- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-06-06
- Bylos Nr.
- e2S-824-886/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-34-3-01504-2022-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laima Kriaučiūnaitė
- Ieškovas
- M. P.
- Atsakovas
- R. B.
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Laima Kriaučiūnaitė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo M. P. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. kovo 28 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo M. P. ieškinį atsakovui R. B. dėl skolos už atliktus papildomus statybinius darbus priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas M. P. (toliau – ir ieškovas, apeliantas) 2023 m. kovo 24 d. ieškiniu (CBP-4864) prašė priteisti iš atsakovo R. B. (toliau – ir atsakovas) 56 501,60 Eur skolos, 5 procentus metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas. Reikalavimų įvykdymo užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – iki teismo sprendimo ar nutarties šioje byloje įsiteisėjimo areštuoti atsakovo nekilnojamąjį turtą, jam priklausantį ir pas jį arba trečiuosius asmenis esantį kilnojamąjį turtą, pinigines lėšas ar turtines teises, ieškinio sumai (56 501,60 Eur), pavedant tai atlikti antstoliui.
2. Prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo grindė argumentais: ieškinio reikalavimai pagrįsti; reikalavimo suma atsakovui yra didelė; nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti/pasidaryti nebeįmanomas; atsakovo veiksmai ieškovo atžvilgiu nesąžiningi.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Kauno apylinkės teismas 2023 m. kovo 28 d. nutartimi atmetė ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
4. Teismas vertino, kad ieškovas tikėtinai pagrindė ieškinio reikalavimus.
5. Teismas sprendė, kad ieškovas nepateikė įrodymų, pagrindžiančių atsakovo nesąžiningumą, jo realius ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti, kitų įrodymų apie realią grėsmę būsimo ieškovui galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymo įmanomumui. Vien ieškinio padavimas teismui, nesant duomenų apie atsakovo nesąžiningumą, nesudaro pagrindo varžyti atsakovo teises, taikant laikinąsias apsaugos priemones. Nenustačius grėsmės būsimo teismo sprendimo vykdymui, laikinosios apsaugos priemonės negali būti taikomos.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą teisiniai argumentai
6. Ieškovas 2023 m. balandžio 4 d. atskiruoju skundu (DOK-42258) prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2023 m. kovo 28 d. nutartį ir priimti naują nutartį – taikyti laikinąsias apsaugos priemones ieškovo ieškinio reikalavimų užtikrinimui; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
6.1 Nutartis priimta formaliai, teismui neanalizuojant ir nevertinant atsakovo nesąžiningumo. Teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, neprivalo turėti įrodymų, jog ateityje grėsmė teismo sprendimui įvykdyti neabejotinai atsiras, pakanka įsitikinti tuo, kad konkrečioje situacijoje egzistuoja tokios grėsmės tikimybė. Esant akivaizdžiai nesąžiningam atsakovo elgesiui, t. y. akivaizdžiai egzistuojant grėsmės, jog nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas, atsiradimo tikimybei, atsisakymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nurodant, kad nėra pateikta įrodymų, nėra nustatyta grėsmė, yra ne tik prieštaraujantis nuosekliai Lietuvos apeliacinio teismo praktikai, bet ir patvirtinantis faktą, kad nutartis priimta itin formaliai, visiškai nesigilinant į šio konkretaus atvejo aplinkybes.
6.2 Atsakovo veiksmai/elgesys ieškovo atžvilgiu negali būti laikomi sąžiningais. Atsakovo reakcija į ieškovo dedamas absoliučiai maksimalias pastangas susiklosčiusią situaciją spręsti gražiuoju/taikiai – vien laiko vilkinimas, tikslu bet kokias įmanomais būdais išvengti jam, kaip užsakovui, tenkančios pareigos – pilnai atsiskaityti su ieškovu už jo atliktus papildomus gyvenamojo pastato statybinius darbus.
6.3 Atsakovas, prisidengdamas menamais ieškovo atliktų statybinių darbų trūkumais, netinkamu atliktų statybinių darbų perdavimu, pateikto darbų priėmimo-perdavimo akto neinformatyvumu, specialistų/ekspertų atlikinėjama gyvenamojo namo apžiūra, neturėdamas visiškai jokio realaus siekio objektyviai/racionaliai spręsti susiklosčiusios situacijos, jau nuo 2022 metų lapkričio mėnesio piktybiškai vengia su ieškovu atsiskaityti, keistis bet kokia su ieškovo atliktais statybiniais darbais susijusia informacija. Tai atsakovo daroma sąmoningai, siekiant laimėti laiko turimų pajamų nuslėpimui, nuosavybės teisių į jam priklausantį kilnojamąjį ir (ar) nekilnojamąjį turtą perleidimui ar kitų ieškovo atžvilgiu nesąžiningų veiksmų atlikimui, dėl kurių skolos už papildomai atliktus gyvenamojo namo statybinius darbus ieškovui padengimas galiausiai taptų faktiškai neįmanomu.
6.4 Kai byloje pareikšti turtinio pobūdžio reikalavimai, laikinųjų apsaugos priemonių taikymui gali būti reikšminga ir ieškinio suma, ir atsakovo turtinė padėtis bei jos pokyčių perspektyvos, ir atsakovo elgesys iki bylos iškėlimo ir jos nagrinėjimo metu, ir kitos panašios aplinkybės. Tiek atsakovo elgesys iki civilinės bylos iškėlimo, tiek ieškinio suma atsakovui kaip fiziniam asmeniui yra didelė, todėl aplinkybių visuma, neabejotinai sudaro pagrindą išvadai, kad grėsmės ieškovo interesams tikimybė yra realiai egzistuojanti.
Atsiliepimas
7. Atsakovas 2023 m. balandžio 25 d. atsiliepimu į atskirąjį skundą (DOK-51448) prašo atskirąjį skundą atmesti, Kauno apylinkės teismo 2023 m. kovo 28 d. nutartį palikti nepakeistą, priimti atsakovo turtinę padėtį pagrindžiančius papildomus įrodymus. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
7.1 Ieškovas remiasi neaktualia, pakeista teismine praktika, neanalogiškoje savo faktinėmis aplinkybėmis byloje. Būtent ieškovas yra nesąžiningas, nesąžiningai siekia praturtėti atsakovo sąskaita. Atsakovas sąžiningai vykdydavo savo įsipareigojimus, ieškovo prašymu avansu yra sumokėjęs daugiau lėšų, nei yra atlikta darbų; yra susidariusi permoka, dėl kurios atsakovas ketina reikšti priešieškinį. Atsakovas reagavo į siunčiamas pretenzijas, į jas atsakydavo.
7.2 Ieškovas nepateikė įrodymų, kad atsakovas imtųsi veiksmų išvengti ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymo. Ieškovas neįrodinėja atsakovo nesąžiningumo fakto nei atskirajame skunde, nei prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, o tik apsiriboja formaliu didelės ieškinio sumos nurodymu ir kritiškai vertintina aplinkybe, kad atsakovas kilus ginčui su ieškovu neatsiskaito, su ieškovo reikalavimu nesutinka.
7.3 Atsakovui nėra iškelta jokių kitų civilinių ar baudžiamųjų bylų, jis neturi pradelstų įsipareigojimų. Atsakovas turi nekilnojamojo turto: butą, garažą, žemės sklypą, statinius. Atsakovas dirba (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) direktoriaus pareigose, yra šių įmonių akcininkas (šias aplinkybes teismas gali patikrinti Teismui prieinamuose duomenų bazėse (CPK 173 straipsnio 3 dalis)). Atsakovas turi pastovias pajamas. Šios aplinkybės patvirtina, kad atsakovas yra sąžiningas, nesiėmė ir nesiims jokių veiksmų, kurie užkirstų kelią sėkmingam palankaus teismo sprendimo vykdymui.
7.4 Iš ieškovo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo matyti, kad ieškovas atsakovo nesąžiningumą pagrindžiančių aplinkybių nenurodė, neįrodinėjo ir neįrodė atsakovo ketinimų paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip apsunkinti būsimo teismo sprendimą, siedamas savo prašymą vien su reikalavimo sumos dydžiu ir iš esmės su sutartinių įsipareigojimų nevykdymo faktu, apsiribodama tik formaliu nurodymu, kad atsakovas siekia laimėti laiko turimų pajamų ir turto nuslėpimui, nuosavybės perleidimui ir pan. Atsakovas neketina nutraukti darbinių santykių ar perleisti savo turto (tiek kilnojamojo tiek nekilnojamojo) vien tik dėl to, kad tarp šalių kilo teisminis ginčas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
9. Atsakovas su atsiliepimu į atskirąjį skundą teikia Valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) Registrų centro duomenis apie jo turimą nekilnojamąjį turtą ir prašo juos pridėti prie bylos. Anksčiau šių duomenų nebuvo galimybės pateikti, nes atsakovui nebuvo pranešta apie prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
10. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis).
11. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad naujų įrodymų priėmimo draudimas nėra absoliutus. Teismo tikslas yra teisingumo vykdymas, o teismo pareiga – ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir priimti byloje teisingą sprendimą, todėl apeliacinės instancijos teismas priima atsakovo pateiktus įrodymus ir juos vertina kartu su kitais įrodymais esančiais byloje.
Dėl ginčo esmės
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovui, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų
13. Teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik tada, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą (pirmoji sąlyga) ir jeigu nesiėmus atitinkamų priemonių teismo sprendimo įvykdymas galėtų pasunkėti arba pasidarytų apskritai negalimas (antroji sąlyga) (CPK 144 straipsnio 1 dalis).
14. Skundžiamą nutartį priėmęs teismas nustatė, kad ieškinys yra tikėtinai pagrįstas, todėl pirmoji sąlyga laikinųjų apsaugos priemonių taikymui egzistuoja. Apeliantas šios teismo nustatytos aplinkybės neginčija, todėl apeliacinės instancijos teismas jos plačiau nevertina ir nepasisako.
15. Apeliantas teigia, kad teismas nutartį priėmė formaliai, neanalizuodamas ir nevertindamas atsakovo nesąžiningumo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovo argumentai, susiję su atsakovo nesąžiningumu, sąmoningu vengimu sumokėti, prisidengiant menamais ieškovo atliktų darbų trūkumais, siekiant laimėti laiko turimų pajamų paslėpimui ar turto perleidimui, dėl ko skolos išieškojimas taptų neįmanomas, nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir nesudaro pagrindo spręsti apie antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymui reikalingos sąlygos egzistavimą.
16. Lietuvos apeliacinio teismo nuosekliai suformuotoje praktikoje akcentuojama, kad laikinųjų apsaugos priemonių, kaip itin atsakovo teises varžančio procesinio instituto, taikymas galimas tik labai išskirtiniais atvejais ir tik tada, kai jo taikymo prašantis asmuo (paprastai ieškovas) pateikia įtikinamų argumentų bei konkrečių duomenų (įrodymų) apie atsakovo jau atliktus, atliekamus ar siekiamus atlikti su sąžiningu elgesiu nederančius veiksmus, kurių tikslas – išvengti ieškovui galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymo (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-157-464/2018; 2019 m. liepos 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-614-450/2019; 2020 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-538-302/2020, 2022 m. gruodžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr.2-1199-330/2022 ir kt.).
17. Asmens nesąžiningumas nėra preziumuojamas, todėl asmeniui, prašančiam taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tenka pareiga jį įrodyti. Kadangi laikinosios apsaugos priemonės yra skirtos užtikrinti teismo sprendimo įvykdymą, šio instituto taikymo kontekste yra reikšmingi tik tokie galimai nesąžiningi atsakovo veiksmai, kuriais siekiama išvengti išieškojimo pagal byloje priimtą jam nepalankų teismo sprendimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. birželio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-675-943/2020).
18. Iš šalių procesinių dokumentų turinio matyti, kad kilo ginčas dėl gyvenamojo namo atliktų darbų apimties, jų kokybės, kainos, atsiskaitymo už atliktus darbus. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apelianto argumentai, kad atsakovas vengia atsiskaityti už atliktus papildomus statybos darbus ar keistis bet kokia su ieškovo atliktais statybiniais darbais susijusia informacija, ir kuriais jis grindžia atsakovo nesąžiningumą, yra susiję su tarp šalių kilusio ginčo įrodinėjimu ir tokie veiksmai bus vertinami pirmosios instancijos teismui nagrinėjant ginčą iš esmės.
19. Apeliantas teigia, kad ieškinio suma, 56 501,60 Eur, atsakovui, kaip fiziniam asmeniui, yra išties didelė. Pagal teismų praktiką, nei reikalavimo suma, nei asmens turtinė (finansinė) padėtis savaime nei palengvina, nei pasunkina ar padaro nebeįmanomą būsimo teismo sprendimo įvykdymą, todėl šios aplinkybės neįrodo, kad egzistuoja grėsmė būsimo teismo sprendimo neįvykdymui (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1088-516/2020). Aktualioje Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pasisakoma, jog byloje, kurioje pareikšti turtinio pobūdžio reikalavimai, laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti reikšminga ne tik ieškinio suma, atsakovo turtinė padėtis, jo turtinės padėties pokyčio perspektyvos, bet ir atsakovo elgesys iki bylos iškėlimo ar jos nagrinėjimo metu, leidžiantis įvertinti atsakovo (ne)sąžiningumą. Laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tuomet, kai, be kita ko, esama duomenų apie atsakovo nesąžiningumą, pavyzdžiui, ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr.e2-193-330/2023, 2022 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1044-790/2022 ir joje nurodyta praktika).
20. Apeliantas nepateikė duomenų, bent tikėtinai pagrindžiančių atsakovo galimą nesąžiningumą, jo siekį išvengti jam galbūt nepalankaus būsimo teismo sprendimo įvykdymo, tuo tikslu perleidžiant, įkeičiant, kitaip apsunkinant turtą ar kitais būdais sąmoningai bloginant turtinę padėtį.
21. Pareiga paneigti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį bei tai, kad nėra grėsmės teismo sprendimo įvykdymui, atsakovui kiltų tik tuomet, jei teismas pritaikytų ieškovo prašomas laikinąsias apsaugos priemones ir atsakovas teikiamu skundu siektų paneigti laikinųjų apsaugos priemonių taikymui reikšmingas aplinkybes. Analizuojamu atveju teismas netenkino ieškovo prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, todėl atsakovui nekilo pareiga įrodinėti, kad neegzistuoja grėsmė teismo sprendimo įvykdymui (pavyzdžiui, Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-168-330/2023). Tačiau kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovas pateikė VĮ Registrų centras duomenis apie savo turimą nekilnojamąjį turtą, nurodė, kad jis dirba (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) direktoriaus pareigose, yra šių įmonių akcininkas, gauna pastovias pajamas. Šios aplinkybės patvirtina, kad atsakovas neketina imtis veiksmų, kurie užkirstų kelią galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo vykdymui.
22. Nagrinėjamu atveju apeliantas nei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nei apeliacinės instancijos teisme nepateikė objektyvių duomenų apie galimus atsakovo ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti, siekiant išvengti būsimo apeliantui palankaus teismo sprendimo įvykdymo. Atsižvelgiant į formuojamą teismų praktiką, bylos medžiagą, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad nenustačius grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymo įmanomumui, laikinosios apsaugos priemonės negali būti taikomos.
Dėl procesinės bylos baigties
23. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino aplinkybes, skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl ji paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
24. Apeliantas prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas patirtas apeliacinės instancijos teisme (2023-06-05 DOK-14540), tačiau apeliacinės instancijos teismas šio prašymo nesprendžia, nes klausimas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo bus sprendžiamas bylą išnagrinėjus iš esmės pirmosios instancijos teisme.
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2023 m. kovo 28 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.