Vilniaus apygardos teismo nutartis

2023-12-05 · Civilinė byla Nr. e2A-2098-340/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2023-12-05
Bylos Nr.
e2A-2098-340/2023
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-16041-2022-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Tatjana Žukauskienė
Ieškovas
A. B.
Atsakovas
akcinei draudimo bendrovei „Gjensidige“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-2098-340/2023Teisminio proceso Nr. 2-68-3-16041-2022-7Procesinio sprendimo kategorija: 3.3.1.20. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. gruodžio 5 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Tatjana Žukauskienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės A. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 1 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės A. B. ieškinį atsakovei akcinei draudimo bendrovei „Gjensidige“ dėl draudimo išmokos priteisimo.

Teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. ieškovė A. B. pateikė teismui ieškinį atsakovei akcinei draudimo bendrovei „Gjensidige“, prašydama priteisti iš atsakovės 1 217,38 Eur neišmokėtą draudimo išmoką, 100,00 Eur už vertinimo ataskaitos parengimą, 5 proc. metines palūkanas, skaičiuojamas nuo priteistos sumos nuo kreipimosi į teismą dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bei bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Šalies argumentai

2. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad 2022 m. kovo 1 d. Pavilionių gatvėje, Vilniuje, įvyko eismo įvykis, kurio metu jai priklausantis automobilis AUDI A8, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), buvo apgadintas. Eismo įvykio kaltininko vairuojama transporto priemonė FORD GALAXY privalomuoju vairuotojų civilinės atsakomybės draudimu buvo drausta ADB „Gjensidige“. Ieškovė per įstatymo nustatytą terminą kreipėsi į atsakovę dėl draudimo išmokos paskaičiavimo ir sumokėjimo. Žalos administravimo metu, anot ieškovės, žodžiu buvo įvardintas preliminarus žalos dydis, su kuriuo ji nesutiko. Kadangi dėl draudimo išmokos dydžio kilo nesutarimai, todėl, ieškovė dėl padarytos žalos dydžio įvertinimo kreipėsi į UAB „Verlita“. Jai priklausanti transporto priemonė buvo apžiūrėta šios įmonės nepriklausomų ekspertų, kurie eismo įvykio metu padarytą žalą įvertino 5 863,54 Eur be PVM. Atsakovė atsisakė padengti tokio dydžio žalos atlyginimą ir atlygino 4 646,16 Eur žalą. Ieškovė laikosi pozicijos, jog atsakovė neatsižvelgė į pateiktą vertinimo ataskaitą ir vengia atlyginti realią žalą.

Atsiliepimas

3. Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame prašė ieškinį atmesti, priteisti patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Ieškovė iš esmės savo reikalavimus grindžia vertinimo ataskaita ir joje nurodytais remonto kaštais. Vadovaujantis specialiaisiais draudikų veiklą reglamentuojančiais teisės aktais (Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymas (toliau – TPVCAPDĮ) bei Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklės (toliau – Taisyklės)) draudimo išmoka turi atitikti būtinuosius remonto kaštus, o šie (būtinieji) apskaičiuojami pagal vidutinius darbų ir keičiamų dalių įkainius. UAB „GTV Trading“, prekiauja daugelio lengvųjų automobilių gamintojų naujomis originaliomis detalėmis, kurios užsakomos iš oficialių tiekėjų, yra sertifikuotos gamintojo, turi gamintojo ženklinimą, yra supakuotos į originalią gamintojo pakuotę ir atitinka visus gamintojo reikalavimus. Atitinkamai, skaičiuojant draudimo išmoką ir buvo remtasi UAB „GTV Trading“ elektroninės parduotuvės naujų originalių detalių kainomis, kurios laikytinos vidutinėmis rinkos kainomis. Atsakovė pažymi, kad atsižvelgiant į nustatytą sugadintų dalių vidutinę kainą, įvertinus dalims taikomą nusidėvėjimą, bei remonto darbų kainą, ji sudarė bendrą apgadinto automobilio remonto sąmatą, pagal kurią remonto kaštai yra 4646,16 Eur. Be to, atsakovė nesutinka ir su ieškovės reikalavimu dėl išlaidų už vertinimo ataskaitą priteisimo, nes tokių išlaidų atsiradimo būtinumo ieškovė nepagrindė.

Šalies argumentai

4. Ieškovė dublike papildomai nurodė, kad pagal teisinį reguliavimą turto vertinimo ataskaita yra vienas iš galimų žalos dydžio nustatymo šaltinių, ji vertintina kompleksiškai, siekiant įgyvendinti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.251 straipsnyje įtvirtintą visiško nuostolių atlyginimo principą ir CK 6.38 straipsnyje įtvirtintą ekonomiškumo principą. Draudimo bendrovės pateiktoje vertintojo sąmatoje, sudarytoje naudojant „Audatex“ programą, nurodyta keičiamų dalių kaina (be PVM) – 6687,51 Eur, taip pat taikomas 1961,01 be PVM išskaitymas už dalių būklės pagerinimą (29,91 proc.). Kaip matyti iš taikomų žymėjimų, visos nurodomos kainos yra naujų originalių importuotojo Audi automobilių detalių. Iš atsakovės pateiktos vidutinės dalių kainos apskaičiavimo lentelės matyti, kad nustatytos tokios keičiamų automobilio dalių kainos (be PVM): tiekėjo UAB „MAKSauto“ kainyno pagrindu – 4568,03 Eur; tiekėjo UAB „GTV Trading“ kainyno pagrindu – 4867,69 Eur; UAB „Moller Auto Keturi žiedai“ kainyno pagrindu – 6556,38 Eur. Pati atsakovė nustatė, kad dalių kainos vidurkis yra 5330,70 Eur. Ieškovė pažymėjo, kad pagal teisinį reguliavimą būtinos remonto išlaidos apskaičiuojamos pagal vidutinius darbų ir keičiamų detalių ir (ar) dalių įkainius, atitinkančius technologijos lygį, vadovaujantis rekomenduojamais laiko normatyvais. Tokiai remonto išlaidų apskaičiavimo tvarkai atsakovė neprieštarauja. Skaičiuojant bei išmokant draudimo išmoką, anot ieškovės, atsakovė nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos bei teisinio reguliavimo. Atsakovė, pažeisdama taikomo kainų vidurkio principą, pasirinko tiekėjo UAB „GTV Trading“ parduodamų dalių kainas (4867,96 Eur), kurios neva yra artimiausios vidutinei rinkos kainai, ir rėmėsi UAB „GTV Trading“ elektroninės parduotuvės dalių kainomis, kurias palaikė „vidutinėmis rinkos kainomis“ ir tokiu būdu neteisėtai sumažino draudimo išmoką 462,74 Eur. Mažo to, atsakovė keičiamoms dalims pritaikė 1456,00 Eur dydžio išskaitymą už dalių būklės pagerinimą. Ieškovės skaičiavimais, jai liko 3411,76 Eur (be PVM) už kuriuos ji turi įsigyti reikiamas automobilio originalias, sertifikuotas, visiškai naujas detales, kurių, pasak pačios atsakovės, vidutinė rinkos kaina yra 5330,70 Eur (be PVM). Ieškovės vertinimu, atsakovė draudimo išmoką paskaičiavo ne pagal detalių kainų vidurkį, remdamasis pasirinktų tiekėjų kainynais, o subjektyviai pasirinko vieno tiekėjo UAB „GTV Trading“ elektroninės parduotuvės dalių kainas, pagal kurias ir paskaičiavo draudimo sumą.

Atsiliepimas

5. Atsakovė, atsikirsdama į ieškovės dubliką, papildomai nurodė, kad priešingai nei teigia ieškovė, vidutinė naujų dalių kaina buvo apskaičiuota iš laisvai rinkoje parinktų specializuotų tiekėjų konkrečių naujų originalių dalių kainų išvedus statistinį matematinį vidurkį, o po to matematinės statistinės aproksimacijos (priartėjimo) metodu, vidutinėmis rinkos kainomis laikomos to tiekėjo kainos, kurios artimiausios statistiniam matematiniam vidurkiui. Artimiausia vidutinei rinkos kainai yra 4 867 Eur (be PVM), t. y. tiekėjo UAB „GTV Trading“ parduodamų dalių kaina. Pritaikius nusidėvėjimą, tokį, kokį pritaikė ir nepriklausomas vertintojas, dalių kaina sudaro 4646,16 Eur. Vidutinę dalių kainą matematinės-statistinės aproksimacijos (priartėjimo) metodu skaičiuoja kvalifikuoti nekilnojamojo turto vertintojai, kurie, be to, įrašyti į teismo ekspertų sąrašą, todėl, anot atsakovės, laikytina, kad vidutinė dalių kaina nustatyta teisingai. Ieškovės nurodytas paprastas aritmetinis vidurkis nelaikytinas atitinkančiu vidutinę dalių kainą. Be to, priešingai nei teigia ieškovė, pagrindo abejoti, kad bendrovės „GTV Trading“, „Maksauto“ ir „Auvika“ prekiauja originaliomis automobilių dalimis, nėra. Atsakovė pabrėžia, kad teisės aktai nustato jai pareigą pačiai skaičiuoti draudimo išmoką, todėl nepriklausomo vertintojo ataskaita nėra būtina. Atsakovė draudimo išmoką paskaičiavo, o ieškovės pateiktoje nepriklausomo vertintojo ataskaitoje nustatyti remonto kaštai nėra pagrįsti, reikalavimas kompensuoti vertintojo samdymo išlaidas turėtų būti atmestas, kaip nepagrįstas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

10. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. birželio 1 d. sprendimu ieškinį atmetė.

11. Teismas nurodė, kad bylos duomenys patvirtina, kad draudimo bendrovė atliko rinkos tyrimą ir nustatė dalių vidutines kainas. Be Moller Auto pateiktų dalių kainų, kuriomis remiamasi ieškovės vertinimo ataskaitoje, draudimo bendrovė nustatė, kad UAB „GTV Trading“ ir UAB „MaksAuto“ taip pat prekiauja naujomis originaliomis Audi dalimis. Vidutinė naujų dalių kaina buvo apskaičiuota iš laisvai rinkoje parinktų specializuotų tiekėjų UAB Moller Auto Keturi žiedai, UAB GTV Trading ir UAB MaksAuto konkrečių naujų originalių dalių kainų išvedus statistinį matematinį vidurkį (6556,38 Eur+ 4867,69 Eur+ 4568,03 Eur = 15 992,10 Eur/3 = 5 330,70 Eur), o po to matematinės statistinės aproksimacijos (priartėjimo) metodu, vidutinėmis rinkos kainomis laikytinos to tiekėjo kainos, kurios artimiausios statistiniam matematiniam vidurkiui, t. y. UAB GTV Trading (4867,69 Eur). Kaip bylos nagrinėjimo metu paaiškino liudytojas V. Š., kuris yra įmonės UAB „GTV Projects“ atstovas, ši įmonė prekiauja tik originaliomis detalėmis, įmonės elektroninėje parduotuvėje nurodytos tik naujų detalių kainos, kurios prieinamos ne tik draudimo bendrovėms, bet ir pašaliniams asmenims, kurie užsiregistruoja elektroninėje parduotuvėje. Bylos nagrinėjimo metu apklaustas UAB „MaksAuto“ atstovas (vadovas) taip pat patvirtino, kad jo įmonė tiekia naujas ir originalias automobilių dalis pagal išankstinius užsakymus, dalis perka iš tiekėjų Vokietijoje, kurie prekiauja tik originaliomis dalimis, kiekviena detalė yra pažymėta gamintojo logotipais. Bylos nagrinėjimo metu buvo apklaustas liudytojas V. M., kuris nuo 2007 m. dirba įmonėje „Moller Baltic Import“, yra Volkswagen ir Audi servisų tinklo vadovas Lietuvoje, paaiškino, kad ne tik Audi koncerno gamykla gamina originalias Audi dalis. Anot šio liudytojo, visos automobilių dalys, platinamos per autorizuotą tinklą, yra laikomos originaliomis.

12. Teismas, įvertinęs draudimo bendrovės pateiktus rašytinius įrodymus, gautus iš tiekėjų internetinių parduotuvių, bei liudytojų parodymus, sprendė, kad byloje yra pakankamai įrodymų, kurie, remiantis įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo civiliniame procese taisyklėmis, leidžia daryti pakankamai aukšto tikėtinumo ir nagrinėjamu atveju visiškai pagrįstą išvadą, kad UAB „MaksAuto“ ir UAB „GTV trading“ teikia tokias pačias originalias, sertifikuotas, su gamintojo kokybės garantija dalis, kokias teikia ir pats gamintojas; su analogais jos nedirba. Ieškovė savo poziciją, kad minėtos bendrovės prekiauja neoriginaliomis detalėmis grindžia tik subjektyviais ir deklaratyviais teiginiais, kurie bylos nagrinėjimo metu nebuvo pagrįsti objektyviais įrodymais (CPK 178 straipsnis).

13. Teismas pažymėjo, kad bylos nagrinėjimo metu apklaustas liudytojas A. B., kuris yra ieškovės sutuoktinis bei pats atliko apgadinto automobilio remonto darbus, parodė, jog šiai dienai ieškovės automobilis yra suremontuotas ir gali būti eksploatuojamas. Anot liudytojo, dalį detalių jis pirko iš Baltarusijos, pirktos detalės buvo dėvėtos. Bylos nagrinėjimo metu nebuvo pateikta objektyvių duomenų, kad ieškovės automobilis (pagamintas 2011 m.) buvo prižiūrimas ir jo taisymas buvo atliekamas autorizuotame servise, o detalės (dalys) perkamos išimtinai iš oficialaus gamintojo detalių tiekėjo Lietuvoje, kas leistų daryti išvadą, kad ieškovės automobiliui ir toliau turi būti taikomas lygiavertis aptarnavimas ir išimtinai remontuojant automobilį būtų panaudotos tik vieno tiekėjo parduodamos dalys (detalės).

14. Teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju draudimo bendrovės apskaičiuota draudimo išmoka teisingai nustatyta atsižvelgiant į sugadintų dalių vidutinę kainą, įvertinus dalims taikomą nusidėvėjimą bei remonto darbų kainą, draudimo išmoka atitinka būtinuosius remonto kaštus, todėl draudimo išmokos prievolė baigėsi tinkamu įvykdymu (CK 6.123 straipsnio 1 dalis). Kadangi atsakovės nustatyta draudimo išmoka ieškovei yra sumokėta, teismas ieškinį atmetė kaip nepagrįstą.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

15. Apeliantė (ieškovė) apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023-06-01 d. sprendimą ir patenkinti ieškovės ieškinį visa apimtimi; priteisti iš atsakovės ADB „Gjensidige“ visas ieškovės A. B. patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinį skundą grindžia argumentais:

15.1. Žalos administravimo ir išmokų mokėjimo tvarką nustato Vyriausybė (TPVCAPDĮ 19 straipsnio 16 dalis). Taigi, šiuo atveju taikytinos ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 23 d. nutarimu Nr. 795 patvirtintų Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir išmokos mokėjimo taisyklės (toliau – Taisyklės), kurių 15 punkte nustatyta, kad žalos dėl turto sugadinimo, kai jį remontuoti ekonomiškai tikslinga, atlyginimo dydis nustatomas pagal turėtas remonto išlaidas, būtinas atkurti sugadintą turtą ar jo detalių ir (ar) dalių rinkos vertę iki eismo įvykio.

15.2. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad eismo metu sugadinto automobilio komplektacija buvo išskirtinai ne iš originalių, Audi gamyklinių detalių, atitinkančių technologijos lygį, o iš analogiškų, galimai suklastotų detalių. Todėl pagrįstai konstatuotina, kad ieškovės automobilis iki eismo įvykio buvo „Audi“ autorizuotoje gamykloje pagamintos gamyklinės automobilio komplektacijos, todėl atkuriant eismo metu ieškovės sugadintą turtą iki eismo įvykio yra būtina keisti detales tik originaliomis, sudarančiomis gamyklinę Audi automobilio autorizuotų dalių komplektaciją, detalėmis, atitinkančiomis Audi keliamiems saugumo ir kokybės reikalavimams, technologijos lygį. Priešingu atveju, nesertifikuotų, galimai suklastotų, neoriginalių detalių panaudojimas atkuriant įvykio metu apgadintą ieškovės automobilį ne tik ženkliai sumažintų šio automobilio vertę, tačiau automobilio eksploatavimo metu keltų realų bei pagrįstą pavojų tiek pačiai ieškovei (jos artimiesiems), tiek kitiems eismo dalyviams.

15.3. Teismas, pažeisdamas įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles, konstatavo, kad liudytojų parodymais (UAB „Maks Auto“ ir UAB „GTV Projects“ atstovai) byloje yra pakankamai įrodymų, jog UAB „Maks Auto“ ir UAB „GTV Projects“ teikia tokias pačias originalias, sertifikuotas, su gamintojo kokybės garantija dalis, kokias teikia ir pats gamintojas. Neoriginalios automobilių dalys gali vienodai atrodyti, puikiai tikti bei turėti pakuotės panašius ženklinimus ir lipdukus, kaip ir originalios, tačiau dėl kokybės medžiagų jų darbinės charakteristikos neatitiks gamintojo reikalavimų. Tik originalios detalės yra testuojamos ir sertifikuojamos Audi automobilių gamyklose, todėl šioms detalėms suteikiama 24 mėnesių garantija neribojant automobilio ridos ir tik tokios detalės atitinka techninius aktyvios ir pasyvios saugos reikalavimus.

15.4. Teismo posėdžio metu UAB „Moller Baltic Import“ Audi ir Volkswagen servisų tinklo vadovas Lietuvoje, liudytojas V. M. parodė, kad įmonė yra įgaliotas atstovas platinti Audi automobilius ir jų originalias dalis. Liudytojo tvirtinimu, automobilių dalys, platinamos per autorizuotą tinklą, yra laikomos originaliomis, o detalės originalumą galima atsekti tik pagal prekę lydinčius dokumentus. Įmonės tinklalapyje mollerautovilnius.audi.lt yra nurodoma, kad originalias Audi detales parduoda tik oficialūs Audi atstovai, todėl turguje ar kitose parduotuvėse jų būti negali, nebent jos yra nupirktos iš oficialių Audi atstovų ir perparduodamos.

15.5. Teismas, įvertinęs draudimo bendrovės pateiktus rašytinius įrodymus, gautus iš tiekėjų internetinių parduotuvių, bei liudytojų parodymų, sprendė, kad byloje yra pakankamai įrodymų, leidžiančių daryti pakankamai aukšto tikėtumo išvadą dėl UAB „Maks Auto“ ir UAB „GTV Projects“ parduodamų dalių originalumo, tačiau bylos nagrinėjimo metu nei atsakovė, nei dalių tiekėjai UAB „Maks Auto“ ir UAB „GTV Projects“ teismui nepateikė nei vieno rašytinio įrodymo, patvirtinančio parduodamų eismo įvykio metu apgadinto automobilio atkūrimui reikiamų dalių originalumo. Pirmos instancijos teismas rašytiniais įrodymais dėl originalumo palaikė draudiko pasirinktų tiekėjų duomenys iš internetinių parduotuvių, nors UAB „Moller Baltic Import“ tinklalapyje yra nurodoma, kad originalias Audi detales parduoda tik oficialūs Audi atstovai, todėl turguje ar kitose parduotuvėse jų būti negali, tačiau šiuos rašytinius įrodymus pirmos instancijos teismas neįvertino, taip pažeisdamas įrodymų vertinimo civiliniame procese taisykles.

15.6. Skaičiuojant bei išmokant ieškovės draudimo išmoką, atsakovė nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos bei teisinio reguliavimo. Iš atsakovės pateiktos vidutinės dalių kainos apskaičiavimo lentelės matyti, kad dalių kainos vidurkis yra – 5330,70 eurų, tačiau atsakovė, pažeisdama taikomo kainų vidurkio principą, pasirinko tiekėjo UAB „GTV Trading“ (UAB „GTV Projects“) parduodamų dalių kainas (4867,96 eurai), kurios neva yra artimiausios vidutinei rinkos kainai, ir rėmėsi UAB „GTV Trading“ (UAB „GTV Projects“) elektroninės parduotuvės dalių kainomis, kurias palaikė „vidutinėmis rinkos kainomis“. Tokiu būdu atsakovė neteisėtai sumažino draudimo išmoką 462,74 eurais. Negana to, atsakovė keičiamoms dalims pritaikė 1456 eurų dydžio išskaitymą už dalių būklės pagerinimą. Galiausiai ieškovei liko 3411,76 eurai (be PVM), už kuriuos pastaroji turi įsigyti reikiamas automobilio originalias, sertifikuotas, visiškai naujas detales, kurių, pasak pačios atsakovės, vidutinė rinkos kaina yra 5330,70 eurų (be PVM).

15.7. Akivaizdu, automobilio reikiamų dalių įgijimas už išmokėtą 3411,76 eurų dydžio draudimo išmokos dalį yra neįmanomas ir objektyviai pažeidžia ieškovės interesus, kadangi Lietuvoje veikiantys detalių tiekėjai, kurie prekiauja tikrai originaliomis, sertifikatus turinčiomis Audi markės automobilių detalėmis, tokių įkainių neturi. toks žalos skaičiavimas grubiai pažeidžia ieškovės interesus bei neatlygina patirtą žalą. Priešingai tam, jeigu draudimo išmokos dydis būtų skaičiuojamas bei išmokamas vadovaujantis nepriklausomo turto vertintojo sudaryta Vertinimo ataskaita, už apskaičiuotą draudimo išmoką būtų galima įsigyti reikiamas detales bei realiai atkurti ieškovei priklausančios transporto priemonės į iki įvykio buvusią būklę.

Atsiliepimas

16. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė prašo apeliantės A. B. apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia argumentais:

16.1. Automobilis pagamintas 2011 m., todėl eismo įvykio metu buvo 11 metų senumo (eismo įvykis 2022 m.). Be to, kaip teigia pati apeliantė, gamyklinės dalys nebuvo keistos iki įvykio, o tai, atsakovės vertinimu, suponuoja neabejotiną išvadą, kad dalys per 11 m. buvo gerokai nusidėvėję. Dėl šios priežasties remontuojant automobilį išimtinai naujomis ir originaliomis dalimis jo būklė net gi būtų pagerinta nei, kad buvo iki įvykio. Atsakovės įsitikinimu, apeliantės naudotas 11 metų senumo automobilis galėtų būti remontuojamas pigesnėmis naujomis neoriginaliomis arba dėvėtomis dalimis ir tokiu būtų atstatytas į buvusią būklę. Tokia praktika plačiai taikoma draudimo bendrovių ir autoservisų praktikoje.

Šalies argumentai

16.2. Apeliantės sutuoktinis, duodamas parodymus pirmosios instancijos teisme, nurodė, kad automobilis faktiškai jau suremontuotas, o remontui iš dalies buvo naudojamos dėvėtos iš Baltarusijos įsigytos dalys. Ši aplinkybė dar kartą pagrindžia atsakovės poziciją, kad automobilis atstatytas į pradinę būklę gali būti jį remontuojant dėvėtomis dalimis. Nepaisant to, ginčo atveju, atsakovė, nusprendė kompensuoti apeliantei kainą naujų originalių dalių tik sumą mažinant dėl dalių nusidėvėjimo. Pažymėtina, kad apeliantės pateiktoje Vertinimo ataskaitoje vertintojas taip pat taiko tokį patį nusidėvėjimo procentą, kaip ir atsakovė, tik vertintojas nenustatinėjo vidutinės dalių kainos, kaip kad numato privalomąjį civilinės atsakomybės draudimą reglamentuojantys teisės aktai (Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių (toliau – Taisyklės) 15 p.), bet nusidėvėjimą pritaikė išimtinai vieno dalių pardavėjo (Moller Auto Keturi žiedai) kainoms.

16.3. Atsakovė pirmosios instancijos teismui 2022-10-24 pateikė papildomus įrodymus – patvirtinimus el. paštu, jog bendrovių GTV ir AVK siūlomos konkrečios automobiliui suremontuoti būtinos dalys yra naujos ir originalios. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme buvo apklausti GTV ir Maks Auto bendrovių vadovai (V. Š., A. K.), kurie dar kartą patvirtino, jog siūlomos dalys yra naujos ir originalios. Be to, šie vadovai nurodė, kad jiems yra žinoma, kad naujomis originaliomis dalimis Lietuvoje prekiauja ne tik jie ir Moller Auto, bet ir dar nemažai bendrovių. GTV vadovas V. Š. taip pat pažymėjo, kad bendrovė prekiauja tokiomis pačiomis dalimis, kaip ir Moller Auto. Dalys pažymėtos gamintojo logotipais, pakuotėse taip pat pažymėtose logotipais, kurie, be kita ko, taip pat įrodo originalumą.

16.4. Atsakovės vertinimu, Moller Auto prekiaujamos dalys nėra niekuo išskirtinės lyginant su GTV ir Maks Auto prekiaujamomis dalimis, todėl laikytinos lygiavertėmis ir gali būti naudojamos Automobilio remonto darbams. Atmestinas kaip nepagrįstas ir apeliantės argumentas, jog naujomis ir originaliomis dalimis gali prekiauti tik Moller Auto. Be jau nurodytų argumentų ir aptartų įrodymų, pažymėtina, kad ES rinka laisva, todėl apeliantės nurodytas neva draudimas kietiems asmenims prekiauti naujomis originaliomis dalimis, net jei jos pagamintos Audi koncerno sertifikuotose gamyklose, prieštarautų bendrijos teisei ir galėtų būti laikoma konkurencijos ribojimu.

16.5. Skaičiuojant draudimo išmoką, Taisyklių 15 p. numato būtent vidutinį dalių kainos skaičiavimą, o ne tik vieno pardavėjo, kad ir oficialaus atstovo kainas. Dėl šios priežasties turi būti skaičiuojamas kainos vidurkis, o Moller Auto dalių kaina įtraukiama kartu su kitų pardavėjų kainomis ir iš jų išvedamas vidurkis. Vidutinė naujų dalių kaina, skaičiuojant draudimo išmoką, buvo apskaičiuota iš laisvai rinkoje parinktų specializuotų tiekėjų konkrečių naujų originalių dalių kainų išvedus statistinį matematinį vidurkį, o po to matematinės statistinės aproksimacijos (priartėjimo) metodu, vidutinėmis rinkos kainomis laikėme to tiekėjo kainas, kurios artimiausios statistiniam matematiniam vidurkiui. Artimiausia vidutinei rinkos kainai yra 4.867,69 Eur (be PVM), t. y. tiekėjo GTV parduodamų dalių kaina. Pritaikius nusidėvėjimą, tokį, kokį pritaikė ir apeliantės samdytas nepriklausomas vertintojas, dalių kaina sudarytų 4 646,16 Eur. Kadangi vidutinę dalių kainą matematinės statistinės aproksimacijos (priartėjimo) metodu skaičiuoja kvalifikuoti nekilnojamojo turto vertintojai, kurie, be to, įrašyti į teismo ekspertų sąrašą, laikytina, kad atsakovė taip pat teisingai nustatė vidutinę dalių kainą, todėl apeliantės nurodytas paprastas aritmetinis vidurkis nelaikytinas atitinkančiu vidutinę dalių kainą.

Apeliacinės instancijos teismas

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

17. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.

18. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 2–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.

Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių

19. Nustatyta, kad 2022 m. kovo 1 d. eismo įvykio metu buvo apgadintas ieškovei A. B. priklausantis automobilis AUDI A8, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovė ADB „Gjensidige“ buvo apdraudusi automobilį, kurio vairuotojas buvo pripažintas autoįvykio kaltininku ir kurio metu buvo apgadinta ieškovei priklausanti transporto priemonė. Atsakovė pradėjo žalos administravimo procesą; žalos bylos Nr. CLT2612882. Dėl draudimo išmokos kilo nesutarimai, ieškovė kreipėsi dėl žalos įvertinimo į nepriklausomus ekspertus.

Žemesnės instancijos teismas

20. UAB „Verlita“ 2022 m. kovo 17 d. parengtos transporto priemonės vertinimo ataskaitos Nr. VER3789 (toliau – Vertinimo ataskaita) pagrindu ieškovė pareikalavo atsakovės išmokėti 5 863,54 Eur (be PVM) automobilio remonto išlaidas, taip pat 100 Eur už vertinimo ataskaitos parengimą.

21. Atsakovė išmokėjo ieškovei 4 646,16 Eur; dėl likusios draudimo dalies – 1217,38 Eur neišmokėtos draudimo išmokos ir 100 Eur už vertinimo ataskaitos parengimą tarp šalių kilo ginčas. Ieškovė kreipėsi į teismą. Pirmosios instancijos teismas ieškovės reikalavimą atmetė.

22. Apeliantė (ieškovė) su teismo sprendimu nesutinka, argumentuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė procesinės teisės normas, neteisingai nustatė faktinės aplinkybes. Teigia, kad teismas 1) be pagrindo padarė išvadą, kad nagrinėjamoje byloje nėra objektyvių duomenų apie tai, kad ieškovės automobilis buvo prižiūrimas ir taisomas autorizuotame servise, o detalės perkamos išimtinai iš oficialių gamintojo tiekėjų Lietuvoje, 2) teismas be pagrindo sprendė, kad byloje yra pakankamai įrodymų (liudytojų UAB „Maks Auto“ ir UAB „GTV Trading“ atstovų parodymai), kad nurodytus bendrovės teikia tokias pačias, originalias, sertifikuotas su gamintojo kokybės garantija dalis, kaip ir pats gamintojas. Tokiu būdu apeliantė teigia, kad atsakovė ir pirmosios instancijos teismas, sprendime palaikęs atsakovės poziciją, skaičiuodami vidutinę dalių kainą, nepagrįstai vadovavosi UAB „GTV Trading“ ir UAB „Maks Auto“ dalių kainomis, kadangi, pasak apeliantės, nėra patikimų įrodymų, jog šių bendrovių teikiamos dalys yra originalios, sertifikuotos, turi garantiją. Apeliantės vertinimu, draudimo išmoka turėjo būti apskaičiuota išimtinai pagal Vertinimo ataskaitoje nurodytus oficialaus gamintojo dalių kainas. Šie apelianto argumentai atmestini.

Dėl apeliacinio skundo argumentų

23. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad kai reikalavimą atlyginti žalą nukentėjęs asmuo reiškia transporto priemonių savininko civilinės atsakomybės draudikui, jis turi laikytis atitinkamus draudimo teisinius santykius reguliuojančių teisės aktų reikalavimų (TPVCAPDĮ, Taisyklių, kt.), kuriuose nustatyta reikalavimo atlyginti žalą pateikimo, jo vertinimo ir draudimo išmokos išmokėjimo tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-368/2012).

16. Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (TPVCAPDĮ) trečiasis skirsnis reglamentuoja žalos nustatymo ir išmokos mokėjimo tvarką (TPVCAPDĮ 12-23 straipsniai). Pagal TPVCAPDĮ 19 straipsnio 16 dalį, žalos administravimo ir išmokų mokėjimo tvarką nustato Vyriausybė. 2004 m. birželio 23 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 795, patvirtintų Eismo įvykio metu padarytos žalos administravimo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių ((toliau – Taisyklės) ginčui aktuali jų nuo 2018 m. lapkričio 1 d. galiojanti redakcija) 15 punktas nustato, kad žalos dėl turto sugadinimo, kai jį remontuoti ekonomiškai tikslinga, atlyginimo dydis nustatomas pagal turėtas remonto išlaidas, būtinas atkurti sugadintą turtą ar jo detalių ir (ar) dalių rinkos vertę iki eismo įvykio. Jeigu nukentėjęs trečiasis asmuo turto neremontuoja, atlyginamos apskaičiuotos būtinos turto remonto išlaidos (be PVM) atkurti sugadintą turtą ar jo detalių ir (ar) dalių rinkos vertę iki eismo įvykio. Būtinas remonto išlaidas sudaro remonto darbų vertė, dažymo darbų vertė, keičiamų dalių vertė (nuvertinant dalis dėl nusidėvėjimo), dažymo medžiagų vertė ir papildomos išlaidos (transportavimo, saugojimo, techninės ekspertizės ir kitos išlaidos). Būtinos remonto išlaidos apskaičiuojamos pagal vidutinius darbų ir keičiamų detalių ir (ar) dalių įkainius, atitinkančius technologijos lygį, vadovaujantis rekomenduojamais laiko normatyvais <...>.

17. Taigi tiek TPVCAPDĮ, tiek Taisyklės suponuoja, kad dėl eismo įvykio padaryta žala dėl transporto priemonės sugadinimo apima išlaidas, būtinas sugadintam turtui ar jo detalių ir (ar) dalių rinkos vertei iki eismo įvykio atkurti. Tuo atveju, jei transporto priemonė buvo remontuojama, žalos atlyginimo dydis nustatomas pagal faktiškai turėtas išlaidas, o jei neremontuojama – apskaičiuojamas pagal būtinąsias remonto išlaidas. Toks žalos dėl turto sugadinimo aiškinimas atitinka Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą žalos sampratą.

18. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad visiško žalos kompensavimo principas lemia, kad nukentėjusiajam nuostolių kaip piniginės žalos išraiškos turi būti atlyginama tiek, kiek nukentėjęs asmuo dėl padarytos žalos prarado. Tai reiškia, kad nukentėjusiajam neturi būti priteisiama nei mažiau, nes tokiu atveju nebus tinkamai apgintos asmens teisės, nei daugiau, nes nukentėjęs asmuo nepagrįstai praturtėtų skolininko sąskaita. Kartu visiško žalos atlyginimo principas reiškia, kad padarytos žalos dydis nustatomas kiekvienoje konkrečioje byloje. Todėl ir sugadintos transporto priemonės keistinų dalių ir detalių nuvertėjimo dėl eksploatavimo taikymas, jo dydis nustatomas kiekvienoje konkrečioje byloje, o ne taikomas standartizuotu būdu ar automatiškai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-240-1075/2019).

19. Žalos dydis – viena iš įrodinėjimo dalyką sudarančių aplinkybių bylose dėl žalos atlyginimo. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tuo atveju, kai ginčas susijęs su atlygintinos žalos (mokėtinos draudimo išmokos) dydžio nustatymu taikytina CPK 178 straipsnyje nustatyta bendroji įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-81-1075/2018).

20. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas ginčas yra susijęs su atlygintinos žalos (mokėtinos draudimo išmokos) dydžio nustatymu, todėl taikoma bendroji įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė. Žala nėra preziumuojama, todėl žalos faktą ir jos dydį turi įrodyti žalą patyręs asmuo (apeliantė) (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Iškilus ginčui dėl draudimo išmokos dydžio (žalos dydžio) tarp asmens, reikalaujančio išmokėti draudimo išmoką, ir draudiko, apdraudusio transporto priemonės valdytojo civilinę atsakomybę privalomuoju draudimu, draudimo išmokos dydis (žalos dydis) kiekvienu konkrečiu atveju įrodinėjamas remiantis CPK nustatytomis įrodinėjimo taisyklėmis ir leistinais įrodymais. Teismas ginčą dėl draudimo išmokos dydžio (žalos dydžio) sprendžia ir jos dydį nustato ne hipotetiniu būdu suteikdamas pirmenybę vienam ar kitam žalos dydžio nustatymo būdui, bet pagal įrodymų vertinimo civiliniame procese taisykles vertindamas kiekvienoje konkrečioje byloje esančius įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. Nr. e3K-3-81-1075/2018).

21. Nagrinėjamu atveju ieškovė turėjo įrodyti savo patirtos žalos dydį, o atsakovė, nesutikdama su ieškovės įrodinėjamu žalos dydžiu, turėjo paneigti nuostolių dydį patvirtinančius įrodymus (teikti įrodymus, pagrindžiančius pagrindą mažinti ieškovo įrodinėjamą žalos dydį). Ieškovė prašomos priteisti turtinės žalos dydį įrodinėjo Vertinimo ataskaita, kurioje transporto priemonės atkūrimo (remonto) sąnaudos įvertintos 5 863,54 Eur (be PVM). Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl turtinės žalos dydžio (išmokos dydžio), pagrįstai nesivadovavo šios ataskaitos duomenis, nes Vertinimo ataskaitoje nurodytos ne vidutinės, kaip tai numato anksčiau aptartas teisinis reglamentavimas, o tik gamintojo atstovo dalių kainos.

22. Bylos duomenys liudija, kad be gamintojo atstovo pateiktų dalių kainų, vien kuriomis vadovaujasi ieškovė, atsakovė nustatė, kad UAB „GTV Trading“ ir UAB „Maks Auto“ taip pat prekiauja naujomis originaliomis AUDI dalimis. Atsakovės procesinių dokumentų turinys rodo, kad vidutinė naujų originalių dalių kaina buvo apskaičiuota iš laisvai rinkoje parinktų specializuotų tiekėjų konkrečių naujų originalių dalių kainų išvedus statistinį matematinį vidurkį, o po to matematinės statistinės apriksimacijos (priartėjimo) metodu, vidutinėmis rinkos kainomis laikė to tiekėjo kainas, kurios artimiausios statistiniam matematiniam vidurkiui. Iš atsakovės pateiktos vidutinės dalių kainos apskaičiavimo lentelės matyti, kad nustatytos tokios keičiamų automobilio dalių kainos (be PVM): tiekėjo UAB „Maks Auto“ –4568,03 Eur, tiekėjo UAB „GTV Trading“ –4867,69 Eur, UAB „Moller Auto keturi žiedai“ – 6556,38 Eur; dalių kainos vidurkis yra – 5330,70 Eur; ekspertinėje praktikoje priimtu apriksimacijos metodu atsakovė, nustatydama draudimo išmokos sumą, rėmėsi UAB „GTV Trading“ parduodamų detalių kaina (4867,96), kuri yra artimiausia vidutinei rinkos kainai. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė pagrįstai nurodo, kad toks keistinų dalių vidutinės rinkos kainos nustatymo metodas ne tik priimtas ekspertų – vertintojų praktikoje, bet ir pripažintas teismų praktikoje (2020 m. kovo 17 d. Panevėžio apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-69-280/2020, kt.).

23. Įvertinusi šalių teikiamų procesinių dokumentų argumentus ir atsakovės pateiktus rašytinius įrodymus, gautus iš UAB „GTV Trading“, UAB „Maks Auto“, interneto parduotuvių interneto puslapio duomenis (GTV Trading interneto svetainėje (https://gtvnaujos.lt/#/about), Maks Auto interneto svetainėje https://makspart.eu/, UAB „Auvika“ interneto svetainėje https://www.avkparts.lt pateikta informacija) GTV Trading ir MAKSauto bendrovių vadovų V. Š., A. K. parodymus, kurie patvirtino, jog siūlomos dalys yra naujos ir originalios, be to, nurodė, kad naujomis originaliomis dalimis Lietuvoje prekiauja ne tik jie ir Moller Auto, bet ir dar nemažai bendrovių. Apklaustas liudytoju Moller Auto autoservisų tinklo vadovas V. M., kuris nurodė, kad ne tik AUDI koncerno gamykla, iš kurios dalis gauna Moller Auto, gamina originalias Audi dalis. Apeliantė deklaratyviai be jokio pagrindo teigia, kad originaliomis laikytinos tik Moller Auto automobilio dalys ir kad tik iš detalių lydinčių įsigijimo dokumentų galima įsitikinti, kad automobilio dalis yra originalios.

24. Atmestinas kaip nepagrįstas ir apeliantės argumentas, jog naujomis ir originaliomis dalimis gali prekiauti tik Moller Auto. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad byloje yra pakankamai įrodymų, kurie, remiantis įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo civiliniame procese taisyklėmis, leidžia daryti pakankamai aukšto tikėtinumo ir nagrinėjamu atveju visiškai pagrįstą išvadą, kad minėtos bendrovės teikia tokias pačias originalias, sertifikuotas, su gamintojo kokybės garantija dalis, kokias teikia ir pats gamintojas. Apeliantė deklaratyviai, be jokio pagrindo nurodo apie minėtų duomenų nepatikimumą, tačiau jokių objektyvių įrodymų tokiems teiginiams pagrįsti nepateikia. Be to, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, ieškovė neįrodinėjo ir nepateikė duomenų, kad automobilis (ieškovo automobilis yra ne naujas (11 m. avarijos metu, pirmieji registracijos metai nurodyti 2011 m.) buvo prižiūrimas ir jo taisymas buvo atliekamas autorizuotame servise, o detalės (dalys) perkamos išimtinai iš oficialaus AUDI gamintojo detalių tiekėjo Lietuvoje UAB „Moller Auto Keturi žiedai“, kas leistų daryti išvadą, kad ieškovei ir toliau turi būti taikomas lygiavertis aptarnavimas ir išimtinai remontuojant automobilį būtų panaudotos tik vieno tiekėjo parduodamos dalys (detalės). Todėl apibendrindamas visa tai, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atsakovė paneigė ieškovės nurodytų nuostolių dydį patvirtinančius įrodymus.

25. Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Pažymėtina, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010 ir kt.).

26. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs visumą byloje esančių įrodymų ir įvertinęs apeliacinio skundo argumentus, atsiliepimo į skundą argumentus, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, teisingai taikė procesines ir materialines teisės normas, nenukrypo nuo teismų praktikos, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl apeliacinis skundas atmestinas, teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

27. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Atmetus apeliacinį skundą bylinėjimosi išlaidos (žyminis mokestis už apeliacinį skundą) apeliantei neatlygintinas. Atsakovė duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas nepareiškė.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

ieškovės A. B. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 1 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėja Tatjana Žukauskienė