Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Nijolė Griškevičienė, sekretoriaujant Jelenai Ušakovai, dalyvaujant pareiškėjai A. L., pareiškėjų atstovui advokatui Rimvydui Kairiui, suinteresuotiems asmenims G. S., jo atstovui advokatui Osvaldui Martinkui, M. S., išnagrinėjusi pareiškėjų L. S., A. L., R. L. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-427-524/2008, iškeltoje pagal ieškovų L. S., A. L. ieškinį atsakovui G. S. dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Prašymas dėl proceso atnaujinimo atmestinas.

Proceso atnaujinimo institutą reglamentuojančios teisės normos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į šio instituto tikslus ir uždavinius bei taikomos tada, kai suinteresuotas asmuo neturi galimybės apginti savo pažeistų teisių ir interesų kitais įstatymo numatytais būdais. Proceso atnaujinimo institutas negali būti naudojamas kaip priemonė dar kartą pasibylinėti ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą. Asmenys, prašantys atnaujinti procesą, privalo elgtis sąžiningai ir šiuo institutu nepiktnaudžiauti. Proceso atnaujinimo uždavinys – ne tiesiogiai patikrinti žemesniosios instancijos teismų veiksmus, o atsakyti į du klausimus: yra ar ne įstatyme nurodyti proceso atnaujinimo pagrindai, o jeigu jie yra, tai ar jie turėjo kokią nors įtaką byloje priimtam sprendimui ir pačiam teismo procesui.

CPK 370 str. 3 d. nustato, kad priėmęs prašymą atnaujinti procesą ir išnagrinėjęs jį teismo posėdyje, teismas išsprendžia prašymo atnaujinti procesą pagrįstumo klausimą, t. y. patikrina, ar prašymas paduotas nepraleidus CPK 368 str. nustatyto trijų mėnesių termino ir ar prašymas pagrįstas CPK 366 str. 1 d. nurodytais pagrindais. Paduodant prašymą dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu CPK 368 straipsnyje nustatyto termino eiga dalyvavusiems byloje asmenims pradedama skaičiuoti nuo to momento, kai byloje buvo priimtas ir paskelbtas teismo sprendimas, kuriame teismas padarė aiškią teisės taikymo klaidą.

Teismas konstatuoja, kad pareiškėjai neteisingai nustato termino pradžią, skaičiuodami jį nuo Lietuvos apeliacinio teismo 2009-09-08 nutarties priėmimo, nes proceso atnaujinimo institutas apeliacinėje byloje negali būti taikomas, todėl termino pradžia skaičiuojama ne nuo apeliacinio teismo nutarties priėmimo ir paskelbimo, bet nuo primosios instancijos teismo sprendimo priėmimo ir paskelabimo dienos. Iš bylos duomenų nustatyta, kad pareiškėjai apie priimtą Klaipėdos apygardos teismo 2008-11-04 sprendimą sužino jo paskelbimo dieną – 2008-11-04, įstatyme nustatytas terminas prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti pasibaigė 2009-02-04, todėl pareiškėjai praleido CPK 368 str. nustatytą trijų mėnesių terminą procesui atnaujinti, prašymo praleistą terminą atnaujinti nepateikė.

Pareiškėjas teigia, kad Klaipėdos apygardos teismo 2008-11-04 sprendime ir Lietuvos apeliacinio teismo 2009-09-08 nutartyje buvo padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, nes pirmosios ir apeliacinės instancijos teismas klaidingai vertino tarp bendrasivininkų žemės sklypo dalis ir šis vertinimas turėjo tiesioginės įtakos atidalijimo būdui, dėl ko yra pagrindas pakeisti ar panaikinti sprendimą. Išaiškintina, kad CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu proceso atnaujinimas galimas, kai teismas padarė aiškią teisės normos taikymo klaidą, kurią būtina ištaistyti. Kokia teisės normos taikymo klaida kvalifikuotina kaip aiški, įstatyme neatskleidžiama, ši sąvoka yra vertinamoji. Teismų praktikoje aiški teisės normos taikymo klaida gali būti suprantama kaip konkrečioje teisės normoje esančios aiškios nuostatos, kurią reikia taikyti, netaikymas ar jos netinkamas taikymas. Be to, kad klaida turi būti ne tik aiški, bet ir esminė, t. y. tokia, kuri daro sprendimą neteisėtą ir nepagrįstą bei yra pagrindas tą sprendimą pakeiti ar panaikinti. Kartu pažymėtina, kad asmenys gali pareikšti prašymą atnaujinti procesą pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktą tik tuo atveju, kai pirmosios instancijos teismo sprendimas nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka.

Iš bylos duomenų matyti, kad Klaipėdos apygardos teismo 2008-11-04 sprendimą atsakovai apskundė, Lietuvos apeliacinis teismas išnagrinėjo atsakovų apeliacinį skundą ir 2009-09-08 Klaipėdos apygardos teismo sprendimą pakeitė. Pareiškėjų argumentas, kad jie pirmosios instancijos teismo sprendimo neskundė neturi teisinės reikšmės, nes atsakovui padavus apeliacinį skundą pirmosios instancijos teismo sprendimas buvo peržiūrėtas apeliacine tvarka. Pareiškėjai teigia, kad tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai padarė aiškią teisės normos taikymo klaidą, nes klaidingai vertino tarp bendrasivininkų žemės sklypo dalis ir šis vertinimas turėjo tiesioginės įtakos atidalijimo būdui. Teismo nuomone, pareiškėjai tik teigia, kad teismai netinkamai aiškino faktines bylos aplinkybes, tačiau jie nenurodė jokios konkrečios teisės normoje esančios aiškios nuostatos, kurią reikėjo taikyti, ir ji nebuvo taikyta ar ji buvo netinkamai atikyti.

Teismas išanalizavęs pareiškėjų prašymo atnaujinti procesą turinį, ištyręs ir įvertinęs su proceso atnaujinimu susijusius įrodymus, konstatuoja, kad terminas prašymui atnaujinti procesą yra praleistas (CPK 368 str.), o pareiškėjų nurodyto proceso atnaujinimo pagrindo nėra (CPK 366 str. 1 d), todėl nesant abiejų būtinų sąlygų, prašymas dėl proceso atnaujinimo negali būti patenkintas.

Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, atsisakytina atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-427-524/2008 (CPK 370 str. 3 d.).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atsisakyti atnaujinti procesą Klaipėdos apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-427-524/2008, išnagrinėtoje pagal ieškovų L. S. , A. L. ieškinį atsakovui G. S. dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apygardos teismą.