Klaipėdos apygardos teismo nutartis

veikiantis Kauno apygardos teismo vardu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 62³ straipsnis),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo antstolio D. J. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2024 m. birželio 27 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo antstolio D. J. pareiškimą dėl baudos skyrimo vykdymo procese, suinteresuoti asmenys D. R. ir Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Atskirasis skundas tenkintinas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju tokių pagrindų nenustatyta, teismas taip pat nenustatė ir pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

Dėl pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo

9. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas antstolio pareiškimas dėl baudos skyrimo, teisėtumo ir pagrįstumo.

11. Antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (CPK 634 straipsnio 2 dalis, Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis).

12. Pažymėtina, kad vykdomųjų dokumentų vykdymo funkcijas valstybė suteikė antstoliui. Antstolio reikalavimai vykdyti sprendimus, pateikti turimą informaciją apie skolininko turtinę padėtį, susipažinti su sprendimams vykdyti būtinais dokumentais ar susilaikyti nuo veiksmų, galinčių trukdyti vykdyti sprendimus, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, privalomi visiems asmenims ir turi būti įvykdyti per antstolio nustatytą terminą (Antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalis, CPK 585 straipsnio 1 dalis). Jeigu antstolio reikalavimai nevykdomi, tai antstolio arba vykdymo proceso šalių prašymu teismas gali pritaikyti procesinio poveikio priemones – baudas (CPK 585 straipsnio 2 dalis, 616 straipsnis). Asmeniui, kuris nevykdo antstolio reikalavimo ar kitaip kliudo antstoliui vykdyti vykdomuosius dokumentus, teismas gali skirti iki trijų šimtų eurų baudą už kiekvieną nevykdymo ar kliudymo dieną. Jeigu antstolio reikalavimo nevykdo ar kitaip antstoliui vykdyti vykdomuosius dokumentus kliudo juridinis asmuo, šio straipsnio 2 dalyje numatytą baudą teismas gali skirti juridinio asmens vadovui arba kitam už sprendimo įvykdymą atsakingam asmeniui (CPK 585 straipsnio 2, 3 dalys).

13. Procesinių dokumentų išsiuntimo ir įteikimo vykdymo procese taisyklės įtvirtintos CPK 604–605 straipsniuose. CPK 604 straipsnyje numatyta, kad CPK VI dalyje numatytais atvejais antstolio procesiniai dokumentai, jeigu yra galimybė, vykdymo proceso dalyviams įteikiami iš karto arba išsiunčiami ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo jų priėmimo ir laikomi įteiktais praėjus 5 dienoms nuo išsiuntimo dienos, išskyrus CPK 660 straipsnyje nustatytus atvejus.

14. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. rugpjūčio 2 d. įsakymu Nr. 1R-205 „Dėl dokumentų pateikimo antstoliui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtinto Dokumentų pateikimo antstoliui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarkos aprašo (toliau – Aprašas) 4 punkte nurodyta, kad antstolis procesinius dokumentus teismui įteikia elektroninių ryšių priemonėmis Procesinių dokumentų pateikimo teismui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarkos apraše nustatyta tvarka. Aprašo 9 punkte nurodyta, kad elektroniniai dokumentai, antstolio įteikiami elektroninių ryšių priemonėmis, laikomi įteiktais praėjus penkioms dienoms nuo jų išsiuntimo dienos, išskyrus Civilinio proceso kodekso 660 straipsnyje nurodytus atvejus.

15. Kasacinis teismas dėl procesinių dokumentų įteikimo vykdymo procese yra pasisakęs, kad procesinių dokumentų siuntimas registruotu laišku yra papildoma garantija, jog asmuo bus laiku ir tinkamai informuotas apie procesinio dokumento turinį ir galės atitinkamomis teisinėmis priemonėmis į jį reaguoti, taip apsaugomas vykdymo proceso dalyvio interesas būti informuotam apie atliekamus vykdymo veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-403/2009). Kartu kasacinio teismo taip pat yra pažymėta, kad nėra pagrindo CPK 604 straipsnio normą nei savaime, nei vykdymo procesą reglamentuojančių normų visumos kontekste aiškinti kaip nustatančią, kad vienintelis leistinas ir teisėtas procesinių dokumentų įteikimo būdas yra jų siuntimas registruotu laišku, o įteikimas kitu būdu nesukelia teisinių pasekmių; CPK reikalavimai nepažeidžiami tuo atveju, kai asmuo gauna antstolio raštą ne registruotu laišku, o kitu būdu, jeigu toks įteikimas leidžia jam susipažinti su dokumento turiniu ir pasinaudoti įstatymo suteikiamomis galimybėmis ginti savo interesus; turi būti nustatyta, ar skolininką pasiekė reikalinga ir būtina informacija, o ne tai, kokiu būdu jis tą informaciją gavo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-403/2009; 2019 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-108-469/2019).

16. Remiantis vykdomųjų bylų duomenimis, matyti, kad 2024 m. kovo 22 d. patvarkymas, už kurio nevykdymą prašoma skirti UAB „Pekita“ vadovui D. R. baudą, buvo siunčiamas ne tik el. paštu imone@buhalterijoscentras.lt, bet ir el. paštu santechnikailietuvoje@gmail.com. Vėliau susirašinėjimas su UAB „Pekita“ dėl anksčiau minėto patvarkymo vykdymo vyko būtent el. paštu santechnikailietuvoje@gmail.com. Visi UAB „Pekita“ adresai, kuriais siųsti patvarkymai, nurodyti VĮ Registru centre. Kadangi pati UAB „Pekita“ tokius savo el. pašto adresus yra išviešinusi, nėra pagrindo spręsti, kad šie el. pašto adresai jai nepriklauso ir (ar) kad minėtu elektroniniu paštu (santechnikailietuvoje@gmail.com) dėl tam tikrų aplinkybių įmonė negalėtų siųsti / gauti elektroninių laiškų. Šių aplinkybių pats UAB „Pekita“ vadovas neįrodinėjo ir nepaneigė, t. y. byloje neįrodyta, kad nurodyti įmonės el. pašto adresai būtų neaktualūs ir nenaudojami ar kad el. paštu antstolio patvarkymas nebūtų gautas. Priešingai, atsižvelgiant į tai, kad po 2024 m. kovo 22 d. patvarkymo išsiuntimo tarp šalių vyko susirašinėjimas būtent nurodytu el. paštu santechnikailietuvoje@gmail.com (šią aplinkybę patvirtina vykdomojoje byloje esantys 2024 m. birželio 12 d. elektroninis laiškas) darytina išvada, kad UAB „Pekita“ vadovą pasiekė reikalinga ir būtina informacija ir įmonės vadovas galėjo susipažinti su dokumento turiniu ir pasinaudoti įstatymo suteikiamomis galimybėmis ginti savo interesus, tai patvirtina ir jo el. paštu siųsti atsakymai antstoliui, jog pavedimą padarys ir informaciją pateiks. Todėl pirmosios instancijos teismo išvada, jog vykdomosiose bylose nėra duomenų, leidžiančių manyti, kad UAB „Pekita“ ar D. R. 2024 m. kovo 22 d. patvarkymas buvo tinkamai įteiktas ir šie asmenys žino apie pareigą vykdyti antstolio įpareigojimus, laikytina nepagrįsta. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti, kad antstolio 2024 m. kovo 22 d. patvarkymas vykdyti vykdomąjį dokumentą Nr. S-24-117-12370/2024-03-22, jį išsiunčiant įmonės elektroninio pašto adresu santechnikailietuvoje@gmail.com, UAB „Pekita“ buvo įteiktas (laikomas įteiktas tinkamai 2024 m. kovo 27 d. pagal Aprašo 9 punktą), ir UAB „Pekita“ turėjo žinoti patvarkyme jai numatytų įpareigojimų turinį bei patvarkymo nevykdymo teisines pasekmes.

17. Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 7, 8, 10, 12 punktuose nustatyta, kad bendrovės vadovas savo veikloje vadovaujasi įstatymais, kitais teisės aktais, organizuoja kasdienę bendrovės veiklą, veikia bendrovės vardu, atsako už bendrovės veiklos organizavimą, kitų šiame ir kituose įstatymuose bei teisės aktuose, taip pat bendrovės įstatuose ir bendrovės vadovo pareiginiuose nuostatuose nustatytų pareigų vykdymą. Teismų praktikoje pripažįstama, kad juridinio asmens vadovui taikomi didesni apdairumo, sąžiningumo, rūpestingumo standartai (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-456-790/2020). Įmonės vadovui keliami itin aukšti kvalifikacijos, lojalumo įmonės veiklai, atsakomybės reikalavimai, vadovas privalo rūpintis išimtinai įmonės interesais, veikti apdairiai, rūpestingai, sąžiningai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.87 straipsnis). Tokia vadovo teisinė padėtis bei jam keliami reikalavimai pateisinami būtent vadovui suteikiamais plačiais įgaliojimais veikti bendrovės vardu (žr. Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. gegužės 7 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-418-459/2021, 2019 m. gruodžio 17 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-1411-459/2019).

18. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, taip pat į CPK 585 straipsnio nuostatas, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog šiuo atveju neteisėtas UAB „Pekita“ vadovo neveikimas, t. y. antstolio įpareigojimų nevykdymas bei nebendradarbiavimas su antstoliu, sudaro teisinį pagrindą skirti UAB „Pekita“ vadovui baudą už antstolio reikalavimų nevykdymą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, jokių objektyvių priežasčių (kliūčių), sutrukdžiusių įvykdyti antstolio reikalavimus, nenustatyta, UAB „Pekita“ taip pat nepateikė nei atsiliepimo į antstolio prašymą dėl baudos skyrimo, nei atsiliepimo į antstolio pateiktą atskirąjį skundą (nors elektroniniu paštu patvirtino, kad šiuos procesinius dokumentus gavo), nei įrodymų, kurie leistų padaryti tokią išvadą nors procesiniai dokumentai jam įteikti tinkamai 2024 m. birželio 18 d.

19. CPK 585 straipsnyje nustatyta, kad antstolio reikalavimai vykdyti sprendimus, pateikti turimą informaciją apie skolininko turtinę padėtį, susipažinti su sprendimams vykdyti būtinais dokumentais ar susilaikyti nuo veiksmų, galinčių trukdyti vykdyti sprendimus, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, privalomi visiems asmenims ir turi būti įvykdyti per antstolio nustatytą terminą. Asmeniui, kuris nevykdo antstolio reikalavimo ar kitaip kliudo antstoliui vykdyti vykdomuosius dokumentus, teismas gali skirti iki trijų šimtų eurų baudą už kiekvieną nevykdymo ar kliudymo dieną.

20. Byloje nustačius, kad UAB „Pekita“ nevykdo antstolio reikalavimų, t. y. nevykdo 2024 m. kovo 22 d. patvarkymo vykdyti vykdomąjį dokumentą Nr. S-24-117-12370/2024-03-22, nenurodė priežasčių, dėl kurių antstolio reikalavimai negalėjo būti įvykdyti, spręstinas baudos už antstolio patvarkymo nevykdymą skyrimo klausimas. Iš Juridinių asmenų registro duomenų nustatyta, kad UAB ,,Pekita“ vadovas yra D. R., todėl būtent jis yra atsakingas už įmonės veiklą, jis privalo užtikrinti, kad jo vadovaujamoje įmonėje būtų vykdomi antstolio reikalavimai, t. y. D. R. kyla atsakomybė už antstolio patvarkymo nevykdymą.

21. Pažymėtina, kad CPK normos, reglamentuojančios antstolio ir kitų asmenų veiksmus vykdymo procese, yra įsakmaus pobūdžio ir turi būti vykdomos arba turi būti ginčijami antstolio veiksmai. Jeigu neįvykdytas teisėtas antstolio reikalavimas, tai yra pagrindas šio reikalavimo nevykdžiusio asmens veiksmus vertinti kaip neteisėtus (žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-385-219/2018 24 punktą).

22. Atsižvelgus į anksčiau nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad UAB ,,Pekita“ savo neveikimu ir antstolio reikalavimų nevykdymu apsunkino vykdymo procesą, trukdo antstoliui per kiek įmanoma trumpesnį laiką ir kuo ekonomiškiau įvykdyti vykdomuosius dokumentus ir tiesiogiai pažeidžia išieškotojos lūkesčius bei teisėtus interesus, pateisinančių antstolio įpareigojimų nevykdymą įrodymų nepateikė, todėl už antstolio reikalavimų nevykdymą UAB ,,Pekita“ vadovui D. R.yra pagrindas skirti baudą (CPK 585 straipsnio 1, 2 ir 3 dalys).

23. Atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį, patvarkymo nevykdymo trukmę, į baudos vykdymo procese paskirtį – garantuoti kuo efektyvesnį ir greitesnį išieškotojo interesų patenkinimą, taip pat, vadovaujantis bendraisiais protingumo ir teisingumo kriterijais, teismo vertinimu, yra pagrindas UAB ,,Pekita“ vadovui už antstolio 2024 m. kovo 22 d. patvarkymo vykdyti vykdomąjį dokumentą Nr. S-24-117-12370/2024-03-22 nevykdymą paskirti 5 Eur dydžio baudą už kiekvieną antstolio reikalavimų nevykdymo dieną, terminą skaičiuojant 2024 m. kovo 27 d. (CPK 585 straipsnio 2, 3 dalys, nutarties 16 punktas). Kartu, vadovaujantis apeliacinės instancijos teismo praktika (žr., Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. kovo 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2S-333-1092/2021), atsižvelgtina į aplinkybę, kad suinteresuotam asmeniui bauda skiriama į ateitį iki tinkamo antstolio patvarkymo įvykdymo ir, siekiant užtikrinti, kad nebūtų priskaičiuota neproporcingai didelė baudos suma, nustatytina maksimali išieškotina 1 500,00 Eur baudos suma. Jei vadovui D. R. priskaičiuota baudos suma pasieks nustatytą maksimalią sumą, bet antstolio patvarkymas vis dar nebus įvykdytas, antstolis galės iš naujo kreiptis į teismą dėl baudos skyrimo.

24. Išaiškintina, kad baudos paskyrimas neatleidžia nuo pareigos vykdyti antstolio reikalavimus (CPK 75 straipsnio 2 dalis). Baudos, paskirtos juridinių asmenų vadovams ar juridinių asmenų atstovams, išieškomos iš jų asmeninių lėšų (CPK 106 straipsnio 3 dalis).

Dėl bylos procesinės baigties

25. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė civilines procesinės teisės normas, reglamentuojančias baudos skyrimo vykdymo procese klausimą, todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis panaikintina ir šis klausimas išspręstinas iš esmės – tenkintinas pareiškėjo antstolio D. J. pareiškimas dėl baudos skyrimo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2024 m. birželio 27 d. nutartį panaikinti.

Tenkinti antstolio D. J. pareiškimą dėl baudos skyrimo.

Paskirti uždarosios akcinės bendrovės ,,Pekita“ vadovui D. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini)5 Eur (penkių eurų) baudą už kiekvieną antstolio D. J. 2024 m. kovo 22 d. patvarkymo vykdyti vykdomąjį dokumentą Nr. S-24-117-12370/2024-03-22 nevykdymo dieną, baudą skaičiuojant nuo 2024 m. kovo 27 d. iki antstolio D. J. reikalavimų įvykdymo, baudą išieškant valstybės naudai.

Maksimali išieškotina iš uždarosios akcinės bendrovės ,,Pekita“ vadovo D. R. baudos suma pagal šią nutartį negali viršyti 1 500,00 Eur (vieno tūkstančio penkių šimtų eurų).

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6800.

Išaiškinti, kad baudos paskyrimas neatleidžia uždarosios akcinės bendrovės ,,Pekita“ nuo pareigos vykdyti antstolio reikalavimus.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.