Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2021-11-11 · Civilinė byla Nr. e2-1200-781/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-11-11
Bylos Nr.
e2-1200-781/2021
Teisminio proceso Nr.
2-56-3-00406-2021-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Jūratė Varanauskaitė
Atsakovas
R. G.
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Mimeta“
Trečiasis asmuo
uždaroji akcinė bendrovė „Kapitalo grupė“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-1200-781/2021Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00406-2021-1Procesinio sprendimo kategorija 3.1.18.1.1.1 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. lapkričio 11 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jūratė Varanauskaitė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės R. G. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2021 m. rugpjūčio 25 d. nutarties, kuria tenkintas prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Mimeta“ ieškinį atsakovėms bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Elektrolė“, R. G., trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Kapitalo grupė“ dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Mimeta“ kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti negaliojančia 2021 m. liepos 30 d. nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo be varžytynių sutartį nuo jos sudarymo momento; pripažinti negaliojančiu 2021 m. rugpjūčio 4 d. turto perdavimo-priėmimo aktą nuo jo sudarymo momento.

2. Ieškinio reikalavimų užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti perleisti ar bet kokiu būdu apsunkinti butą, esantį (duomenys neskelbtini), bei atlikti įrašą viešame registre apie draudimą disponuoti nekilnojamuoju turtu. Taip pat ieškovė prašė stabdyti ginčo sandoriu gautų lėšų paskirstymą BUAB „Elektrolė“ bankroto byloje.

3. Ieškovė nurodė, kad teismui nesustabdžius turto pardavimo ir atsakovei R. G. pardavus ginčo turtą, galimai patenkinus ieškovės reikalavimą byloje, jo įgyvendinimas smarkiai pasunkėtų, būtų pažeisti BUAB „Elektrolė“ kreditorių interesai, nes nebeliktų galimybės ginčo turtą parduoti už rinkos kainą ir nebūtų patenkinti kreditorių interesai. Taip pat yra būtina stabdyti ginčo sandoriu gautų lėšų paskirstymą bankroto byloje, nes paskirsčius gautas lėšas BUAB „Elektrolė“ nebeturėtų realių galimybių įvykdyti restituciją ir grąžinti sandorio pagrindu gautas lėšas ginčo turto pirkėjai.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Kauno apygardos teismas 2021 m. rugpjūčio 25 d. nutartimi ieškovės UAB „Mimeta“ ieškinio reikalavimams užtikrinti taikė laikinąsias apsaugos priemones – įrašą Nekilnojamojo turto registre dėl atsakovei R. G. priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisės perleidimo draudimo, bei sustabdė 2021 m. liepos 30 d. nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo be varžytynių sutarties pagrindu gautų lėšų paskirstymą BUAB „Elektrolė“ bankroto byloje.

5. Teismas vertino, kad ieškinys tikėtinai pagrįstas, nes ieškovė aiškiai išdėstė ieškinio faktinį pagrindą, pridėjo rašytinius įrodymus, kuriais įrodinėja ieškinyje nurodytas teisiškai reikšmingas aplinkybes.

6. Teismas nustatė, kad ieškovė reiškia ieškinį, kurį patenkinus ginčo nekilnojamas turtas būtų grąžintas bankrutuojančios įmonės nuosavybėn ir iš šio turto būtų tenkinami visų įmonės kreditorių finansiniai reikalavimai Juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – ir JANĮ) nustatyta tvarka. Todėl teismo vertinimu, netaikius disponavimo apribojimų ginčo turtui, atsakovė turėtų galimybę jį perleisti tretiesiems asmenims ar jį kitaip apsunkinti. Dėl šios priežasties galėtų užsitęsti bylos nagrinėjimas, dar labiau pasunkėti ir taip sudėtinga teisinė situacija bei teismo sprendimo įvykdymas.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

7. Atsakovė R. G. atskiruoju skundu prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2021 m. rugpjūčio 25 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

7.1. Ginčijamų sandorių sudarymo metu nebuvo galiojančių teismų ar kitų kompetentingų subjektų sprendimų, kuriais būtų areštuotas ginčo sandoriais perleistas turtas. Aplinkybė, kad Turto arešto aktų registre ginčijamų sandorių sudarymo metu buvo įrašyti žinomai klaidingi duomenys apie ginčijamais sandoriais perleistą turtą, nesudaro pagrindo manyti, kad ginčijami sandoriai prieštaravo imperatyvioms įstatymo normoms.

7.2. Kauno apygardos teismo 2021 m. gegužės 20 d. nutartis, kuria buvo areštuotas ginčo turtas, ginčijamų sandorių sudarymo metu nuo Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. liepos 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-864-370/2021 priėmimo jau buvo panaikinta.

7.3. Ieškovė prašo ginčijamus sandorius pripažinti negaliojančiais CK 1.80 straipsnio pagrindu, nes neva jais atsakovei R. G. buvo perleistas teismo sprendimu areštuotas nekilnojamas turtas, tačiau ginčijamų sandorių sudarymo metu nebuvo jokio galiojančio teismo sprendimo, kuriuo ginčijamais sprendimas perleistas turtas būtų buvęs areštuotas.

7.4. Taip pat ieškovė ginčo sandorius skundžia ir CK 1.81 straipsnio pagrindu, tačiau iš ieškinio turinio būtų galima spręsti tik tiek, kad ieškovė šiuo pagrindu ginčija atskirus atsakovės BUAB „Elektrolė“ administratorės veiksmus, susijusius ginčijamais sandoriais perleisto turto pardavimo organizavimu ir kainos nustatymu.

7.5. Ieškovė, prašydama taikyti laikinąsias apsaugos priemones, neįrodinėjo galimą atsakovės R. G. nesąžiningumą, jos galimus ketinimus paslėpti ir perleisti ginčijamais sandoriais jai perleistą turtą. Taigi, teismas negalėjo taikyti laikinųjų apsaugos priemonių, kadangi tokiu būdu pažeidžiami atsakovės R. G. teisėti interesai jai nuosavybės teise priklausančio turto atžvilgiu.

Atsiliepimas

8. Ieškovė UAB „Mimeta“ pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, prašydama jį atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

8.1. Ginčijamų sandorių šalys, kurių viena šalis R. G., buvo nesąžiningos, nes sandorio kaina tikėtina buvo ženkliai mažesnė už rinkos kainą. Taip pat sandoris buvo sudarytas galiojant įrašui, kuris draudė sandorio perleidimą.

8.2. Pažymėjo, kad bet koks nesąžiningas asmuo savo neteisėtus veiksmus dažniausiai atlieka ne viešai, maskuoja įvairiomis priemonėmis, sudaro sandorių teisėtumo iliuziją, todėl tik ištyrus bylą iš esmės galima nustatyti aplinkybes dėl šalių nesąžiningų veiksmų, o ieškinyje pateiktos faktinės aplinkybės bei rašytiniai įrodymai, preliminariai pagrindė šalių nesąžiningumą.

9. Atsakovė BUAB „Elektrolė“, atstovaujama nemokumo administratorės UAB „Adminiva“, pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, prašydama jį tenkinti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

9.1. Ieškinys nėra pagrįstas, nes ieškovė siekia tik dar kartą panagrinėti 2021 m. gegužės 14 d. kreditorių susirinkimo nutarimų teisėtumo klausimą, kuris jau buvo įvertintas Kauno apygardos teismo 2021 m. rugpjūčio 11 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1195-638/2021.

9.2. Taip pat nepagrįsti ieškovės teiginiai, kad ginčo sandoriai sudaryti egzistuojant turto areštui, nes ginčo sandorio metu tiek Kauno apygardos teismo, tiek Lietuvos apeliacinio teismo nutartimis nuo 2021 m. liepos 8 d. ginčo turtui taikytas areštas buvo panaikintas.

Šalies argumentai

9.3. Ieškovė, prašydama taikyti laikinąsias apsaugos priemonės, neįrodinėjo atsakovės nesąžiningumo kaip grėsmės galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui. Ieškovė nepateikė įrodymų, pagrindžiančių, kad atsakovės imsis veiksmų, siekdamos išvengti galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymo.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį ribų.

11. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria tenkintas prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

12. Remiantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas byloje dalyvaujančių asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir, nesiėmus šių priemonių, būsimo, galbūt ieškovui palankaus, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.

13. Tikėtino ieškinio pagrindimo sąvoka reiškia, kad, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, teismas nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio faktinių ir teisinių argumentų, o tik preliminariai nustato tikimybę, jog pateiktų įrodymų viseto pagrindu dėl pareikštų reikalavimų gali būti priimtas ieškovui palankus sprendimas, kurio įvykdymas, nepritaikius prašomų priemonių, gali pasunkėti ar tapti neįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1194/2014; 2014 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-674/2014; 2013 m. rugsėjo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2139/2013). Preliminarus ieškinio pagrįstumo vertinimas yra skirtas ne bylai iš esmės išspręsti, o būsimo teismo sprendimo neįvykdymo rizikai įvertinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. liepos 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1235/2014). Taigi sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, vertinamas ne reikalavimo pagrįstumas, o tik nustatoma tikimybė, kad gali būti priimtas ieškovei palankus sprendimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1772-943/2016). Kai vertinamas ieškinio preliminarus pagrįstumas, patikrinama, ar ieškinys grindžiamas faktinį pagrindą sudarančiais argumentais, ar ieškinio argumentai grindžiami įrodymais (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. Nr. 2-757-236/2015; Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1160-302/2015), tačiau toks ieškinio prima facie pagrįstumo vertinimas negali ir neturi virsti detalia ieškinio teisinių ir faktinių argumentų bei pateiktų įrodymų analize, t. y. jau šioje stadijoje suformuluojant teismo kategorišką atsakymą dėl pateiktų įrodymų patikimumo, pakankamumo ieškovo nurodytiems argumentams patvirtinti ir pan.

14. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškinio argumentai bei pateikti įrodymai sudaro preliminarų pagrindą teigti, kad ieškinys tikėtinai pagrįstas: suformuluoti aiškūs reikalavimai, nurodyti jų teisinis ir faktinis pagrindai, argumentacija, pateikti ieškinyje nurodytas aplinkybes pagrindžiantys įrodymai. Ieškinio forma ir turinys atitiko CPK nustatytus reikalavimus. Pažymėtina, kad spręsdamas procesinio pobūdžio klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas nenagrinėja bylos iš esmės, o tik preliminariai įvertina, ar yra tikimybė, jog bus priimtas ieškovei palankus sprendimas.

15. Teismų praktikoje yra suformuota taisyklė, kad pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra ne vien tikėtinas ieškinio pagrįstumas (pirmoji sąlyga), bet ir realios grėsmės būsimam teismo sprendimui įvykdyti egzistavimas (antroji sąlyga). Tai reiškia, kad ir tikėtinai pagrįsti reikalavimai, nesant grėsmės teismo sprendimo įvykdymui, nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. CPK nuostatos neįtvirtina jokių pavyzdinių kriterijų sąrašo, kuriais remdamasis teismas galėtų nuspręsti, ar byloje kyla teismo sprendimo neįvykdymo rizika. Šis klausimas gali būti teisingai išspręstas tik išanalizavus kiekvienos konkrečios situacijos faktines aplinkybes. Kai byloje pareikšti turtinio pobūdžio reikalavimai, laikinųjų apsaugos priemonių taikymui gali būti reikšminga ir ieškinio suma, ir atsakovo turtinė padėtis bei jos pokyčių perspektyvos, ir atsakovo elgesys iki bylos iškėlimo ir jos nagrinėjimo metu, ir kitos panašios aplinkybės. Tačiau kiekvienu atveju jas vertinant bei nusprendžiant dėl jų pakankamumo išvadai, jog yra grėsmė ieškovo interesams, turi būti atsižvelgiama į paminėtų aplinkybių visumą, nesuteikiant išskirtinės reikšmės tik tam tikroms pavienėms aplinkybėms (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1700-464/2018).

16. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo paskirtis yra nesąžiningų atsakovo veiksmų užkardymas, siekiant išsaugoti atsakovo turto masę ir jo vertę, kai yra pateikiami įtikinami argumentai bei juos pagrindžiantys duomenys (įrodymai), kad šis turtas gali būti perleistas, įkeistas, apsunkintas naujomis prievolėmis, ketinant ateityje išvengti išieškojimo į jį nukreipimo (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1494-464/2017).

17. Atsižvelgiant į laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išimtinumą, grėsmės teismo sprendimo įvykdymui buvimą būtina pagrįsti įvardijant konkrečius atsakovės veiksmus, kurie aiškiai yra nesuderinami su asmens sąžiningo elgesio standartu ir kelia pagrįstų abejonių sėkmingam teismo sprendimo įvykdymui. Pareiga nurodyti tokius argumentus bei pateikti konkrečius duomenis apie atsakovo nesąžiningą elgesį, apie jo jau atliktus arba atliekamus veiksmus (turimo turto slėpimas, perleidimas, įkeitimas ar jo apsunkinimas bet kokia forma), juolab kad sąžiningumo aspektu gali būti vertinami tiek šalies veiksmai iki bylos iškėlimo, tiek ir jos nagrinėjimo metu, tenka būtent ieškovui (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-27-407/2016; 2018 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1607-464/2018; 2019 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1355-370/2019; 2020 m. rugsėjo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1032-236/2020).

18. Nagrinėjamu atveju, ieškovė, prašydama taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovės atžvilgiu, byloje nepateikė argumentų ir juos pagrindžiančių įrodymų, kad atsakovė, atliko ar ketintų atlikti nesąžiningus veiksmus, siekdama išvengti galimai palankaus ieškovei sprendimo įvykdymo. Byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovė perleido kitiems asmenims, įkeitė ar kitokiu būdu apsunkino savo turimą kilnojamąjį ar nekilnojamąjį turtą, siekė nuslėpti ar sumažinti gaunamas pajamas ir pan. Taigi, šiuo metu byloje nėra objektyvių duomenų, tikėtinai pagrindžiančių atsakovės nesąžiningumą ir jos sąmoningą siekį išvengti ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymo.

19. Ieškovės nurodytą aplinkybę, kad atsakovės nesąžiningumą pagrindžia tai, jog ginčo sandoris buvo sudarytas galiojant įrašui, kuris draudė sandorio perleidimą, paneigia teismų procesiniai sprendimai. Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis nustatyta, kad Kauno apygardos teismas 2021 m. gegužės 31 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1195-638/2021 panaikino Kauno apygardos teismo 2021 m. gegužės 20 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones (draudimą vykdyti buto, esančio Jūratės g. 15-6, Palangoje, pardavimą ir atliktą įrašą viešame registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo nekilnojamajam turtui) ir atmestas prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones BUAB „Elektrolė“ byloje. Lietuvos apeliacinis teismas 2021 m. liepos 8 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-864-370/2021 paliko nepakeistą minėtą Kauno apygardos teismo 2021 m. gegužės 31 d. nutartį. Taigi, kaip matyti, 2021 m. liepos 30 d. sudarant ginčo sandorį, jokie ginčo turto apribojimai negaliojo. Kita ieškovės nurodoma aplinkybė, kad ginčijamų sandorių šalys buvo nesąžiningos, kadangi sandorio kaina tikėtinai buvo ženkliai mažesnė už rinkos kainą, yra susijusi su bylos nagrinėjimu iš esmės, todėl dėl jos pirmosios instancijos teismas pasisakys priimdamas galutinį sprendimą byloje.

20. Nenustačius vienos iš būtinų sąlygų laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti – grėsmės galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui, prašymas uždrausti perleisti ar bet kokiu būdu apsunkinti ginčo turtą bei atlikti įrašą viešame registre apie draudimą disponuoti nekilnojamuoju turtu, sustabdant ginčo sandoriu gautų lėšų paskirstymą BUAB „Elektrolė“ bankroto byloje, negalėjo būti patenkintas. Kadangi pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, dėl to priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutartį. Skundžiama nutartis naikinama ir ieškovės UAB „Mimeta“ prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmetamas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

21. Atsakovė BUAB „Elektrolė“, atstovaujama nemokumo administratorės UAB „Adminiva“, prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme, rengiant atsiliepimą į atskirąjį skundą.

22. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad bylinėjimosi išlaidų atlyginimo prigimtis, jų atlyginimo paskirstymo principai lemia, jog tik priėmus byloje baigiamąjį teismo procesinį sprendimą atsiranda sąlygos spręsti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą, o ne išsprendus byloje atskirus procesinio pobūdžio prašymus ir atsižvelgus į jų tenkinimo ir (ar) netenkinimo baigtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-47-916/2021). Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju buvo sprendžiamas procesinio pobūdžio klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad tol, kol nėra priimtas galutinis teismo procesinis sprendimas byloje, bylinėjimosi išlaidų paskirstymas sprendžiant atskirus procesinio pobūdžio klausimus, laikytinas pernelyg ankstyvu bei neatitinkančiu CPK 93 straipsnio 1 dalies taikymo sąlygų.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2021 m. rugpjūčio 25 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Mimeta“ prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmesti.

Teisėja Jūratė Varanauskaitė