Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (pranešėjas), Veslavos Ruskan ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė), teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo N. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. kovo 23 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų N. M. ir A. A. skundą atsakovui Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai (trečiasis suinteresuotas asmuo – D. K.) dėl įsakymo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

II.

III.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Nagrinėjamos bylos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. kovo 23 d. sprendimo, kuriuo atmesti pareiškėjų N. M. ir A. A. skundai dėl Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos 2014 m. sausio 28 d. sprendimo „Dėl D. K.” Nr. KS-7 panaikinimo, teisėtumas ir pagrįstumas.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. kovo 23 d. sprendimu pareiškėjų skundus atmetė, konstatavęs, kad jie neturi reikalavimo teisės.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija su šia pirmosios instancijos teismo išvada sutinka.

Pažymėtina, kad ši byla apeliacine tvarka nagrinėjama vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija) normomis, galiojusiomis iki 2016 m. liepos 1 d., nes byla apeliacine tvarka pradėta nagrinėti iki įsigaliojo Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo 7 str. 1 d., 8 str. 2 d.).

Pagal ABTĮ 3 straipsnio 1 dalį, administracinis teismas sprendžia ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje. Šiame kontekste viešasis administravimas suprantamas kaip įstatymų ir kitų teisės aktų reglamentuojama viešojo administravimo subjektų veikla, skirta įstatymams ir kitiems teisės aktams įgyvendinti: administracinių sprendimų priėmimas, įstatymų ir administracinių sprendimų įgyvendinimo kontrolė, įstatymų nustatytų administracinių paslaugų teikimas, viešųjų paslaugų teikimo administravimas ir viešojo administravimo subjekto vidaus administravimas (ABTĮ 2 str. 1 d.).

Detaliai administracinių teismų kompetenciją nustato ABTĮ 15–20 straipsniai. Šių teisės normų sisteminė analizė leidžia daryti išvadą, jog administraciniai teismai sprendžia bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų, kuriais pažeidžiamos asmenų teisės. ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 1 punktas numato, kad administracinių teismų kompetencijai yra priskirta nagrinėti bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų teisėtumo, taip pat šių subjektų atsisakymo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus teisėtumo ir pagrįstumo ar vilkinimo atlikti tokius veiksmus. ABTĮ 22 straipsnio 1 dalis taip pat nustato, kad skundą (prašymą) dėl viešojo ar vidaus administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Atsižvelgiant į tai, administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų (administracinių aktų), taip pat veiksmų (neveikimo), kurie daro įtaką konkrečių asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo. Tokiu būdu teismine tvarka gali būti ginčijama ne bet kokia valstybinio administravimo subjekto veikla, o tik tokia, kuri atitinka ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir 22 straipsnio 1 dalies reikalavimus. Šių teisės normų sisteminis vertinimas leidžia teigti, kad į administracinį teismą asmuo turi teisę kreiptis tik dėl jam teisines pasekmes sukeliančių individualių teisės aktų, priimtų viešojo administravimo srityje.

Kaip minėta, pareiškėjai nagrinėjamu atveju siekė apskųsti VTEK 2014 m. sausio 28 d. sprendimą „Dėl D. K.” Nr. KS-7, kuriuo, be kita ko, nuspręsta rekomenduoti Elektrėnų savivaldybės kontrolierei ir politinės partijos Elektrėnų skyriaus pirmininko, šios savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojai D. K. atsisakyti vienų iš minėtų pareigų, nes kyla nuolatinė interesų konflikto grėsmė.

Pagal Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo (akto redakcija, galiojusi nuo 2014 m. sausio 1 d.) 20 straipsnį, VTEK tiria pranešimus ir skundus dėl asmenų veikos atitikties teisės aktų reikalavimams, nurodytus šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2, 3, 4 ir 5 punktuose, išskyrus pranešimus dėl valstybės ir savivaldybių institucijų (kaip kolegialių institucijų) veiklos, prokurorų ar ikiteisminio tyrimo pareigūnų procesinių sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo. VTEK ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo pranešimo gavimo dienos informuoja pareiškėją apie atsisakymą nagrinėti pranešimą Įstatymo 24 straipsnyje nurodytais pagrindais ir, atlikusi tyrimą, priima vieną iš Įstatymo 29 straipsnyje nurodytų motyvuotų sprendimų. Pagal šio įstatymo 30 straipsnį, VTEK sprendimai gali būti skundžiami Vilniaus apygardos administraciniam teismui per vieną mėnesį nuo sprendimo paskelbimo arba jo įteikimo suinteresuotam asmeniui dienos.

Iš pareiškėjų skundo bei pareiškėjo N. M. apeliacinio skundo matyti, kad jis pageidauja, jog jo prašymą VTEK nagrinėtų iš naujo ir konstatuotų, jog D. K. pažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymo reikalavimus.

Teisėjų kolegija pažymi, kad, VTEK atlikus tyrimą, priimtas motyvuotas sprendimas rekomenduoti, vadovaujantis Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo 29 straipsnio 1 dalies 10 punktu, tam tikrus veiksmus asmeniui, kurio veiksmai buvo tiriami, negali būti laikomas kitų privačių asmenų įstatymo garantuotos subjektinės teisės ar įstatymų saugomo intereso pažeidimu ir šiems asmenims neatsiranda teisė reikalauti pripažinti asmenį pažeidusiu Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatas.

Šiuo atveju dėmesys atkreiptinas į tai, jog piliečiai, nurodydami valstybės tarnautojų galimai padarytus Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatų pažeidimus, gali informuoti VTEK (Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo 21 str.), tačiau neturi teisės apskųsti VTEK sprendimų (šiuo aspektu žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. gegužės 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-860/2014; 2014 m. lapkričio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS662-1259/2014).

VTEK yra Lietuvos Respublikos Seimo įsteigta ir jam atskaitinga kolegiali asmenų institucija, inter alia prižiūrinti, kaip įgyvendinami Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymas, kiti VTEK kompetencijai priskirti valstybinėje tarnyboje dirbančių asmenų tarnybinės etikos ir elgesio normas reglamentuojantys teisės aktai, tirianti fizinių ir juridinių asmenų pranešimus, skundus ir prašymus dėl valstybinėje tarnyboje dirbančių asmenų veikos atitikties Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatoms ir priimanti vieną iš šio įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje numatytų sprendimų (Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo 2 str. 1 d., 17 str. 1 ir 2 p.).

Atsižvelgus į šias nuostatas, VTEK priimami sprendimai daro įtaką konkrečių asmenų – valstybės tarnautojų, inter alia dėl kurių elgesio kontrolės ir priežiūros ir yra įsteigta VTEK– teisėms ir pareigoms. Šie asmenys laikytini suinteresuotais asmenimis Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo 30 straipsnio prasme. Taigi, pareiškėjas, kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, neturi reikalavimo teisės dėl Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos 2014 m. sausio 28 d. sprendimo „Dėl D. K.” Nr. KS-7, kuriuo, be kita ko, nuspręsta rekomenduoti Elektrėnų savivaldybės kontrolierei ir politinės partijos Elektrėnų skyriaus pirmininko, šios savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojai D. K. atsisakyti vienų iš minėtų pareigų, nes kyla nuolatinė interesų konflikto grėsmė.

Pareiškėjas pažymi, kad VTEK sprendimas daro įtaką jo teisiniam statusui, kadangi jis, kaip ir D. K., kandidatuoja į savivaldybės kontrolieriaus pareigas.

Šiuo aspektu teisėjų kolegija pažymi, kad pagal nagrinėjamu atveju aktualios Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 27 straipsnio 8 dalį, savivaldybės kontrolierius į pareigas priimamas konkurso būdu ir iš jų atleidžiamas Valstybės tarnybos įstatymo nustatyta tvarka. Šio įstatymo 10 straipsnio 9 dalyje įtvirtina, kad priėmimo į valstybės tarnautojo pareigas tvarką nustato šis Įstatymas, statutai, Diplomatinės tarnybos įstatymas ir Vyriausybės patvirtintas konkursų į valstybės tarnautojo pareigas organizavimo tvarkos aprašas. Pagal minėto aprašo, patvirtinto Vyriausybės 2002 m. birželio 24 d. nutarimu Nr. 96, 83 punktą, veiksmai, neveikimas ir (ar) sprendimai, kuriais pažeidžiamos Aprašo nuostatos, gali būti skundžiami Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo arba ABTĮ nustatyta tvarka.

Įvertinusi šias teisines nuostatas, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjas, manydamas, kad jo teisės ar teisėti interesai buvo pažeisti priėmimo (vykusio konkurso) į valstybės tarnybą metu, turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į administracinį teismą. Kaip matyti iš pareiškėjo skunde pateikiamos informacijos, pareiškėjas teise skųsti vykusio konkurso į valstybės tarnybą rezultatus pasinaudojo (Vilniaus apygardos administracinio teismo byla Nr. I-2543-629/2014, teisminio proceso Nr. 3-61-3-00384-2013-4), t. y. naudojosi savo, kaip pats įtarė, galbūt pažeistų teisių teismine gynyba. Atsižvelgusi į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad šalies teisės aktai neužkerta pareiškėjui ginti savo galbūt pažeistų teisių priėmimo į valstybės tarnybą metu. Tuo tarpu nagrinėjamoje byloje pareiškėjo pasirinktas būdas ginti savo galbūt pažeistas teises ginčijant VTEK 2014 m. sausio 28 d. sprendimą „Dėl D. K.” Nr. KS-7, yra netinkamas, kadangi galiojantys teisės aktai šiuo konkrečiu atveju nesuteikia pareiškėjui kreiptis į administracinį teismą dėl VTEK sprendimo panaikinimo.

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisingai taikė bei aiškino nagrinėjamu atveju aktualius teisės aktus, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kuris paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija), teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo N. M. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. kovo 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.