Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vyto Miliaus (teisėjų kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Konstantino Gurino ir Kazio Kailiūno

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų L. S., R. L., A. L., trečiojo asmens M. S. atskiruosius skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. gegužės 24 d. nutarties, kuria buvo atsisakyta atnaujinti procesą Klaipėdos apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-427-524/2008, išnagrinėtoje pagal ieškovų L. S., A. L. ieškinį atsakovui G. S. dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, civilinėje byloje Nr. 2-848-123/2010.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

2010 m. gegužės 24 d. Klaipėdos apygardos teismas atsisakė atnaujinti procesą Klaipėdos apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-427-524/2008, išnagrinėtoje pagal ieškovų L. S., A. L. ieškinį atsakovui G. S. dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės. Šį sprendimą teismas grindė tuo, kad pareiškėjai praleido terminą prašymui atnaujinti procesą paduoti ir kad nėra pareiškėjų nurodyto proceso atnaujinimo pagrindo.

Motyvuojamoji dalis

Atskirieji skundai netenkintini.

Proceso atnaujinimo instituto paskirtis ir reikšmė asmens teisių apsaugai pažymint, kad šis institutas dažniausiai taikomas tada, kai suinteresuotas asmuo neturi galimybės apginti pažeistų teisių ir teisėtų interesų kitais teismų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės, t. y. instancinės sistemos, būdais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. M. ir kt. v. V. ir S. M. prekybos centras, bylos Nr. 3K-7-362/2007; 2008 m. spalio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Kauno apskrities viršininko administracija v. UAB „Narėpų metaliniai garažai“, bylos Nr. 3K-3-499/2008; 2008 m. lapkričio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Antrinis perdirbimas“ v. VĮ Registrų centro Kauno filialas, bylos Nr. 3K-3-561/2008; ir kt.). Šio civilinio proceso teisės instituto tikslas toks pats, kaip ir teismo sprendimų instancinės kontrolės mechanizmo – užtikrinti teisingumo vykdymą ir tinkamą teisės į teisminę gynybą įgyvendinimą, siekiant patikrinti, ar įsiteisėjęs teismo sprendimas (nutartis) nepažeidžia įstatymų saugomų asmens teisių ar teisėtų interesų. Kartu teismų praktika suformuota aiškinant proceso atnaujinimo institutą taip, kad jis neturi būti priemonė dar kartą pasibylinėti ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Lietgalis” v. B. J., bylos Nr. 3K-3-356/2006; 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. R. v. I. R., bylos Nr. 3K-3-403/2008; 2008 m. spalio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Kauno apskrities viršininko administracija v. UAB „Narėpų metaliniai garažai“, bylos Nr. 3K-3-499/2008; ir kt.).

Tiek nacionalinėje, tiek tarptautinėje teisėje proceso atnaujinimo institutas pripažįstamas kaip ekstraordinarus būdas peržiūrėti įsiteisėjusius teismų sprendimus, t. y. jo taikymas galimas tik esant konkrečiai įstatymo apibrėžtiems pagrindams, kurie dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių negalėjo būti patikrinti instancine tvarka. Proceso atnaujinimo pagrindai teismų turi būti taikomi neformaliai bei laikantis teisinio apibrėžtumo principo, todėl proceso atnaujinimas yra galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinančioms aplinkybėms (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1999 m. spalio 28 d. sprendimas, priimtas byloje Brumarescu v. Rumunija (bylos Nr. 28342/95); 2002 m. liepos 25 d. sprendimas, priimtas byloje Sovtransavto Holding v. Ukraina (bylos Nr. 48553/99); 2007 m. kovo 1 d. sprendimas, priimtas byloje Sypchenko v. Rusija (bylos Nr. 38368/04); 2007 m. kovo 15 d. sprendimas, priimtas byloje Volkov v. Rusija (bylos Nr. 8564/02); Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. V. K. v. G. M., bylos Nr. 3K-3-303/2007).

CPK 366 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti konkretūs proceso atnaujinimo pagrindai, t. y. teisiškai reikšmingi faktai, kurių egzistavimas konkrečioje byloje dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių negalėjo būti nustatytas, peržiūrint bylą instancine tvarka. Siekiant apsaugoti bylos dalyvių ir kitų asmenų teises bei teisėtus interesus, užtikrinant teisinių santykių stabilumą, užkertant kelią formaliam šio instituto taikymui ir piktnaudžiavimui juo, įstatyme nustatytos proceso atnaujinimo sąlygos: 1) įsiteisėjęs teismo sprendimas pažeidžia besikreipiančio asmens teises ar įstatymų saugomus interesus (CPK 365 straipsnio 1 dalis); 2) asmuo su prašymu dėl proceso atnaujinimo į teismą turi kreiptis per nustatytą terminą (CPK 368 straipsnis); 3) prie prašymo turi būti pateikti įrodymai, pagrindžiantys proceso atnaujinimo pagrindo buvimą (CPK 369 straipsnio 2 dalis) ir kt. Šių normų analizė leidžia padaryti išvadą, kad įstatymų leidėjas numatė proceso atnaujinimo galimybę tik esant pakankamiems esminės klaidos byloje įrodymams, pareiškėjui veikiant sąžiningai ir aktyviai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. V. K. v. G. M.; bylos Nr. 3K-3-303/2007).

Apeliantai atskiruosiuose skunduose nurodo, jog prašė pirmosios instancijos teismo atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-427-524/2008 remdamiesi CPK 366 str. 1 d. 2 p., 7 p., 9 p. nuostatomis, tačiau teismas vertino, ar yra pagrindas atnaujinti procesą tik CPK 366 str. 1d. 9 p. pagrindu, ir dėl to neišsprendė visų byloje pareikštų reikalavimų. Minėtas apeliantų argumentas lemia, jog nagrinėjamoje byloje bus vertinamas Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. gegužės 24 d. teisėtumas ir pagrįstumas būtent apeliantų nurodytų CPK normų atžvilgiu.

Dėl proceso atnaujinimo CPK 366 str. 1 d. 2 p. pagrindu

CPK 366 str. 1 d. 2 p. nuostatos numato, kad procesas gali būti atnaujintas, jei naujai paaiškėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu.

Apeliantai prašyme dėl proceso atnaujinimo nurodo, jog pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai priimdami sprendimus prašomoje atnaujinti civilinėje byloje nesirėmė apeliantų pateiktais registro centro duomenimis ir ši aplinkybė paaiškėjo tik įsiteisėjus teismo sprendimui, o tai sudaro pagrindą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-427-524/2008 CPK 366 str. 1 d. 2 p. pagrindu. Iš bylos medžiagos matyti, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismas vadovavosi apeliantų nurodytais duomenimis iš registrų centro (b. l. 2 t. 140, 218). Šios aplinkybės pareiškėjams turėjo būti žinomos, nes jie teismo procese buvo aktyvūs ( t. y. teikė įrodymus, dalyvavo teismo posėdžiuose tiriant įrodymus, teikė prašymus, davė teismui paaiškinimus žodžiu ir raštu ir kt.) ir domėjosi teismų priimtais procesiniais sprendimais civilinėje byloje Nr. 2-427-524/2008. Be to, apeliantų nurodyta aplinkybė yra susijusi su įrodymų vertinimu, o tai lemia, jog ši aplinkybė galimai galėtų pagrįsti proceso atnaujinimą civilinėje byloje Nr. 2-427-524/2008 CPK 366 str. 1 d. 9 p. nuostatos pagrindu, o ne CPK 366 str. 1 d. 2 p. nuostatos pagrindu. Akivaizdu, jog būtent tai, jog pareiškėjų nurodytos aplinkybės yra susijusios su įrodymų vertinimu, nulėmė, kad pirmosios instancijos teismas atskirai neanalizavo galimybės atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-427-524/2008 CPK 366 str. 1 d. 2 p. nuostatos pagrindu. Remiantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, kad apeliantų teiginys, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netyrė proceso atnaujinimo galimybės CPK 366 str. 1 d. 2 p. ir dėl to nepagrįstai skundžiama nutartimi neatnaujino proceso civilinėje byloje Nr. 2-427-524/2008, yra nepagrįstas.

Dėl proceso atnaujinimo CPK 366 str. 1 d. 7 p. pagrindu

CPK 366 str. 1 d. 7 p. nuostatos numato, kad procesas gali būti atnaujintas, jei sprendime teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų teisių ar pareigų.

Apeliantai atskiruosiuose skunduose nurodo, jog pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai savo sprendimuose pasisakė dėl ieškovės A. L. sutuoktinio R. L. (neįtraukto į bylą asmens) teisių ir pareigų, o tai yra pagrindas atnaujinti procesą CPK 366 str. 1 d. 7 p. nuostatos pagrindu, tačiau teismas skundžiamoje nutartyje šios aplinkybės nevertino ir dėl to priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutartį.

CK 3. 92 str. 1 d. nuostatose numatyta, kad turtu, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė, sutuoktiniai naudojasi, jį valdo ir juo disponuoja bendru sutarimu.

CK 3. 92 str. 3 d. nuostatos numato, kad kito sutuoktinio sutikimas yra preziumuojamas, išskyrus atvejus, kai sandoriui sudaryti reikalingas rašytinis kito sutuoktinio sutikimas.

CK 3.92 str. 2 d. 4 p. nuostatos numato, kad kito sutuoktinio sutikimas nereikalingas, kai pareiškiamas ieškinys dėl bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės gynimo.

Šių nuostatų analizė leidžia daryti išvadą, jog vienam iš sutuoktinių, reiškiant ieškinį dėl bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės gynimo, yra preziumuojama, kad tai yra daroma abiejų sutuoktinių sutikimu ir kad faktiškai sutuoktinis, teikiantis ieškinį dėl bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės gynimo, kartu atstovauja ir kito sutuoktinio interesus.

Apeliantai prašyme dėl proceso atnaujinimo nurodo, jog nagrinėjamoje byloje ginčo objektas yra A. L. ir R. L. bendroji jungtinė nuosavybė. A. L. pateikė ieškinį dėl šios bendrosios sutuoktinių nuosavybės gynimo. Kaip minėta, faktiškai tai reiškia, jog A. L. teismo proceso metu atstovavo tiek savo, tiek savo sutuoktinio interesus. Ši aplinkybė lemia, jog nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismų procesiniuose sprendimuose nebuvo pasisakyta dėl į bylą neįtraukto asmens teisių ir pareigų. Taigi nėra pagrindo atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. Nr. 2-427-524/2008 CPK 366 str. 1 d. 7 p. nuostatoje nurodytu pagrindu.

Dėl proceso atnaujinimo CPK 366 str. 1 d. 9 p. pagrindu

CPK 366 str. 1 d. 9 p. nustatyta, kad procesas gali būti atnaujinamas, jeigu pirmosios instancijos teismo sprendime (nutartyje) yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida ir sprendimas (nutartis) nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka. Įstatyme neatskleidžiama, kokia teisės normos taikymo klaida kvalifikuotina kaip aiški, ši sąvoka yra vertinamoji. Dėl to, ar pirmosios instancijos teismo sprendime (nutartyje) padaryta teisės normos taikymo klaida yra aiški ir ar tai yra proceso atnaujinimo pagrindas, sprendžia prašymą atnaujinti procesą nagrinėjantis teismas (CPK 370 straipsnio 3 dalis). Pagrindas atnaujinti procesą gali būti aiški teisės normos taikymo klaida, teismo padaryta taikant tiek proceso, tiek materialiosios teisės normas. Aiški teisės normos taikymo klaida gali būti suprantama kaip konkrečioje teisės normoje esančios aiškios nuostatos, kurią reikia taikyti, netaikymas arba jos netinkamas taikymas. Teisės normos taikymo klaida turi būti ne tik aiški, bet ir esminė, t. y. tokia, kuri daro sprendimą (nutartį) neteisėtą ir nepagrįstą bei yra pagrindas tą sprendimą (nutartį) pakeisti ar panaikinti (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2007 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-392/2007). Apeliantai tiek prašyme dėl proceso atnaujinimo, tiek atskiruosiuose skunduose nurodė, jog teisės normų taikymo klaida CPK 366 str. 1 d. 9 p. atžvilgiu yra faktinių aplinkybių vertinimo klaida, nulėmusi netinkamą atidalijimo būdo taikymą. Kaip minėta, teisės normų taikymo klaida CPK 366 str. 1 d. 9 p. atžvilgiu yra materialinėse ar procesinėse teisės normose esančių aiškių nuostatų, kurias reikia taikyti, netaikymas ar netinkamas taikymas. Šiuo konkrečiu atveju apeliantai nurodė, jog pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai netinkamai vertino faktines aplinkybes, o netinkamas faktinių aplinkybių vertinimas negali būti vertinamas kaip aiški teisės normos taikymo klaida. Taigi pirmosios instancijos teismas skundžiamoje tinkamai nurodė, jog pareiškėjai nenurodė jokios konkrečios teisės normoje esančios aiškios nuostatos, kurią reikėjo taikyti, ir ji nebuvo taikyta ar ji buvo netinkamai taikyta..

CPK 366 str. 1 d. 9 p. nuostatose imperatyviai nurodoma, jog minėta nuostata gali būti taikoma tik tuomet, kai sprendimas (nutartis) nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad 2009 m. rugsėjo 8 d. Lietuvos apeliacinis teismas nutartimi apeliacine tvarka peržiūrėjo Klaipėdos apygardos teismo 208 m. lapkričio 4 d. sprendimą ( b. l. 2 t. 209-220). Tai reiškia, jog procesas civilinėje byloje Nr. 2-427-524/2008 negalėtų būti atnaujintas CPK 366 str. 1 d. 9 p. nuostatoje nurodytu pagrindu.

Dėl skundžiamos nutarties pagrįstumo

Iš visų nurodytų ir įvertintų aplinkybių matyti, jog procesas civilinėje byloje Nr. 2-427-524/2008 negalėtų būti atnaujintas nė vienu iš apeliantų prašyme ir atskiruosiuose skunduose nurodytu pagrindu. Tai reiškia, kad nėra vienos iš anksčiau minėtų, būtinų sąlygų procesui atnaujinti t. y. proceso atnaujinimo pagrindo, kuris būtų nurodytas CPK 366 str. 1 d. nuostatose. Ši aplinkybė lemia, kad Klaipėdos apygardos teismas priėmė teisėtą 2010 m. gegužės 24 d. nutartį.

Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas nepakankamai išsamiai pagrindė savo nutartį t. y. nevertino galimybės atnaujinti procesą pareiškėjų prašyme nurodytais CPK 366 str. 1 d. 2 p. ir 7 p. nuostatose nurodytais pagrindais, tačiau ši klaida yra ištaisytina apeliacinės instancijos teisme, todėl nėra pagrindo naikinti Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. gegužės 24 d. teisėtą nutartį formaliais pagrindais (CPK 328 str.).

Kiti atskiruosiuose skunduose ir atsiliepime į juos nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam klausimo išsprendimui.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 punktu, Teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. gegužės 24 d. nutartį palikti nepakeistą.