- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-10-22
- Bylos Nr.
- 2-2591-1024/2021
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ieva Juodviršytė
- Ieškovas
- A. P.
- Atsakovas
- Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Valstybinei miškų tarnybai, Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos
atsakovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovei Dovilei Mickevičienei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. P. ieškinį atsakovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, tretiesiems asmenims Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Valstybinei miškų tarnybai, Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos dėl privalomojo nurodymo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. ieškovas kreipėsi į teismą ir prašo panaikinti atsakovės privalomąjį nurodymą, priimtą 2021-05-26 Nr. PN-647, kuriame teigiama, kad jis privalo nugriauti žemės sklype, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), pastatytą I gr. nesudėtingąjį statinį – šachtinį šulinį, kurio išorinis skersmuo 1,2 m ir sutvarkyti statybvietę.
2. Ieškinyje nurodė, kad su pateiktu privalomuoju nurodymu nesutinka ir prašo jį panaikinti, nes jo šulinys yra įrengtas ūkininko sodybos vietoje, kurią parinko sudaryta komisija 2006-07-13, šulinys yra įregistruotas registrų centre 2016-12-08. Nurodo, kad jo sklypas, kuriame jis yra įkūręs ūkininko sodybą, 2017-03-21 yra perregistruotas ir pagrindinė naudojimo paskirtis yra žemės ūkio, o žemės sklypo naudojimo būdas – kiti žemės ūkio paskirties žemės sklypai. Nurodo, kad jis nesutinka su Valstybinės miškų tarnybos išvada, kad šulinys patenka į miško žemės teritorijas, nes jo sklypas yra žemės ūkio paskirties ir jo statiniai pagal Registrų centro išrašo duomenis pastatyti kitos žemės plote, kuris įregistruotas 2017-06-07 ir jo plotas 0,8364 ha. Jo statiniai – namelis ir šulinys – pradėti statyti 2006-12-08 žemės ūkio paskirties žemėje pagal išduotus leidimus ir tuo metu galiojančius įstatymus. Atsakovai neginčija pastatų statybos teisėtumo, o kalba tik apie šulinį, tačiau akivaizdu, kad be vandens sodyba negali egzistuoti, todėl atsakovės privalomasis nurodymas neatitinka protingumo ir teisingumo kriterijų.
Atsiliepimas
3. Atsakovas (toliau – Inspekcija) pateiktame atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad Inspekcija 2021-03-12 gavo 2021-03-12 raštą „Dėl statinių miško žemėje“, kuriame prašoma įvertinti žemės sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) įrengtų statinių statybos teisėtumą. Pagal gautą prašymą Inspekcija pradėjo tyrimą. Nustatyta, kad žemės sklypas (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Žemės sklypas) nuosavybės teise priklauso ieškovui. Žemės sklypas yra teritorijoje, kuriai taikomos Nekilnojamojo turto registre įregistruotos specialiosios žemės naudojimo sąlygos: paviršinių vandens telkinių pakrantės apsaugos juostos (VI skyrius, aštuntas skirsnis), paviršinių vandens telkinių apsaugos zonos (VI skyrius, septintas skirsnis), paviršiniai vandens telkiniai (VI skyrius, šeštasis skirsnis), kraštovaizdžio draustiniai (V skyrius, dvidešimt antrasis skirsnis), gamtiniai ir kompleksiniai draustiniai (VI skyrius, aštuntasis skirsnis), pelkės ir šaltinynai (VI skyrius, devintasis skirsnis), miško žemė (VI skyrius, trečiasis skirsnis) ir kt. Žemės sklypas yra nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorijoje (jų apsaugos zonoje). Žemės sklype įregistruoti statiniai – II grupės nesudėtingosios kategorijos pastatas – miško priežiūros namelis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir kitas inžinerinis statinys – šulinys, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), statusas – formuojamas. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo (toliau Priežiūros įstatymas) 11 straipsnyje nustatyta tvarka Inspekcijos pareigūnas žemės sklype 2021-03-29 atliko faktinių duomenų patikrinimą vietoje. Patikrinimo metu nustatyta, kad žemės sklype įrengtas šachtinis šulinys, kurio išorinis skersmuo apie 1,2 m, patikrinimo metu šulinio gylio nustatyti nebuvo galimybės. Vadovaujantis Priežiūros įstatymo 11 straipsnio 8 dalimi bei Lietuvos Respublikos Viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 12 straipsnio 4 dalimi, Inspekcija 2021-04-09 raštu Nr. 2D-5377 kreipėsi į valstybinę miškų tarnybą bei 2021-04-09 raštu Nr. 2D-5433 kreipėsi į Valstybinę saugomų teritorijų tarnybą prie Aplinkos ministerijos dėl tarnybinės pagalbos, minėtais raštais prašydama institucijų pagal kompetenciją pateikti išvadą, ar statybos pradžios momentu, t. y. 2006 metais ir pagal šiai dienai galiojančius teisės aktus I grupės nesudėtingojo inžinerinio statinio – šulinio statyba žemės sklype galima. 2021-04-23 Inspekcijoje gautas Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos 2021-04-23 raštas „Dėl tarnybinės pagalbos“ Nr. (3)-V3-614, kuriame nurodyta, kad žemės sklypas yra valstybiniame Gandingos kraštovaizdžio draustinyje. Vadovaujantis pastato statybos metu galiojusio Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 8 punkto nuostatomis, gamtiniuose ir kompleksiniuose draustiniuose draudžiama statyti su draustinio steigimo tikslais nesusijusius statinius, išskyrus pastatus esamose ir buvusiose sodybose (kai yra išlikę buvusių statinių ir (ar) sodų liekanų arba kai sodybos yra pažymėtos vietovės ar kituose planuose, taip pat nustatant juridinį faktą), taip pat vietas, nustatytas draustinių tvarkymo planuose ir (ar) bendruosiuose planuose, statyti pastatus ar didinti jų tūrius šlaituose, kurių nuolydis didesnis kaip 15 laipsnių, taip pat arčiau kaip 50 metrų nuo šių šlaitų viršutinės bei apatinės briaunos. Taip pat nurodyta, kad nagrinėjamoje vietoje jokių statinių statybos nebuvo ir nėra numatytos, teisės aktai nenumato galimybės žemės sklype statyti šulinį. 2021-05-10 Inspekcijoje gautas Valstybinės miškų tarnybos 2021-05-10 raštas „Dėl tarnybinės pagalbos“ Nr. (39.8)-R2-1354, kuriame nurodyta, kad žemės sklypas yra priskirtas II A grupės ekosistemų apsauginiams miškams. Nurodyta, kad vadovaujantis šiuo metu galiojančio 2019 m. birželio 6 d. Nr. XIII-2166 Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 95 straipsniu, miško žemėje draudžiama statyti statinius ir (ar) įrenginius, tiesti inžinerinius tinklus, išskyrus miško infrastruktūrai priskiriamus inžinerinius statinius ir (ar) įrenginius. Taip pat nurodyta, kad suvestinėje (2005-03-18 - 2007-10-11) Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų redakcijoje, XXVI str. miško naudojimo apribojimų 119 punktas nurodo, kad privatūs miškai turi būti tvarkomi pagal Privačių miškų tvarkymo ir naudojimo nuostatus. 2004 m. gegužės 26 d. Nr. 632 Privačių miškų tvarkymo ir naudojimo nuostatų 15.4. punkte numatyta, kad privačių miškų savininkai II B, III ir IV miškų grupių miškuose gali įrengti poilsio aikšteles su miško baldais, rekreacinius ir pažintinius takus suprojektuotus miškotvarkos projektuose. Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą pateikta išvada, kad II A grupės ekosistemų apsauginiame miške, inžinerinio statinio – šulinio įrengimas, vadovaujantis 2006 metais galiojusiais ir šiandien galiojančiais teisės aktais, yra negalimas. Taip pat nurodė, kad vadovaujantis ABTĮ 29 straipsnio 1 dalimi, ieškovas yra praleidęs vieno mėnesio terminą kreiptis į teismą, šio termino praleidimo priežasčių nenurodė, šio termino atnaujinti neprašo, todėl vien šiuo pagrindu ieškinys turėtų būti netenkintas.
4. Trečiasis asmuo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Valstybinė miškų tarnyba (toliau – Miškų tarnyba) pateiktame atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su pateiktu ieškiniu nesutinka, prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Šiuo atveju II A grupės ekosistemų apsauginiame miške, inžinerinio statinio – šulnio įrengimas, vadovaujantis 2006 metais galiojusiais ir šiandien galiojančiais teisės aktais yra negalimas. Pagal Miškų įstatymo 2 straipsnio 8 dalies nuostatas, miškas – ne mažesnis kaip 0,1 hektaro žemės plotas, apaugęs medžiais, kurių skalsumas ne mažesnis kaip 0,3 ir kurių aukštis natūralioje augavietėje brandos amžiuje siekia ne mažiau kaip 5 metrus, ir kita miško augalija, taip pat ne mažesnis kaip 0,1 hektaro žemės plotas, kuriame medynas išretėjęs ar dėl žmonių veiklos ar gamtinių veiksnių jame laikinai medžių nėra (želdintinos miško aikštės, kirtavietės, žuvę medynai). Mišku nelaikomos laukuose, pakelėse, prie vandens telkinių, gyvenamosiose vietovėse ir kapinėse esančios medžių grupės, kelio juostose įveisti želdiniai, viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo patikėjimo teise valdomuose ne miškų ūkio paskirties žemės sklypuose augantys medžiai ir krūmai, siauros iki 10 metrų pločio – medžių juostos, gyvatvorės, pavieniai medžiai ir krūmai, taip pat miestuose ir kaimo vietovėse ne miškų ūkio paskirties žemėje įveisti želdynai. Šių želdinių priežiūrą, apsaugą ir naudojimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos želdynų įstatymas. Pagal Miškų įstatymo 2 straipsnio 19 dalies nuostatas miško žemė – apaugę mišku žemės plotai – medynai, taip pat neapaugę mišku žemės plotai – kirtavietės, žuvę medynai, miško laukymės, miško aikštės, mažosios miško pelkės, miško medelynai, sėklinės miško medžių plantacijos ir klonų rinkiniai, miškui įveisti skirta žemė. Prie miško žemės priskiriami tuose pačiuose plotuose esantys miško keliai, kvartalų, technologiniai proskiebiai ir linijos, priešgaisrinės juostos, medienos sandėlių ir kitų su mišku susijusių įrenginių (griovių, pralaidų, tiltelių, priešgaisrinių bokštų ir kitų) užimti plotai, poilsio aikštelės, žvėrių pašarų aikštelės. Atsižvelgiant į aukščiau įvardintą teisinį reguliavimą, darytina išvada, kad tvarkant Miškų valstybės kadastro duomenis yra naudojami ir atitinkami Nekilnojamojo turto registro duomenys. Tačiau atsižvelgiant į šių kadastrų ir registrų paskirtį, objektus, duomenų įregistravimo ir išregistravimo pagrindus, šių kadastrų duomenys gali nesutapti, tačiau tai savaime nereiškia, kad Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro tvarkytojo duomenys yra neteisingi. Tokios pačios nuomonės laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2013 m. gruodžio 19 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A502-2388/2013. Savavališkos statybos fiksavimo metu galiojusio Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (toliau – Žemės įstatymas) 26 straipsnio 1 dalies nuostatas, miškų ūkio paskirties žemei pagal teritorijų planavimo dokumentus priskiriami: 1) mišku apaugęs plotas (medynai); 2) neapaugęs mišku plotas: kirtavietės, žuvę medynai, miško aikštės, medynai, daigynai, miško sėklinės plantacijos ir žaliaviniai krūmynai bei plantacijos; 3) žemė, kurią užima miško keliai, kvartalų, technologinės ir priešgaisrinės linijos, medienos sandėlių bei kitų su mišku susijusių įrenginių užimti plotai, poilsio aikštelės, žvėrių pašarų aikštelės; 4) žemė, kurioje numatyta įveisti mišką; 5) miško valdose įsiterpusios kitos žemės naudmenos, tarp jų atskirais žemės sklypais nesuformuotos žemės ūkio naudmenos. Minėtų įstatymų straipsnių analizė leidžia daryti išvadą, kad Miškų įstatyme ir Žemės įstatyme nėra kitų nuostatų, kurios apibrėžtų, kokie kiti statiniai gali būti statomi miškų ūkio paskirties žemėje. Darytina išvada, kad pagal Miškų įstatymą ir Žemės įstatymą miškų ūkio paskirties žemėje yra leidžiama tik medienos sandėlių bei kitų su mišku susijusių įrengimų (įrenginių) statyba. Tai konstatavo ir Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. kovo 14 d. nutarimu. Todėl konstatuotina, kad ieškovo pastatyti (rekonstruoti) statiniai nepatenka į miško žemėje leistinų statyti statinių kategoriją.
5. Trečiasis asmuo Valstybinei saugomų teritorijų tarnyba prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos (toliau – Tarnyba) pateiktame atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su pateiktu ieškiniu nesutinka, prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Nesutinka, kad ieškovas savo reikalavimus grindžia ir šulinio pastatymo teisėtumą sieja su miško priežiūros nameliu ir su šuliniu, kaip neatskiriamu ūkininko sodybos elementu. Pirmiausia pažymi, kad miško priežiūros namelio statybos teisėtumas nėra nagrinėjamos bylos dalykas. VTPSI tyrimo metu nustatė, kad ieškovo žemės sklype pastatyto miško priežiūros namelio statybai 2006 metais Plungės rajono savivaldybės administracija išdavė statybą leidžiantį dokumentą Nr. 199/GN. Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 25 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad skundai ar pranešimai dėl viešojo administravimo subjekto išduoto statybą leidžiančio dokumento išdavimo teisėtumo nenagrinėjami, apie tai raštu informuojant skundą ar pranešimą pateikusį asmenį, jeigu nuo statybos pradžios praėjo daugiau kaip vieneri metai ar statybą leidžiantis dokumentas išduotas anksčiau kaip prieš 3 metus, išskyrus atvejus, kai dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo teisėtumo teisėsaugos institucijos atlieka tyrimą arba yra įtarimų, kad yra pažeistas viešasis interesas. Atsižvelgiant į tai, kad statybą leidžiantis dokumentas dėl miško priežiūros namelio statybos išduotas 2006 metais, t. y. daugiau kaip prieš dešimt metų, ir vadovaujantis minėto įstatymo 25 straipsnio 4 dalies reglamentavimu, nuspręsta nenagrinėti skundo dalies dėl miško priežiūros namelio teisėtumo. Tačiau ši aplinkybė nereiškia, kad statybą leidžiantis dokumentas buvo išduotas teisėtai ir miško priežiūros namelio statyba neprieštarauja teisiniam reglamentavimui. Tai, kad VTPSI nusprendė netirti miško namelio pastatymo teisėtumo, nesuponuoja fakto, kad šulinio statyba yra teisėta. Taip pat kritiškai vertintini ieškovo argumentai, kad „šulinys yra įrengtas ūkininko sodybos vietoje, kurią parinko sudaryta komisija 2006-07-13. Jis yra įregistruotas Valstybinės įmonės registrų centre 2016-12-08“ ar kad „sodyba negali egzistuoti be vandens“. Tarnybos nuomone, sodybos ten nėra, o pagal miško priežiūros namelio ir šulinio statybos metu galiojusius teisės aktus, ir negalėjo būti. Nurodė, kad miškų priežiūros namelis nėra ūkininko sodybos priklausinys. Be to, pagal minimo miškų priežiūros namelio statybos metu (2006 m.) galiojusio Saugomų teritorijų įstatymo 9 straipsnio nuostatas, gamtiniuose ir kompleksiniuose draustiniuose draudžiama statyti su 4 draustinio steigimo tikslais nesusijusius statinius, išskyrus pastatus esamose ir buvusiose sodybose (kai yra išlikę buvusių statinių ir (ar) sodų liekanų arba kai sodybos yra pažymėtos vietovės ar kituose planuose, taip pat nustatant juridinį faktą), taip pat vietas, nustatytas draustinių tvarkymo planuose ar projektuose ir bendrojo planavimo dokumentuose, statyti pastatus ar didinti jų tūrius šlaituose, kurių nuolydis didesnis kaip 15 laipsnių, taip pat arčiau kaip 50 metrų nuo šių šlaitų viršutinės bei apatinės briaunos. Nagrinėjamame sklype naujų statinių (tame tarpe ir ūkininko sodybos) statybos nebuvo ir nėra numatytos jokiame teritorijų planavimo dokumente. Patikrinus Tarnyboje turimus archyvinius žemėlapius nustatyta, kad nagrinėjamoje vietoje nei sodybos, nei pavienių pastatų taip pat nėra buvę. Atsižvelgiant į išdėstytą matyti, kad nei teisės aktai, nei teritorijų planavimo dokumentai minėtoje vietoje statinių, įskaitant ir ūkininkų sodybas, statybų draustinyje nenumatė ir nenumato. Vadinasi, teigti, kad miškų ūkio priežiūros namelis stovi ūkininko sodyboje, nėra jokio teisinio pagrindo.
Žemesnės instancijos teismas
6. Teismo posėdžio metu ieškovas A. P. nurodė, kad palaiko ieškinio reikalavimus, papildomai paaiškino, kad jo sklypas yra perregistruotas ir pagrindinė naudojimosi paskirtis yra žemės ūkio, o ne miškų. Šiuo atveju namelio ir šulinio statybai vietą parinko sudaryta komisija, namelio statymui buvo gautas reikiamas leidimas, o šuliniui leidimo bei projekto nereikėjo, kadangi jis yra nesudėtingas statinys. Komisija leidusi statyti namelį, parinko vietą ir šuliniui, visiems buvo žinoma, kad šulinys bus kasamas ir kad jam iškasti leidimas nėra reikalingas. Be to, tiek namelis, tiek šulinys yra įregistruoti Registrų centre, jiems suteikti unikalūs numeriai.
7. Teismo posėdžio metu atsakovo atstovė Dovilė Mickevičienė nurodė, kad su pareikštu reikalavimu nesutinka, prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą, papildomai paaiškino, kad ieškovas praleido vieno mėnesio terminą ieškiniui pateikti, priežasčių, kodėl šį terminą praleido nenurodė, taip pat, neprašo šio termino atnaujinti. Inspekcija laikosi pozicijos, kad statyba ieškovui priklausančiame žemės sklype yra iš vis negalima, tai ir saugoma teritorija, ir miško teritorija. Be to, ieškovas nenurodė nei vieno skundžiamo privalomojo nurodymo neteisėtumo pagrindo.
8. Trečiųjų asmenų Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Valstybinei miškų tarnybos, Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos atstovai į teismo posėdį neatvyko, jiems apie posėdžio datą, laiką ir vietą pranešta trinkamai.
Motyvuojamoji dalis
Teismas k o nstatuoja:
Ieškinys tenkinamas.
9. Bylos duomenimis nustatyta, kad Inspekcija 2021-03-12 gavo 2021-03-12 raštą „Dėl statinių miško žemėje“ (Inspekcijoje reg. Nr. 3D-609) kuriame prašoma įvertinti žemės sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) įrengtų statinių statybos teisėtumą. Pagal gautą prašymą Inspekcija pradėjo tyrimą. Nustatyta, kad žemės sklypas (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Žemės sklypas) nuosavybės teise priklauso ieškovui. Žemės sklypas yra teritorijoje, kuriai taikomos Nekilnojamojo turto registre įregistruotos specialiosios žemės naudojimo sąlygos: paviršinių vandens telkinių pakrantės apsaugos juostos (VI skyrius, aštuntas skirsnis), paviršinių vandens telkinių apsaugos zonos (VI skyrius, septintas skirsnis), paviršiniai vandens telkiniai (VI skyrius, šeštasis skirsnis), kraštovaizdžio draustiniai (V skyrius, dvidešimt antrasis skirsnis), gamtiniai ir kompleksiniai draustiniai (VI skyrius, aštuntasis skirsnis), pelkės ir šaltinynai (VI skyrius, devintasis skirsnis), miško žemė (VI skyrius, trečiasis skirsnis) ir kt. Žemės sklypas yra nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorijoje (jų apsaugos zonoje). Žemės sklype įregistruoti statiniai – II grupės nesudėtingosios kategorijos pastatas – miško priežiūros namelis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir kitas inžinerinis statinys – šulinys, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), statusas – formuojamas. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo (toliau – Priežiūros įstatymas) 11 straipsnyje nustatyta tvarka Inspekcijos pareigūnas Žemės sklype 2021-03-29 atliko faktinių duomenų patikrinimą vietoje. Patikrinimo metu nustatyta, kad Žemės sklype įrengtas šachtinis šulinys, kurio išorinis skersmuo apie 1,2 m, patikrinimo metu šulinio gylio nustatyti nebuvo galimybės. Vadovaujantis Priežiūros įstatymo 11 straipsnio 8 dalimi bei Lietuvos Respublikos Viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 12 straipsnio 4 dalimi, Inspekcija 2021-04-09 raštu Nr. 2D-5377 kreipėsi į valstybinę miškų tarnybą bei 2021-04-09 raštu Nr. 2D-5433 kreipėsi į Valstybinę saugomų teritorijų tarnybą prie Aplinkos ministerijos dėl tarnybinės pagalbos, minėtais raštais prašydama institucijų pagal kompetenciją pateikti išvadą, ar statybos pradžios momentu, t. y. 2006 metais ir pagal šiai dienai galiojančius teisės aktus I grupės nesudėtingojo inžinerinio statinio – šulinio statyba žemės sklype galima. 2021-04-23 Inspekcijoje gautas Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos 2021-04-23 raštas „Dėl tarnybinės pagalbos“ Nr. (3)-V3-614, kuriame nurodyta, kad žemės sklypas yra valstybiniame Gandingos kraštovaizdžio draustinyje. Vadovaujantis pastato statybos metu galiojusio Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 8 punkto nuostatomis, gamtiniuose ir kompleksiniuose draustiniuose draudžiama statyti su draustinio steigimo tikslais nesusijusius statinius, išskyrus pastatus esamose ir buvusiose sodybose (kai yra išlikę buvusių statinių ir (ar) sodų liekanų arba kai sodybos yra pažymėtos vietovės ar kituose planuose, taip pat nustatant juridinį faktą), taip pat vietas, nustatytas draustinių tvarkymo planuose ir (ar) bendruosiuose planuose, statyti pastatus ar didinti jų tūrius šlaituose, kurių nuolydis didesnis kaip 15 laipsnių, taip pat arčiau kaip 50 metrų nuo šių šlaitų viršutinės bei apatinės briaunos. Taip pat nurodyta, kad nagrinėjamoje vietoje jokių statinių statybos nebuvo ir nėra numatytos, teisės aktai nenumato galimybės žemės sklype statyti šulinį. 2021-05-10 Inspekcijoje gautas Valstybinės miškų tarnybos 2021-05-10 raštas „Dėl tarnybinės pagalbos“ Nr. (39.8)-R2-1354, kuriame nurodyta, kad žemės sklypas yra priskirtas II A grupės ekosistemų apsauginiams miškams. Nurodyta, kad vadovaujantis šiuo metu galiojančio 2019 m. birželio 6 d. Nr. XIII-2166 Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 95 straipsniu, miško žemėje draudžiama statyti statinius ir (ar) įrenginius, tiesti inžinerinius tinklus, išskyrus miško infrastruktūrai priskiriamus inžinerinius statinius ir (ar) įrenginius. Taip pat nurodyta, kad suvestinėje (2005-03-18 - 2007-10-11) Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų redakcijoje, XXVI str. miško naudojimo apribojimų 119 punktas nurodo, kad privatūs miškai turi būti tvarkomi pagal Privačių miškų tvarkymo ir naudojimo nuostatus. 2004 m. gegužės 26 d. Nr. 632 Privačių miškų tvarkymo ir naudojimo nuostatų 15.4. punkte numatyta, kad privačių miškų savininkai II B, III ir IV miškų grupių miškuose gali įrengti poilsio aikšteles su miško baldais, rekreacinius ir pažintinius takus suprojektuotus miškotvarkos projektuose. Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą pateikta išvada, kad II A grupės ekosistemų apsauginiame miške, inžinerinio statinio – šulinio įrengimas, vadovaujantis 2006 metais galiojusiais ir šiandien galiojančiais teisės aktais, yra negalimas. 2021-05-13 surašytas faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktas Nr. (duomenys neskelbtini) kuriame įvertintos visos nustatytos aplinkybės bei gautos institucijų išvados bei aprašytas nustatytas pažeidimas, nurodyta, kad vadovaujantis Priežiūros įstatymo 11 straipsnio 6 dalimi ieškovui, kaip I grupės inžinerinio statinio – šachtinio šulinio statytojui, bus surašytas privalomasis nurodymas pašalinti pažeidimus, kadangi remiantis Valstybinės miškų tarnybos ir Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos pateiktomis išvadomis I grupės inžinerinio statinio – šachtinio šulinio statyba žemės sklype, nei statybos pradžios momentu, nei šiuo momentu nebuvo ir nėra galima. 2021-05-26 ieškovui surašytas privalomasis nurodymas pašalinti pažeidimus Nr. PN-647 (toliau – Privalomasis nurodymas), kuriuo ieškovas iki 2021-11-26 įpareigotas nugriauti Žemės sklype pastatytą I grupės nesudėtingąjį inžinerinį statinį – šachtinį šulinį, kurio išorinis skersmuo 1,2 m, ir sutvarkyti statybvietę.
Dėl termino ginčyti privalomąjį nurodymą
11. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad praleistas terminas gali būti atnaujinamas tik išimtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys tikrai buvo ekstraordinarios (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. birželio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS6-219/2006; 2012 m. lapkričio 21 d. nutartį administracinėje byloje AS492-605/2012; 2015 m. vasario 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-628-520/2015). Svarbiomis termino praleidimo priežastimis laikytinos tik objektyvios, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA492-6/2012; 2015 m. kovo 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-9-143/2015). Sprendžiant termino atnaujinimo klausimą, vertintina, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gegužės 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-798/2008; 2012 m. liepos 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA520-70/2012; 2016 m. birželio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-49-822/2016).
12. Kasacinio teismo konstatuota, kad klausimą, ar ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, sudarančiomis pagrindą jį atnaujinti, teismas sprendžia atsižvelgdamas į šio termino esmę ir paskirtį, ginčo esmę, ieškovo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus. Sprendžiant dėl termino praleidimo priežasčių svarbos, be kitų aplinkybių, turi būti įvertinamas ir momentas, nuo kurio sąžiningai veikdamas asmuo turėjo suvokti galimą savo teisių pažeidimą, lemiantį poreikį dėl to kreiptis į teismą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2011; 2016 m. birželio 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-7-134-916/2016 21 punktą).
13. Nagrinėjamu atveju bylos duomenimis bei Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad ieškovas su ieškiniu dėl privalomojo nurodymo panaikinimo 2021 m. liepos 2 d. kreipėsi į Klaipėdos apylinkės teismą (civilinė byla Nr. 2-7603-1149/2021). 2021 m. liepos 12 d. Klaipėdos apylinkės teismas atsisakė priimti ieškovo ieškinį ir nurodė, kad ieškovas su ieškiniu turi kreiptis į Plungės apylinkės teismą (b. l. 30). Plungės apylinkės teisme ieškovo ieškinys gautas 2021 m. liepos 15 d. Privalomas nurodymas priimtas 2021 m. gegužės 26 d. Inspekcija pateiktame atsiliepime į ieškinį nurodo, kad iš Inspekcijos pateiktų dokumentų, susijusių su Privalomojo nurodymo išsiuntimu ir įteikimu, matyti, kad Privalomasis nurodymas ieškovui elektroniniu paštu buvo įteiktas 2021-05-26, o registruotąja pašto siunta įteiktas 2021-06-01, taigi vėliausia termino kreiptis į teismą skaičiavimo pradžia galima laikyti 2021-06-02. Taigi šiuo atveju vieno mėnesio terminas skaičiuojamas nuo 2021 m. birželio 2 d. ir šio termino pabaiga yra 2021 m. liepos 2 d. Kaip minėta aukščiau, ieškovas 2021 m. liepos 2 d. kreipėsi į teismą, tačiau ne į Plungės apylinkės teismą, bet į Klaipėdos apylinkės teismą. Be to, ieškovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad skundą pirmiausia jis pateikė pačiai Inspekcijai, bendravo su jos atstovais, kur reiktų skundą pateikti, Inspekcijos atstovai nurodė, kad jam reikalinga kreiptis į teismą ir žadėjo skundą teismui perduoti, tačiau skundas buvo grąžintas jam ir jis jį teikė teismui. Nagrinėjamu atveju, ieškovas gavęs privalomąjį nurodymą su juo nesutiko, aktyviais veiksmais ieškojo galimybių šį privalomąjį nurodymą apskųsti ir skundas teismą pasiekė 2021 m. liepos 2 d., t. y. nepraleidus įstatyme nustatyto termino, ir nors ieškinys buvo pateiktas ne tam teismui, kuris yra teismingas nagrinėti bylą, tačiau ieškinys buvo pateiktas laiku. Plungės apylinkės teisme ieškinys gautas 2021 m. liepos 15 d., todėl konstatuotina, kad ieškovas kreipėsi į teismą per protingą laiko tarpą, buvo pakankamai aktyvus ir rūpestingas, siekdamas apginti savo pažeistas subjektines teises, ir procesinį teisės kreiptis į teismą terminą praleido dėl svarbių priežasčių vos kelias dienas, todėl šis terminas atnaujintinas.
Dėl privalomojo nurodymo teisėtumo
14. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovo žemės sklype stovi pastatas – miško priežiūros namelis, statybos pradžios metai 2006 m., bei kiti inžineriniai statiniai – šulinys (b. l. 23). Nei viena iš šalių neginčijo fakto, kad šulinys pastatytas 2006 metais, tą teismo posėdžio metu patvirtino ir ieškovas, šio fakto nekvestionavo nei atsakovė, ši šulinio statybos data užfiksuota ir faktinių duomenų patikrinimo vietoje akte (b. l. 9), privalomajame nurodyme (b. l. 5). Tiek ieškinyje, tiek teismo posėdžio metu ieškovas akcentavo, kad šulinys įrengtas ūkininko sodybos vietoje, kurią parinko sudaryta komisija 2006-07-13, be to, atsakovė neginčija pastatų statybos teisėtumo, o kalba tik apie šulinį, tačiau akivaizdu, kad be vandens sodyba negali egzistuoti.
15. Iš teismui pateikto atsakovo atsiliepime į ieškinį nurodytų aplinkybių matyti, kad Inspekcija, vadovaujantis Priežiūros įstatymo 25 straipsnio 4 dalies reglamentavimu, nusprendė nenagrinėti skundo dalies dėl miško priežiūros namelio teisėtumo, kadangi Inspekcija tyrimo metu nustatė, kad žemės sklype pastatytam miško priežiūros namelio statybai 2006 metais išduotas Plungės rajono savivaldybės administracijos statybą leidžiantis dokumentas Nr. 199/GN. Priežiūros įstatymo 25 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad skundai ar pranešimai dėl viešojo administravimo subjekto išduoto statybą leidžiančio dokumento išdavimo teisėtumo nenagrinėjami, apie tai raštu informuojant skundą ar pranešimą pateikusį asmenį, jeigu: nuo statybos pradžios praėjo daugiau kaip vieni metai ar statybą leidžiantis dokumentas išduotas anksčiau kaip prieš 3 metus, išskyrus atvejus, kai dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo teisėtumo teisėsaugos institucijos atlieka tyrimą arba yra įtarimų, kad yra pažeistas viešasis interesas. Atsižvelgiant į tai, kad statybą leidžiantis dokumentas dėl miško priežiūros namelio statybos išduotas 2006 metais, t. y. daugiau kaip prieš dešimt metų (b. l. 45).
16. Iš trečiojo asmens Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie aplinkos ministerijos atsiliepime nurodytų aplinkybių matyti, kad trečiasis asmuo 2021-06-02 raštu Nr. (3)-V3-883 (7.8) kreipėsi į Klaipėdos apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyrių su prašymu ginti viešąjį interesą ir kreiptis į teismą su pareiškimu, kad būtų panaikinti Plungės rajono savivaldybės administracijos sprendimai dėl statybų galimybės bei teisės aktų nustatyta tvarka imtasi priemonių statinio likvidavimui. Prokuratūra 2021-07-02 nutarimu Nr. 4VI-34 Tarnybai nurodė, kad „įvertinus pareiškimo tyrimo metu surinktų duomenų ir nustatytų aplinkybių visumą, konstatuotina, jog Tarnybos nurodytos aplinkybės dėl neteisėtai pastatytu statiniu draustinyje pasitvirtino, ir tai laikytina viešojo intereso pažeidimu, tačiau atsižvelgiant į Administracinių bylų teisenos įstatymo nuostatas, reglamentuojančias kreipimosi į teismą terminus (dėl teisės akto ar veiksmo, nuo kurių priėmimo ar atlikimo praėjo daugiau nei 10 metu) ginčijant administracinius aktus, taip pat į suformuotą teismų praktiką <...>“ atsisakė tenkinti Tarnybos 2021-06-02 pareiškimą dėl viešojo intereso gynimo priemonių taikymo (b. l. 87-88).
17. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje daug kartų akcentuota, kad Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismą nėra absoliuti, nes ji neatsiejama nuo asmens pareigos įgyvendinti šią teisę laikantis įstatymų nustatytų procesinių reikalavimų, vienas iš kurių yra kreipimasis į teismą įstatymo nustatytu terminu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-575/2010; 2017 m. gruodžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-1029-1062/2017). Įstatymų nustatyta tvarka apriboti skundų padavimo terminai yra susiję ir su teisinio saugumo principo įgyvendinimu, jais siekiama užtikrinti, kad asmenys, manantys, jog jų teisės buvo pažeistos, turėtų ne tik teisę jas ginti, bet ir pareigą tai daryti per protingą ir pagrįstą laiko tarpą. Asmenims negali būti suteikta galimybė neapibrėžtą laiko tarpą bet kada ginčyti priimtus administracinius aktus, nes taip atsirastų neapibrėžtumas jų pagrindu atsiradusiuose teisiniuose santykiuose, o atitinkamas teises įgiję kiti asmenys negalėtų būti tikri dėl savo teisinės padėties (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-669/2011; 2019 m. liepos 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-507-438/2019).
18. ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos.
19. ABTĮ 30 straipsnio, reglamentuojančio praleisto termino atnaujinimo sąlygas, 1 dalyje nurodyta, kad pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1–8 punktuose, tačiau skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminas negali būti atnaujintas, jeigu nuo skundžiamo teisės akto priėmimo ar veiksmo atlikimo arba nuo įstatymo ar kito teisės akto nustatyto klausimo išsprendimo termino pasibaigimo praėjo daugiau kaip dešimt metų, išskyrus atvejus, kai įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatyta nusikalstama veika, susijusi su teisės akto priėmimu, veiksmo atlikimu arba neveikimu ar vilkinimu atlikti veiksmus.
20. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pirmiau aptarto pobūdžio terminas yra ne ieškinio senaties, o procesinis teisės kreiptis į teismą terminas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2009; 2011 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2011; 2013 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-568/2013; 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-359/2014; 2016 m. birželio 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-7-134-916/2016 14 punktas). Tai reiškia, kad šių terminų taikymui, jų pradžios nustatymui netaikytinos ieškinio senaties instituto taisyklės.
21. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pasisakant dėl ABTĮ 30 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino pažymima, kad įstatymų leidėjas šioje teisės normoje expressis verbis (aiškiais žodžiais, tiesiogiai) suteikė pirmenybę teisinių santykių stabilumui, nebeleisdamas apskųsti teismui teisės akto ar veiksmo, nuo kurių priėmimo ar atlikimo praėjo daugiau nei dešimt metų. Vienintelė įstatymų leidėjo įtvirtinta išimtis – nusikalstamos veikos, susijusios su ginčijamo akto priėmimu ar veiksmo atlikimu, padarymas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. lapkričio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-808-552/2016; 2016 m. gruodžio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-807-520/2016).
22. Tai reiškia, kad ABTĮ 30 straipsnio 1 dalyje įstatymų leidėjas įtvirtino naikinamąjį terminą, kuriam pasibaigus negali būti atnaujinamas administracinio sprendimo apskundimo teismui terminas. Vadinasi, asmeniui su skundu kreipiantis į administracinį teismą dėl administracinio sprendimo, kurio apskundimo terminas yra pasibaigęs ir negali būti pagal įstatymą atnaujintas, konstatuojamas neigiamos prielaidos kreiptis į teismą buvimas. Ši ABTĮ įtvirtinta procesinio pobūdžio aplinkybė daro negalimą teismo procesą dėl administracinio sprendimo panaikinimo ir sudaro pagrindą atsisakyti priimti skundą dėl administracinio sprendimo, nuo kurio priėmimo praėjo daugiau negu dešimt metų (33 straipsnio 2 dalies 9 punktas, taikomas kartu su ABTĮ 30 straipsnio 1 dalimi; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. balandžio 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-194-552/2020).
23. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika taip pat yra suderinta su Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika ir joje nurodyta, kad ABTĮ 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas dešimties metų terminas yra naikinamasis, todėl yra neatnaujintinas, o ieškovai, kreipęsi į teismą dėl sprendimo, kuris priimtas daugiau kaip prieš dešimt metų, panaikinimo, laikytini praleidusiais dešimties metų naikinamąjį terminą nuo skundžiamų aktų priėmimo dienos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-304-695/2019, 64 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-40-684/2021).
24. Nagrinėjamu atveju iš teismui pateikto 2006 m. gruodžio 18 d. Plungės rajono savivaldybės administracijos statybos leidimo Nr. 199/GN matyti, kad ieškovui A. P. buvo išduotas statybos leidimas naujai statybai, t. y. statyti miško priežiūros namelį (b. l. 18). Iš 2006 m. liepos 13 d. ūkininko sodybos vietos parinkimo akto Nr. 2006-24 matyti, kad komisija susipažino su pateiktu ūkininko prašymu dėl ūkininko sodybos statinių – miško nameliui skirtos vietos parinkimo <...>. Komisijos nariai parinko ūkininko sodybos statiniams vietą ir suformavo sodybvietę vidurinėje sklypo dalyje. Vietovė inžinerinių komunikacijų neturi, todėl vandentiekį ir buitinės kanalizacijos nuotekų tvarkymas numatomas vietinis vandens šulinys ir vietiniai nuotekų valymo įrenginiai. (b. l. 27). Tiek ieškovas, tiek atsakovė nurodė, kad pagal tuo metu galiojančius teisės aktus leidimas šulinio statybai nebuvo reikalingas, kadangi tai buvo nesudėtingos konstrukcijos statinys. Pagal 2006 metais galiojusio Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. balandžio 16 d. įsakymu Nr. 184 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.01.06:2002 „Ypatingi statiniai“ ir STR 1.01.07:2002 „Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai“ 12 punktą nesudėtingiems statiniams buvo numatyta, kad statybos leidimai nereikalingi su Statybos įstatymo nustatytų reikalavimų išimtimis, t. y. dėl nesudėtingiems statiniams kultūros paveldo objekto teritorijoje, nesudėtingiems statiniams saugomoje teritorijoje, kuriems numatyta, kad nereikalingas statybos leidimas. Vietoj jo reikalingi raštiški valstybės tarnautojų, išvardytų 12.2.1 papunktyje, pritarimai. Šio techninio reglamento nuostatai ieškovo ir buvo įgyvendinti gavus įgaliotų institucijų atstovų parašus (sprendimo 30 punkte nurodyta, kokių institucijų atstovai dalyvavo, taip pat žr. b. l. 27).
25. Be to, pagal 2006 metais galiojusio Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. birželio 11 d. įsakymu Nr. 289 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.01.09:2003 „Statinių klasifikavimas pagal jų naudojimo paskirtį“ 13 punktą kitos paskirties inžineriniams statiniams, be kitų šioje normoje išskirtų statinių, priskiriami statiniai, neturintys aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo, kurie tarnauja pagrindiniam daiktui (tvoros, kiemo aikštelės, stoginės, pavėsinės, atraminės sienutės, šachtiniai šuliniai, lieptai, mėšlidės, aplinkos tvarkymo elementai ir panašiai). Pažymėtina, kad iš esmės analogiškai kitos paskirties inžineriniai statiniai yra klasifikuojami ir aplinkos ministro 2016 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. D1-713 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ 12 punkte. Teismo vertinimu, nurodyti teisės aktai patvirtina, kad šiuo atveju šachtinis šulinys tarnauja pagrindiniam daiktui ir yra priklausinys.
26. CK 4.19 straipsnio 1 dalyje priklausiniai apibrėžiami kaip savarankiški pagrindiniam daiktui tarnauti skirti antraeiliai daiktai, kurie pagal savo savybes yra nuolat susiję su pagrindiniu daiktu. Remiantis CK 4.14 straipsnio 1 dalimi, antraeilį daiktą ištinka pagrindinio daikto likimas, jeigu sutarties ar įstatymo nenustatyta kitaip. Taigi nagrinėjamu atveju teismas sprendžia, kad šuliniui, kuris tarnauja pagrindiniam daiktui, t. y. žemės sklype pastatytam miško priežiūros nameliui, turi ištikti pagrindinio daikto likimas. Šiuo atveju, jeigu valstybės institucijos nusprendė nebeginčyti miško priežiūros namelio teisėtumo, kadangi nuo statybos leidimo praėjo daugiau nei dešimt metų, šulinio pastatymo teisėtumas taip pat nebegali būti kvestionuojamas. Be to, kaip minėta aukščiau, skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminas negali būti atnaujintas, jeigu nuo skundžiamo teisės akto priėmimo ar veiksmo atlikimo arba nuo įstatymo ar kito teisės akto nustatyto klausimo išsprendimo termino pasibaigimo praėjo daugiau kaip dešimt metų, išskyrus atvejus, kai įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatyta nusikalstama veika, susijusi su teisės akto priėmimu, veiksmo atlikimu arba neveikimu ar vilkinimu atlikti veiksmus (ABTĮ 30 str. 1 d.). Nagrinėjamu atveju, veiksmas, t. y. šulinio pastatymas, buvo įvykdytas daugiau nei prieš dešimt metų (2006 metais), išimčių taikymo aplinkybių šioje byloje nenustatyta, statybos leidimas miško priežiūros nameliui yra išduotas, jis galiojantis, nenuginčytas, o prašomas nugriauti šulinys yra išvestinis reikalavimas ir neatsiejamai susiję su pagrindiniu, todėl suėjus naikinamajam terminui ginčyti statybos leidimą dėl miško priežiūros namelio, nebelieka pagrindo analizuoti ir spręsti išvestinio reikalavimo dėl šulinio statybos teisėtumo ir pagrįstumo. Pažymėtina, ir tai, kad pati Inspekcija turėjo atsisakyti nagrinėti skundą (prašymą) dėl šulinio nugriovimo, tais pačiais pagrindais, kuriais atsisakė kreiptis į teismą dėl statybos leidimo panaikinimo miško priežiūros nameliui. Nagrinėjamu atveju, priimtas privalomasis nurodymas yra niekaip nesuderinamas su teisinio saugumo principo įgyvendinimu ir asmenims negali būti suteikta galimybė neapibrėžtą laiko tarpą bet kada ginčyti priimtus administracinius aktus, nagrinėjamu atveju skųsti šulinio statybos teisėtumą, nes taip atsirastų neapibrėžtumas jų pagrindu atsiradusiuose teisiniuose santykiuose, o atitinkamas teises įgiję kiti asmenys negalėtų būti tikri dėl savo teisinės padėties.
27. Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtinti nuosavybės neliečiamumas ir apsauga, be kita ko, reiškiantys, kad savininkas turi teisę su jam priklausančiu turtu atlikti bet kokius veiksmus, išskyrus uždraustus įstatymo, naudoti savo turtą ir lemti jo likimą bet kuriuo būdu, kuriuo nepažeidžiamos kitų asmenų teisės ir laisvės. Taigi pagal Konstituciją nuosavybės teisė nėra absoliuti, ji gali būti įstatymu ribojama dėl nuosavybės objekto pobūdžio, dėl padarytų teisei priešingų veikų ir (arba) dėl visuomenei būtino ir konstituciškai pagrįsto poreikio. Ribojant nuosavybės teises turi būti laikomasi šių sąlygų: ribojama remiantis įstatymu; ribojimai yra būtini demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti kitų asmenų teises bei laisves, Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, visuomenei būtinus konstituciškai svarbius tikslus (inter alia, aplinkos apsaugą); paisoma proporcingumo principo.
28. Proporcingumo principas reiškia, kad įstatymų leidėjo ir kitų valstybės institucijų veiksmai ir taikomos priemonės (ribojimų, draudimų įvedimas) turi būti proporcingi siekiamiems tikslams ir interesų pusiausvyrai užtikrinti. Bet koks naudojimosi nuosavybe apribojimas turi būti ne tik teisėtas ir turėti tikslą, bet ir atitikti proporcingumo reikalavimą. Turi būti užtikrinta teisinga visuomenės bendrojo intereso poreikių ir atitinkamo asmens pagrindinių teisių apsaugos reikalavimų pusiausvyra. Reikiama pusiausvyra neužtikrinama, jeigu atitinkamam asmeniui tenka asmeninė ir per didelė našta (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2015 m. gruodžio 1 d. sprendimas byloje Žilinskienė prieš Lietuvą, peticijos Nr. 57675/09, par. 45; 2013 m. lapkričio 13 d. sprendimas byloje Pyrantienė prieš Lietuvą, peticijos Nr. 45092/07, par. 49).
29. Europos Žmogaus Teisių Teismas, pasisakydamas dėl valstybės klaidų taisymo, pažymėjo, kad gero valdymo principas neturėtų užkirsti galimybės valdžios institucijoms taisyti klaidas, net jei jos padarytos dėl jų pačių nerūpestingumo. Vis dėlto poreikis ištaisyti anksčiau padarytas klaidas neturėtų neproporcingai riboti naujos teisės, kurią asmuo įgijo gera valia, sąžiningai remdamasis valdžios institucijos veiksmų teisėtumu (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 12 d. sprendimas byloje Pyrantienė prieš Lietuvą, peticijos Nr. 45092/07; 2013 m. lapkričio 26 d. sprendimas byloje Bogdel prieš Lietuvą, peticijos Nr. 41248/06; 2018 m. sausio 9 d. sprendimas byloje Tumeliai prieš Lietuvą, peticijos Nr. 25545/14) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. rugpjūčio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-219-701/2021).
30. Nagrinėjamu atveju teismas pažymi, kad leidimas miško priežiūros namelio, tiek šulinio statybai ieškovui buvo suteiktas kompetentingų valstybės institucijų. Iš ūkininko sodybos vietos parinkimo akto matyti, kad komisiją sudarė nariai iš Plungės rajono savivaldybės, Plungės rajono aplinkos apsaugos agentūros, Telšių apskrities Plungės rajono žemėtvarkos skyriaus, Nausodžio seniūnijos kadastro vietovės projekto autorės (b. l. 27), todėl atsakovo priimtas privalomas nurodymas nugriauti šulinį niekaip nesiderina su proporcingumo principu ir šis privalomas nurodymas neproporcingai riboja nuosavybės teisę, kurią asmuo įgijo gera valia, sąžiningai remdamasis valdžios institucijos veiksmų teisėtumu.
31. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo nutartyje yra nurodęs, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje teisėtų lūkesčių apsauga pripažįstama sudėtine nuosavybės teisių, kurias garantuoja 1950 m. lapkričio 4 d. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos Protokolo Nr. 1 1 straipsnio nuostatos, dalimi. Kasacinio teismo praktikoje, grindžiamoje atitinkama EŽTT pozicija, išaiškinta, kad pagal Konvencijos Protokolo Nr. 1 1 straipsnį („Nuosavybės apsauga“) saugotinas teisėtas lūkestis, o ne tik paprasta viltis ar paprastas lūkestis (kurie nesaugotini); teisėtam lūkesčiui konstatuoti gali būti svarbios įvairios aplinkybės, sudarančios pagrindą jam susiformuoti, – teisinis reguliavimas per se (savaime), nuosekli teismų praktika, galutinis administracinis aktas, su valdžios institucijomis sudaromos civilinės sutartys, ilgalaikis valstybės susidariusios situacijos toleravimas, kalbant apie statinius – ar jie buvo pastatyti turint kokių nors teisių į sklypą, kokia jų paskirtis ir pan. (2010 m. kovo 29 d. Didžiosios kolegijos sprendimas byloje Depalle prieš Prancūziją, peticijos Nr. 34044/02, par. 62; 2004 m. lapkričio 30 d. Didžiosios kolegijos sprendimas byloje Öneryildiz prieš Turkiją, peticijos Nr. 48939/99, par. 124; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-262-1075/2018, 31 punktas; 2018 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-483-701/2018, 53 punktas). Teisėtas lūkestis turi būti konkretesnio pobūdžio negu vien tik viltis ir pagrįstas teisine nuostata arba teisės aktu, turinčiu tvirtą teisinį pagrindą ir įtaką nuosavybės teisėms (pvz., EŽTT 2004 m. rugsėjo 28 d. Didžiosios kolegijos sprendimas byloje Kopecky prieš Slovakiją, peticijos Nr. 44912/98, par. 47; 2013 m. lapkričio 12 d. sprendimas byloje Pyrantienė prieš Lietuvą, peticijos Nr. 45092/07, par. 61). EŽTT praktikoje sąžiningas, apdairus suinteresuoto asmens elgesys ir gera jo valia taip pat yra svarbūs kriterijai, sprendžiant teisėtų lūkesčių atsiradimo ir apsaugos klausimus (EŽTT 2010 m. sausio 19 d. sprendimas byloje Huoltoasema Matti Eurén Oy ir kiti prieš Suomiją, peticijos Nr. 26654/08; 2010 m. lapkričio 30 d. sprendimas byloje Oklesen ir Pokopalisko Pogrebne S. L. Oklesen s. p. prieš Slovėniją, peticijos Nr. 35264/04). Apibendrindamas pirmiau nurodytą praktiką kasacinis teismas yra išskyręs dvi būtinąsias sąlygas pripažinti, kad egzistuoja teisėtas lūkestis ir jis turi būti saugomas – tai valstybės įsipareigojimai (asmuo, kuris remiasi teisėtų lūkesčių pažeidimu, privalo nurodyti atitinkamus valstybės institucijos prisiimtus įsipareigojimus ar patikinimus) ir asmens elgesys (asmuo, kuris remiasi teisėtų lūkesčių pažeidimu, pats turi veikti apdairiai, sąžiningai, remdamasis gera valia) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-313-421/2020 28 punktą) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-65-684/2021).
32. Šiuo atveju, kaip minėta sprendimo 30 punkte, leidimas miško priežiūros namelio, tiek šulinio statybai ieškovui buvo suteiktas kompetentingų valstybės institucijų. Šulinys pastatytas 2006 metais, taigi šulinys stovi jau 15 metų iki valdžios institucijų pažeidimo nustatymo. Galima teigti, jog valdžios institucijos turėjo žinoti apie pastatytą šulinį, nes miško priežiūros nameliui yra išduotas statybos leidimas, o namo funkcionavimas be vandens yra neįmanomas, be to, ūkininko sodybos vietos parinkimo akte nurodyta, kad numatomas šulinys. Taigi šiuo atveju valdžios institucijos toleravo susidariusią situaciją penkiolika metų ir jokių pasikeitimų neįvyko kol buvo pranešta dėl neteisėtos statybos. Po tokio ilgo periodo ieškovo turtinis naudojimosi miško priežiūros nameliu ir jo priklausiniu – šuliniu, interesas buvo pakankamai svarbus ir pripažintas tam, kad sudarytų realų interesą, taigi ieškovas turėjo teisėtą lūkestį, kad jis ir toliau galės naudotis savo nuosavybe. Pažymėtina, kad šulinys pastatytas ieškovui nuosavybės teise priklausančiame sklype, šulinio egzistavimo faktas, savininkas, egzistavimo trukmė yra išviešinti, šulinys yra įregistruotas, jam suteiktas unikalus numeris, taigi manydama, kad šulinys pastatytas neteisėtai, valstybė turėjo galimybę imtis priemonių galimo neteisėtumo padariniams pašalinti, o valstybei to nepadarius, ieškovui susiformavo pagrįstas lūkestis dėl šio statinio.
33. Remiantis išdėstytais argumentais, teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju yra suėjęs naikinamasis dešimties metų terminas ginčyti šulinio statybos teisėtumą ir pagrįstumą, todėl vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo, protingumo, proporcingumo, teisėtų lūkesčių apsaugos principu, teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas ieškovo ieškinį tenkinti ir panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2021 m. gegužės 26 d. privalomąjį nurodymą pašalinti pažeidimus Nr. PN-647.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
34. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis). Kadangi ieškinys tenkinamas, ieškovui iš atsakovo priteistinos ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos, t. y. sumokėtas 100 Eur žyminis mokestis.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 262 straipsnio 2 dalimi, 285 – 286 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti.
Panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2021 m. gegužės 26 d. privalomąjį nurodymą pašalinti pažeidimus Nr. PN-647.
Priteisti iš atsakovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 100 Eur (vieną šimtą eurų) bylinėjimosi išlaidų ieškovui A. P..
Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiamas paduodant apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Plungės rūmus.