Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje kaltinami:

R. L., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, vedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta - (duomenys neskelbtini), dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbininku, teistas Molėtų rajono apylinkės teismo 2010-03-31 nuosprendžiu, pakeistu Vilniaus apygardos teismo 2010-06-10 nuosprendžiu, pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d. laisvė atėmimu 3 metams 4 mėn., bausmę atlikęs, teistumas išnykęs, kaltinamas Lietuvos Respublikos BK 180 str. 2 d., 135 str. 2 d. 9 p.;

S. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, profesinio išsilavinimo, išsituokęs, gyv. (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenama vieta - (duomenys neskelbtini), dirb. UAB „(duomenys neskelbtini)“ šaltkalviu, teistas: 1) Molėtų rajono apylinkės teismo 2010-03-31 nuosprendžiu, pakeistu Vilniaus apygardos teismo 2010-06-10 nuosprendžiu, pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d. laisvė atėmimu 1 metams 7 mėn., remiantis Lietuvos Respublikos BK 75 str. bausmės vykdymas atidėtas 2 metams; 2) Trakų rajono apylinkės teismo 2014-10-03 baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d., 64¹ str. 8 mėnesių viešųjų darbų, bausmę atlikęs 2015-09-14, teistumas neišnykęs, kaltinamas Lietuvos Respublikos BK 180 str. 2 d., 135 str. 2 d. 9 p.;

D. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), lietuvis Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, gyv. (duomenys neskelbtini), nedirbantis, registruotas darbo biržoje, teistas Molėtų rajono apylinkės teismo 2010-03-31 nuosprendžiu, pakeistu Vilniaus apygardos teismo 2010-06-10 nuosprendžiu, pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d. laisvės atėmimui 1 metams 8 mėn., bausmę atlikęs, teistumas išnykęs, kaltinamas Lietuvos Respublikos BK 180 str. 2 d., 135 str. 2 d. 9 p.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. L., S. M., D. K. ir asmuo, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, veikdami bendrininkų grupe, 2009-01-29, apie 18.30 val., išimdami prieangio langus, įsibrovė į nukentėjusiojo V. J. gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) rajone; nukentėjusiajam V. J. atidarius duris iš kambario į prieangį, vienas iš kaltinamųjų sudavė nukentėjusiajam V. J. vieną smūgį į galvą, nuo ko V. J. nukrito prieangyje ant grindų; tęsdami nusikalstamą veiką, dėl savanaudiškų paskatų, bendrais veiksmais, kaltinamieji nukentėjusįjį mušė namo prieangyje bei namo kieme, suduodami V. J. ne mažiau devynių smūgių į galvos, veido ir kojų sritis, tuo padarydami jam kaukolės pamato kaulo lūžį, kairio smilkinkaulio skruostinės ataugos lūžį, galvos smegenų sukrėtimą, kairio šeivikaulio lūžį, muštines žaizdas kaktoje, viršutinėje lūpoje dešinėje ausyje, nubrozdinimus momeninėje srityje ir abiejuose keliuose, kas, dėl kaukolės pamato kaulų lūžio, atitinka sunkų sveikatos sutrikdymą; tęsdami nusikalstamą veiką, namo kieme gulinčiam V. J. lipnia juosta surišę rankas ir kojas, o S. M. užklijavus V. J. burną, tuo atimant nukentėjusiajam galimybę pasipriešinti, reikalavo pasakyti, kur yra paslėpti jo pinigai; V. J. nesakant, patys apieškojo namus iš piniginės pagrobė 800 Lt (231,69 Eur) ir mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 1200“ 135 Lt (39,09 Eur) vertės su jame buvusia beverte SIM kortele. Šiais veiksmais R. L., S. M., D. K. ir asmuo, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, panaudodami fizinį smurtą, pagrobė V. J. priklausantį 935Lt (266,78 Eur) vertės turtą ir dėl savanaudiškų paskatų sunkiai sutrikdė jo sveikatą.

Nuo V. J. namo link plento buvo galima eiti pieva, arimu, atstumas apie 300-400 metrų. Automobilis stovėjo truputį už keliuko į V. J. sodybą, apie 10 metrų link (duomenys neskelbtini). Einančių į automobilį asmenų ji nematė. Matė, kad minėtas automobilis nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) pusę.

Liudytojas T. M. parodė, kad V. J. yra jo dėdė, kuris anksčiau gyveno (duomenys neskelbtini) kaime. Kad jis buvo sumuštas, sužinojo po nusikaltimo. Jam paskambino močiutė ir pasakė, kad dėdė buvo apiplėštas ir sumuštas. A. N. pažinojo, jis buvo iš to paties kaimo. Apie A. N. nieko nežino, su juo jokių ryšių nepalaiko.

Iš 2009-02-01 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad kelio (duomenys neskelbtini) 27 km, kelkraštyje, buvo rastos trys juodos spalvos medžiaginės kaukės, kurios paimtos (1 t. b. l. 24-­26).

Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad :

ant tirti pateikto lipnios juostos fragmento, tiriant pažymėto Nr. (duomenys neskelbtini), paimto apžiūrint įvykio vietą sodyboje , esančioje (duomenys neskelbtini), rasta žmogaus kraujo, tinkamo asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, kurio genotipas sutampa su V. J. genotipu. Tikimybė, kad egzistuoja kitas žmogus, kurio genotipas identiškas ištirtų V. J. lokusų genotipui yra ne didesnė nei 0,0000000000000000001 proc.;ant tirti pateiktos medžiaginės kaukės, tiriant pažymėtos Nr. (duomenys neskelbtini) (mėg. Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini)), paimtos 2009­-02-01 apžiūrint įvykio vietą 3 km nuo kelio, vedančio į sodybą (duomenys neskelbtini): mėg. Nr. (duomenys neskelbtini)- rasta vyro biologinių pėdsakų, tinkamų asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, nepriklausančių V. J.; mėg. Nr. (duomenys neskelbtini)- rasta ne mažiau nei dviejų asmenų susimaišiusių biologinių pėdsakų, iš kurių tik vieno asmens, vyro, biologiniai pėdsakai yra tinkami asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR. Asmens tapatybei nustatyti tinkamas vyro biologinis pėdsakų genotipas sutampa su vyro, kurio biologinių pėdsakų rasta ant medžiaginės kaukės Nr. (duomenys neskelbtini) (mėg. Nr. (duomenys neskelbtini)), genotipu (1 t. , b. l. 86-88).

Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad ant medžiaginės kaukės, tiriant pažymėtos Nr. (duomenys neskelbtini), paimtos 2009-02-01 apžiūrint įvykio vietą 3 km nuo kelio, vedančio į sodybą (duomenys neskelbtini), rastų, asmens tapatybei nustatyti tinkamų vyro biologinių pėdsakų genotipas sutampa su kaltinamojo D. K. genotipu. Tikimybė, kad egzistuoja kitas žmogus, kurio genotipas identiškas ištirtų D. K. lokusų genotipui, t. y. atsitiktinio sutapimo tikimybė, yra ne didesnė kaip 0,0000000000000000000007 proc.. (1 t., b. l. 93-94).

Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad V. J. padaryti kūno sužalojimai: kaukolės pamato kaulų lūžis, kairio smilkinkaulio skruostinės ataugos lūžis, galvos smegenų sukrėtimas, kairio šeivikaulio lūžis, muštinės žaizdos kaktoje, viršutinėje lūpoje, dešinėje ausyje, nubrozdinimai momeninėje srityje ir abiejuose keliuose. V. J. padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas dėl kaukolės pamato kaulų lūžio. Rasti sužalojimai nėra būdingi kritiminei traumai, padaryti suduodant smūgius bukais kietais daiktais. Padaryti kūno sužalojimai sukėlė V. J. gyvybei pavojingą būseną. V. J. kūne rastiems sužalojimams padaryti reikėjo ne mažiau kaip devynių smūgių (1 t., b. l. 42).

Ekspertas Jurgis Sakalas teismo posėdyje paaiškino, kad tvirtina ikiteisminio tyrimo metu pateiktą išvadą. V. J. sunkus sveikatos sutrikdymas padarytas dėl kaukolės pamato kaulų lūžio. Visi sužalojimai padaryti kietais, bukais daiktais. Sužalojimams padaryti reikėjo nemažiau kaip 9 smūginių poveikių: dalis į galvą, dalis į kitas kūno dalis. Smūgiai galėjo būti suduoti ir kumščiais, ir koja, kokiu nors daiktu ar įrankiu. Kaukolės pamato lūžimas nėra būdingas griuvminei ar kritiminei traumai. Kaukolės pamato lūžiui reikalingas gana stiprus smūgis. Galvoje dar rasta išorinių sužalojimų, kurie išsidėstę keliose plokštumose, kurie griuviminei traumai nėra būdingi. Kairiojo smilkinkaulio skruostinės ataugos lūžis, tai akiduobės išorinis kraštas. Sprendžiant iš turimų ligos istorijos duomenų, į galvą buvo suduota nemažiau kaip 6 smūgiai.

Iš kaltinamojo S. M. parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad jis, tikrinant jo parodymus įvykio vietoje, parodė vietą (duomenys neskelbtini) esančią V. J. namą, į kurį 2009-01-29 vakare jis kartu su A. N., D. K. ir R. L. įsibrovė, sumušė ir apiplėšė žmogų. Parodymų patikrinimo metu S. M. nurodė vietą, kur jis paliko automobilį, kryptį, kuria per lauką visi keturi nuėjo link V. J. namo, nurodė, kaip nukentėjusiajam kažkuris iš kartu buvusių kaltinamųjų (A. N. arba R. L.) sudavė pirmą smūgį, nuo kurio nukentėjusysis nugriuvo, kaip jis klijavo lipnia juosta nukentėjusiajam burną bei paskui pakišo jam koją, kai nukentėjusysis bandė bėgti, kaip nugriuvusį V. J. laikė prispaudęs prie žemės, parodė apytikslę vietą prie kelio, kur išmetė kaukes (2 t., b. l. 34-38).

Motyvuojamoji dalis

Teismas, įvertinęs surinktus ir teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, konstatuoja, kad kaltinamųjų R. L., S. M. ir D. K. kaltė padarius jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas įrodyta.

BK 180 str. 2 d. numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas apiplėšė įsibrovęs į patalpą arba panaudojęs nešaunamąjį ginklą, peilį ar kitą specialiai žmogui sužaloti pritaikytą daiktą. Plėšimo veika pasireiškia turto užvaldymu, panaudojant fizinį smurtą ar grasinant tuoj pat jį panaudoti arba kitaip atimant galimybę nukentėjusiam asmeniui priešintis. Pažymėtina, kad plėšimo atveju kaltininkas naudoja smurtą kaip priemonę prieiti prie svetimo turto ir jį užvaldyti. BK 135 str. 2 d. 9 p. numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas sunkiai sužalojo ar susargdino dėl savanaudiškų paskatų. Pagal teismų praktiką, jei plėšimo metu padaromas sunkus sveikatos sutrikdymas, veika kvalifikuojama pagal atitinkamą BK 180 straipsnio dalį (atsižvelgus į kvalifikuojančius požymius) ir BK 135 straipsnio 2 dalies 9 punktą (kasacinė nutartis Nr. 2K-7-67-511/2016). BK 180 straipsnis neapima sunkaus sveikatos sutrikdymo padarinių, o BK 135 straipsnio 2 dalies 9 punkto dispozicija apima tik sveikatos sutrikdymo pasekmes dėl savanaudiškų paskatų, tačiau nenumato nuosavybės pagrobimo.

Pagal BK 24 straipsnio 1 dalį bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių šio kodekso 13 straipsnyje nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką. Taigi pagal baudžiamąjį įstatymą bendrininkavimas yra tyčinės nusikalstamos veikos padarymo forma, kai veika padaroma bendromis kelių asmenų pastangomis.

Bendrininkavimas galimas tik esant tyčiai. Tyčia bendrininkavimo atveju yra tada, kai kiekvienas bendrininkas suvokia, kad jis dalyvauja bendrai su kitais asmenimis darant jam inkriminuotą tyčinį nusikaltimą. Subjektyvių nusikalstamos veikos požymių turinys atskleidžiamas ne vien tik paties kaltininko prisipažinimu padarius nusikalstamą veiką, išaiškinimu, kaip jis suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos nulėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekiama, bet ir tiriant bei įvertinant ir išorinius (objektyvius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, situaciją, kuriai esant tie veiksmai buvo padaryti, ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-403/2012, 2K-7-67-511/2016).

Nukentėjusiojo V. J. parodymais, duotais teisiamajame posėdyje, ikiteisminio tyrimo metu, kuriuos teismas vertina visų ištirtų įrodymų kontekste, nustatyta, kad 2009-01-29, apie 18.30 val., išimdami prieangio langus, į jo gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), įsibrovė keturi kaukėti asmenys, prieš jį panaudojo fizinį smurtą ir pagrobė jo pinigus ir telefoną. Šiuos nukentėjusiojo parodymus patvirtina kiti ištirti įrodymai. Kaltinamasis S. M. parodė, kad pažįstamas A. N. jam pasiūlė iš nukentėjusiojo pagrobti pinigus. Jis sutiko. Visi keturi - jis, A. N., R. L. ir D. K. - nuėjo iki V. J. sodybos. Kažkas pabarškino, bet niekas neatidarė. Jis išgirdo, kaip kažkuris ėmė lauk langą, jis tuo metu stovėjo prie namo kampo ir žiūrėjo į kelio pusę, kad niekas neateitų. Netrukus V. J. atidarė duris, matė, kaip kažkuris jam sudavė smūgį. Jie visi suėjo į vidų, jis įėjo paskutinis, tuo metu nukentėjusysis gulėjo virtuvėje ant žemės. Jam kažkas padavė lipnią juostą, liepė surišti ar užklijuoti burną. Matė, kaip D. K. vertė ant lovos buvusius rūbus. V. J. bėgo į kiemą, jis jam pakišo koją, V. J. nugriuvo, tada jis jį užgulęs laikė, galėjo jam suduoti smūgius. Po kelių minučių jiems išsiskirsčius, važiuojant į (duomenys neskelbtini), D. K. jam padavė 200 Lt. Analogiškai S. M. parodė ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas ikiteisminio tyrimo teisėjo, jo parodymus teismas perskaitė. S. M. savo parodymus dėl visų kaltinamųjų dalyvavimo nusikaltimų padaryme patvirtino jo parodymų patikrinimo metu. Kadangi kaltinamasis R. L. teisiamajame posėdyje duoti parodymus atsisakė, teismas perskaitė jo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. 2015-12-15 apklausoje R. L. nurodė nusikaltimo padarymo aplinkybes, kurios iš esmės sutampa su kaltinamojo S. M. nurodytomis aplinkybėmis, šiais parodymuose jis patvirtino kaltinamojo S. M. parodymus, kad nusikaltimo padaryme dalyvavo visi kaltinamieji, tame tarpe - ir D. K.. Šiuos R. L. parodymus teismas vertina visų ištirtų įrodymų kontekste ir jais remiasi priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį. Ant medžiaginės kaukės, paimtos 2009-02-01 apžiūrint įvykio vietą 3 km nuo kelio, vedančio į sodybą (duomenys neskelbtini), rastų asmens tapatybei nustatyti tinkamų vyro biologinių pėdsakų genotipas sutampa su kaltinamojo D. K. genotipu. Tikimybė, kad egzistuoja kitas žmogus, kurio genotipas identiškas ištirtų D. K. lokusų genotipui, yra ne didesnė kaip 0,0000000000000000000007 proc..

Įvertinęs išdėstytų ištirtų įrodymų visetą, teismas konstatuoja, kad kaltinamieji R. L., S. M., D. K. ir asmuo, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, bendrininkaudami, turėdami informacijos apie nukentėjusiojo V. J. galimai turimus pinigus, veikdami tiesiogine tyčia, iš anksto suderintais veiksmais, apsirūpinę maskavimo priemonėmis – kaukėmis, tamsiu paros metu, bendromis pastangomis, 2009-01-29, apie 18.30 val., įsibrovė į nukentėjusiojo V. J. gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), namo viduje ir kieme panaudojo prieš nukentėjusįjį fizinį smurtą, padarydami jam sunkų sveikatos sutrikdymą, naudodami smurtą reikalavo iš nukentėjusiojo pinigų, V. J. nesakant, patys apieškojo namus iš piniginės pagrobė 800 Lt (231,69 Eur) ir mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 1200“ 135 Lt (39,09 Eur) vertės su jame buvusia beverte SIM kortele.

Kaltinamojo D. K. parodymus, kad jis nedalyvavo nusikalstamų veikų padaryme, iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) rajoną atvyko šiaip sau, palaikydamas draugų kompaniją, nusikaltimo padarymo metu sėdėjo mašinoje, apie daromus nusikaltimus nesuprato, teismas laiko neteisingais ir juos vertina kaip gynybinę versiją. Jo dalyvavimas nusikaltimų padaryme įrodytas kaltinamojo S. M. parodymais, S. M. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, teisiamajame posėdyje, yra nuoseklūs, patikimi, nėra jokių abejonių, kad jis gali apkalbėti nusikaltimo bendrininkus, nusikaltimų padarymo metu jis buvo blaivus, dėl to nėra jokių abejonių, kad jis gali neprisiminti svarbių nusikaltimo padarymo aplinkybių, jo parodymus patvirtina kiti teismo ištirti išdėstyti įrodymai.

Kaltinamųjų R. L., S. M. ir D. K. padarytos nusikalstamos veikos atitinka Lietuvos Respublikos BK 180 str. 2 d. ir 135 str. 2 d. 9 p., kaip ir kvalifikuotinos.

Kaltinamojo S. M. atsakomybę lengvinančios aplinkybės yra tos, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi bei atlyginio dalį nukentėjusiajam padarytos žalos. Kaltinamojo R. L. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis atlygino dalį nukentėjusiajam padarytos žalos. Nors R. L. pripažino faktines nusikaltimo padarymo aplinkybes (dalyvavo plėšime, naudojo fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį), nėra pagrindo šios aplinkybės pripažinti atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Teismas, norėdamas konstatuoti šią kaltininko atsakomybę lengvinančią aplinkybę, turi nustatyti šių sąlygų visumą, t. y. tai, kad kaltininkas prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, ir tai, kad jis dėl padarytos veikos nuoširdžiai gailisi. Kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo yra tada, kai kaltininkas laisva valia prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, kritiškai vertina savo elgesį, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius (teikia nukentėjusiajam neatidėliotiną pagalbą, jo atsiprašo ir pan.) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-38/2009, 2K-259/2009, 2K-94/2010, 2K-450/2010, 2K-299/2012, 2K-7-107/2013, 2K-308-693/2015). R. L. dėl savo padarytų nusikaltimų, jų pasekmių jokių išgyvenimų, kritikos neišreiškė, kas rodo, kad jis dėl padaryto nusikaltimo nuoširdžiai nesigaili.

Kaltinamųjų R. L., S. M. ir D. K. atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad jie nusikalstamas veikas padarė veikdami bendrininkų grupe. R. L. ir D. K. dar viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad jie nusikalstamas veikas padarė būdami apsvaigę nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui. Ši aplinkybė įrodyta pačių kaltinamųjų R. L. ir D. K. parodymais.

Skirdamas kaltinamiesiems R. L., S. M., D. K. bausmes už padarytus nusikaltimus, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais Lietuvos Respublikos BK 54 str., bausmės skyrimo, kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taisyklėmis (Lietuvos Respublikos BK 61 str.). BK 54 str. (Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai) numato, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Minėto straipsnio 2 dalis skelbia, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. BK 61 str. (Bausmės skyrimas, kai yra atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių) 1 dalis nustato, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Be to, visos išvardytos aplinkybės turi vienodą reikšmę nustatant bausmės dydį. Minėto straipsnio 2 dalis nustato, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio.

R. L. padarė du tyčinius nusikaltimus - sunkų ir labai sunkų nusikaltimus padarė nebūdamas teistu, tačiau prieš kelias dienas padaręs apysunkį nusikaltimą, už kurį buvo nuteistas, teistumas išnykęs, yra dvi atsakomybę sunkinančios ir viena atsakomybę lengvinanti aplinkybės, yra dirbantis, turi šeimą. Įvertinus išdėstytas aplinkybes kaltinamajam R. L. skirtinos Lietuvos Respublikos BK 180 str. 2 d., 135 str. 2 d. sankcijose numatytos laisvės atėmimo bausmės, nustatant mažesnes negu straipsnių sankcijose už padarytus nusikaltimus nustatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkiai bausmes.

S. M. padarė du tyčinius nusikaltimus - sunkų ir labai sunkų, nusikaltimus padarė nebūdamas teistu, tačiau prieš kelias dienas padaręs apysunkį nusikaltimą, už kurį buvo nuteistas, 2014-10-03 yra teistas pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d., bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs, yra dvi jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė, yra dirbantis, po ištuokos padeda išlaikyti mažametį sūnų. Įvertinus išdėstytas aplinkybes kaltinamajam S. M. skirtinos Lietuvos Respublikos BK 180 str. 2 d., 135 str. 2 d. sankcijose numatytos laisvės atėmimo bausmės, nustatant mažesnes negu straipsnių sankcijose už padarytus nusikaltimus nustatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkiai bausmes.

D. K. padarė du tyčinius nusikaltimus - sunkų ir labai sunkų, nusikaltimus padarė nebūdamas teistu, tačiau prieš kelias dienas padaręs apysunkį nusikaltimą, už kurį buvo nuteistas, jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra, yra dvi atsakomybę sunkinančios aplinkybės, yra nedirbantis, registruotas darbo biržoje, nevedęs. Įvertinus išdėstytas aplinkybes kaltinamajam D. K. skirtinos Lietuvos Respublikos BK 180 str. 2 d., 135 str. 2 d. sankcijose numatytos laisvės atėmimo bausmės, nustatant mažesnes negu straipsnių sankcijose už padarytus nusikaltimus nustatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkiai bausmes.

Pagal baudžiamąjį įstatymą, jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę (BK 54 straipsnio 3 dalis). Teismas, švelnindamas bausmę BK 54 straipsnio 3 dalies pagrindu, turi nurodyti, kokios yra išimtinės aplinkybės, rodančios, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas asmeniui už nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui (kasacinės nutartys Nr. 2K-123/2008, 2K-189/2008, 2K-251/2008, 2K-39/2009, 2K-84/2009, 2K-105/2009, 2K-3/2010, 2K-7/2010, 2K-128/2011, Nr. 2K-633/2011, 2K-7-259/2011). Šioje byloje jokių išimtinių aplinkybių, leidžiančių paskirti švelnesnes bausmes negu straipsnių sankcijose už padarytus nusikaltimus nustatytos laisvės atėmimo bausmės, nėra.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 115 str. 1 d., teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, išsprendžia pareikštus civilinius ieškinius. Pagal BPK 109 straipsnį baudžiamojoje byloje reiškiamo civilinio ieškinio dalykas yra nusikalstama veika padaryta turtinė ir (ar) neturtinė žala.

Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį turtinė žala apima turto netekimą arba sužalojimą, turėtas išlaidas (tiesioginius nuostolius) ir negautas pajamas, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų.

(duomenys neskelbtini) teritorinė liginių kasa pareiškė 365,48 Eur civilinį ieškinį dėl žalos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo už nukentėjusiajam V. J. suteiktą gydymą. Iš pateiktos pažymos matyti, kad už V. J. suteiktas gydymo paslaugas buvo apmokėta iš PSDF biudžeto lėšų 365,48 Eur (1 t., b. l. 50-51,52). Bylos duomenimis nustatyta, kad šiuos PSDF biudžeto nuostolius bendrais nusikalstamais veiksmais padarė kaltinamieji R. L., S. M., D. K., kurią jie privalo lygiomis dalimis pilnai atlyginti. Esant šioms aplinkybėms teismas laiko, kad (duomenys neskelbtini) teritorinė ligonių kasos civilinis ieškinys pagrįstas ir įrodytas, todėl pilnai tenkintinas.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (duomenys neskelbtini) skyrius pareiškė 765,09 Eur civilinį ieškinį dėl žalos Fondo biudžetui atlyginimo už išmokėtą ligos pašalpą laikotarpiu nuo 2009-01-31 iki 2009-03-27. Iš pateiktos pažymos matyti, kad už minėtą laikotarpį V. J. išmokėta 765,09 Eur ligos pašalpa. Bylos duomenimis nustatyta, kad šiuos nuostolius Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Fondo biudžetui bendrais nusikalstamais veiksmais padarė kaltinamieji R. L., S. M., D. K., kurią jie privalo lygiomis dalimis pilnai atlyginti. Esant šioms aplinkybėms teismas laiko, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (duomenys neskelbtini) skyriaus civilinis ieškinys pagrįstas ir įrodytas, todėl pilnai tenkintinas.

Nukentėjusysis V. J. pareiškė civilinį ieškinį dėl turtinės ir 3000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Išnagrinėjęs surinktus įrodymus teismas nustatė, kad kaltinamieji R. L., S. M. ir D. K., veikdami bendrininkų grupe, 2009-01-29, apie 18.30 val., iš nukentėjusiojo V. J. plėšimo veiksmais pagrobė 800 Lt (231,69 Eur) ir mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 1200“ už 135 Lt (39,09 Eur). Tokiu būdu, jie V. J. padarė 935 Lt (270,79 Eur) turtinę žalą.

Nukentėjusiojo V. J. parodymais nustatyta, kaltinamieji dalį žalos atlygino: R. L. - 500 Eur, S. M. - 70 Eur, t. y. viso 570 Eur. Ši suma apima V. J. padarytą turtinę žalą - 270,79 Eur, kuri laikytina pilnai atlyginta.

CK 6.250 straipsnio 1 dalyje neturtinė žala yra apibrėžta kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti tokie kriterijai, kuriais remiantis teismas nustato neturtinės žalos dydį: nusikalstamos veikos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis, kitos turinčios reikšmės bylai aplinkybės, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai. Pažymėtina, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti įgyvendinamas, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Priteisiant neturtinės žalos atlyginimą turi būti nustatyta tokia piniginė kompensacija, kuri kiek įmanoma teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo patirtą dvasinį ir fizinį skausmą. Kita vertus, nukentėjusiojo asmens interesai negali būti suabsoliutinami, taip pat turi būti įvertinti ir kaltininko interesai, tuo labiau kad neturtinės žalos atlyginimo paskirtis yra kompensacinė, o ne nubausti kaltininką, be to, nerealaus ir nepagrįstai per didelio neturtinės žalos atlyginimo priteisimas pažeistų ne tik kaltininko, bet tuo pačiu ir nukentėjusiojo teisėtus interesus, nes nebūtų realios galimybės gauti neturtinės žalos atlyginimą.

Bylos duomenimis nustatyta, kad kaltinamųjų R. L., S. M. ir D. K. nusikalstamais veiksmais buvo sunkiai sutrikdyta nukentėjusiojo V. J. sveikata, akivaizdu, kad dėl jo užpuolimo, patirto brutalaus smurto, nukentėjusysis patyrė didelį fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, dvasinį sukrėtimą. V. J. parodė, kad šiuo metu dėl patirto smurto yra ryškiai pablogėjusi jo atmintis. Įvertinęs išdėstytas aplinkybes teismas laiko, kad nukentėjusiojo reikalaujamas 3000 Eur neturtinės žalos atlyginimo dydis nėra aiškiai per didelis, nerealus, atitinka teismų praktiką tokio pobūdžio bylose, teismo nuomone, yra adekvatus byloje nustatytoms aplinkybėms, atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus. Kadangi kaltinamieji R. L. ir S. M. yra dalį žalos atlyginę, likusi neatlygintos neturtinės žalos dalis yra 2700,79 Eur, kuri priteistina solidariai iš kaltinamųjų.

Lietuvos Respublikos BPK 105 str. 1 d. numato, kad teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas, išskyrus išlaidas, skirtas mokėti vertėjui. Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam būna paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka; kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus, taip pat nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti.

(duomenys neskelbtini) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimais kaltinamajam S. M. antrinę teisinę pagalbą teikė paskirta advokatė N. Lanzbergienė, kaltinamajam D. K. antrinę teisinę pagalbą teikė paskirtas advokatas E. Jankaitis.

Bylos nagrinėjimo teisme metu Valstybinės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (duomenys neskelbtini) skyrius teismui pateikė 2015-03-07 ir 2016-10-10 pažymas, kurioje nurodytas kaltinamiesiems S. M. ir D. K. advokatų suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidų dydis: S. M. - 377,28 Eur, D. K. – 430, 43 Eur (3 t., b. l. 165, 4 t., b. l. 73).

Byloje nėra jokių duomenų, leidžiančių spręsti, kad kaltinamieji S. M. ir D. K. neturi pakankamai lėšų gynėjams atsilyginti ir dėl to visos proceso išlaidos (ar jų dalis), patirtos dėl jiems teisinės pagalbos suteikimo, turi būti apmokėtos iš valstybės biudžeto lėšų. Dėl to valstybės išlaidos už S. M. ir D. K. suteiktą antrinę teisinę pagalbą pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš minėtų kaltinamųjų.

Priimant nuosprendį išspręstinas daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimas – 3 lipnios juostos gabalai, 3 medžiaginės kaukės, paimti įvykio vietos apžiūrų metu, saugomi Šiaulių apygardos teisme, remiantis Lietuvos Respublikos BPK 94 str. 1 d. 4 p., nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini kaip beverčiai.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

R. L. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 180 str. 2 d., 135 str. 2 d. 9 p., ir nuteisti:

pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 2 d. laisvės atėmimu 2 metams 6 mėnesiams;

pagal Lietuvos Respublikos BK 135 str. 2 d. 9 p. laisvės atėmimu 3 metams 6 mėnesiams;

Remiantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 5 d. 1 p. paskirtas bausmes subendrinti bausmių apėmimo būdu ir galutinę bausmę paskirti laisvės atėmimą 3 metams 6 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo R. L. sulaikymo dienos vykdant nuosprendį.

Į atliktos bausmės laiką įskaityti sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2015-12-08 iki 2015-12-21.

Iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo R. L. palikti jam paskirtas kardomąsias priemones - dokumentų paėmimą ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

S. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 180 str. 2 d., 135 str. 2 d. 9 p., ir nuteisti:

pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 2 d. laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams;

pagal Lietuvos Respublikos BK 135 str. 2 d. 9 p. laisvės atėmimu 2 metams 6 mėnesiams;

Remiantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 5 d. 1 p. paskirtas bausmes subendrinti bausmių apėmimo būdu ir galutinę bausmę paskirti laisvės atėmimą 2 metams 6 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo S. M. sulaikymo dienos vykdant nuosprendį.

Į atliktos bausmės laiką įskaityti sulaikyme išbūtą laiką nuo 2015-07-23 iki 2015-07-24.

Iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo S. M. palikti jam paskirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

D. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 180 str. 2 d., 135 str. 2 d. 9 p., ir nuteisti:

pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 2 d. laisvės atėmimu 2 metams 6 mėnesiams;

pagal Lietuvos Respublikos BK 135 str. 2 d. 9 p. laisvės atėmimu 3 metams 6 mėnesiams;

Remiantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 5 d. 1 p. paskirtas bausmes subendrinti bausmių apėmimo būdu ir galutinę bausmę paskirti laisvės atėmimą 3 metams 6 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo D. K. sulaikymo dienos vykdant nuosprendį.

Į atliktos bausmės laiką įskaityti sulaikyme išbūtą laiką nuo 2015-07-01 iki 2015-07-02.

Iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo D. K. palikti jam paskirtas kardomąsias priemones - dokumentų paėmimą ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Iš R. L., S. M. ir D. K. solidariai V. J. priteisti 2700,79 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

V. J. ieškinį dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo atmesti.

Iš R. L., S. M. ir D. K. lygiomis dalimis po 121,82 Eur priteisti Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui.

Iš R. L., S. M. ir D. K. lygiomis dalimis po 255,03 Eur priteisti Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui.

Priteisti valstybės naudai iš kaltinamųjų proceso išlaidų: D. K. – 430,43 eur, S. M. – 377,28 Eur.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – 3 lipnios juostos gabalus, 3 medžiagines kaukes, saugomus Šiaulių apygardos teisme, remiantis Lietuvos Respublikos BPK 94 str. 1 d. 4 p., nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per šį nuosprendį priėmusį teismą.

Išaiškinti nagrinėjimo teisme dalyviams, kad byla apeliacine tvarka nagrinėjama tik esant apeliacinių skundų, paduotų nustatyta tvarka ir terminais. Apeliacinės instancijos teismas bylas nagrinėja žodinio proceso tvarka, išskyrus Lietuvos Respublikos BPK 325¹ straipsnyje nurodytus atvejus, kai byla apeliacine tvarka nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teisme byla negali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, kai: 1) apeliacinis skundas paduotas nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį bloginančiais pagrindais; apeliacinis skundas paduotas dėl nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitikimo bylos aplinkybių arba dėl nuosprendžio panaikinimo ir naujo nuosprendžio priėmimo arba tuo pagrindu, kad nuteistajam turėjo būti taikomos priverčiamosios medicinos prievartos priemonės; 2) proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka; 3) byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Apeliaciniame skunde turi būti motyvuoti apelianto prašymai dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.