Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Atsiliepimas

2.4. Pareiškėja, susipažinusi su pateiktais atsiliepimais, teismui pateikė papildomus rašytinius paaiškinimus (e. bylos 6 t., b. l. 1–9), kuriuose papildomai nurodo, kad J. M. nenusišalinimas argumentuojant tuo, kad dar vienam nariui nusišalinus nebūtų įmanoma priimti sprendimo dėl nepakankamo narių skaičių, negali paneigti įstatyme įtvirtintų nusišalinimo pagrindų esant išankstiniam neigiamam nusistatymui. Pateiktuose atsiliepimuose nebuvo paneigtos aplinkybės dėl to, kad teismų nutartimis buvo paneigtos tam tikros aplinkybės (nutartyse nustatyta, kad VKEKK reikalavimai pateikti prašomus dokumentus per trumpesnį nei įstatymuose nustatytą terminą nebuvo teisėti). Šios sunkinančios aplinkybės, kurias VKEKK nurodė patikrinimo akte ir vėliau vadovavosi skiriant sankciją Bendrovei, neatitinka tikrovės. Atsiliepimų teiginiai dėl J. M. nepriekaištingos reputacijos nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, jo veikla privalo būti suprantama ir vertinama plačiau, negu įtvirtinta Lietuvos Respublikos elektros įstatymo (toliau – EĮ) 8 straipsnio 4 dalyje ir Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – VTĮ) 3¹ straipsnyje. Viešasis interesas, o taip pat ir pareiškėjos privatus interesas būtų pažeistas neužkirtus kelio šališkam bei interesų konflikto situacijoje esančiam VKEKK nariui priimti sprendimus. Nagrinėjamu atveju egzistavo funkcijų atskyrimo principo pažeidimas, kadangi J. M. vienintelis iš VKEKK narių betarpiškai ir tiesiogiai dalyvavo Bendrovės patikrinime. Tai, kad VKEKK narys atitinkamu metu buvo pasitelktas kaip specialistas, taip pat neleidžia spręsti, kad pasikeitus darbovietei ar pareigoms, šis asmuo – šiuo atveju VKEKK narys, visiškai atsiriboja nuo savo ankstesnių veiksmų ar priimtų konkrečių sprendimų ir tampa nešališkas, nesuinteresuotas bei objektyvus tų aplinkybių, kurių nustatyme aktyviai pats dalyvavo, vertinime. Tais atvejais, kai VTEK sprendimas (kaip ir šioje situacijoje) sukelia akivaizdžius teisinius padarinius Bendrovei, teisinį suinteresuotumą ir teisę apskųsti VTEK sprendimą turi ne tik asmuo, kurio veiksmus tyrė VTEK, bet ir asmuo pranešęs apie galimus valstybės tarnautojo pažeidimus.

Atsiliepimas

3. Atsakovė VTEK atsiliepime (e. bylos 4 t., b. l. 1–4) prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad administracinė byla turėtų būti nutraukta, kadangi pareiškėja neturi suinteresuotumo, ji yra tik asmuo, informavęs apie galimus pažeidimus. VTEK 2017-07-26 Sprendime nevertino ir neturi įgaliojimų vertinti, ar VKEKK priėmė pagristą ir teisėtą sprendimą dėl sankcijos skyrimo pareiškėjai ir ar paskirtos sankcijos dydis yra proporcingas, atitinkantis teisės aktų reikalavimus, nors taip savo suinteresuotumą grindžia pareiškėja. Pagal VPIDVTĮ 15 straipsnį, sankcijos būtų taikomos tik asmeniui, dėl kurio veiksmų tyrimas yra atliekamas, bet niekaip nesietinas su pranešimą VTEK pateikusiu asmeniu. Pareiškėjai nėra suteiktos įstatymo nuostatų laikymosi kontrolės funkcijos, ji neturi įgaliojimų ginti viešąjį interesą. Pareiškėjos kreipimasis buvo išsamiai ir visapusiškai išnagrinėtas. Tyrimo metu nenustatyta pakankamai duomenų, leidžiančių įžvelgti J. M. veiksmuose įstatymo nuostatų pažeidimo sudėtį, nenustatyta, kad trečiasis suinteresuotas asmuo būtų turėjęs privatų interesą, taigi, nėra pagrindinio interesų konflikto elemento. J. M. dalyvavo planinio patikrinimo procedūrose kaip FNTT specialistas, bet ne kaip tikrinimo komisijos narys. Nutarimą tvirtino VKEKK, taigi jis nedalyvavo priimant sprendimą, kuriuo buvo tvirtinami Bendrovės patikrinimo rezultatai. Pareiškėja nepagrįstai J. M. veiksmus, jam jau tapus VKEKK nariu ir dalyvaujant svarstant sankcijos skyrimą, tapatina su jo paties procedūrinių veiksmų teisėtumo vertinimu, nes Bendrovės patikrinimo rezultatai buvo išnagrinėti ir patvirtinti kitų asmenų, t. y. J. M. nedalyvaujant, dėl to neturi pagrindo skundo argumentai, kad J. M. dalyvavimas sankcijos skyrimo procedūroje sąlygojo jo neturtinį suinteresuotumą.

Teismo posėdyje atsakovės atstovai palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus, pateikė papildomus paaiškinimus.

4. Trečiasis suinteresuotas asmuo VKEKK atsiliepime (e. bylos 2 t., b. l. 1–11) prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad:

4.1. Pareiga nusišalinti įtvirtina VPIDVTĮ 11 straipsnyje, VTEK 2009-05-11 rezoliucijoje Nr. KS-41 „Dėl prievolės vengti interesų konflikto ir pareigos nusišalinti“, taip pat Aprašo 13 punkte, kuris nustato atvejus, kuomet darbuotojas privalo nusišalinti nuo visų interesų konfliktą sukeliančių klausimų ir sprendimų rengimo, svarstymo ar priėmimo etapų. Aprašo 4.1 papunktyje įtvirtinta, kad VKEKK pirmininkas priima sprendimus dėl darbuotojo nušalinimo ar nusišalinimo nuo veiksmų ar sprendimų, galinčių sukelti jam interesų konfliktą. Darbuotojas turi pateikti tarnybinį pranešimą, kurio pagrindu VKEKK pirmininkas priima rašytinį sprendimą dėl asmens nušalinimo priėmimo arba, vadovaujantis Aprašo 18 punktu, VKEKK pirmininkas, savo iniciatyva gali jį nušalinti nuo konkretaus sprendimo rengimo, svarstymo ar priėmimo procedūros, jeigu yra pakankamas pagrindas manyti, kad šio darbuotojo dalyvavimas sukels interesų konfliktą. VKEKK posėdžio, vykusio 2017-03-23, metu nebuvo gautas J. M. tarnybinis pranešimas dėl galimo interesų konflikto ir nusišalinimo, taip pat VKEKK pirmininkė nepriėmė sprendimo dėl VKEKK nario J. M. nušalinimo pagal pareiškėjos pateiktą prašymą, nes tam nebuvo pagrindo, nebuvo įžvelgtas interesų konfliktas. VKEKK posėdis yra teisėtas, jeigu jame dalyvauja ne mažiau kaip keturi jos nariai, įskaitant jos pirmininką. Sprendimai priimami balsų dauguma, balsams pasiskirsčius po lygiai, lemia VKEKK pirmininko balsas. Priėmus sprendimą nušalinti VKEKK narį J. M. nuo sprendimo priėmimo pareiškėjos atžvilgiu nebūtų buvę galimybės priimti nutarimą, kaip yra numatyta EĮ 8 straipsnio 12 dalyje, nes vienas VKEKK narys jau buvo nusišalinęs. Atsiliepime analizuojant VPIDVTĮ įtvirtintas interesų konflikto, viešųjų ir privačių interesų sąvokas daroma išvada, kad pareigūnas, valstybės tarnautojas ar darbuotojas nusišalina pats arba turi būti nušalintas nuo dalyvavimo administracinėje procedūroje, jeigu tenkinamos šios sąlygos: yra priežastys, dėl kurių abejojama darbuotojo nešališkumu ir minėtos priežastys gali sukelti viešųjų ir privačių interesų konfliktą. Nagrinėjamu atveju nenustatytas J. M. privatus turtinis ar neturtinis interesas. VKEKK nariai yra nepriklausomi ir laisvi priimti sprendimus pagal savo vidinį įsitikinimą, todėl vien aplinkybė, kad VKEKK narys nenusišalino ar nebuvo nušalintas nuo sankcijos skyrimo pareiškėjai procedūros, nesudaro prielaidų teigti, kad jis buvo neobjektyvus ir šališkas. VKEKK 2016-09-26 priimant nutarimą, kuriuo buvo pritarta patikrinimo aktui ir jame pateiktoms išvadoms, J. M. nebuvo jos narys, o J. M. dalyvavimas sankcijos skyrimo procedūroje, remiantis patikrinimo aktu, nesudaro teisinio pagrindo kvalifikuoti elgesį kaip sukeliantį VPIDVTĮ numatytą viešųjų ir privačių interesų konfliktą. Pareiškėja, teigdama, kad VKEKK nario užfiksuotas aplinkybes teismas pripažino neatitinkančiais tikrovės, atitinkamai nurodė dvi nutartis, tačiau patikrinimo akte užfiksuotos aplinkybės apėmė platesnį aplinkybių ratą nei tos aplinkybės, kurias nagrinėjo teismai nurodytose bylose, be to, nei viena aplinkybė, nurodyta minėtų bylų dokumentuose, nebuvo paneigta ar pripažinta kaip melaginga. Vien tas faktas, kad J. M., būdamas specialistu pasirašė patikrinimo aktą ir vėliau, tapęs VKEKK nariu, dalyvavo priimant sprendimą dėl skiriamos sankcijos, nepatvirtina prielaidos, kad taip buvo pažeistos tarnybinės etikos ir elgesio normos.

4.2. Pagal VPIDVTĮ 22 straipsnio 1 dalies 1 punkto bei 23 straipsnio nuostatas, VTEK kontroliuoja ir prižiūri, kaip asmenys, dirbantys valstybės tarnyboje, vykdo įstatymų nuostatas, o į VTEK kompetencijos ribas nepatenka valstybinių institucijų kontrolė ir priežiūra dėl VAĮ nuostatuose įtvirtintų reikalavimų laikymosi. Atsižvelgiant į tai, argumentai, susiję su VAĮ pažeidimais šioje administracinėje byloje turėtų būti vertinami kaip nepatenkantys į nagrinėjamo ginčo ribas, todėl paliktini nenagrinėtais arba atmestini. Viena iš VKEKK funkcijų yra energetikos įmonių reguliuojamosios veiklos patikrinimai, kurie yra viena iš energetikos įmonių reguliuojamosios veiklos priežiūros formų. VKEKK 2014-05-26 nutarimu Nr. O3-140 patvirtinto Energetikos įmonių reguliuojamos veiklos patikrinimų tvarkos aprašo 9 punkte nurodyta, jog vienas iš planinio patikrinimo pirminių tikslų – surinkti ir įvertinti informaciją apie ūkio subjekto veiklą. Šio aprašo 28 punkte numatyta, kad atlikti patikrinimus turi teisę VKEKK pirmininko įsakymu paskirti VKEKK darbuotojai ir, remiantis 31.4 papunkčiu, VKEKK turi teisę, esant tarnybiniam būtinumui, pasitelkti ekspertus ar specialistus iš kitų valstybės institucijų bei organizacijų. Dėl šių aplinkybių į patikrinimą buvo įtraukti FNTT pareigūnai. Pasitelkiamų specialistų statusas yra siauresnis nei VKEKK narių ir pasitelkti specialistai veikė išskirtinai savo kompetencijos ribose. Funkcijų atskyrimo principas reiškia, kad veiksmus atlieka skirtingi priežiūrą atliekančio subjekto pareigūnai ar priežiūrą atliekančio subjekto padaliniai arba kad nurodytos funkcijos yra priskirtos skirtingiems viešojo administravimo subjektams. J. M. veikė ne kaip ikiteisminį tyrimą atliekantis pareigūnas, o kaip specialių žinių turintis VKEKK pasitelktas specialistas. VTEK 2017-07-26 Sprendimas yra motyvuotas ir pagrįstas, jo panaikinti nėra pagrindo.

Teismo posėdyje trečiojo suinteresuoto asmens VKEKK atstovai palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus, pateikė papildomus paaiškinimus.

5. Trečiasis suinteresuotas asmuo J. M. atsiliepime (e. bylos 1 t., b. l. 152–163) prašo pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad:

5.1. VKEKK 2015-11-06 įsakymu Nr. 01-103 „Dėl Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos pirmininko 2015 m. rugsėjo 16 d. įsakymo Nr. 01-94 „Dėl uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus energija“ planinio patikrinimo pakeitimo ir išdėstymo nauja redakcija“ papildymo“ jį įtraukė į atliekamo planinio patikrinimo komisijos sudėtį kaip asmenį, turintį specialių žinių patikrinimui atlikti ir suformuluotoms užduotims vykdyti. Jis 2016-09-14 pasirašė patikrinimo aktą Nr. S3-1, o VKEKK 2016-09-26 priėmė nutarimą Nr. 03-277, kuriuo buvo pritarta patikrinimo aktui. Seimo 2016-12-08 nutarimu Nr. XIII-74 „Dėl J. M. skyrimo Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nariu“ jis paskirtas VKEKK nariu penkerių metų kadencijai nuo 2017-01-03. VKEKK 2017-03-22 gautas prašymas dėl J. M. nušalinimo, tačiau jis nebuvo patenkintas. VKEKK 2017-04-19 buvo gautas VTEK pranešimas dėl to, kad gautas pareiškėjos pranešimas dėl J. M. veiksmų atitikties įstatymo nuostatoms, tyrimas buvo nutrauktas.

5.2. Jis neturi privataus intereso, o pareiškėjos skundas grindžiamas prielaidomis. VPIDVTĮ įpareigoja vengti situacijos, kai valstybinės tarnyboje dirbantis asmuo, atlikdamas pareigas ar vykdydamas pavedimą, privalo priimti ar dalyvauti priimant sprendimą, susijusį ir su jo privačiais interesais. Viešieji interesai suprantami kaip visuomenės suinteresuotumas, kad asmenys, dirbantys valstybinėje tarnyboje, visus sprendimus priimtų nešališkai ir teisingai, o privatūs interesai apibrėžiami kaip asmens, dirbančio valstybinėje tarnyboje (ar jam artimo asmens), asmeninis turtinis ar neturtinis suinteresuotumas, galintis turėti įtakos sprendimams atliekant tarnybines pareigas. Asmeninis suinteresuotumas VPIDVTĮ apibrėžiamas kaip valstybinėje tarnyboje dirbančio asmens (ar jam artimo asmens) moralinė skola, moralinis įsipareigojimas, turtinė ar neturtinė nauda ar kitas panašaus pobūdžio interesas. Interesų konfliktas – situacija, kai valstybinėje tarnyboje dirbantis asmuo, atlikdamas pareigas ar vykdydamas pavedimą, privalo priimti sprendimą ar dalyvauti jį priimant, ar įvykdyti pavedimą, kurie susiję ir su jo privačiais interesais. LVAT laikosi pozicijos, kad kiekvienu atveju turi būti aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyta, kokios faktinės aplinkybės patvirtina asmens turėtą turtinį ar neturtinį suinteresuotumą, aplinkybių vertinimas negali būti grindžiamas prielaidomis apie valstybinėje tarnyboje dirbančio asmens galimai turėtą ar ateityje būsiantį suinteresuotumą. Priimtas VKEKK 2017-03-24 nutarimas Nr. 03-95 neturėjo ir negalėjo turėti realios ar potencialios turtinės ar neturtinės naudos nei trečiojo suinteresuoto asmens buvusiai darbovietei, nei asmeniškai, dėl to joks privataus ir viešojo intereso konfliktas priimant minėtą nutarimą nekilo ir net negalėjo kilti. Pagal EĮ 8 straipsnio 4 dalies nuostatas, į VKEKK narių pareigas skiriami tik nepriekaištingos reputacijos asmenys, o VTĮ yra įtvirtinti nepriekaištingos reputacijos kriterijai. Remiantis teisiniu reguliavimu, argumentas, kad šioje situacijoje trečiasis suinteresuotas asmuo norėjo pagerinti VKEKK nario reputaciją nėra logiškas ir suprantamas, kadangi, jokiu teismo ar kitos institucijos sprendimu nuostata dėl nepriekaištingos reputacijos taikymo nebuvo paneigta. Ši aplinkybė patvirtina faktą, kad neegzistavo privatus interesas, įskaitant, interesą pagerinti reputaciją. Dėl to skunde pateikiama tik subjektyvi nuomonė, nepagrįsta objektyviomis aplinkybėmis.

5.3. Pareiga nusišalinti kyla tik tais atvejais, kai atsiranda situacija, atitinkanti interesų konflikto, kylančio tarp privačių ir viešųjų interesų, kriterijus. Dalyvaujant sankcijos skyrimo procedūros nagrinėjime nekilo abejonių, kad privataus ir viešojo intereso konfliktas nekilo ir negalėjo kilti, todėl ir nuostatos, įpareigojančios nusišalinti esant interesų konfliktui, neturėjo būti vykdomos. Nuo vykusio VKEKK posėdžio buvo nusišalinęs VKEKK narys D. B., o VKEKK sprendimai priimami, jeigu posėdyje dalyvauja ne mažiau kaip keturi nariai ir jeigu už juos (sprendimus) balsuoja dalyvaujančių posėdyje narių balsų dauguma. Dėl to teigtina, kad pareiškėja siekė išvengti atsakomybės, nes žinojo apie minėtą nušalinimą ir kad nušalinus J. M., nebūtų galimybės priimti sprendimo, o jei jis būtų nusišalinęs be teisėto pagrindo, būtų pažeisti viešieji interesai. VTEK 2016-01-2 sprendimu Nr. KS-8 patvirtino Valstybinėje tarnyboje dirbančio asmens pareikšto nusišalinimo nepriėmimo kriterijus, kuriais vadovaudamasis institucijos vadovas ar jo įgaliotas atstovas, arba kolegiali valstybės ar savivaldybės institucija, motyvuotu rašytiniu sprendimu gali nepriimti pareikšto nusišalinimo ir įpareigoti asmenį toliau dalyvauti rengiant, svarstant ar priimant sprendimą. Šio sprendimo 1.2 papunktis numato, kad nepriimti nusišalinimo galima tuo atveju, jeigu priėmus valstybinėje tarnyboje dirbančio asmens pareikštą nusišalinimą neliktų galimybių priimti sprendimo. Dėl to J. M. nusišalinimas nebūtų priimtas, o faktinė situacija nebūtų pasikeitusi net ir jam nusišalinus.

5.4. J. M. VKEKK atliekamame patikrinime veikė kaip pasitelktas specialistas, tokią galimybę numato teisės aktai, todėl tai, kad jis pasirašė 2016-09-14 Planinio patikrinimo aktą, nereiškia, kad jis veikė nešališkai. Pasirašymas negali nei patvirtinti, nei paneigti šališkumo, kadangi pats dokumento pasirašymas negali reikšti asmenų nusistatymo prieš subjektą. Akte nėra dėstoma atskirų specialistų nuomonė, nurodomos tik faktinės aplinkybės ir tuo pačiu pateikiamos pareiškėjos atstovų pastabos. Jeigu būtų pripažįstamas asmens šališkumas vien dėl tam tikrų išvadų, aktų ar kitų administracinių aktų pasirašymo, būtų paneigiamos asmenų, dirbančių valstybinėse institucijose, teisių ir pareigų įgyvendinimas pagal jiems įstatymais priskirtas funkcijas.

5.5. LVAT administracinėje byloje Nr. AS-109-822/2016 nagrinėjo pareiškėjos prašymą panaikinti VKEKK 2015-11-16 aktą dėl pareiškėjos patikrinimo Nr. 3, trečiojo suinteresuoto asmens J. M. 2015-11-18 tarnybinį pranešimą bei VKEKK pirmininko 2015-11-06 įsakymo Nr. 01-103 „Dėl Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2015 m. rugsėjo 16 d. įsakymo Nr. 01-94 „Dėl uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus energija“ planinio patikrinimo pakeitimo ir išdėstymo nauja redakcija“ papildymo“ 3 dalį dėl Tarnybos specialistų pasitelkimo, atliekant planinį patikrinimą. LVAT minėtoje nutartyje pasisakė, kad skundžiami tarnybiniai pranešimai (tame tarpe ir J. M. 2015-11-18 tarnybinis pranešimas) yra tik tarpiniai aktai, jais nėra sukuriamos, koreguojamos pareiškėjos teisės ir pareigos, todėl nesukelia teisinių pasekmių, minėti dokumentai nebuvo panaikinti visa ar dalimi apimties. VKEKK 2015-12-22 priėmė nutarimą Nr. 03-672 „Dėl UAB „Vilniaus energija“ pažeidimo vykdant Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos reguliuojamą veiklą“, kuriuo buvo skirta bauda už teisėtai VKEKK pareikalautų duomenų atliekant patikrinimo procedūrą, kurios metu J. M. buvo pasitelktas kaip specialistas, nepateikimą. Minėtas nutarimas yra apskųstas, byla šiuo metu yra sustabdyta (administracinė byla Nr. eI-223-281/2017). Taip pat apskųstas ir VKEKK 2016-09-26 nutarimas Nr. 03-277 „Dėl uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus energija“ planinio patikrinimo“, kuriuo VKEKK pritarė 2016-09-14 Planinio patikrinimo aktui. Dėl šių aplinkybių darytina išvada, kad šioje administracinėje byloje yra siekiama prejudicinio sprendimo, siekiama išvengti teisinės atsakomybės.

5.6. J. M. ikiteisminiame tyrime dėl pareiškėjos veiksmų dalyvavo ir veiksmus atliko kaip FNTT pareigūnas, o argumentas, kad trečiasis suinteresuotas asmuo yra šališkas dėl to, jog dalyvavo kratos ir poėmio veiksmuose prieš pareiškėją, yra deklaratyvus. J. M. yra atlikęs ir kitus ikiteisminius tyrimus dėl pareiškėjos, tačiau dėl skirtingų galimai padarytų pažeidimų. Šiuo atveju nebuvo jokio asmeninio turtinio ar neturtinio suinteresuotumo, taigi nekilo ir interesų konfliktas.