigiančių nukentėjusiosios nurodytą laikrodžio vertę, baudžiamojoje byloje nėra pateikta. Netikėti nukentėjusiosios nurodyta laikrodžio verte, kurią ji viso proceso metu nuosekliai įvardijo kaip 600 Eur, neturi pagrindo ir apeliacinį skundą nagrinėjanti teisėjų kolegija. Vadovaujantis teismų praktika, nukentėjusysis neprivalo saugoti įsigijimo dokumentų tikintis, kad jų ateityje prireiks teismui pateikti įrodinėjant padarytą žalą dėl vagystės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-242/2013). Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo abejoti S. M. nurodyta laikrodžio verte, nes ji yra adekvati rinkos kainai. Įrodymų, kuriais galima būtų daryti išvadą dėl mažesnės laikrodžio kainos, nepateikė ir nuteistasis. Svarbu ir tai, kad liudytojas J. S. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, jog pats nuteistasis nukentėjusiosios laikrodį buvo įvertinęs 200 Eur suma, tačiau jam sumokėjo 170 Eur (2 t., b. l. 31–32). Teisėjų kolegijos vertinimu, galima pagrįstai teigti, kad nuteistojo apeliaciniame skunde nurodyta 80 Eur laikrodžio vertė yra asmens siekis išvengti baudžiamosios atsakomybės. Be to, nuteistasis su apeliaciniu skundu nenurodė jokių duomenų, patvirtinančių jo nurodytą laikrodžio vertę.

15. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, galima konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas, išsamiai įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus duomenis ir juos pripažinęs įrodymais, pagrįstai nustatė, jog P. P. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje, todėl priimti išteisinamojo nuosprendžio šioje dalyje nėra jokio pagrindo.

Dėl paskirtos bausmės pagal BK 164 straipsnį

16. Pagal BK 41 straipsnio 2 dalį bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad asmuo, atlikęs bausmę, laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą. Vadovaujantis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

17. Teismų praktikoje išaiškinta, kad, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš šių aplinkybių neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-603/2010, 2K-118/2011, 2K-568/2013, 2K-148/2014, 2K-492/2014, 2K-27-697/2019). Baudžiamajame įstatyme yra nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių buvimą, įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).

18. Vengimo išlaikyti vaiką (BK 164 straipsnis) sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės rūšys: viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dviejų metų. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu P. P. už BK 164 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą paskyrė vienerių metų laisvės atėmimo bausmę, t. y. mažesnę bausmę nei sankcijoje numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis. Teisėjų kolegijos vertimu, paskirta laisvės atėmimo bausmė yra teisinga, atsižvelgiant tiek į nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį, tiek į nuteistojo asmenybę charakterizuojančius duomenis, tiek ir į tai, jog nusikalstama veika buvo tęstinė (buvo daroma ilgiau nei penkerius metus) bei ja padaryta nemaža turtinė žala (past. – buvo nesumokėta virš 3 000 Eur vaiko išlaikymui). Teismas taip pat konstatuoja, kad išimtinių aplinkybių, dėl kurių nuteistajam P. P. turėtų būti skiriama švelnesnė bausmės rūšis ar paskirtoji bausmė švelninama baudžiamojoje byloje nėra nenustatyta. Jokių naujų, objektyviais duomenimis patvirtintų ir dar neįvertintų aplinkybių, turinčių reikšmės skiriamos bausmės rūšiai ar dydžiui baudžiamojoje byloje nėra.

19. Apygardos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi baudžiamosios bylos medžiagą, nustatė, kad P. P. padaryta nusikalstama veika, numatyta BK 164 straipsnyje, yra priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu nustatė vieną P. P. atsakomybę lengvinančią aplinkybę – jis pripažino savo kaltę dėl padaryto nusikaltimo, tačiau nuoširdžiai nesigailėjo, ir vieną atsakomybę sunkinančią aplinkybę, t. y. nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu. Nuteistasis praeityje teistas dešimt kartų (2 t., b. l. 94–129), ne kartą baustas administracine tvarka (2 t., b. l. 79–93), niekur nedirbo (2 t., b. l. 70–74), šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose, teigė, jog buvo priklausomas nuo narkotinių ir psichotropinių medžiagų. Šios faktinės aplinkybės patvirtina, kad P. P. padaryta nusikalstama veika nebuvo atsitiktinio pobūdžio. Sistemingai daromos nusikalstamos veikos (past. – pirmą kartą teistas dar (duomenys neskelbtini)) atspindi asmens pasirinktą kriminalinį gyvenimo būdą ir vengimą jį keisti. Skiriamos realios terminuotos laisvės atėmimo bausmės P. P. elgesio nekeičia, neturi absoliučiai jokios korekcinės įtakos bei nesulaiko nuo toliau sistemingai daromų nusikalstamų veikų. Šių aplinkybių visuma suteikia pagrįstą pagrindą išvadai, kad nuteistojo prisipažinimas dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo yra tik siekis sušvelninti gresiančią atsakomybę, o ne kritiškas savo veiksmų vertinimas. Apeliacinį skundą nagrinėjančios teisėjų kolegijos vertinimu, tik visiškas P. P. izoliavimas nuo visuomenės ir realios laisvės atėmimo bausmės paskyrimas pasieks bausmės skyrimo tikslus, nes išlieka didelė tikimybė, jog jam likus laisvėje ir atliekant su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę, jis toliau darys naujas nusikalstamas veikas. Konstatuotina ir tai, kad pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į visas svarbias aplinkybes bausmei individualizuoti, paskyrė nuteistajam mažesnę nei vidurkis laisvės atėmimo bausmę, nors galėjo skirti numatytą sankcijoje bausmės vidurkį. Teisėjų kolegijos vertimu, paskirta laisvės atėmimo bausmė yra teisinga, atsižvelgiant tiek į nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį, tiek ir nuteistojo asmenybę charakterizuojančius duomenis, todėl jos mažinti nėra jokio pagrindo.

20. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apygardos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad tenkinti P. P. apeliacinį skundą ir priimti naują išteisinamąjį nuosprendį dalyje dėl BK 178 straipsnio 1 dalyje padarytos nusikalstamos veikos bei švelninti paskirtą bausmę pagal BK 164 straipsnį nėra pagrindo, todėl nuteistojo skundas atmestinas.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo P. P. apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis įsiteisėja nuo paskelbimo dienos.