Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. Š. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. spalio 1 d. nuosprendžio, kuriuo M. Š. nuteistas:

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 225 straipsnio 2 dalį – 400 MGL (15 064 eurų) baudą;

- pagal BK 300 straipsnio 1 dalį – 150 MGL dydžio (5 649 eurų) bauda.

Vadovaujantis BK 63 str. 1, 2 dalimis ir 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir paskirta subendrinta bausmė – 400 MGL dydžio (15 064 eurų) bauda.

Vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi, į paskirtą bausmę įskaityta M. Š. laikiname sulaikyme išbūtas laikas nuo 2014 m. rugsėjo 15 d. iki 2014 m. rugsėjo 17 d. (3 dienos), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant dviejų MGL dydžio baudai, ir M. Š. paskirta galutinė bausmė – 394 MGL (14 838,04 eurų) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 3 punktu, 3 dalimi, 68² straipsniu, M. Š. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – atimta teisė dirbti valstybės tarnyboje 1 metų laikotarpiui.

Iš M. Š., vadovaujantis BK 72 straipsnio 1 ir 2 dalimis, konfiskuota – 1100 litų (318,58 eurų) suma, ir vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, nuspręsta išieškoti 700 litų (202,73 eurų).

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. Š. nuteistas pagal BK 225 straipsnio 2 dalį už tai, kad būdamas valstybės tarnautoju, savo ir kitų naudai netiesiogiai reikalavo ir priėmė kyšį už neteisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, o būtent:

M. Š., būdamas valstybės tarnautoju – dirbdamas Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – Vilniaus AVMI) (duomenys neskelbtini), padedant A. K. (A. K.) (kurio atžvilgiu baudžiamoji byla buvo išskirta ir 2014 m. gruodžio 17 d. priimtas Vilniaus apygardos teismo baudžiamasis įsakymas Nr. 1-520-315/2014), 2014-05-30 apie 21.50 val. prie kavinės (duomenys neskelbtini), savo ir kitų naudai netiesiogiai – per A. K., iš UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus D. D. reikalavo duoti 2000 litų kyšį už tai, kad baro-klubo (duomenys neskelbtini) operatyvus patikrinimas nebūtų vilkinamas ir nesutrukdytų ilgam laikui įmonės darbo.

Tęsdamas nusikalstamą veiką, M. Š., 2014-06-06 apie 12.00 val. prie prekybos centro (duomenys neskelbtini), savo ir kitų naudai netiesiogiai - per A. K. iš D. D. toliau reikalavo duoti kyšį, A. K. mobiliajame telefone rodant 2014-04-14 pranešimo formos dėl pasitikėjimo telefonu ar elektronine pasitikėjimo anketa gautų pranešimų patikrinimo Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje buvo nurodyta atlikti UAB (duomenys neskelbtini) operatyvų patikrinimą dėl neapskaitomų lėšų ir neišduodamų kvitų, nuotrauką.

Veikdamas pagal susitarimą su M. Š. ir padėdamas jam vykdyti nusikalstamą veiką, A. K. 2014-07-30 apie 15.22 val. prie baro-klubo (duomenys neskelbtini), perdavė D. D. kitą M. Š. pasiūlytą baro-klubo (duomenys neskelbtini) tikrinimo būdą – surašyti fiktyvius baro-klubo (duomenys neskelbtini) kasos patikrinimo, kurio metu neva bus nustatytas pinigų trūkumas kasoje, dokumentus, o realiai kasos duomenų netikrinti, ir pažadėjo, jog baras-klubas (duomenys neskelbtini) nebus tikrinamas metus laiko.

Tęsdamas bendrą su A. K. nusikalstamą veiką, M. Š., 2014-09-13 apie 01.34 val. savo gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), perdavė A. K. žinomai suklastotus dokumentus – 2014-09-13 operatyvaus patikrinimo pažymą Nr. (duomenys neskelbtini) 2014-09-13 00.28 val. kasos operacijų atlikimo vietoje rastų grynųjų pinigų suskaičiavimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini), 2014-09-13 administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. (duomenys neskelbtini), bei 2014-09-13 administracinį nurodymą Nr. (duomenys neskelbtini), o A. K. 2014-09-13 apie 01.45 val. bare-klube (duomenys neskelbtini), juos pateikė D. D. ir E. M. pasirašyti.

Toliau siekdamas bendro nusikalstamo rezultato, M. Š. 2014-09-13 apie 02.00 val. baro-klubo (duomenys neskelbtini), savo ir A. K. naudai, netiesiogiai – per A. K. iš D. D. priėmė dalį reikalauto kyšio – 700 litų už tai, kad jis, M. Š., neatliko baro-klubo (duomenys neskelbtini) operatyvaus patikrinimo, o surašė fiktyvius, tikrovės neatitinkančius dokumentus apie neva padarytą administracinį teisės pažeidimą ir už tai, kad metus laiko nebus atliekami baro-klubo (duomenys neskelbtini) patikrinimai.

Toliau tęsdamas nusikalstamą veiką, M. Š. 2014-09-15 apie 17.08 val. automobilių stovėjimo aikštelėje prie (duomenys neskelbtini) rūmų, esančių (duomenys neskelbtini), savo ir A.K. naudai netiesiogiai – per A. K. iš D. D. priėmė likusią dalį reikalauto kyšio – 1300 litų, už jo, M. Š., kaip valstybės tarnautojo, neteisėtą veikimą vykdant įgaliojimus.

M. Š., veikdamas pagal susitarimą su A. K., iš gauto 2000 litų kyšio iš A. K. priėmė ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip iki 2014-09-14 apie 21.49 val. prie prekybos centro (duomenys neskelbtini), 1000 litų bei 2014-09-15 apie 19.15 val. (duomenys neskelbtini) universitete, esančiame (duomenys neskelbtini), 100 litų, viso 1100 litų, o 900 litų A. K. pasiliko sau.

Tokiais veiksmais Vilniaus AVMI (duomenys neskelbtini) M. Š., padedant A. K., savo ir kitų naudai netiesiogiai reikalavo ir priėmė 2000 litų kyšį už neteisėtą veikimą vykdant įgaliojimus.

Be to, M. Š. nuteistas pagal BK 300 straipsnio 1 dalį už tai, kad suklastojo tikrus dokumentus ir juos panaudojo, o būtent:

Vilniaus AVMI (duomenys neskelbtini) M. Š., veikdamas pagal išankstinį susitarimą su A.K., 2014-07-30 apie 15.22 val. prie baro-klubo (duomenys neskelbtini), netiesiogiai – per A. K. pasiūlė D. D. baro-klubo (duomenys neskelbtini) tikrinimo būdą – surašyti fiktyvius baro-klubo (duomenys neskelbtini) kasos patikrinimo, kurio metu neva bus nustatytas pinigų trūkumas kasoje, dokumentus, o realiai kasos duomenų netikrinti. Šiam nusikalstamam sumanymui įgyvendinti A. K. paprašė D. D. pateikti baro-klubo (duomenys neskelbtini) darbuotojo, dirbančio su kasos aparatu, asmens duomenis.

Šiam nusikalstamam sumanymui įgyvendinti A. K., veikdamas pagal išankstinį susitarimą su M. Š., 2014-08-11 apie 15.05 val. baro-klubo (duomenys neskelbtini) patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), paėmė iš D. D. E. M. asmens duomenis, reikalingus operatyvaus patikrinimo dokumentams surašyti, kuriuos ikiteisminio tyrimo nenustatytoje vietoje ir nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip iki 2014-09-13 apie 01.34 val. perdavė M. Š..

Tęsdamas nusikalstamą sumanymą, M. Š., tyrimo nenustatytoje vietoje ir nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip iki 2014-09-13 apie 01.34 val., suklastojo tikrus dokumentus: 2014-09-13 operatyvaus patikrinimo pažymą Nr. (duomenys neskelbtini), įrašydamas melagingus duomenis apie tai, kad M. Š. ir Vilniaus AVMI (duomenys neskelbtini) O. B. patikrino darbą su elektroniniais kasos aparatais, licencijas, alkoholinių gėrimų įsigijimo dokumentus, darbo grafiką, darbuotojų pažymėjimus ir nustatė 37,00 litų perteklių baro-klubo (duomenys neskelbtini) elektroniniame kasos aparate; 2014-09-13 00.28 val. kasos operacijų atlikimo vietoje rastų grynųjų pinigų suskaičiavimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini), įrašydamas melagingus duomenis apie tai, kad 2014-09-13 suskaičiavo kasos operacijų atlikimo vietoje/įmonės kasoje rastus grynuosius pinigus ir nustatė 37,00 litų perteklių; surašė tikrovės neatitinkantį 2014-09-13 administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl neva patikrinimo metu nustatyto administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 163⁷ str. 1 d., nors administracinio teisės pažeidimo nenustatė; surašė tikrovės neatitinkantį 2014-09-13 administracinį nurodymą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo E. M. siūloma per 10 darbo dienų sumokėti 25 litų baudą, nors realiai bauda paskirta nebuvo, M. Š. baro-klubo (duomenys neskelbtini) operatyvaus patikrinimo neatliko ir administracinio teisės pažeidimo nenustatė.

Toliau tęsdamas bendrą nusikalstamą veiką, M. Š., 2014-09-13 apie 01.34 val. savo gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), perdavė A. K. žinomai suklastotus dokumentus: 2014-09-13 operatyvaus patikrinimo pažymą Nr. (duomenys neskelbtini); 2014-09-13 00.28 val. kasos operacijų atlikimo vietoje rastų grynųjų pinigų suskaičiavimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini); 2014-09-13 administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. (duomenys neskelbtini); 2014-09-13 administracinį nurodymą Nr. (duomenys neskelbtini).

Veikdamas pagal išankstinį nusikalstamą susitarimą su M. Š., A. K. 2014-09-13 apie 01.45 val. baro-klubo (duomenys neskelbtini) patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), pateikė D. D. bei E. M. pasirašyti M. Š. surašytus žinomai suklastotus dokumentus: 2014-09-13 operatyvaus patikrinimo pažymą Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje pasirašė D. D.; 2014-09-13 00.28 val. kasos operacijų atlikimo vietoje rastų grynųjų pinigų suskaičiavimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini), kurį pasirašė E. M.; 2014-09-13 administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame pasirašė E. M.; 2014-09-13 administracinį nurodymą Nr. (duomenys neskelbtini), kurį pasirašė E. M., bei paėmė iš D. D. kasos aparato 2014-09-13 00.28 val. ,,Dienos tarpinę ataskaitą“.

A. K., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip iki 2014-09-14 apie 21.49 val., prie prekybos centro (duomenys neskelbtini), minėtus žinomai suklastotus dokumentus, pasirašytus D. D. ir E. M., bei baro-klubo (duomenys neskelbtini) kasos aparato 2014-09-13 00.28 val. ,,Dienos tarpinę ataskaitą“ perdavė M. Š..

Toliau siekdamas nusikalstamo sumanymo įgyvendinimo, M. Š., ikiteisminio tyrimo nenustatytoje vietoje ir laiku, bet ne vėliau kaip iki 2014-09-14 apie 00.35 val. į žinomai suklastotą dokumentą – 2014-09-13 00.28 val. kasos operacijų atlikimo vietoje rastų grynųjų pinigų suskaičiavimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini) įrašė duomenis iš kasos aparato 2014-09-13 00.28 val. ,,Dienos tarpinės ataskaitos“.

Tęsdamas nusikalstamą veiką, M. Š., 2014-09-14 apie 00.35 val. prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), žinomai suklastotus dokumentus: 2014-09-13 operatyvaus patikrinimo pažymą Nr. (duomenys neskelbtini), bei 2014-09-13 00.28 val. kasos operacijų atlikimo vietoje rastų grynųjų pinigų suskaičiavimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini) pateikė pasirašyti Vilniaus AVMI (duomenys neskelbtini) O. B., kuri dėl šios veikos nėra kalta.

Toliau tęsdamas nusikalstamą veiką, M. Š., ikiteisminio tyrimo nenustatytoje vietoje ir laiku, bet ne vėliau, kaip iki 2014-09-15 apie 9.00 val. į žinomai suklastotą tikrą dokumentą – 2014-09-13 operatyvaus patikrinimo pažymą Nr. (duomenys neskelbtini) įrašė duomenis iš kasos aparato 2014-09-13 00.28 val. ,,Dienos tarpinės ataskaitos“ ir 2014-09-15 apie 9.00 val. šį žinomai suklastotą tikrą dokumentą pateikė Vilniaus AVMI (duomenys neskelbtini) R. Ž., kuri dėl šios veikos nėra kalta ir kuri minėtoje pažymoje pasirašė, užrašė rizikos ir priemonės numerius bei pateikė pasirašyti Vilniaus AVMI (duomenys neskelbtini) R. J., kuris dėl šios veikos nėra kaltas.

Tokiais veiksmais Vilniaus AVMI (duomenys neskelbtini) M. Š., padedant A. K., suklastojo tikrus dokumentus ir juos panaudojo.

Nuteistasis M. Š. apeliaciniame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2015 m. spalio 1 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naują, išteisinamąjį nuosprendį.

Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu ir teigia, kad teismas neobjektyviai įvertino bylos įrodymus, apkaltinamąjį nuosprendį grindė prielaidomis ir nepašalintais prieštaravimais, todėl teismo išvados neatitinka bylos duomenų ir teismo ištirtų aplinkybių. Apelianto teigimu, byloje nesurinkta įrodymų, kurie neabejotinai patvirtintų jo kaltę dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 225 straipsnio 2 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje, padarymo.

Apeliantas neigia suteikęs A. K. informaciją apie būsimą kavinės (duomenys neskelbtini) patikrinimą ir reikalavęs per pastarąjį kyšio iš D. D.. Apeliantas teigia, kad jam pateikti kaltinimai dėl kyšio reikalavimo ir priėmimo grindžiami tik kito nuteistojo A. K., kuris dėl savo procesinio statuso neatsako už melagingų parodymų davimą, parodymais, kurie yra nenuoseklūs ir prieštarauja kitiems bylos įrodymams. A. K. parodymai, kad jis apie būsimą kavinės (duomenys neskelbtini) patikrinimą sužinojo iš apelianto vasaros pabaigoje, prieštarauja liudytojo D. D. parodymams, kuris parodė, kad jam informaciją apie būsimą kavinės (duomenys neskelbtini) patikrinimą pateikė A. K. 2014 m. pavasarį. Be to, byloje nustatyta, kad A. K. pateikė D. D. pranešimo apie gautą skundą kopiją ir galimo fiktyvaus patikrinimo versiją, apeliantui nebūnant Lietuvoje (2014 m. birželio 6 d.). Tokios aplinkybės, apelianto teigimu, patvirtina, kad A. K. pateikė informaciją apie būsimą kavinės (duomenys neskelbtini) patikrinimą, siekdamas naudos sau. Šią aplinkybę patvirtina ir A. K. nurodytos aplinkybės, kad jis, sužinojęs informaciją apie būsimą kavinės patikrinimą, apie tai informavo D. D. ir su jo aptarinėjo patikrinimo būdą bei atlygį už tai, ir tik po to tariamai paklausė apelianto, ar šis galės padėti. Apeliantas atkreipia dėmesį ir į tai, kad A. K. 2014-06-06 rodytoje D. D. 2014-04-14 pranešimo formoje dėl pasitikėjimo telefonu ar elektronine pasitikėjimo anketa gautų pranešimų nebuvo visų rekvizitų, kurie buvo apeliantui perduotoje formoje, t.y. joje nebuvo ranka užrašytos vizos, kas objektyviai patvirtina, kad apeliantas 2014 m. balandžio - gegužės mėnesiais neteikė A. K. jokios informacijos apie būsimą kavinės patikrinimą, o 2014-06-06 pranešimo nuotrauka padaryta ne iš apelianto dokumento, kuris, kaip patvirtino byloje apklausti VMI darbuotojai, galėjo būti perduotas tik su rankraštiniu įrašu, o iš kito informacijos šaltinio. Be to, A. K. parodė, kad jis pažįstamas su D. D. ne vienerius metus, tačiau D. D. parodė, kad A. K. atsimena tik kaip prieš kelis metus atlikusį kavinės patikrinimą pareigūną su kurio jokių santykių nepalaikė. Apelianto nuomone, tokie D. D. parodymai daro nelogiškus A. K. parodymus, kad apeliantas prašė ar siūlė A. K. kreiptis į nepažįstamą žmogų su pasiūlymu už kyšį neatlikti patikrinimo.

Apelianto teigimu, jo kaltumo nepatvirtina ir procesinių prievartos priemonių gautos informacijos analizė. Apeliantas neneigia, kad jis su A. K. kasdien susiskambindavo po kelis kartus, tačiau teigia, kad toks aktyvus jų bendravimas buvo sąlygotas jų bendrų pomėgių.

Apelianto teigimu, pas jį rasti 400 Lt buvo gauti iš A. K. 2014 m. rugsėjo 14 d., kai jis A.K. iškeitė 5 kupiūras po 100 Lt į vieną 500 Lt kupiūrą. Tai, kad A. K. 2014-09-14 turėjo iš D. D. gautus pinigus, patvirtina D. D. parodymai, kad jis 2014-09-13 naktį perdavė A. K. 700 Lt. Byloje nustatytas faktas, kad A. K. vedė visų savo pajamų ir išlaidų apskaitą, ir pas A. K. rastas apskaitos lapas patvirtina, kad gautus iš D. D. 2000 Lt A. K. įrašė į pajamas ir ši aplinkybė leidžia pagrįstai abejoti A. K. parodymais, kad jis apeliantui 2014 m. rugsėjo 14 d. prie parduotuvės „Eglutė“ perdavė 1000 Lt, iš kurių 700 Lt buvo gauti iš D. D..

Apeliantas nesutinka ir su teismo išvada, kad jis suklastojo dokumentus, veikdamas tiesiogine tyčia. Apeliantas teigia, kad jis nenorėjo klastoti dokumentų ir nežinojo, kad A. K., kurio jis pasitikėjo, pateikti duomenys apie kavinės vadovo atliktą patikrinimą ir nustatytą faktą dėl pertekliaus kasoje bei barmeno E. M. pateiktas paaiškinimas dėl pertekliaus kasoje atsiradimo priežasties, neatitinka tikrovės. Šie jo parodymai byloje nepaneigti, todėl teismas nepagrįstai konstatavo jo veiksmuose tiesioginės tyčios buvimą.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje apeliantas nuteistasis M. Š. ir jo gynėja prašė tenkinti nuteistojo apeliacinį skundą, prokurorė prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.

Nuteistojo M. Š. apeliacinis skundas atmestinas.

Skundžiamu teismo nuosprendžiu M. Š. nuteistas: pagal BK 225 straipsnio 2 dalį už tai, kad būdamas valstybės tarnautoju, padedant A. K., savo ir kitų naudai netiesiogiai reikalavo ir priėmė 2 000 litų kyšį už neteisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, bei pagal BK 300 straipsnio 1 dalį už tai, kad, padedant A. K., suklastojo tikrus dokumentus ir juos panaudojo.

Apeliantas, nesutikdamas su skundžiamu teismo nuosprendžiu ir prašydamas jį panaikinti bei priimti jam naują, išteisinamąjį nuosprendį, teigia, kad teismas neobjektyviai įvertino bylos įrodymus, apkaltinamąjį nuosprendį grindė nepatikimais nuteistojo A. K. parodymais ir prielaidomis, byloje nesurinkta įrodymų, kurie neabejotinai patvirtintų jo kaltę dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 225 straipsnio 2 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje, padarymo.

Apeliacinės instancijos teismas skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendį patikrina atsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas (BPK 320 straipsnio 3 dalis).

Dėl įrodymų vertinimo

Byloje esančių duomenų vertinimas bei jų pripažinimas įrodymais yra išimtinė teismo, kurio žinioje yra byla, teisė ir pareiga (BPK 20 straipsnio 2 dalis). Baudžiamojo proceso kodekse įrodymų pripažinimo, tyrimo ir vertinimo bendrosios nuostatos yra įtvirtintos BPK 20 straipsnyje, 276 straipsnio 4 dalyje ir 301 straipsnyje. BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Bylą nagrinėjantis teismas turi išskirtinę kompetenciją įvertinti įrodymus, nuspręsti dėl jų patikimumo, pakankamumo ir jais remdamasis daryti išvadas dėl nusikalstamos veikos padarymo mechanizmo, asmens kaltumo ir kitų konkrečioje byloje įrodinėtinų aplinkybių. Teismo proceso dalyviai turi teisę teikti pasiūlymus ir reikšti nuomones visais byloje sprendžiamais klausimais, tačiau jie teismui nėra privalomi. Proceso dalyvių teismui pateiktų siūlymų dėl įrodymų vertinimo ar versijų atmetimas savaime BPK normų nepažeidžia, jei teismo sprendimas motyvuotas ir neprieštaringas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma (pvz. kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-89/2014, 2K-242/2014; 2K-273/2014).

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, priešingai nei nurodo apeliantas, pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, įrodymus įvertino nepažeisdamas BPK 20 straipsnio reikalavimų ir nuosprendyje nuosekliai išdėstė įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados dėl M. Š. kaltumo, ir motyvus, kuriais vadovaujantis teismas atmeta kaltinamojo M. Š. parodymus apie byloje nagrinėjamų įvykių aplinkybes. Pirmosios instancijos teismo išvada, kad byloje pakanka patikimų įrodymų iš skirtingų šaltinių, patvirtinančių M. Š. pateiktus kaltinimus dėl kyšininkavimo (BK 225 straipsnio 2 dalis) ir dokumentų klastojimo ir jų panaudojimo (BK 300 straipsnio 1 dalis) yra pagrįsta byloje BPK nustatyta tvarka surinktų, teisme ištirtų ir teismo patikimais pripažintų įrodymų visuma.

Dėl nuteisimo pagal BK 225 straipsnio 2 dalį

Pagal BK 225 straipsnio 2 dalį atsako valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, savo ar kitų naudai tiesiogiai ar netiesiogiai pažadėjęs ar susitaręs priimti kyšį arba reikalavęs ar provokavęs duoti kyšį, arba priėmęs kyšį už neteisėtą veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus. Kyšininkavimas padaromas tik tiesiogine tyčia. Kyšio reikalavimo formos gali būti įvairios, jo gali būti reikalaujama atvirai, tiesiai ar užmaskuotai, per trečiuosius asmenis ir pan., ir ši formalios sudėties nusikalstama veika baigta nuo pareiškimo momento (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-207/2013, 2K-369/2013, 2K-566/2014 ir 2K-7-414-303/2015).

Skundžiamu teismo nuosprendžiu M. Š. nuteistas pagal BK 225 straipsnio 2 dalį už tai, kad būdamas valstybės tarnautoju, savo ir kitų naudai netiesiogiai, per A. K., reikalavo ir priėmė kyšį už neteisėtą veikimą vykdant įgaliojimus.

Apeliantas, neigdamas savo kaltumą dėl kyšininkavimo, teigia, kad jis jokia forma kyšio iš baro (duomenys neskelbtini) direktoriaus D. D. nereikalavo ir jo negavo, jo kaltė dėl kyšininkavimo grindžiama tik kito nuteistojo A. K. parodymais, kurie yra nepatikimi.

Tokie apelianto teiginiai ir juos pagrindžiantys argumentai atmestini kaip nepagrįsti.

Priešingai nei teigia apeliantas, jo (M. Š.) kaltumas dėl kyšininkavimo grindžiamas ne tik nuteistojo A. K. parodymais, bet byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visuma, kurią sudaro: paties nuteistojo M. Š. parodymai apie jam, kaip valstybės tarnautojui, duotą pavedimą atlikti baro (duomenys neskelbtini) patikrinimą ir jo neatlikimą bei tikrovės neatitinkančių dokumentų surašymą, nuteistojo A. K. ir liudytojo D. D. parodymai apie kyšio reikalavimo ir perdavimo aplinkybes, liudytojų E. M., R. Ž., O. B., R. J. parodymai, duomenys, gauti kratų, nusikalstamą veiką imituojančių veiksmų atlikimo, elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo bei slapto sekimo metu, rašytiniai ir daiktiniai bylos įrodymai, kurie nuosekliai išdėstyti, išsamiai išanalizuoti ir įvertinti skundžiamo teismo nuosprendžio aprašomojoje dalyje.

Apeliantas iš paminėtų jo kaltumą patvirtinančių įrodymų visumos iš esmės ginčija tik vieno įrodymo patikimumą, t.y. nuteistojo A. K. parodymus. Apeliantas teigia, kad A. K. parodymai negali būti pripažinti patikimu jo kaltumo įrodymu, nes A. K. neatsako už melagingų parodymų davimą, be to, jo parodymai yra nelogiški, nenuoseklūs, prieštarauja kitiems bylos įrodymams. Tokie apelianto teiginiai nepagrįsti.

BPK normos nedraudžia įrodinėjant asmens kaltumą remtis kitų kaltinamųjų, nuteistųjų, išteisintųjų, asmenų, kurių atžvilgiu baudžiamoji byla nutraukta, parodymais. Pagal teismų praktiką teismas, vertindamas asmenų, kurie neįspėjami dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, parodymus, turi skirti didesnį dėmesį šių asmenų parodymų savarankiškumui, objektyvumui, patikimumui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-178/2012, 2K-276-976/2015). Išvada dėl tokių asmenų parodymų patikimumo daroma įvertinus jų turinį ir sulyginus su kitais byloje esančiais įrodymais gautais iš skirtingų šaltinių (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose 2K-589/2006, 2K-440/2010, 2K-309/2011 ir kitose bylose).

Iš nuteistojo A. K. parodymų turinio matyti, kad jis davė parodymus apie byloje nagrinėjamą kyšininkavimo atvejį, neneigdamas ir savo kaltumo. Priešingai, A. K. prisipažino padėjęs M. Š. įvykdyti kyšininkavimą, veikdamas kaip tarpininkas tarp M. Š. ir D. D.. A. K. už padėjimą kyšininkauti yra nuteistas Vilniaus apygardos teismo baudžiamuoju įsakymu (byla Nr. 1-520-315/2014).

Nagrinėjant M. Š. baudžiamąją bylą pirmosios instancijos teisme, nuteistasis A. K. atsisakė duoti parodymus, nurodydamas, kad visi jo parodymai yra užfiksuoti ikiteisminio tyrimo metu, todėl teismas, vadovaudamasis BPK 276 straipsnio 1 dalies 2 punktu, perskaitė A. K. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (5 t. 23 b. l.).

Teismas, įvertinęs nuteistojo A. K. parodymų turinį ir sugretinęs jo parodymus su kitais bylos įrodymais: liudytojų D. D., E. M., O. B. parodymais, elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės metu užfiksuotais telefoniniais kontaktais tarp M. Š. ir A. K.; A. K. ir D. D.; slapto sekimo metu užfiksuotais susitikimais tarp A. K. ir A. D.; M. Š. ir A. K., konstatavo, kad A. K. parodymai yra išsamūs ir atitinka kitus byloje esančius įrodymus, todėl jais nesivadovauti nėra pagrindo. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su tokia pirmosios instancijos teismo išvada, nes ji pagrįsta bylos medžiaga, o apelianto skundo teiginiai ir juos pagrindžiantys argumentai tokios pirmosios instancijos teismo išvados nepaneigia.

Apeliantas teigdamas, kad nuteistojo A. K. parodymai yra nenuoseklūs, tokio teiginio konkrečiais faktais nepagrindžia, todėl teismas tokį teiginį atmeta kaip deklaratyvų.

Apeliantas įžvelgia prieštaravimus nuteistojo A. K. ir liudytojo D. D. parodymuose dėl sužinojimo apie būsimą baro (duomenys neskelbtini) patikrinimą laiko ir dėl jų nurodyto tarpusavio santykių pobūdžio.

Apeliantas nurodo, kad A. K. parodė, kad informaciją apie būsimą operatyvų patikrinimą bare (duomenys neskelbtini) sužinojo iš M. Š. 2014 m. vasaros pabaigoje, o liudytojas D. D. parodė, kad apie būsimą patikrinimą A. K. jam pranešė 2014 m. pavasarį. Tokius neatitikimus apeliantas vertina kaip esminius prieštaravimus, kurie nebuvo pašalinti teisme.

Teisėjų kolegija su tokiu apelianto vertinimu nesutinka ir pažymi, kad prieštaravimai laikytini esminiais tais atvejais, kai jie teismui kliudo padaryti pagrįstas išvadas dėl byloje nustatinėjamų aplinkybių. Šiuo gi atveju nuteistojo A. K. ir liudytojo D. D. susitikimo, kurio metu D. D. buvo perduota pirminė informacija apie planuojamą baro (duomenys neskelbtini) patikrinimą ir reikalavimas duoti kyšį, laikas nustatytas remiantis byloje surinktų įrodymų visuma. Iš bylos medžiagos matyti, kad D. D., gavęs reikalavimą duoti kyšį, 2014-06-06 kreipėsi į Specialiųjų tyrimų tarnybą, pranešdamas apie daromą nusikalstamą veiką. D. D. 2014-06-06 protokole – pareiškime detaliai išdėstė reikalavimo duoti kyšį aplinkybes, nurodydamas, kad toks reikalavimas jam buvo pateiktas 2014-05-30. Ši liudytojo nurodyta laiko aplinkybė atitinka kitus bylos įrodymus: liudytojų R. J. ir R. Ž. parodymus apie 2014-04-14 Vilniaus AVMI elektronine pasitikėjimo linija gauto pranešimo vizavimo ir perdavimo vykdyti M. Š. aplinkybes ir neprieštarauja paties M. Š. parodymams dėl gauto pavedimo atlikti operatyvų patikrinimą laiko - 2014-05-14. Remiantis paminėtais bylos įrodymais pirmosios instancijos teismas nustatė, kad kyšis už baro (duomenys neskelbtini) fiktyvų patikrinimą iš D. D. buvo pareikalautas 2014-05-30. Tai, kad A. K. negalėjo tiksliai nurodyti aplinkybės, kada jis sužinojo iš M. Š. apie būsimą baro (duomenys neskelbtini) patikrinimą, nedaro jo parodymų neobjektyviais ir nepatikimais.

Teisėjų kolegija taip pat nenustatė prieštaravimų tarp nuteistojo A. K. ir liudytojo D. D. parodymų dėl jų nurodyto tarpusavio santykių pobūdžio. Tiek nuteistasis A. K., tiek liudytojas D. D. vienodai parodė, kad jie iki byloje nagrinėjamų įvykių buvo pažįstami, susipažino prieš keletą metų, kai A. K., dirbdamas VMI, atliko jo bare patikrinimą, tačiau nei vienas iš jų neteigė, kad juos siejo artimi draugiški santykiai. Tačiau, priešingai nei teigia apeliantas, teisėjų kolegijos nuomone, tokia pažintis yra pakankama tam, kad būtų pasidalinta informacija apie planuojamą D. D. priklausančio baro patikrinimą ir pateiktas pasiūlymas atsilyginti už suteiktą tokio pobūdžio informaciją. Apelianto teiginys, kad A. K. pranešimą apie galimą patikrinimą D. D. parodė tuo metu, kai jis atostogavo ir nebuvo Lietuvoje, nepaneigia teismo išvadų dėl M. Š. dalyvavimo kyšininkavime, nes byloje neginčijamai nustatyta, kad M. Š. atlikti baro (duomenys neskelbtini) operatyvų patikrinimą buvo pavesta ir patikrinimui reikalingi dokumentai buvo perduoti dar iki jo atostogų, t.y. 2014-05-14.

Apelianto skunde nurodoma versija, kad A. K. 2014-04-14 Vilniaus AVMI elektronine pasitikėjimo linija gauto pranešimo dėl UAB (duomenys neskelbtini) nepaskaitomų pajamų kopiją gavo ne iš jo, o iš kito šaltinio, atmestina kaip prieštaraujanti byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms.

Byloje nustatyta, kad nagrinėjamų įvykių metu M. Š. buvo valstybės tarnautojas, dirbo Vilniaus AVMI (duomenys neskelbtini) skyriuje (duomenys neskelbtini) pareigose (3 t. 51 b. l.). Taip pat byloje nustatyta, kad 2014-04-14 Vilniaus AVMI elektronine pasitikėjimo linija buvo gautas pranešimas dėl UAB (duomenys neskelbtini), kuriame pareiškėjas nurodė, kad įmonė neapskaito dalies gaunamų pajamų. Dėl minėto pranešimo, kuris įformintas 2014-04-04 raštu Nr. (duomenys neskelbtini), buvo duotas nurodymas atlikti operatyvų patikrinimą, o šios užduoties vykdymas 2014-05-14 pavestas M. Š. (2 t. 86-88 b. l.). Nuteistasis A. K. aptariamų įvykių metu Vilniaus AVMI nedirbo (jis VMI dirbo iki 2010-11-12). Nuteistasis A. K. proceso metu vienodai ir nuosekliai teigė, kad apie baro (duomenys neskelbtini) operatyvų patikrinimą sužinojo iš M. Š.. Apeliantas neneigia, kad jis dažnai bendravo su A. K., tai patvirtina ir tarp jų užfiksuoti telekomunikaciniai įvykiai. Tokie bylos duomenys leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad A. K. informaciją apie gautą pranešimą dėl UAB (duomenys neskelbtini) neapskaitomų gaunamų pajamų ir apie pavedimą atlikti bare (duomenys neskelbtini) operatyvų patikrinimą sužinojo ir tai patvirtinančius dokumentus gavo iš nuteistojo M. Š.. Tokios išvados nepaneigia ir apelianto teiginys, kad nuotraukoje, kuri buvo parodyta D. D., nėra ranka padarytų įrašų, kurie buvo jam perduotoje pranešimo formoje. Šiame kontekste teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad A. K. D. D. telefone rodyto 2014-04-04 pranešimo Nr. (duomenys neskelbtini) nuotrauka buvo daryta ne iš popierinio pranešimo varianto, o iš kompiuterio, t.y. fotografuotas dokumentas esantis kompiuteryje, nes matyti kompiuterinės programos ,,Word“ aplinka (4 t. 39-45 b. l.).

Remiantis tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad nuteistojo A. K. parodymuose esminių prieštaravimų nėra, A. K. davė išsamius parodymus apie kyšininkavimo aplinkybes, jo parodymai neprieštarauja liudytojo D. D. parodymams, kuriuos teismas pagrįstai įvertino kaip išsamius, detalius ir nuoseklius viso proceso metu, bei atitinka kitus byloje surinktus, teisme iširtus bylos įrodymus. Byloje nenustatyta aplinkybių, kurios būtų pagrindas abejoti A. K. parodymais, todėl teisėjų kolegija daro išvadą, kad nuteistojo A. K. parodymai yra pagrįstai pripažinti leistinu ir patikimu M. Š. kaltumo įrodymu.

Apeliantas skunde teigia, kad jo kaltumo nepatvirtina ir procesinių prievartos priemonių gautos informacijos analizė. Apeliantas, neneigdamas, kad jis dažnai telefonu bendravo su A. K., teigia, kad toks aktyvus jų bendravimas buvo sąlygotas jų bendrų pomėgių. Tokie apelianto teiginiai prieštarauja bylos medžiagai. Iš bylos medžiagos matyti, kad nagrinėjamoje byloje, siekiant išsiaiškinti galimai daromų nusikalstamų veikų požymius, buvo atliekami neviešo tyrimo veiksmai. Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimis buvo sankcionuota elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolė, jos fiksavimas ir kaupimas bei slaptas sekimas, kurių metu buvo užfiksuoti tyrimui reikšmingi M. Š. ir A. K. telefoniniai pokalbiai ir SMS žinutės bei jų susitikimai. Pirmosios instancijos teismas, detaliai apkaltinamajame nuosprendyje išanalizavęs šią bylai reikšmingą medžiagą ir ją susiejąs su kitais bylos įrodymais į vientisą loginę grandinę, pagrįstai konstatavo, kad procesinių prievartos priemonių taikymo metu gautos informacijos analizė patvirtina, kad M. Š. aktyviai dalyvavo vykdant nusikalstamą veiką – kyšininkavimą.

Nuteistojo M. Š. aktyvų dalyvavimą kyšininkavime patvirtina ir jo asmens kratos metu rasti ir paimti pinigai, kurių apžiūros metu nustatyta, kad keturių 100 (vieno šimto) litų nominalo kupiūrų numeriai atitinka kupiūrų, kurios buvo perduotos D. D. nusikalstamą veiką imituojančių veiksmų atlikimui, numerius. Apelianto skunde nurodoma versija, kad šiuos pinigus jis gavo iš A. K., kai šis lankėsi jo namuose ir pasikeitė turėtas 5 kupiūras po 100 Lt į vieną 500 Lt nominalo kupiūrą, buvo motyvuotai atmeta pirmosios instancijos teisme. Byloje nuteistojo A. K. parodymais, slapto sekimo metu užfiksuotais duomenimis nustatyta, kad A. K. M. Š. namuose lankėsi 2014-09-13 apie 1.23 val., o po to nuvyko į barą (duomenys neskelbtini) ir ten, pateikęs D. D. ir E. M. pasirašyti fiktyvius patikrinimo dokumentus, gavo iš D. D. 700 litų, po ko nuvažiavo namo. Tokie bylos duomenys liudija, kad A. K., lankydamasis M. Š. namuose, iš D. D. gautų 700 Lt dar neturėjo, todėl akivaizdu, kad A. K. nuteistojo M. Š. nurodytomis aplinkybėmis jo namuose iš D. D. gautų pinigų palikti negalėjo.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad M. Š. netiesiogiai, per A. K., reikalavo iš UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus D. D. duoti kyšį ir priėmė kyšį už neteisėtą veikimą vykdant įgaliojimus. Pagal nustatytas faktines aplinkybes pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą – BK 225 straipsnio 2 dalį ir už šio nusikaltimo padarymą paskyrė teisingą, BK 41, 54, 61 straipsnių reikalavimus atitinkančią bausmę.

Dėl nuteisimo pagal BK 300 straipsnio 1 dalį

BK 300 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas pagamino netikrą dokumentą, suklastojo tikrą dokumentą arba žinomai netikrą ar žinomai suklastotą tikrą dokumentą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo. Baudžiamajai atsakomybei kilti užtenka padaryti bent vieną iš nurodytų alternatyvių nusikalstamų veikų. Nusikaltimo, numatyto BK 300 straipsnio 1 dalyje, sudėtis yra formali ir padarinių nereikalauja. Šis nusikaltimas padaromas tik tiesiogine tyčia.

Skundžiamu teismo nuosprendžiu M. Š. nuteistas pagal BK 300 straipsnio 1 dalį už tai, kad, padedant A. K., suklastojo tikrus dokumentus ir juos panaudojo. Teismas nustatė, kad M. Š., neatlikęs jam, kaip valstybės tarnautojui, pavesto baro-klubo (duomenys neskelbtini) operatyvaus patikrinimo ir nenustatęs administracinio teisės pažeidimo, į tikrus dokumentus: 2014-09-13 operatyvaus patikrinimo pažymą Nr. (duomenys neskelbtini); 2014-09-13 00.28 val. kasos operacijų atlikimo vietoje rastų grynųjų pinigų suskaičiavimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini); 2014-09-13 administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2014-09-13 administracinį nurodymą Nr. (duomenys neskelbtini) įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis, taip suklastojo tikrus dokumentus ir juos panaudojo kaltinime nurodytomis aplinkybėmis. Šios aplinkybės nustatytos paties nuteistojo, kuris teisme patvirtino, kad UAB (duomenys neskelbtini) baro-klubo (duomenys neskelbtini) operatyvaus patikrinimo neatliko, į aukščiau minėtus dokumentus įrašė melagingus duomenis apie tai, kad jis atliko baro-klubo (duomenys neskelbtini) operatyvų patikrinimą, suskaičiavo vietoje grynuosius pinigus ir nustatė 37 litų perteklių kasoje, nustatė administracinį teisės pažeidimą, jį padariusį asmenį (E. M.) ir paskyrė baudą. Šias aplinkybes patvirtina ir liudytojų A. K., D. D., E. M., O. B. parodymai, kratos, atliktos M. Š. darbo vietoje, protokole užfiksuoti duomenys, daiktiniai įrodymai (kratos metu išimti dokumentai). Taigi byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visuma leidžia daryti vienareikšmę išvadą, kad M. Š., būdamas valstybės tarnautoju - Vilniaus AVMI (duomenys neskelbtini) skyriaus (duomenys neskelbtini), suklastojo tikrus dokumentus ir juos panaudojo.

Apeliantas, neneigdamas jam kaltinime nurodytų tikrų dokumentų suklastojimo ir panaudojimo fakto, apeliaciniame skunde teigia, kad jis nenorėjo klastoti dokumentų ir nežinojo, kad A. K., kuriuo jis pasitikėjo, pateikti duomenys apie kavinės vadovo atliktą patikrinimą ir nustatytą faktą dėl pertekliaus kasoje bei barmeno E. M. pateiktas paaiškinimas dėl pertekliaus kasoje atsiradimo priežasties neatitinka tikrovės, todėl teismas nepagrįstai jo veiksmuose konstatavo tiesioginės tyčios buvimą.

Toks apelianto teiginys ir jį pagrindžiantys argumentai atmestini kaip nepagrįsti.

Minėta, kad nusikaltimas, numatytas BK 300 straipsnio 1 dalyje, gali būti padaromas tik tiesioginė tyčia, kuri pasireiškia tuo, kad kaltininkas suvokia, jog klastoja dokumentą ar disponuoja suklastotu ar žinomai netikru dokumentu, ir nori taip veikti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-608/2010, 2K-426/2010, 2K-559/2011). Kasacinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad kaltininko kaltės turinys atskleidžiamas ne vien tik kaltininko parodymais, kaip jis suvokė bei vertino savo veiksmus, bet ir atsižvelgiant į išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: kaltininko atliktus veiksmus, jų pobūdį, pastangas juos darant, aplinkybes, lėmusias tokių veiksmų padarymą, kaltininko siekiamą rezultatą ir kt. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-302/2011, 2K-19/2014, 2K-210/2014, 2K-547-693/2015).

Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl M. Š. tyčinės kaltės, atsižvelgė į byloje nustatytas objektyvias šios nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, M. Š. atliktus veiksmus, jo siekiamą rezultatą, asmenybę ir pagrįstai konstatavo, kad M. Š., įrašydamas į tikrus dokumentus tikrovės neatitinkančius duomenis ir juos panaudodamas, veikė tiesiogine tyčia. Nagrinėjamoje byloje neginčijamai nustatyta, kad pavedimas atlikti baro-klubo (duomenys neskelbtini) operatyvų patikrinimą buvo duotas M. Š., šis tokio patikrinimo neatliko, tačiau surašė ir pateikė VMI dokumentus apie atlikto patikrinimo rezultatus ir nustatytus pažeidimus. Apelianto teiginiai, kad jis, surašydamas tikrus dokumentus, pasitikėjo A. K. pateiktais duomenimis apie atliktą baro (duomenys neskelbtini) patikrinimą ir nustatytus pažeidimus, yra nelogiški, nes A. K. byloje nagrinėjamų įvykių metu VMI nedirbo ir jokių įgaliojimų, susijusių su minėto baro-klubo patikrinimu, neturėjo.

Dėl to, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad M. Š. veika dėl dokumentų suklastojimo ir panaudojimo teisingai kvalifikuota pagal BK 300 straipsnio 1 dalį ir jam už šios nusikalstamos veikos padarymą paskirta teisinga, BK 41, 54, 61 straipsnių reikalavimus atitinkanti bausmė.

Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad skundžiamas Vilniaus apygardos teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas. Tenkinti nuteistojo M. Š. apeliacinį skundą jame nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistojo M. Š. apeliacinį skundą atmesti.