- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-06-19
- Bylos Nr.
- e2S-567-440/2025
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vilija Valantienė
- Ieškovas
- I. Č.
- Atsakovas
- M. Č.
- Trečiasis asmuo
- akcinė bendrovė SEB bankas
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. Č. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. vasario 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-1118-1112/2025 dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagal ieškovės I. Č. ieškinį atsakovui M. Č. dėl santuokos nutraukimo ir su santuokos nutraukimu susijusių klausimų išsprendimo ir M. Č. priešieškinį ieškovei I. Č. dėl santuokos nutraukimo ir su santuokos nutraukimu susijusių klausimų išsprendimo, trečiasis asmuo akcinė bendrovė SEB bankas, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Byloje kilo ginčas dėl nepilnamečio vaiko L. Č. laikinos bendravimo su tėvu atsakovu M. Č. tvarkos nustatymo. Ieškovė I. Č. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui prašydama nutraukti (duomenys neskelbtini) ieškovės ir atsakovo sudarytą santuoką (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)) dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nustatyti nepilnamečio vaiko dukters gyvenamąją vietą su ieškove, nustatyti atsakovo ir nepilnametės dukters bendravimo tvarką, priteisti iš atsakovo nepilnamečio vaiko išlaikymui po 1 854 Eur kas mėnesį mokamą išlaikymą nuo ieškinio pateikimo dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymą mokant už einamąjį mėnesį iki einamojo mėnesio paskutinės dienos, pinigus pervedant į ieškovės banko sąskaitą, indeksuojant išmokas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, padalyti santuokoje įgytą turtą.
2. Atsakovas pareiškė priešieškinį, juo prašė nutraukti ieškovės ir atsakovo sudarytą santuoką dėl ieškovės kaltės; nustatyti nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su atsakovu; priteisti iš ieškovės išlaikymą nepilnametei dukrai po 734,20 Eur; nustatyti ieškovės bendravimo su nepilnamete dukra tvarką; padalyti santuokoje įgytą turtą ir nustatyti prievolės vykdymo tvarką.
3. Atsakovas pareiškė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir nustatyti dukros laikiną bendravimo su tėvu tvarką, kol bus pakeistos laikinosios apsaugos priemonės dėl vaiko laikinos gyvenamosios vietos nustatymo arba kol byloje bus priimtas ir įsiteisės teismo sprendimas. Nurodė, kad ieškovė draudžia bendrauti su dukra. Šalys nuo vasario mėnesio buvo sutariusios, jog atsakovas su dukra bendrauja lyginėmis savaitėmis: pirmąją mėnesio lyginę savaitę bendrauja su dukra nuo antradienio iki sekmadienio, o antrąją lyginę mėnesio savaitę su dukra bendrauja nuo trečiadienio iki sekmadienio.
Šalies argumentai
4. Ieškovė į atsakovo prašymą nurodė, kad ji pastebėjo, jog atsakovas pradėjo manipuliuoti vaiku – vis dažniau vaiko leksikoje atsirasdavo teiginių, kad mama yra bloga, atsirado vaiko neadekvačių reakcijų į bet kokį ieškovės geriamą skystį (pvz., sultis), isterijos ir pan. Ieškovė sutinka, kad vaikas myli atsakovą ir kad svarbus yra vaiko ir tėvo bendravimas, tačiau, esant atsakovo manipuliaciniam elgesiui, ieškovė mato labai didelę riziką dėl emocinės ir psichologinės žalos vaikui. Prašyme nurodyta plati atsakovo ir šalių dukters bendravimo tvarka, t. y. iš esmės vaikas kas antrą savaitę turėtų gyventi su atsakovu, kas de facto reikštų vaiko gyvenamosios vietos pakeitimą. Atsakovas nusprendė pakeisti gyvenamąją vietą, todėl vaikui tektų beveik dvi savaites gyventi naujoje vietoje.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai 2025 m. vasario 17 d. nutartimi patenkino atsakovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir nustatė atsakovo ir nepilnamečio vaiko laikiną bendravimo tvarką: 1) atsakovas mėnesio pirmąją lyginę savaitę bendrauja su dukra nuo antradienio pasiimdamas dukrą iš ugdymo įstaigos pasibaigus pamokoms ir (arba) užklasinei veiklai ir grąžindamas ją į jos gyvenamąją? vietą sekmadienį 19.00 valandą vakare; 2) atsakovas mėnesio antrąją lyginę savaitę bendrauja su dukra nuo trečiadienio pasiimdamas dukrą iš ugdymo įstaigos pasibaigus pamokoms ir (arba) užklasinei veiklai ir grąžindama ją į jos gyvenamąją? vietą sekmadienį 19.00 valandą vakare; 3) atsakovas turi teisę bendrauti su dukra telefono ir interneto ryšio priemonėmis neribotai kiekvieną dieną nedalyvaujant ieškovei, išskyrus atvejus, kai to reikalauja pats vaikas.
6. Teismas nurodė, kad tarp ieškovės ir atsakovo susiklostė konfliktiški santykiai. Šalims nors ir pavyksta rasti susitarimus dėl bendravimo su vaiku, ir vaiko tėvas turi galimybę bendrauti su vaiku, tačiau derinimas pakankamai sudėtingas, nenuoseklus ir neužtikrina nuolatinio bendravimo su vaiku. Teismas pažymėjo, kad nustatyta laikina bendravimo su vaiku tvarka gali padėti išlaikyti tam tikrą stabilumą tiek šalių tarpusavio santykiuose, tiek bendraujant su vaiku ir išvengti nesutarimų derinant bendravimo su vaiku laiką, jo trukmę ir kitas sąlygas. Teismo vertinimu, laikinosios apsaugos priemonės taikomos pagal esamą faktinę situaciją ir kadangi šiuo metu vaikas faktiškai gyvena su ieškove, teismo vertinimu, yra pagrindas, esant šalių nesutarimui, nustatyti skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku tvarką. Pasikeitus faktinėms aplinkybėms, išnykus jų poreikiui, laikinosios apsaugos priemonės gali būti pakeistos ar panaikintos. Teismas nenustatė pakankamo pagrindo riboti vaiko bendravimą su tėvu.
7. Teismas pažymėjo, kad pagal atsakovo prašomą nustatyti bendravimo tvarką didesnę laiko dalį vaikas gyventų pas ieškovę, jai niekaip neapribojama galimybė įgyvendinti esminius tėvų valdžios elementus, būti vaiko išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja. Ieškovė nurodė, kad iki šiol ji daugiau rūpinosi tiek buitiniais vaiko aprūpinimo klausimais, tiek ugdymu, medicinine priežiūra bei psichologine-emocine vaiko gerove. Teismo vertinimu, atsakovui taip pat turi būti sudaryta galimybė įsitraukti į vaiko gyvenimą, ugdymą, sveikatos priežiūrą, rūpinantis kasdieniais vaiko poreikiais, darbo dienomis užtikrinti vaiko tiek ugdymo, tiek poilsio poreikius ir praleisti daugiau laiko su vaiku ne tik laisvalaikio metu, bet ir padedant jam įgyvendinti jo kasdienes užduotis.
Atsiliepimas
8. Teismas pažymėjo, kad ieškovė atsiliepime į prašymą nenurodė argumentų, dėl kurių atsakovo siūloma bendravimo tvarka būtų netinkama, neįgyvendinama ar nesuderinama su vaiko interesais. Vien tas faktas, kad atsakovas ketina pakeisti gyvenamąją vietą, šiuo atveju nesudaro pagrindo apriboti bendravimo su atsakovu tvarką. Į bylą duomenų, kad nauja gyvenamoji vieta nebūtų tinkama vaikui gyventi ar ilsėtis, negauta. Teismui abejonių dėl to, kad abi šalys yra pajėgios užtikrinti tinkamas gyvenimo sąlygas vaikui, nekilo.
Žemesnės instancijos teismas
9. Teismas nurodė, kad šiuo atveju abi šalys atsisakė mediacijos proceso metu pasiektus susitarimus laikyti konfidencialiais. Atsižvelgdamas į mediatorės ir atsakovo pateiktus duomenis, teismas neturi pagrindo abejoti, kad platesnė bendravimo tvarka buvo priimtina abiem šalims. Nors ieškovė nesutinka su atsakovo pateikta informacija, tačiau duomenų apie kitokį susitarimą ar jo sąlygas nepateikė. Teismo vertinimu, byloje nepateikta duomenų, kurie leistų vertinti, kad prašoma nustatyti bendravimo tvarka pažeistų nepilnamečio vaiko interesus ar būtų nesuderinama su jo ugdymu ar kitais poreikiais.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
10. Atskiruoju skundu ieškovė I. Č. (toliau – apeliantė) prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2025 m. vasario 17 d. nutartį ir išspęsti klausimą iš esmės – atsakovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. Atskirąjį skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:
10.1. Ieškovė neginčija vaiko teisės bendrauti su tėvu, tačiau, atsižvelgiant į byloje pateiktus duomenis, akivaizdu, kad yra reali grėsmė vaiko esminiams psichologinio turinio interesams – teisei į saugumą, normalią (sveiką) emocinę, psichologinę raidą. Ieškovės įsitikinimu, būtent šios vertybės pirmiausiai turi būti ginamos, nes jų pažeidimas gali sukelti daug didesnę žalą nei siauresnės bendravimo tvarkos su tėvu nustatymas arba bendravimo tvarkos nenustatymas. Atsakovas naudoja vaiko atžvilgiu psichologines manipuliacijas, todėl plačios bendravimo tvarkos nustatymas gali pakenkti vaiko neturtiniams psichologinio pobūdžio interesams.
10.2. Priešingai, nei vertino pirmosios instancijos teismas, tokio pobūdžio bylose nėra taikoma vaikui tinkamos gyvenamosios (buvimo) vietos prezumpcija, kiekvienu atveju vaiko būsima gyvenamoji vieta (ar bendravimo su vienu iš tėvų vieta) yra tikrinama Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnyba). Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad tai visiškai nauja, nepažįstama vaikui vieta.
10.3. Teismas turėtų vertinti ne tariamą mediacijos proceso rezultatą, o realią situaciją – vaiko interesus ir ar yra reali grėsmė vaiko interesui – teisei bendrauti su tėvu, arba koks tėvo ir vaiko bendravimas labiausiai atitinka vaiko interesus.
10.4. Šalims yra paskirti Klaipėdos rajono paramos šeimai specialistai, jie susisieks su šalimis, vėliau bus organizuojamas posėdis, kurio metu bus sudarytas pagalbos planas. Taigi, viena vertus, iš to, kas nurodyta, akivaizdu, kad ieškovė siekia išspręsti susidariusią situaciją, nesiekia nesąžiningai riboti atsakovo ir vaiko bendravimo, kita vertus, kol nėra sudarytas pagalbos planas ir juo labiau kol nėra konstatuota, kad ieškovė jo nesilaiko, nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo taikyti atsakovo prašomas laikinąsias apsaugos priemones.
10.5. Taip pat pirmosios instancijos teismui buvo pateikti duomenys, patvirtinantys tai, kad, priešingai, nei melagingai teigia atsakovas, jis su dukra bendrauja tiek darbo dienomis, tiek savaitgaliais, pvz., bendravo 2025 m. vasario 8–9 d., 2025 m. vasario 14–17 d. Nurodyti duomenys patvirtina, kad nebuvo pažeidžiamas vaiko neturtinis interesas – teisė bendrauti su tėvu, todėl nebuvo teisinių pagrindų taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
Atsiliepimas
11. Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovas M. Č. prašo apeliantės atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimą į atskirąjį skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:
Šalies argumentai
11.1. Ieškovė remiasi psichologine literatūra ir teigia, jog atsakovo elgesys yra netinkamas, tačiau iš tikro riboti bendravimą su dukra pradėjo tuomet, kai 2025 m. sausio 19 d. atsakovo dukrai būnant su ieškove dukra paskambino atsakovui ir nurodė, jog ieškovė namuose vėl vartoja alkoholį, ir prašė, jog jis ją pasiimtų. Atsakovas siekdamas užtikrinti geriausius vaiko interesus, esant pakartotiniam ieškovės piktnaudžiavimui alkoholiu, būnant kartu su dukra, 2025 m. sausio 19 d. kreipėsi į policiją, kad galėtų dukrą pasiimti iš nesaugios aplinkos. Atvykus policijos pareigūnams dukra buvo perduota atsakovui ir apie situaciją pranešta Tarnybai. Išvadą teikianti institucija pateikė išvadą, kad atsakovo siūloma bendravimo tvarka nepažeistų geriausių vaiko interesų. Duomenų, kad atsakovas negali užtikrinti vaikui tinkamų sąlygų gyventi ar ilsėtis, byloje nėra pateikta. Atsakovas yra pajėgus užtikrinti tinkamas gyvenimo sąlygas vaikui.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkinamas.
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliaciniame teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).
13. Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis). Taip pat nenustatyta aplinkybių, kurios teiktų pagrindą peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais ir faktiniais pagrindais, neperžengdamas jo ribų. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės medžiagos.
Dėl naujų įrodymų
14. Atsakovas apeliacinės instancijos teismui pateikė prašymą priimti papildomus naujus įrodymus: 2025 m. gegužės 16 d. šalių susitarimą dėl laikinos bendravimo tvarkos dukters vasaros atostogų metu; Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. gegužės 19 d. nutartį ir 2025 m. birželio 3 d. ieškovės pareiškimą dėl patikslinto reikalavimo dėl atsakovo bendravimo tvarkos su nepilnamete dukterimi nustatymo. Prašyme nurodo, kad ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis buvo pakeista. Teigia, kad apeliantė 2025 m. birželio 3 d. pateiktame prašyme nurodo, jog su skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi ji sutinka.
15. CPK 314 straipsnis reglamentuoja naujų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teisme klausimą. Kasacinis teismas yra išskyręs atitinkamus kriterijus, kurie turi būti patikrinti ir įvertinti sprendžiant, ar egzistuoja pagrindas priimti naujus įrodymus: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomi priimti įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019 33 punktas).
16. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs atsakovo nurodytas aplinkybes, pažymi, kad remiantis LITEKO duomenimis, Klaipėdos apylinkės teismas 2025 m. gegužės 19 d. nutartimi papildė skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi nustatytą laikiną bendravimo tvarką – patenkino ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo ir nustatė papildomą bendravimo su dukra tvarką 2025 m. vasaros atostogų laikotarpiui. Tačiau ši aplinkybė nekeičia ginčijamos pirmosios instancijos teismo nutarties esmės, kadangi Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. gegužės 19 d. nutartimi ji buvo tik papildyta, o ne iš esmės pakeista. Atsakovo nurodoma aplinkybė, kad ieškovė 2025 m. birželio 3 d. patikslintame pareiškime dėl bendravimo tvarkos nurodė sutinkanti su skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi, neturi esminės reikšmės, nes ieškovė apeliacinės instancijos teismui nepateikė prašymo atsisakyti atskirojo skundo (CPK 308 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, atsakovo prašymas priimti papildomus įrodymus netenkinamas.
Dėl faktinių bylos aplinkybių
17. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad šalys (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką (Santuokos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini)) ir turi nepilnametę dukterį L. Č., gimusią (duomenys neskelbtini) (Gimimo įrašas Nr. (duomenys neskelbtini)).
18. Remiantis LITEKO duomenimis, Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2024 m. rugsėjo 4 d. nutartimi nustatytas laikinas nepilnamečio vaiko išlaikymas po 950 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2024 m. rugsėjo 4 d. iki teismo sprendimo priėmimo.
19. Remiantis byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad šalys bandė ginčą išspręsti taikiai, tačiau 2025 m. sausio 28 d. pateiktas pranešimas dėl teisminės mediacijos pabaigos. Nurodyta, kad ginčo šalys pasitraukė iš teisminės mediacijos proceso.
20. Ieškovė 2025 m. sausio 30 d. teismo prašė taikyti laikinąją apsaugos priemonę – uždrausti atsakovui matytis su nepilnamete dukra iki sprendimo šioje civilinėje byloje priėmimo. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmai 2025 m. vasario 5 d. nutartimi šį ieškovės prašymą atmetė.
21. Bylos duomenimis, Klaipėdos apylinkės teismas 2025 m. gegužės 19 d. nutartimi papildė skundžiamą teismo 2025 m. vasario 17 d. nutartimi nustatytą laikiną bendravimo tvarką, patenkino ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo ir nustatė dukros bendravimo su tėvu vasaros atostogų metu laikiną tvarką.
Dėl laikinos nepilnamečio vaiko bendravimo su tėvu (atsakovu) tvarkos nustatymo
22. Apeliantė atskirajame skunde nurodo, jog neginčija vaiko teisės bendrauti su tėvu, tačiau mano, kad toks bendravimas gali kelti realią grėsmę vaiko esminiams ir psichologiniams interesams.
23. Atsakovas atsiliepime į atskirąjį skundą teigia, kad jo siūloma bendravimo su vaiku tvarka nepažeidžia vaiko geriausių interesų. Byloje nėra pateikta duomenų, jog jis negalėtų užtikrinti tinkamų gyvenimo ar poilsio sąlygų vaikui.
24. Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu Tarnyba pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad vaiko tėvai skirtingai vertina ir supranta problemų kilimo priežastis, skiriasi jų nuomonės tam tikrais klausimais, vaikas yra įtraukiamas į skyrybų procesą, dėl to atsiranda konfliktinių situacijų, kurios turi neigiamas pasekmes emocinei dukros sveikatai. Šiuo metu šalių santykiai yra itin konfliktiški, tačiau šalių tarpusavio nesutarimai nesuteikia pagrindo apriboti vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo bendravimą. Tarnyba neturi objektyvių duomenų, kad vaiko tėvas vartoja psichologinį smurtą prieš vaiką. Iš vaiko nuomonės matyti, kad vaiko ir tėvo ryšys yra artimas ir stiprus. Atsakovas deda pastangas, kad galėtų patenkinti vaiko poreikius ir gebėtų tinkamai užtikrinti geriausius vaiko interesus. Atsakovo prašoma nustatyti laikina bendravimo su vaiku tvarka nepažeistų vaiko geriausių interesų.
Žemesnės instancijos teismas
25. Pirmosios instancijos teismas spręsdamas klausimą dėl laikinos nepilnamečio vaiko bendravimo su tėvu (atsakovu) tvarkos nustatymo konstatavo, kad byloje nepateikta duomenų, kurie leistų vertinti, kad prašoma nustatyti bendravimo tvarka pažeistų nepilnamečio vaiko interesus ar būtų nesuderinama su jo ugdymu ar kitais poreikiais.
26. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.170 straipsnio 1, 2, 4 dalyse nustatyta, jog tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant; vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena; tėvas ar motina, su kuriuo gyvena vaikas ir (ar) su kuriuo teismo sprendimu nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, turi nekliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Šios pareigos nevykdymas laikomas piktnaudžiavimu tėvų valdžia, už kurį tėvas (motina) atsako įstatymų nustatyta tvarka.
27. Kai tėvai nesutaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas (CK 3.170 straipsnio 3 dalis). CK 3.175 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką.
28. Dėl CK 3.175 straipsnio 2 dalies taikymo kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismas turi skatinti pačius tėvus susitarti dėl labiausiai vaiko poreikius atitinkančios bendravimo tvarkos, o jei tai nepavyksta, nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri geriausiai užtikrintų vaiko interesus ir būtų realiai vykdoma. Procesinio sprendimo vykdymo tvarka gali būti keičiama įstatymų nustatyta tvarka, tačiau šalims ir šiuo atveju vaikui turi būti aiški bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu tvarka ir periodai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014).
29. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymas nėra savitikslis, ja visų pirma siekiama išlaikyti, atkurti, jei jis yra nutrūkęs ar susilpnėjęs, vaiko ryšį su skyrium gyvenančiu vaiko tėvu (motina), nes vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpinimasis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-427-378/2016).
30. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad aptartais principais, susijusiais su skyrium gyvenančio vieno iš tėvų bendravimo su vaiku tvarkos nustatymu, turi būti vadovaujamasi tiek nustatant laikinąją bendravimo su vaiku tvarką, tiek vėliau ją keičiant. Taigi, sprendžiant dėl skyrium gyvenančio tėvo (motinos) laikinosios bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, turi būti siekiama maksimalaus abiejų tėvų dalyvavimo auklėjant vaiką. Skyrium gyvenančio tėvo (motinos) apribojimai bendrauti su vaiku gali būti nustatyti, tik jeigu jie reikalingi vaiko interesams užtikrinti.
31. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad klausimas dėl nuolatinės ieškovės ar atsakovo (priklausomai nuo to, su kuria šalimi bus nustatyta šalių nepilnamečio vaiko nuolatinė gyvenamoji vieta) bendravimo su šalių nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo bus išspręstas pirmosios instancijos teismui išnagrinėjus bylą iš esmės ir priėmus teismo sprendimą. Spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas neatlieka visumos įrodymų vertinimo, t.y, nevertina ieškinio, priešieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo dėl ginčo esmės. Šios bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas apibrėžia nustatytos laikinosios bendravimo tvarkos, kuria siekiama apsaugoti nepilnamečio vaiko interesus, užtikrinti, kad iki teismo sprendimo priėmimo dienos nebūtų pažeidžiamos ne tik vaiko, bet ir jų tėvų teisės ir teisėti interesai, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
32. Apeliacinės instancijos teismas išklausęs ieškovės paaiškinimus, duotus 2025 m. vasario 4 d. teismo posėdžio metu, atkreipia dėmesį į tai, kad pati ieškovė pasisakydama dėl laikinos nepilnametės dukters ir tėvo bendravimo tvarkos nustatymo nurodė, kad po incidento, kai atsakovas iškvietė policiją, teigdamas, jog ji galbūt yra apsvaigusi nuo alkoholio, ji nusprendė, kad nuo šiol dukra savaitgalių su tėvu nebeleis, apie tai informavo vaiką. Ieškovė neneigia, kad tą vakarą buvo vartojusi alkoholio (teismo posėdžio garso įrašas nuo 14:24:46 iki 14:58:04). Be to, iš byloje esančių duomenų matyti, kad ieškovė 2025 m. sausio 30 d. teismo prašė taikyti laikinąją apsaugos priemonę – uždrausti atsakovui matytis su nepilnamete dukra iki sprendimo šioje civilinėje byloje priėmimo. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su apeliantės argumentu, kad ji neva neginčija vaiko teisės bendrauti su tėvu, nes jos elgesys po minėto incidento, taip pat jos procesiniai veiksmai, paneigia jos poziciją, patvirtina priešingą aplinkybę – kad tokia vaiko teisė galėjo būti ne tik ribojama, bet ir siekta ją laikinai visiškai apriboti.
33. 2025 m. vasario 4 d. teismo posėdžio metu ieškovė taip pat tvirtino, kad kažkokį tėvo ir dukters bendravimo modelį reikia nustatyti. Teigė, kad dukra ir tėvas vienas kitą myli ir yra artimi. Nurodė, jog šalys laikėsi preliminaraus bendravimo grafiko – tėvas pasiimdavo dukrą kas antrą savaitgalį, buvo suderintas ir šventinių dienų grafikas, kurio abu laikėsi. Tačiau dėl to, kad atsakovas nuteikinėja dukrą prieš mamą, ji nesutinka, kad atsakovo siūloma laikina tvarka būtų nustatyta, kadangi, nustačius laikiną dukters ir tėvo bendravimo tvarką, dukros psichologinei raidai bus pakenkta. Vaikas po to, kai praleidžia laiką su tėčiu, būna irzlus, nervingas. Be to, ieškovę dukra vadina alkoholike (teismo posėdžio garso įrašas nuo 14:24:46 iki 14:58:04). Atsakovas minėto teismo posėdžio metu teigė, kad ieškovė nuolatos nuteikinėja dukrą prieš tėvą. Todėl jis yra pasakęs dukrai, kad mama serga alkoholizmo liga (teismo posėdžio garso įrašas nuo 13:30:51 iki 14:24:46).
34. Iš šalių paaiškinimų matyti, kad tarp nepilnametės mergaitės tėvų egzistuoja tarpusavio įtampa ir abipusis nepasitikėjimas. Tai kelia pagrįstų abejonių dėl šalių gebėjimo užtikrinti vaiko interesus bendraujant su tėvais be aiškios, iš anksto nustatytos laikinos bendravimo tvarkos.
35. Dr. I. G. pateiktoje išvadoje, kuria atskirajame skunde remiasi apeliantė, nurodo, kad socialinio bendravimo su tėvu pažeidimai grindžiami tokiomis asmeninėmis savybėmis, kaip vaiko baimė, padidėjęs nerimas ir neryžtingumas, polinkis abejoti, nuolatinis vidinio neramumo jausmas.
36. 2024 m. rugsėjo 23 d. Vaiko nuomonės išklausymo akto Nr. (duomenys neskelbtini) turinys atskleidžia vaiko nuomonę apie šalių tarpusavio bendravimą, vaiko pageidavimus ir lūkesčius abiem tėvams. Nepilnametis vaikas Tarnybos atstovei nurodė, kad jos tėvai anksčiau nesipyko, bet po Kalėdų pradėjo pyktis, tėtis gyvena pirtyje, ji šią naktį eis miegoti pas tėtį į pirtį, nes jau dvi naktis miegojo pas mamą. Mergaitei patinka su tėčiu leisti laiką, važinėtis su dviračiu, bet labai retai tai daro, norėtų dažniau. Paklausus, ar tėtis su mama prie jos ar jai girdint kalba vienas apie kitą negražiai, mergaitė atsakė, kad taip, mama tėtį vadina vagimi, bet jis toks nėra, tėtis taip pat prisipažino, jog nėra vagis. Kaip tėtis sako ant mamos, ji nesakys, nenori sakyti. Mergaitė pasakė, kad nori gyventi su abiem tėveliais po lygiai, gal po kokias dvi savaites. Norėtų, kad tėveliai nesipyktų. Jei dar nepadarė kraujo tyrimo, norėtų, kad jos kraujo grupė būtų kaip tėčio, turbūt taip ir bus, nes jų plaukai vienodi, tačiau tėtis dabar be plaukų. Būna, kad ją ir tėtis nuveža į mokyklą, o parveža mamytė. Mergaitė lanko (duomenys neskelbtini), žada lankyti šokius ir chorą, bet dar nelanko. Mergaitė pasakė, kad jos tėtis kartais dirba ne Lietuvoje ir paskutinį kartą buvo labai ilgai išvykęs, nes gavo prastą laivą, mergaitė susigraudinusi pasakė, kad tada labai ilgėjosi tėčio. Mergaitei tiek mama, tiek tėtis gamina valgyti, pas mamą patinka valgyti saldainius, pas tėtį – vaisius, padeda tėčiui bulves skusti, mama sriubytę skanią verda. Kartais su tėčiu kartu nuvažiuoja į parduotuvę su dviračiais, nusiperka maisto ir grįžę pasigamina. Su tėčiu patinka važiuoti pas pusseseres, ten nakvojo ir jai labai patiko.
37. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad vaiko gerovės principas suponuoja ne tik tėvų teises bendrauti su vaiku, bet ir pareigą elgtis taip, kad vaikas jaustųsi saugus, neįtrauktas į šalių tarpusavio konfliktus ir nebūtų priverstas rinktis lojalumo vienam iš tėvų. Tiek motina, tiek tėvas vaikui yra vienodai svarbūs – abu atlieka esminį vaidmenį formuojant jo pasaulėžiūrą, vertybes ir emocinį stabilumą. Formuojant neigiamą vaiko požiūrį į kitą iš tėvų, tiesiogiai pažeidžiamas vaiko interesas turėti sveiką, emociškai saugų ir palaikomą ryšį su abiem tėvais. Tokie veiksmai, kai vaiko sąmonėje skiepijami priešiški ar neigiami įsitikinimai apie kitą iš tėvų, laikytini nesuderinamais su vaiko interesais. Vaikui turi būti sudarytos sąlygos nešališkai bendrauti su kiekvienu iš tėvų ir nesijausti kaltu dėl savo emocinių ryšių. Pažymėtina, kad tėvai, nors ir būdami konfliktiškuose tarpusavio santykiuose, privalo susilaikyti nuo bet kokių veiksmų, kurie galėtų paveikti vaiko emocinę būklę, iškreipti jo santykį su kitu iš tėvų ar sukelti jam lojalumo konfliktą. Vaiko interesai turi būti aukščiau šalių nesutarimų, o kiekvieno iš tėvų pareiga – elgtis taip, kad vaiko emocinis ir psichologinis saugumas nebūtų pažeidžiamas.
38. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad tėvų teisių ir pareigų lygybės ir maksimalaus abiejų tėvų dalyvavimo auklėjant vaiką principai teismui nustatant skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką reiškia, jog apribojimai bendrauti su vaiku daromi, tik jeigu jie reikalingi vaiko interesams užtikrinti. Tačiau tai nereiškia, kad, nesant priežasčių riboti skyrium gyvenančio tėvo (motinos) dalyvavimą auklėjant vaiką, teismas visada privalo nustatyti tokią skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką, pagal kurią vaiko praleidžiamas laikas su abiem tėvais būtų vienodas. Tokiais atvejais teismo nustatoma skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarka pirmiausia turėtų būti orientuojama į maksimalų laiko, kurį vaikas praleidžia su kiekvienu iš tėvų savaitgaliais, švenčių dienomis ir atostogų metu, suvienodinimą bei tam tikro laiko, kurį vaikas galėtų bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu darbo dienomis, nepakenkiant normaliam vaiko dienos režimui, nustatymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016, 38 punktas).
Žemesnės instancijos teismas
39. 2025 m. vasario 4 d. teismo posėdžio metu atsakovas paaiškino, kad darbo komandiruotes į kitas šalis jis gali suderinti ir prašomai nustatyti laikinai dukters ir tėčio bendravimo tvarkai tai įtakos neturės, jis galės suderinti darbą ir laikinos bendravimo tvarkos laikytis (teismo posėdžio garso įrašas nuo 13:30:51 iki 14:24:46).
40. Atsižvelgęs į šioje nutartyje aptartas aplinkybes, į tai, kad atsakovas galės užtikrinti dukters ir savo laikiną bendravimą pagal siūlomą nustatyti laikiną tvarką, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su apeliantės argumentu, kad laikinos dukters ir tėvo bendravimo tvarkos nustatymas galėtų kelti realią grėsmę vaiko esminiams psichologiniams interesams. Byloje nėra pateikta objektyvių duomenų, kurie pagrįstų tokią grėsmę. Išvadą teikianti institucija (Tarnyba) neprieštaravo atsakovo siūlomai bendravimo tvarkai ir jos nelaikė neatitinkančia vaiko interesų.
41. Be to, pati apeliantė 2025 m. vasario 4 d. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu pripažino, kad tam tikras tėvo ir dukters bendravimo modelis turi būti nustatytas, ir patvirtino, kad dukra myli savo tėvą. Ši aplinkybė rodo, kad, net ir pačios ieškovės vertinimu, tėvo ir dukros ryšys yra emociškai reikšmingas ir vertingas. Apeliacinės instancijos teismas, išklausęs atsakovo paaiškinimus 2025 m. vasario 4 d. teismo posėdyje, neturi pagrindo abejoti, kad atsakovas nuoširdžiai rūpinasi nepilnamete dukra, stengiasi reaguoti į jos poreikius įvairiose gyvenimo situacijose, palaiko su ja nuolatinį ryšį ir aktyviai dalyvauja jos gyvenime. Vien psichologės dr. I. G. išvada savaime nepatvirtina, kad atsakovas daro neigiamą poveikį vaiko psichologinei raidai. Priešingai, iš Vaiko nuomonės išklausymo akto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, jog pats vaikas nurodo, kad tiek motina, tiek tėvas yra linkę apie vienas kitą pasisakyti neigiamai. Todėl daryti vienareikšmę išvadą, kad būtent atsakovas daro žalą vaiko emocinei būklei, pagrindo nėra. Aptartų aplinkybių kontekste apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad nustatyta laikina atsakovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka geriausiai atitinka vaiko interesus.
42. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškovės nuogąstavimai dėl atsakovo ketinimų keisti gyvenamąją vietą savaime nesudaro pagrindo riboti atsakovo ir vaiko bendravimo. Į bylą nepateikta jokių objektyvių duomenų, kurie leistų nuspręsti, kad nauja atsakovo gyvenamoji vieta būtų netinkama vaiko gyvenimui ar poilsiui. Be to, tiek pirmosios instancijos teismui, tiek apeliacinės instancijos teismui nekilo abejonių, jog abi šalys yra pajėgios užtikrinti tinkamas vaiko gyvenimo sąlygas. Todėl nurodyta aplinkybė vertintina kaip neturinti esminės reikšmės sprendžiant klausimą dėl laikinos bendravimo su tėvu tvarkos nustatymo. Vien faktas, kad vieta vaikui yra „nauja“, savaime nesuponuoja grėsmės ar pagrindo riboti tėvo teisę bendrauti su vaiku.
43. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti ir su apeliantės pozicija, kad pagalbos plano nebuvimas eliminuoja būtinybę spręsti dėl laikinos bendravimo su tėvu tvarkos nustatymo. Tai, kad šalims paskirti Klaipėdos rajono paramos šeimai specialistai ir ateityje numatoma sudaryti pagalbos planą, nepašalina šiuo metu egzistuojančio poreikio užtikrinti vaiko teisę palaikyti ryšį su abiem tėvais. Laikinosios apsaugos priemonės taikomos esamos faktinės situacijos pagrindu, o ne remiantis prognozuojamais ar būsimo plano įgyvendinimo rezultatais. Atsižvelgiant į tai, pagalbos plano nebuvimas negali būti vertinamas kaip kliūtis nustatyti laikiną bendravimo su tėvu tvarką, juo labiau –pagrindas netaikyti priemonių, skirtų užtikrinti vaiko teisę turėti santykį su abiem tėvais.
Dėl procesinės bylos baigties
44. Kasacinio teismo praktika formuojama ta linkme, kad apeliacinės instancijos teismas, tikrindamas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, turi pasisakyti dėl apeliacinio skundo argumentų, kurie patenka į bylos nagrinėjimo dalyką, atskleidžia ginčo esmę ir yra reikšmingi bylos teisiniam rezultatui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-388-248/2018). Apeliacinės instancijos teismas šioje nutartyje pasisakė dėl atskirojo skundo argumentų, turinčių reikšmės bylos teisiniam rezultatui. Vadovaudamasis išdėstytais motyvais, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad remiantis atskirojo skundo argumentais nėra teisinio pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamą Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. vasario 17 d. nutartį, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
Netenkinti atsakovo prašymo dėl papildomų įrodymų priėmimo.
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. vasario 17 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.