Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Ernestas Rimšelis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs kaltinamosios L. M. gynėjo advokato Andriaus Baranskio 2017 m. rugpjūčio 10 d. skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 7 d. nutarties baudžiamojoje byloje Nr. 1-222-818/2017, kuria 3 (trims) mėnesiams pratęstas laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas į L. M. nuosavybės teise priklausantį turtą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Nagrinėjamo klausimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama baudžiamoji byla Nr. 1-222-818/2017, kurioje L. M. kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 189¹ straipsnio 1 dalyje. Šioje baudžiamojoje byloje kaltinamosios atžvilgiu yra taikomas laikinas nuosavybės teisės apribojimas į jai priklausantį nekilnojamąjį turtą: 1) 1/4 dalies miško ūkio paskirties 10,3593 ha dydžio žemės sklypui, esančiam (duomenys neskelbtini), Trakų raj. sav., (duomenys neskelbtini); 2) 0,8664 ha dydžio žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su gyvenamuoju namu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei pirtimi, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantiems (duomenys neskelbtini) Molėtų raj. sav.; 3) Miško ūkio paskirties 2,15 ha dydžio žemės sklypui, esančiam (duomenys neskelbtini), Trakų raj. sav., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 4) Žemės ūkio paskirties 2,1 ha dydžio žemės sklypui, esančiam (duomenys neskelbtini), Trakų raj. sav., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 5) Žemės ūkio paskirties 0,9235 ha dydžio žemės sklypui, esančiam (duomenys neskelbtini), Trakų raj. sav., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 6) Žemės ūkio paskirties 2,69 ha dydžio žemės sklypui, esančiam (duomenys neskelbtini)., Trakų raj. sav., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 7) Miško ūkio paskirties 16,76 ha dydžio žemės sklypui, esančiam (duomenys neskelbtini), Trakų raj. sav., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 8) Žemės ūkio paskirties 1,8747 ha dydžio žemės sklypui, esančiam (duomenys neskelbtini)., Trakų raj. sav., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nustatant dalinį nuosavybės teisių apribojimą, leidžiant jais naudotis, tačiau be teisės juos parduoti, įkeisti, mainyti ar kitaip perleisti tretiesiems asmenims.

2017 m. rugpjūčio 7 d. minėtą baudžiamąją bylą nagrinėjantis Vilniaus miesto apylinkės teismas laikino nuosavybės teisės apribojimo terminą pratęsė 3 (trims) mėnesiams, iki 2017 m. lapkričio 28 d.

Motyvuojamoji dalis

II. Skundo aukštesniajam teismui argumentai

Kaltinamosios L. M. gynėjas advokatas Andrius Baranskis skundu prašo: pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 8 d. nutartį ir panaikinti laikiną nuosavybės teisių apribojimą į jai nuosavybės teisę priklausantį turtą - 1) 1/4 dalies miško ūkio paskirties 10,3593 ha dydžio žemės sklypui, esančiam (duomenys neskelbtini), Trakų raj. sav., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 2) 0,8664 ha dydžio žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su gyvenamuoju namu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei pirtimi, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantiems (duomenys neskelbtini), Molėtų raj. sav.; 3) Miško ūkio paskirties 2,15 ha dydžio žemės sklypui, esančiam (duomenys neskelbtini)., Trakų raj. sav., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 4) Žemės ūkio paskirties 2,1 ha dydžio žemės sklypui, esančiam (duomenys neskelbtini), Trakų raj. sav., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 5) Žemės ūkio paskirties 0,9235 ha dydžio žemės sklypui, esančiam (duomenys neskelbtini), Trakų raj. sav., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 6) Žemės ūkio paskirties 2,69 ha dydžio žemės sklypui, esančiam (duomenys neskelbtini), Trakų raj. sav., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Pareiškėjas skunde nurodė, kad skundžiamoje nutartyje procesinių prievartos priemonių pratęsimo klausimas nebuvo nagrinėtas, o buvo perrašytos ankstesnės teismo nutartys, be to, teismas neatsižvelgė į tai, kad pati Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra (toliau – Generalinė prokuratūra) baudžiamojoje byloje pateikė prašymą dėl kaltinime L. M. nurodytų faktinių aplinkybių keitimo iš esmės skirtingomis, pagal kurį kaltinimo apimtis L. M. atžvilgiu buvo sumažinta iš esmės – vietoj 8 epizodų, šiuo metu jai inkriminuojami 2. Tačiau šių aplinkybių apylinkės teismas neįvertino, ir laikino nuosavybės teisės apribojimo apimtys išliko tokios pat, kaip iki kaltinimo susiaurinimo.

Kaltinamosios gynėjas, remdamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 151 straipsnio, Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatomis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika bei ypatingai 2017 m. kovo 15 Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – Konstitucinis Teismas) nutarimu Nr. KT4-N3/2017 dėl BK 189¹ straipsnio nuostatų taikymo, nurodo, kad jo ginamoji negali būti baudžiama už turto, kurį nuosavybės teise įgijo iki BK 189¹ straipsnio įsigaliojimo, įsigijimą ir turėjimą bei tokią jo poziciją patvirtina Generalinės prokuratūros 2017 m. gegužės 29 d. prašymas, po jau minėto Konstitucinio Teismo nutarimo priėmimo, baudžiamąją bylą Nr. 1-222-818/2017 nagrinėjančiam teismui pakeisti L. M. kaltinime nurodytas faktines aplinkybes iš esmės skirtingomis.

L. M. gynėjas pabrėžia, jog aukščiau minimi 6 iš 8 nekilnojamojo turto objektų, į kuriuos yra laikinai apribota L. M. nuosavybės teisė, yra įgyti iki įsigaliojant BK 189¹ straipsniui, todėl laikinas nuosavybės apribojimo terminas šių objektų atžvilgiu skundžiama nutartimi negalėjo būti pratęstas.

Generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokurorė Sigutė Malinauskienė (toliau – prokurorė) Vilniaus apygardos teismą informavo, jog nors atsiliepimo į skundą neteiks, visgi pasikeitus kaltinimui L. M., laikiną nuosavybės teisės apribojimą reikėtų palikti tik miško ūkio paskirties 16,76 ha dydžio žemės sklypui, esančiam (duomenys neskelbtini), Trakų raj. sav., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir žemės ūkio paskirties 1,8747 ha dydžio žemės sklypui, esančiam (duomenys neskelbtini), Trakų raj. sav., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

III. Aukštesniojo teismo išvados ir argumentai

Kaltinamosios gynėjo skundas tenkintinas, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 7 d. nutartis, kuria pratęstas laikinas nuosavybės teises apribojimas į L. M. priklausantį turtą, keistina sumažinant nuosavybės teisių apribojimų apimtį ta dalimi, kuri neproporcinga atsižvelgiant į pateiktą kaltinimą ir Konstitucinio Teismo 2017 m. kovo 15 d. nutarimo Nr. KT4-N3/2017 nuostatas.

Laikinas nuosavybės teisės apribojimas yra viena iš baudžiamojo proceso įstatymo numatytų procesinių prievartos priemonių, kuri susijusi su asmens konstitucinės teisės į nuosavybės neliečiamumą teisėtu suvaržymu. BPK 151 straipsnyje nustatyta, kad civiliniam ieškiniui ar galimam turto konfiskavimui arba išplėstiniam turto konfiskavimui užtikrinti prokuroro nutarimu įtariamajam ar pagal įstatymus materialiai atsakingam už įtariamojo veiksmus fiziniam asmeniui arba fiziniams asmenims, kurie turi nusikalstamu būdu gautą ar įgytą turtą, gali būti skiriamas laikinas nuosavybes teisės apribojimas. Taigi, laikinas nuosavybės teisės apribojimas gali būti skiriamas, esant bent vienam iš šių pagrindų: kai baudžiamajame procese turi būti užtikrintas civilinis ieškinys, galimas turto konfiskavimas arba išplėstinis turto konfiskavimas. Ši procesinė prievartos priemonė susijusi su viena iš asmens konstitucinių teisių - teise į nuosavybės neliečiamumą, todėl turi būti skiriama pagrįstai ir įsitikinus, jog tam yra teisėtas pagrindas, kad nepažeidžiamos konkretaus asmens teisės bei teisėti interesai. Be to, būtina atsižvelgti ne tik į tai, kad būtų užtikrintas galimas civilinis ieškinys ar galimas turto konfiskavimas, bet ir į tai, ar laikinai apribojus fizinio asmens teises nebus pažeisti proporcingumo, ekonomiškumo, proceso šalių interesų pusiausvyros principai. Pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją (toliau – Konstitucija) riboti žmogaus teises ir laisves galima, jeigu yra laikomasi šių sąlygų: tai daroma įstatymu; ribojimai yra būtini demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti kitų asmenų teises bei laisves ir Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, taip pat konstituciškai svarbius tikslus; ribojimais nėra paneigiama teisių ir laisvių prigimtis bei jų esmė; laikomasi konstitucinio proporcingumo principo. Pagal Konstituciją teisė į nuosavybę gali būti ribojama dėl turto pobūdžio ir (arba) dėl kitų priežasčių, kai neapribojus šios teisės nebūtų galima apsaugoti Konstitucijoje įtvirtintų vertybių, būtų pakenkta viešajam interesui. Šioje baudžiamojoje byloje laikino nuosavybės teisės apribojimo L. M. atžvilgiu taikymo teisėtumo klausimas neišvengiamai susijęs su Konstitucinio Teismo nutarimu Nr. KT4-N3/2017 „Dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 189¹ straipsnio 1 dalies atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ (toliau – Konstitucinio Teismo nutarimas) ir jo sąlygotu pirminio kaltinimo L. M. susiaurinimu.

Konstitucinio Teismo nutarime inter allia nurodyta, jog „sprendžiant, ar BK 189¹ straipsnio 1 dalyje nustatytas teisinis reguliavimas neprieštarauja Konstitucijos 31 straipsnio 4 dalyje įtvirtintam ir iš konstitucinio teisinės valstybės principo kylančiam principui nullum crimen, nulla poena sine lege, pažymėtina, kad, BK 189¹ straipsnio 1 dalyje, BK pakeitimo įstatymo 7 straipsnio 2 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą aiškinant kaip taikytiną tik toms situacijoms, kai BK 189¹ straipsnio 1 dalyje nurodytą turtą asmuo nuosavybės teise įgijo ne anksčiau negu to straipsnio įsigaliojimo dieną (2010 m. gruodžio 11 d.), kartu konstatuotina, kad jeigu asmuo BK 189¹ straipsnio 1 dalyje nurodytą turtą nuosavybės teise įgijo iki jo įsigaliojimo ir turėjo (turi) jį po šio straipsnio įsigaliojimo, jis negali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn pagal šį BK straipsnį. Tik šitaip suprantant ginčijamą ir su juo susijusį teisinį reguliavimą nėra teisinio pagrindo teigti, kad juo nustatyta baudžiamojo įstatymo grįžtamoji galia, kad pažeidžiami Konstitucijos 31 straipsnio 4 dalis, konstitucinis teisinės valstybės principas“.

Konstitucinio Teismo nutarimo kontekste, pažymėtina, jog 2017 m. gegužės 29 d. prokurorė, atsižvelgdama į Konstitucinio Teismo nutarimą, Vilniaus miesto apylinkės teismui pateikė prašymą „Dėl kaltinamosios L. M. kaltinime nurodytos veikos faktinių aplinkybių pakeitimo iš esmės skirtingomis“, prašydama susiaurinti kaltinimą L. M. – ją kaltinant pagal BK 189¹ straipsnio 1 dalį, jog ji nuosavybės teise turi didesnės negu 500 MGL vertės turtą, žinodama, kad tas turtas negalėjo būti įgytas teisėtomis pajamomis – 2011 m. balandžio 26 d. įgytą miško ūkio paskirties 16,76 ha dydžio žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 2011 m. birželio 15 d. įgytą žemės ūkio paskirties 1,8747 ha dydžio žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini)., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurių bendra rinkos vertė 692,10 MGL (26 058,14 eurų) (t. 12, b. l. 172).

Apygardos teismas įvertinęs baudžiamosios bylos medžiagą ir kaltinamojo akto turinį (t. 12, 118-127), konstatuoja, jog pirmi 6 (šeši) L. M. priklausantys nekilnojamojo turto objektai, į kuriuos šiuo metu yra laikinai apribota jos nuosavybės teisė, išties yra įgyti iki 2010 m. gruodžio 11 d., todėl šioje dalyje prokurorė atsisakė kaltinimo. Pasikeitus kaltinimo apimčiai atitinkamai daliai laikinas nuosavybės teisės apribojimas yra neproporcingas ir nebegali būti taikomas. Būtent tokios pozicijos laikosi tiek gynėjas, tiek valstybinį kaltinimą baudžiamojoje byloje Nr. 1-222-818/2017 palaikanti prokurorė, kuri iš esmės tokią pačią poziciją išreiškė ir teisiamojo posėdžio metu (t. 13, b. l. 55).

Atsižvelgiant į byloje pakeistą kaltinimą ir jau aptartą Konstitucinio Teismo doktriną, kaip galimai konfiskuotinas turtas gali būti pripažintas tik 2011 m. balandžio 26 d. įgytas miško ūkio paskirties 16,76 ha dydžio žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 2011 m. birželio 15 d. įgytas žemės ūkio paskirties 1,8747 ha dydžio žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Dėl šių argumentų, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 7 d. nutartis keistina, panaikinant laikiną nuosavybės teisės apribojimą į kitus šešis L. M. nuosavybės teise priklausančius nekilnojamojo turto objektus, kurie įgyti iki 2010 m. gruodžio 11 d. ir paliekant laikiną nuosavybės teisės apribojimą į jau minėtus 2 (du) nekilnojamojo turto objektus.

Atsižvelgiant į tai, apygardos teismas visiškai sutinka su L. M. gynėjo argumentu, jog apylinkės teismas iš esmės nenagrinėjo nuosavybės teisių pratęsimo klausimo. Teismas nagrinėjamu atveju visiškai nesigilino į bylos aplinkybes, perrašė ankstesnę teismo nutartį tuo pačiu klausimu. Tokią išvadą apygardos teismas daro įvertindamas tai, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. rugpjūčio 11 d. gavęs kaltinamosios gynėjo skundą dėl nuosavybės teisių apribojimo, priešingai nei numato BPK 440 straipsnio 2 dalis, nepranešė suinteresuotiems proceso dalyviams apie gautą skundą ir per 3 dienas nuo skundo gavimo neišsiuntė jo nagrinėti aukštesniajam teismui, o sulaukė 2017 m. rugpjūčio 21 d. teisiamojo posėdžio baudžiamojoje byloje, kuriame paklausė prokurorės nuomonės dėl gauto skundo, išklausęs prokurorės nuomonės, kurioje buvo atkreiptas dėmesys į pasikeitusią kaltinimo apimtį ir galimybę mažinti nuosavybės teisių ribojimo apimtį, nepriėmė jokio sprendimo dėl išsakytų argumentų, o tiesiog nutarė perduoti skundą su baudžiamąja byla nagrinėti Vilniaus apygardos teismui. Aukštesnysis teismas pastebi, kad apylinkės teismas, per įstatymo nustatytą terminą nepersiųsdamas skundo aukštesniajam teismui, o svarstydamas šį klausimą teismo posėdyje, turėjo pagrindą taikyti BPK 151 straipsnio 8 dalies nuostatas ir laikiną nuosavybės teisės apribojimą panaikinti kaip nereikalingą ir neproporcingą (šį klausimą teismas privalėjo spręsti dar anksčiau, t. y. jau tuomet, kai buvo pateiktas prašymas pakeisti kaltinimą). Apylinkės teismas to nedarė ir paliko tai spręsti apygardos teismui. Tokie žemesniojo teismo veiksmai pažeidė proceso dalyvių interesus ir sudarė prielaidas nepagrįstai ilgam nuosavybės teisių ribojimui.

Atsižvelgdamas į visa tai, teismas, vadovaudamasis BPK 151 straipsnio 8 dalimi, 440 straipsnio 2 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

kaltinamosios L. M. gynėjo advokato Andriaus Baranskio skundą tenkinti. Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 7 d. nutartį ir panaikinti laikiną nuosavybės teisės apribojimą į šią dalį L. M. nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto:

1/4 dalies miško ūkio paskirties 10,3593 ha dydžio žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), Trakų raj. sav., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 0,8664 ha dydžio žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su gyvenamuoju namu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei pirtimi, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Molėtų raj. sav.; miško ūkio paskirties 2,15 ha dydžio žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), Trakų raj. sav., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); žemės ūkio paskirties 2,1 ha dydžio žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), Trakų raj. sav., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); žemės ūkio paskirties 0,9235 ha dydžio žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), Trakų raj. sav., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); žemės ūkio paskirties 2,69 ha dydžio žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), Trakų raj. sav., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini);

palikti nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 7 d. nutarties dalį, kuria iki 2017 m. lapkričio 28 d. pratęstas laikinas nuosavybės apribojimas į L. M. nuosavybės teisę priklausantį turtą:

miško ūkio paskirties 16,76 ha dydžio žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), Trakų raj. sav., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini);žemės ūkio paskirties 1,8747 ha dydžio žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), Trakų raj. sav., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.