- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-02-23
- Bylos Nr.
- e2-193-330/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-01490-2022-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Gintaras Pečiulis
- Atsakovas
- L. N.
- Ieškovas
- D. S.
- Kategorijos
- 3.1.18.1.1.1Grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui
- 3.1.18.1.1.2Tikėtinas ieškinio pagrįstumas
- 3.1.18.2.1Atsakovo nekilnojamojo daikto areštas
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs atsakovės L. N. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gruodžio 5 d. nutarties, kuria ieškovo D. S. ieškinio atsakovei L. N. užtikrinimui pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas D. S. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo priteisti iš atsakovės L. N. 43 533,53 Šveicarijos frankų (toliau – CHR) skolą ir 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
2. Ieškovas nurodė, kad 2008 m. rugsėjo 2 d. jis ir atsakovė su Nordea Bank Finland Plc. (dabar – Luminor bank AS) sudarė būsto kredito sutartį, pagal kurią ieškovui su atsakove buvo suteiktas 227 315,07 CHR kreditas. Kredito gavėjai įsipareigojo solidariai grąžinti šią kredito sumą bankui. Ieškovo teigimu, iki 2022 m. spalio 11 d. jis grąžino bankui 97 917,05 CHR, o atsakovė sumokėjo ieškovui tik 5 425 CHR, todėl yra skolinga 43 533,53 CHR.
3. Siekiant užtikrinti teismo sprendimo pagal ieškinio reikalavimus įvykdymą, ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovei nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, pinigines lėšas ir turtines teises, atitinkančias ieškinio sumą, leidžiant bankų ir kitų kredito įstaigų sąskaitose esančias atsakovės lėšas naudoti atsiskaitymams su ieškovu.
Šalies argumentai
4. Prašyme taikyti laikinąsias apsaugos priemones ieškovas nurodė, kad atsakovė neatsiskaito su ieškovu nepaisydama jo raginimų, kad ieškinio suma atsakovei yra didelė, ji gali imtis aktyvių nesąžiningų veiksmų, siekdama išvengti būsimo teismo sprendimo įvykdymo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. gruodžio 5 d. nutartimi ieškovo prašymą tenkino iš dalies. Teismas areštavo atsakovei L. N. nuosavybės teise priklausančią 1/4 dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), ir 165/1500 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – ir ginčo turtas), uždrausdamas disponuoti areštuotu turtu, bet palikdamas teisę šį turtą valdyti ir juo naudotis.
6. Teismas nurodė, kad ieškovas tikėtinai pagrindė ieškinio reikalavimus, todėl pirmoji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga yra nustatyta. Spręsdamas dėl antrosios sąlygos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui – grėsmės teismo sprendimo įvykdymui, teismas konstatavo, kad ieškovo pareikšto reikalavimo suma fiziniam asmeniui yra didelė, duomenų apie kitą atsakovės turimą turtą, išskyrus ginčo turtą, nėra. Ieškovas solidariąją šalių prievolę kredito įstaigai vienas vykdo nuo 2008 m. Remdamasis šiomis aplinkybėmis teismas nusprendė, kad yra pagrindas iš dalies tenkinti ieškovo prašymą, todėl ieškinio reikalavimų įvykdymui užtikrinti pritaikė atsakovei priklausančio nekilnojamojo turto areštą.
II. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
7. Atskirajame skunde atsakovė L. N. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gruodžio 5 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – atmesti ieškovo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, iš ieškovo priteisti atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.
8. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
8.1. Ieškovas nepagrindė ieškinio reikalavimų, todėl nebuvo prielaidų teismui pripažinti, kad ieškinys yra tikėtinai pagrįstas.
8.2. Nutartis priimta nukrypstant nuo aktualios Lietuvos apeliacinio teismo praktikos dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, pagal kurią vien tik didelė ieškinio suma savaime nepagrindžia laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumo.
Atsiliepimas
9. Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovas D. S. prašo atsakovės atskirąjį skundą atmesti.
10. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais esminiais argumentais:
10.1. Atsakovės reiškiama nuomonė, jog ji nėra skolinga ieškovui, nesudaro pagrindo manyti, kad ieškovas tikėtinai nepagrindė ieškinio reikalavimų.
10.2. Atsakovė, nepaisydama raginimų, neatsiskaito su ieškovu, sąmoningai vengia vykdyti prievolę pagal sutartį, neišlaiko bendrosios dalinės nuosavybės teise turimo turto. Šios aplinkybės kelia pagrįstų abejonių dėl atsakovės sąžiningumo ir patvirtina grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsakovės (apeliantės) atžvilgiu pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – uždrausta disponuoti ginčo nekilnojamuoju turtu, pagrįstumo ir teisėtumo. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrindamas, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Dėl teikiamų papildomų įrodymų
12. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kasacinio teismo jurisprudencijoje pripažįstama, kad teismas turi taikyti įstatymus tik patikimais duomenimis nustačius bylai svarbias faktines aplinkybes, todėl tuomet, kai nustatinėjamas fakto klausimas, gali būti priimami nauji sužinoti, išreikalauti įrodymai, jeigu šalis šia teise nepiktnaudžiauja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-38-969/2015 ir joje nurodyta praktika).
13. Atsakovė L. N. kartu su atskiruoju skundu pateikė ištraukas iš bylos šalių atstovų elektroninio susirašinėjimo, tuo siekdama paneigti ieškovo ieškinio pagrįstumą.
14. Vertinant, ar egzistuoja būtinybė priimti teikiamus duomenis, teismas pažymi, kad bylos, nagrinėjamos apeliacinės instancijos teisme, dalyką sudaro teismo nutarties, kuria ieškovo prašymu atsakovės nekilnojamajam turtui pritaikyti disponavimo teisės suvaržymai, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas. Papildomai teikiami duomenys ir jais įrodinėjamos aplinkybės susijusios ne su šioje byloje analizuojamu klausimu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, o su kitais tarp ginčo šalių sprendžiamais materialiaisiais reikalavimais, todėl atsakovės papildomai teikiamus duomenis atsisakoma priimti, kaip neturinčius reikšmės šioje byloje vertinamo klausimo išsprendimui.
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų
15. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas byloje dalyvaujančių ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia ieškinio reikalavimą ir, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinosios apsaugos priemonės civilinėse bylose taikomos tuo atveju, kai įvykdomos šios sąlygos: pirma, tikėtinai pagrindžiamas ieškinio reikalavimas, antra, pagrindžiama, kad nesiėmus prevencinių priemonių galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Šios sąlygos yra kumuliacinės. Tai reiškia, kad jeigu bent viena iš sąlygų neegzistuoja, atsakovo teisės ir interesai laikinųjų apsaugos priemonių forma negali būti suvaržomi (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-11-196/2018 ir joje nurodytą praktiką).
16. Byloje pirmiausia keliamas klausimas dėl ieškinio tikėtino pagrįstumo, kaip sąlygos laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti, egzistavimo. Spręsdamas, ar egzistuoja pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teismas pirmiausiai turi atlikti pareikštų reikalavimų pagrįstumo prima facie (preliminarų) vertinimą. Pagal prima facie doktriną ieškinio tikėtino pagrįstumo vertinimo tikslas yra teismo įsitikinimas, ar išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas. Kai vertinamas ieškinio prima facie pagrįstumas, patikrinama, ar ieškinys grindžiamas faktinį pagrindą sudarančiais argumentais, ar ieškinio argumentai grindžiami įrodymais. Tačiau toks ieškinio preliminaraus pagrįstumo vertinimas negali ir neturi virsti detalia ieškinio teisinių ir faktinių argumentų bei pateiktų įrodymų analize, t. y. laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas negali ir neturi pateikti kategoriško atsakymo dėl pateiktų įrodymų patikimumo, pakankamumo ieškovo nurodytiems argumentams patvirtinti, jų sąsajumo (jei aplinkybė, kad su ieškiniu pateikti įrodymai nesusiję su byla, nėra akivaizdi dar pradinėje bylos nagrinėjimo stadijoje) ir pan. (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1464-516/2016).
17. Vadinasi, preliminarus ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pavyzdžiui, ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, ir pan., t. y. tais atvejais, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti pagrįstą prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas teismo negalės būti tenkinamas dėl gana akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-827-370/2015). Tik įsitikinęs ieškinio reikalavimų tikėtinu pagrįstumu, teismas gali spręsti, ar yra antroji sąlyga laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.
18. Nagrinėjamu atveju ieškovas pareiškė ieškinį, kuriuo prašo priteisti iš atsakovės 43 533,53 CHR skolą. Nurodo, kad ieškovas ir atsakovė su banku sudarė būsto kredito sutartį, pagal kurią ieškovas ir atsakovė yra solidarūs skolininkai, tačiau atsakovė, ieškovo teigimu, jai tenkančių kredito grąžinimo įmokų dalies nemokėjo, todėl ieškovas prašo iš atsakovės priteisti jo sumokėtų kredito įmokų dalį, tenkančią atsakovei.
19. Teismo vertinimu, nėra pakankamo pagrindo teigti, kad ieškovo reikalavimai yra akivaizdžiai nepagrįsti, kad jis savo interesus gintų aiškiai netinkamu būdu ir pan. Ieškinys grindžiamas tiek faktinėmis aplinkybėmis, tiek ieškovo poziciją patvirtinančiais teisiniais pagrindais. Apeliacinės instancijos teismas laikosi nuostatos, kad pirmosios instancijos teismas teisingai pripažino, jog ieškinys yra tikėtinai pagrįstas.
20. Nors atsakovė atskirajame skunde teigia, kad ji investavo lėšas į ginčo turtą, todėl esą nebūtų pagrindo teigti, jog ji skolinga ieškovui, tačiau toks teiginys iš esmės susijęs su pareikšto ieškinio reikalavimo teisiniu materialiniu vertinimu. Sprendžiant procesinį klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo toks vertinimas negali būti atliekamas. Dėl atsakovės skundo argumentų, kuriais siekiama paneigti ieškinio reikalavimų pagrįstumą, teismas nepasisako ir jų nevertina, kadangi dėl tokių argumentų bus pasisakyta išnagrinėjus bylą iš esmės ir priėmus teismo sprendimą.
21. Nustatęs, kad ieškinys yra tikėtinai pagrįstas ir pirmoji sąlyga taikyti laikinąsias apsaugos priemones egzistuoja, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad egzistuoja ir antroji sąlyga laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, t. y. grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, grėsmę teismo sprendimo įvykdymui patvirtina tai, kad ieškinio suma atsakovei (fiziniam asmeniui) yra didelė, kad ieškovas ilgą laiką vienas vykdo solidariąją šalių prievolę pagal kredito sutartį.
22. Su šiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis apeliacinės instancijos teismas nesutinka. Aktualioje Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pasisakoma, jog byloje, kurioje pareikšti turtinio pobūdžio reikalavimai, laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti reikšminga ne tik ieškinio suma, atsakovo turtinė padėtis, jo turtinės padėties pokyčio perspektyvos, bet ir atsakovo elgesys iki bylos iškėlimo ar jos nagrinėjimo metu, leidžiantis įvertinti atsakovo (ne)sąžiningumą. Laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tuomet, kai, be kita ko, esama duomenų apie atsakovo nesąžiningumą, pavyzdžiui, ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1044-790/2022 ir joje nurodyta praktika).
23. Duomenų, bent tikėtinai pagrindžiančių atsakovės galimą nesąžiningumą, jos siekį išvengti jai galbūt nepalankaus būsimo teismo sprendimo įvykdymo, tuo tikslu perleidžiant, įkeičiant, kitaip apsunkinant turtą ar kitais būdais sąmoningai bloginant turtinę padėtį, ieškovas neįrodė. Pažymėtina, kad vien aplinkybė, jog ieškovas vienas moka kredito grąžinimo įmokas (kaip nurodyta ieškinyje), nors bylos šalių prievolė bankui yra solidari, negali būti savarankiška priežastimi laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.
24. Skundžiama nutartimi akcentuotą grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui pašalina ir ta aplinkybė, kad ginčo turtas, kurio disponavimo teisę teismas apribojo pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis, yra įkeistas hipoteka, siekiant užtikrinti bylos šalių prievolių bankui (kredito davėjui) įvykdymą (šią aplinkybę nurodė ieškovas atsiliepime į atskirąjį skundą, ją patvirtina ir duomenys valstybės įmonėje Registrų centras (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Disponavimo turtu, kuris įkeistas hipoteka, galimybė yra ribota ir iš esmės priklausoma nuo kreditoriaus, kurio naudai turtas įkeistas, valios, todėl apie ketinimą perleisti, įkeisti ginčo turtą ar kitaip pakeisti jo teisinę padėtį atsakovė privalėtų informuoti kreditorių ir galėtų veikti tik su jo sutikimu. Duomenų apie tokius atsakovės ketinimus nepateikta. Be to, ginčo turtas bylos šalims priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise, tokio turto disponavimo ypatumai (CK 4.79 straipsnis) lemia, kad ieškovui, kaip bendraturčiui, būtų žinoma apie atsakovės ketinimus perleisti ginčo turtą, o tokių duomenų (apie atsakovės ketinimus) byloje nėra.
25. Atsižvelgdamas į pirmiau aptartas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas nusprendžia, kad nenustačius aplinkybių, leidžiančių daryti objektyvią prielaidą dėl atsakovės nesąžiningo elgesio požymių buvimo, neįrodytas grėsmės ieškovui tikėtinai palankaus teismo sprendimo įvykdymui egzistavimas, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo atsakovės atžvilgiu taikyti turtinio pobūdžio laikinąsias apsaugos priemones, remdamasis iš esmės tik didelės ieškinio sumos kriterijumi. Vadovaujantis nurodytais motyvais bei nustačius, kad pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo Lietuvos apeliacinio teismo formuojamos praktikos aiškinant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygas, skundžiama nutartis naikinama ir klausimas išsprendžiamas iš esmės – ieškovo prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones netenkinamas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų klausimo
26. Atskirajame skunde atsakovė prašo priteisti jai iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas šio prašymo nesprendžia, nes kol teismas dėl ginčo esmės byloje nėra priėmęs procesinio sprendimo, iš kurio būtų galima nustatyti, kuri šalis laimėjo ginčą, priteisti bylinėjimosi išlaidų nėra pagrindo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-280-219/2018).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gruodžio 5 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – netenkinti ieškovo D. S. prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.