- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-09-28
- Bylos Nr.
- eAS-838-442/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02937-2017-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Romanas Klišauskas (pirm.), Dainius Raižys (pran.), Virginija Volskienė
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus energija“
- Atsakovas
- Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai
- Trečiasis asmuo
- J. M., Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio (pranešėjas) ir Virginijos Volskienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus energija“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 1 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus energija“ skundą atsakovui Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims J. M., Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Vilniaus energija“ skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (toliau – ir Komisija) 2017 m. liepos 26 d. sprendimą Nr. KS-99 „Dėl J. M.“ (toliau – ir Sprendimas) ir pripažinti, kad Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos narys J. M., nenusišalindamas, pažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių tarnybinės etikos ir elgesio normas, nuostatas.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. rugsėjo 1 d. nutartimi pareiškėjo skundą atsisakė priimti.
Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 17 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 23 straipsnio 1 dalimi, atkreipė dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, nustatė, kad pareiškėjas teikė prašymą Komisijai, kuriame nurodė, kad J. M., eidamas pareigas Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyboje, buvo pasitelktas kaip specialistas atlikti UAB „Vilniaus energija“ planinį patikrinimą, dalyvavo atliekant patikrinimo veiksmus bendrovės patalpose, surašė 2015 m. lapkričio 18 d. tarnybinį pranešimą „Dėl Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos patikrinimo, atliekamo UAB „Vilniaus energija“, bei pasirašė 2016 m. rugsėjo 14 d. UAB „Vilniaus energija“ planinio patikrinimo aktą Nr. S3-I. Pareiškėjas prašyme Komisijai nurodė, kad J. M., tapęs Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nariu, 2017 m. kovo 23 d. dalyvavo šios komisijos posėdyje svarstant sankcijos skyrimą UAB „Vilniaus energija“.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju teismo priimtas sprendimas dėl ginčijamo Sprendimo dalies ir su juo tiesiogiai susijusio įpareigojimo pareiškėjui teisinių pasekmių nesukeltų, t. y. nepadarytų jokios įtakos jo teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, o išsprendęs bylą dėl šios skundo dalies teismas pareiškėjo teisių apginti negalėtų, nes net ir šios skundo dalies tenkinimo atveju pareiškėjo teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis.
Atsisakęs priimti pareiškėjo skundo reikalavimą panaikinti Komisijos sprendimą, teismas atsisakė priimti ir išvestinį pareiškėjo skundo reikalavimą pripažinti, kad J. M., nenusišalindamas, pažeidė Viešųjų ir privačiųjų interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių tarnybinės etikos ir elgesio normas, nuostatas.
II.
Pareiškėjas UAB „Vilniaus energija“ atskiruoju skundu prašo pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir perduoti skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Pareiškėjo teigimu, teismo nutartis grindžiama teismų praktika, kuri pagal šioje byloje susiklosčiusias faktines aplinkybes nėra aktuali. Pareiškėjas nurodo, kad nei Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo 30 straipsnis, nei kitos nuostatos nenustato, jog asmenys, pranešę Komisijai apie galimą interesų konflikto situaciją, neturėtų teisės apskųsti Komisijos priimto sprendimo arba visais atvejais neturėtų teisinio suinteresuotumo. Pareiškėjas paaiškina, kad Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nario neteisėti veiksmai turėjo tiesioginę reikšmę bendrovės teisėms ir teisėtiems interesams. Pareiškėjas pabrėžia, kad su teisės aktų, reglamentuojančių tarnybinės etikos ir elgesio normas, nuostatomis nesuderinami Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nario veiksmai, kurie yra šiurkštūs procedūriniai pažeidimai, akivaizdžiai pažeidė pareiškėjo teises ir teisėtus interesus. Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nariui nenusišalinus ir sprendžiant klausimą dėl sankcijos paskyrimo, pareiškėjui buvo paskirta maksimali, didesnė nei 1,3 mln. Eur bauda. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad skundžiamas sprendimas, kuriuo nebus nustatytas akivaizdus komisijos nario interesų konfliktas, turės prejudicinę reikšmę kitoje administracinėje byloje, kurioje bus sprendžiamas bendrovei paskirtos sankcijos pagrįstumo klausimas. Pareiškėjas pažymi, kad nėra jokių pagrįstų abejonių, jog skundo dalykas nepriskirtinas administracinių teismų kompetencijai. Pareiškėjo manymu, teismo nutartis yra formali ir nemotyvuota.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
III.
Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 1 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundą, kaip nenagrinėtiną teismų Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka, teisėtumas ir pagrįstumas.
Pareiškėjas kreipėsi į administracinį teismą, prašydamas panaikinti Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos 2017 m. liepos 26 d. sprendimą Nr. KS-99 ir pripažinti, kad Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos narys J. M., nenusišalindamas, pažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių tarnybinės etikos ir elgesio normas, nuostatas. Pareiškėjas tvirtina, kad buvo akivaizdžiai pažeistos jo teisės ir teisėti interesai. Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nariui nenusišalinus ir sprendžiant klausimą dėl sankcijos paskyrimo, pareiškėjui buvo paskirta maksimali, didesnė nei 1,3 mln. Eur bauda. Pareiškėjo teigimu, skundžiamas sprendimas, kuriuo nebus nustatytas akivaizdus komisijos nario interesų konfliktas, turės prejudicinę reikšmę kitoje administracinėje byloje, kurioje bus sprendžiamas bendrovei paskirtos sankcijos pagrįstumo klausimas.
Teisėjų kolegija pažymi, kad teisę kreiptis į administracinį teismą nustato Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnis. Pagal šio straipsnio 1 dalį, kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Pagal ABTĮ 23 straipsnio 1 dalį, skundą (prašymą) dėl viešojo administravimo subjekto priimto teisės akto ar veiksmo (neveikimo), taip pat dėl viešojo administravimo subjekto vilkinimo atlikti veiksmus turi teisę paduoti asmenys, taip pat kiti viešojo administravimo subjektai, įskaitant valstybės tarnautojus ir pareigūnus, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. ABTĮ nuostatos garantuoja asmeniui teisę kreiptis į administracinį teismą ir nustato, jog tokiam kreipimuisi pakanka, kad asmuo manytų, jog jo teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti, t. y. pakankamas asmens subjektyvus suvokimas apie jo teisių ar interesų pažeidimą (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS822-460/2010; 2008 m. birželio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS556-348/2008).
Iš administracinių teismų praktikos matyti, kad pagal bendrą principą, administracinis teismas skundo priėmimo stadijoje nevertina, ar asmens teisės iš tikrųjų yra pažeistos, ir neturi teisės atsisakyti priimti skundą, konstatavęs, kad asmens teisės nėra pažeistos. Skundo priėmimo stadijoje sprendžiami klausimai yra procesinio teisinio pobūdžio ir sprendžiama, ar teisę kreiptis į teismą asmuo realizuoja laikydamasis ABTĮ nustatytos tvarkos (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. vasario 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-140/2012).
Kaip matyti, pirmosios instancijos teismas, 2017 m. rugsėjo 1 d. nutartimi atsisakęs priimti pareiškėjo skundą, konstatavo, jog ginčijamas Komisijos sprendimas, priimtas dėl J. M., jokių teisių ir pareigų pareiškėjui nenustato. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas skundo priėmimo stadijoje, neišnagrinėjęs skunde nurodytų aplinkybių ir nevertinęs byloje susiklosčiusių teisinių santykių bei formaliai konstatuodamas, kad ginčijamas Komisijos sprendimas jokių teisių ir pareigų pareiškėjui nesukelia, netinkamai taikė procesines teisės normas.
Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija pareiškėjo atskirąjį skundą tenkina, pirmosios instancijos teismo nutartį panaikina ir pareiškėjo skundo priėmimo klausimą grąžina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus energija“ atskirąjį skundą tenkinti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 1 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus energija“ skundo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis neskundžiama.