- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-07-17
- Bylos Nr.
- e2A-612-357/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-07943-2024-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rasa Bartašienė
- Atsakovas
- L. R.
- Ieškovas
- V. L.
- Trečiasis asmuo
- M. K.
- Kategorijos
- 2.6.10.1Civilinės atsakomybės samprata
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Bartašienė, veikdama Panevėžio apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės L. R. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2025 m. balandžio 10 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-607-828/2025, iškeltoje pagal ieškovės V. L. ieškinį dėl žalos atlyginimo atsakovei L. R., trečiajam asmeniui M. K.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė V. L. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės L. R. 4 264,19 Eur turtinės žalos atlyginimą, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas, bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2024-09-23 jai priklausantis butas, adr. (duomenys neskelbtini), buvo užlietas vandeniu iš atsakovės buto, adr. (duomenys neskelbtini). Vanduo bėgo nuo 15.20 iki 16.40 val., kol avarinė tarnybą vandenį užsuko. Vanduo apgadino ieškovės buto lubų, sienų, grindų apdailą, vidaus duris, elektros instaliaciją. Pažymėjo, kad padaryta žala sudarė 4 264,19 Eur sumą.
Atsiliepimas
2. Atsakovė nesutiko su prašoma priteisti žala. Nurodė, kad dalis ieškovės nurodomų darbų, už kuriuos reikalaujama atlyginimo, pertekliniai. Teigė, kad remontas ieškovės bute buvo darytas senai, todėl turi būti skaičiuojamas nusidėvėjimas. Pažymėjo, kad ieškovė nepagrįstai nesutiko susitarti be teismo dėl žalos atlyginimo, nors atsakovė ir tretysis asmuo tai jai siūlė.
3. Trečiasis asmuo M. K. teismo posėdžio metu paaiškino, kad atsakovės butą avarijos metu valdė panaudos pagrindais. Iškart po avarijos apžiūrėjo ieškovės butą. Matė vandens padarytos žalos padarinius virtuvėje, koridoriuje, bet ne kambaryje. Ieškovės bute remontas buvo senas, grindų danga taip pat sena.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2025-04-10 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priteisė ieškovei iš atsakovės 3 873,59 Eur žalos atlyginimą, penkių procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2024-12-05) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 1 752,06 Eur bylinėjimosi išlaidų. Taip pat teismas iš atsakovės priteisė 21,64 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei.
5. Teismas nustatė, kad 2024-09-23 atsakovės bute adr. (duomenys neskelbtini), įvykus vandentiekio avarijai – trūkus šalto vandens žarnelei virtuvėje po kriaukle buvo užlieti vandeniu apačioje esantys butai, tame tarpe ir ieškovės butas, adr. (duomenys neskelbtini). Daugiabučio administratorius pranešimą apie avariją gavo 15.34 val., vandenį sustabdė 16.40 val. Vanduo padarė žalą ieškovės buto apdailai, elektros instaliacijai.
6. Teismas sprendė, kad šiuo atveju egzistuoja priežastinis ryšys tarp žalos padarymo bei įrenginio trūkumų, todėl pripažino, kad už žalą yra atsakinga atsakovė - avarijos metu 2024-09-23 buvusi, buto adr. (duomenys neskelbtini), savininke (valdytoja). Teismas įvertinęs ieškovės pateiktus įrodymus faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, Ataskaitą, aktą apie elektros gedimus ir jų taisymą bei jų priedais pripažino, kad šie rašytiniai įrodymai patikimi ir pakankami žalos dydžiui apskaičiuoti. Remdamasis minėtais įrodymais teismas padarė išvadą, kad ieškovė įrodė, kad buto užpylimo metu buvo apgadintos ieškovės virtuvės ir koridoriaus lubos bei kelios sienos, padaryti grindų apdailos pažeidimai (medžio plaušo lentelės deformuotos ir išbrinkusios, lentelių kraštai užsirietę/išsipūtę), apgadintos virtuvės durys. Teismas sprendė, kad, priešingai nei įrodinėjo atsakovė, darant sienų apdailą, remontą, siekiant užtikrinti apdailos vientisumą būtina nuimti visus ant sienų esančius objektus, atlikti grindų džiovinimo darbus.
7. Teismas nesutiko su atsakovės argumentu, kad grindų dangos keitimo darbai turi būti atliekami tik koridoriuje. Teismas pažymėjo, kad bylos duomenys patvirtino, kad iki avarijos koridoriuje ir kambariuose buvo vienoda grindų danga. Ataskaitoje buvo nurodoma, kad dėl rinkoje negalimų įsigyti analogiškų lentelių, kurias būtų galima pritaikyti prie esamų nepažeistų, būtina keisti dangą visose patalpose. Atsižvelgiant į tai teismas padarė išvadą, kad vienoda danga turėtų likti ir po žalos atstatymo, todėl pagrįstai ataskaitoje nurodytas keistinos dangos plotas 36,38 m².
8. Teismas taip pat nesutiko su atsakove, jog Ataskaitoje nepagrįstai paskaičiuotos kitos išlaidos: papildomas darbo užmokestis, soc. draudimas, statybvietės išlaidos, pridėtinės išlaidos, pelnas, pridėtinės vertės mokestis, nes nėra jokių duomenų, jog butą remontuos ne privatūs asmenys, o bendrovė. Teismo vertino, kad ieškovė yra laisva pasirinkti žalos atstatymo būdą, užsakant darbus tiek pas juridinį, tiek pas fizinį asmenį (kuris gali nebūti PVM mokėtoju ar pan.).
Atsiliepimas
9. Atsakovės teiginius apie tai, jog ieškovė nepagrįstai rinko įrodymus apie žalą, kadangi ji sutiko su žalos atlyginimu, teismas atmetė kaip nepagrįstus. Teismas vertinimu bylos procesas, šalių išreikšta pozicija teismo posėdžio pradžioje patvirtino abejones atsakovės siekio taikiai išspręsti ginčą nuoširdumu.
Žemesnės instancijos teismas
10. Teismas pažymėjo, kad atsakovės abejonės dėl atliktų elektros darbų nepagrįstos, kadangi už šiuos darbus ieškiniu iš atsakovės buvo reikalaujama ieškovės šiai įmonei sumokėti 145,20 Eur, ir ieškiniu nebuvo dar kartą reikalaujama Ataskaitoje nurodytų sumų už tuos pačius elektros darbus, kaip nurodė atsakovė.
11. Dėl atsakovės ir trečiojo asmens teiginių, kad remontas ieškovės bute prieš avariją nebuvo naujas, teismas nurodė, kad liudytoja D. D. patvirtino, kad dalinis remontas bute buvo atliktas 2023 m. vasarą, kai dėl namo renovacijos bute buvo perkelti vamzdžiai, radiatoriai. Tada buvo atlikta sienų, lubų apdaila, kurios neatliko renovaciją vykdę darbuotojai. Šiuos liudytojos parodymus patvirtino nuotraukos, susirašinėjimas ir atsiskaitymo dokumentai pateikti ieškovės.
12. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad grindų apdaila (laminuota grindų danga) pas ieškovę nebuvo nauja, ji nebuvo keičiama 2023 m. vasarą, darant dalinį buto remontą, avarijos metu buvo sugadinta tik dalis dangos koridoriuje (bet ne kambariuose), buto patalpos atskirtos slenkstukais (dėl ko didesnės galimybės dangą priderinti), sprendė, kad yra protinga, sąžininga ir teisinga sumažinti reikalaujamos žalos atlyginimą dėl grindų dangos keitimo 30 proc. (t.y. Ataskaitoje nurodytą visą sumą grindų darbams/medžiagoms 1 302 Eur sumažinti iki 911,40 Eur). Remiantis tuo, teismas iš ieškovei iš atsakovės priteisė 3 873,59 Eur žalos atlyginimą.
13. Ieškinį patenkinus 91 proc., teismas atitinkamai paskirstė bylinėjimosi išlaidas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
14. Apeliaciniu skundu atsakovė L. R. prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2025 m. balandžio 10 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą - atmesti ieškinį bei išspręsti bylinėjimo išlaidų klausimą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
14.1. Apeliantė mano, kad nagrinėjamu atveju tinkamu atsakovu turėjo būti buto naudotojas M. K., kuris ir pateikė ieškovei pasiūlymą dėl žalos atlyginimo.
14.2. Apeliantės teigimu, įrodymų vertinimas pirmosios instancijos teisme buvo atliktas pažeidžiant įrodymų vertinimo taisykles. Teismas netinkamai ištyrė įrodymus, kurių pagrindu padarė nepagrįstas, prielaidomis paremtas išvadas dėl padarytos žalos dydžio. Teismas neįvertino to, kad antstolis faktines aplinkybes konstatavo 2024 m. spalio mėn. 14 d., t.y. praėjus trims savaitėms po avarijos, atsakovei nedalyvaujant. Akte nebuvo nurodyta, kad pažeidimai - vandens paveiktos lubos, likusios pageltusios dėmės, ant sienų matomos vandens tekėjimo žymės, tapetai vietomis atsiklijavę nuo sienos, šviestuvas virtuvėje neišsijungia, koridoriuje esanti grindų danga paveikta vandens, grindys išbrinkusios, virtuvės durys neužsidaro, durų apačia remiasi į grindis, atsirado po 2024-09-23 avarijos. Taip pat 2024-11-12 žalos atstatymo kaštų skaičiavimo ataskaitoje Nr. 241028 nenurodyta, kad pažeidimai - tai 2024-09-23 avarijos pasekmė. Tokios išvados specialistas negalėjo pateikti, nes byloje nebuvo pateikta jokių duomenų apie buto stovį iki užpylimo. Apeliantės vertinimu neįtikėtina, jog per tokį trumpą laiko tarpą - per vieną valandą su trupučiu, galėjo atsirasti visi ataskaitoje nurodyti buto pažeidimai. Šias aplinkybes patvirtinančių duomenų byloje nebuvo pateikta.
14.3. Bylos nagrinėjimo metu teismas įpareigojo ieškovę pateikti duomenis kada buvo atliktas buto, adresu: (duomenys neskelbtini), remontas ir koks buvo jo stovis iki 2024-09-23 vandens avarijos. Tačiau ieškovė pateikė tik nuotraukas, kurios patvirtina renovacijos metu padarytus pažeidimus, pakeitus vamzdžių ir radiatorių vietą, susirašinėjimus su giminaičiais ir sūnaus sąskaitos išrašą, tačiau nepatvirtina, kad remontas ieškovės bute buvo atliktas 2023 m. vasarą. Byloje nebuvo paneigta aplinkybė, kad renovacijos metu padarytus pažeidimus pašalino renovaciją atlikę darbuotojai. Ieškovės sūnaus sąskaitos išrašas patvirtina, jog įvairiose parduotuvėse Klaipėdoje ir Gargžduose buvo pirktos kažkokios prekės, tačiau nėra jokių duomenų, kokios prekės ir kur jos buvo panaudotos. Kaip ir nėra jokių duomenų, kad bute buvo keista laminuota grindų danga. Taip pat teismas nepagrįstai rėmėsi šališkais liudytojos D. D. parodymais, kuri yra ieškovės dukra, gyvena ir dirba kitame mieste, ir kurios avarijos metu bute nebuvo. Ši liudytoja yra suinteresuota bylos baigtimi, kuri iš pat pradžių reikalavo nedelsiant atlyginti žalą, nes ruošiant ieškinį bus kreiptasi į specialistus ir žala bus ženkliai didesnė. Ji nepagrįstai buvo įtraukta į procesą, nes nenurodė jokių svarbių ieškinio reikalavimus patvirtinančių aplinkybių. Byloje nebuvo jokių duomenų, jog vanduo buvo semiamas ar žala padaryta ne vienam butui, tai tik ieškovės ir liudytojos D. D. nepagrįsti teiginiai.
14.4. Vandens avarijos padariniai ieškovės tą pačią dieną bute buvo užfiksuoti UAB „Civinity“ dokumentais su nuotraukomis, iš kurių matyti, kad yra šlapios virtuvės plytelės ir danga koridoriuje, t.y. nenurodyti tokie buto pažeidimai, kaip ieškovės pateiktuose dokumentuose. M. K. taip pat patvirtino, jog avarijos dieną buvo šlapios virtuvės, koridoriaus lubos ir sienos. Net pripažinus, kad dėl avarijos buvo apgadintos ieškovės virtuvės ir koridoriaus sienos ir lubos, danga koridoriuje, turėjo būti atsižvelgiama į nusidėvėjimą ir priteistina tik tai atitinkanti suma, o ne tenkinami ieškovės reikalavimai atlyginti viso buto remonto kaštus.
Atsiliepimas
15. Ieškovė V. L. pateiktu atsiliepimu prašo atsakovės apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir palikti galioti Panevėžio apylinkės teismo 2025 m. balandžio 10 d. sprendimą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
15.1. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, atsakovė klausimo dėl jos kaip netinkamo atsakovo byloje iš esmės nekėlė ir kaip teisingai teismas sprendime nurodė, pati atsakovė savo atsakomybės dėl žalos padarymo neneigė. Tai, kad M. K. buvo atsakovės buto naudotojas (nors nėra jokių objektyvių įrodymų byloje, tik žodiniai atsakovės paaiškinimai), kuriame įvyko avarija ir dėl to buvo aplietas ieškovės butas, nepaneigia atsakovės, kaip turto savininkės (valdytojos) atsakomybės. Atsakovės apeliaciniame skunde nurodyti nauji argumentai dėl jos, kaip netinkamo atsakovo byloje, ne tik, kad prieštarauja CPK 306 str., 2 dalyje nustatytiems reikalavimams, bet yra nepagrįsti, todėl atmestini.
15.2. Visos atsakovės nurodytos aplinkybės, susijusios su antstolio 2024 m. spalio 14 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu Nr. FP-180-24-125 yra nepagrįstos. Antstolis, kaip įgaliotas pareigūnas fiksuoja faktines aplinkybes, o ne esančių padarinių atsiradimo priežastis ar laiką. Taigi, atsakovės argumentai, jog antstolis 2024 m. spalio 14 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. FP-180-24-125 nenurodė, jog padaryti pažeidimai atsirado po 2024 m. rugsėjo 23 d. avarijos yra nepagrįsti iš esmės. Prie minėto protokolo antstolis pateikė fiksacijas, kurios atitinka nustatytas faktines aplinkybes, todėl atsakovės teiginiai apie tai, kad nuotraukose nesimato protokole nurodytų aplinkybių, taip pat nepagrįsti.
15.3. Nepagrįsti atsakovės argumentai, jog 2024 m. lapkričio 12 d. žalos atstatymo kaštų skaičiavimo ataskaita Nr. 241028 nėra tinkamas įrodymas byloje, kadangi ataskaitoje nurodyti darbai ir medžiagos vandens padarytai žalai pašalinti, tačiau specialistas nenurodė, kad šie pažeidimai - tai 2024 m. rugsėjo 23 d. avarijos pasekmė. Bylos duomenys patvirtina, jog ieškovės butas buvo užpiltas 2024 m. rugsėjo 23 d. ir pati atsakovė šių aplinkybių neginčijo ir su padaryta žala iš dalies sutiko, tačiau vengė ją teisingai ir sąžiningai atlyginti. 2024 m. lapkričio 12 d. žalos atstatymo kaštų skaičiavimo ataskaitoje Nr. 241028 yra nurodyta, jog skaičiavimo tikslas – pažeidimų, padarytų buto apdailai ir įrengimui dėl vandens užpylimo ir viršuje esančio buto Nr. 46, pastebėto 2024 m. rugsėjo 23 d. ir, atstatymo kaštų skaičiavimas. Atitinkamai specialistas T. M., kuris yra įrašytas į ekspertų sąrašą, ataskaitoje fiksavo būtent vandens užpylimo pažeidimus, jų vietas, įskaitant ir padidėjusią drėgmę – šlapia. Daugiau jokių užpylimu ieškovės bute nuo 2024 m. rugsėjo 23 d. iki antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo ar eksperto apžiūros, nebuvo fiksuota, o ir atsakovė tokių įrodymų nepateikė.
15.4. Atsakovė visas apeliaciniame skunde nurodomas aplinkybes grindžia išimtinai savo samprotavimais, tačiau jokių objektyvių įrodymų, kurie patvirtintų atsakovės teiginius ar paneigtų ieškovės pateiktus objektyvius įrodymus dėl žalos atlyginimo nepateikė, t.y., kad specialistas neapgrįstai naudojo drėgmės matuoklį, ar kad kitos išlaidos paskaičiuotos nepagrįstai. Ieškovė į bylą, pateikė visus įrodymus, pagrindžiančius padarytą žalą, tuo tarpu pati atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kurie pagrįstų jos nurodytas aplinkybes ar nustatytos žalos nepagrįstumą (CPK 178 str.).
15.5. Atsakovės nurodytos aplinkybės, jog keičiant vamzdynus ir radiatorius padarytus sienų ir lubų pažeidimus visame name pašalino renovaciją atlikę darbuotojai yra nepagrįsti, prieštaraujantys teisės aktams. Pažymėtina, kad LR Vyriausybės 2004-09-23 nutarimu dėl daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programos patvirtinimo yra numatyta, jog daugiabučių atnaujinimo (modernizavimo) darbai (priemonės) išimtinai susijęs su bendro naudojimo patalpomis. 2019 m. gruodžio 10 d. buvo patvirtintas daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) atnaujinimo (modernizavimo) investicijų planas (priedas Nr. 1), kuriame buvo detalizuoti darbai, kurie išimtinai susiję su bendro naudojimo patalpomis ar įrenginiais. Jokie privačių būtų remonto darbai nenumatyti ir tai patvirtina UAB Civinity namai Klaipėda pateiktas atsakymas, jog „Informuojame, kad vykdant daugiabučio namo J. (duomenys neskelbtini), rangovo atliekamą renovaciją (modernizaciją), butų vidaus apdailos darbai nėra įtraukti į rangos darbų apimtį. Butų viduje atliekami darbai (pav., šildymo vamzdynų ar langų keitimas) yra atliekami tiek, kiek tai būtina dėl renovacijos sprendinių, tačiau jų apdaila (pvz., sienų užtaisymas, dažymas ar plytelių atstatymas) lieka buto savininko atsakomybėje (priedas Nr. 2). Taigi, atsakovės dėstomos aplinkybės, apie tai, kad keičiant vamzdynus ir radiatorius padarytus sienų ir lubų pažeidimus visame name pašalino renovaciją atlikę darbuotojai neatitinka tikrovės. Ieškovė pateikė dokumentus tiek, kiek objektyviai juos galėjo pateikti (išsaugojo). Iš pateiktų įrodymų matyti, jog po atliktų renovacijos darbų ieškovė savo sąskaita (su artimųjų pagalba) atliko buto remonto darbus – apdailą. Šiuo atveju atsakovė taip pat nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų jos teiginius, jog remontą atliko kiti asmenys ir ne ieškovės sąskaita, o tai, kad M. K. taip nurodė, nereiškia, jog tai yra objektyvi tiesa. Kokią sumą ieškovė išleido remontui neturi jokios reikšmės, kadangi šiuo atveju yra sprendžiamas klausimas dėl padarytos žalos atlyginimo (buto būklės atstatymo). Ieškovė žalos dydį įrodė objektyviais įrodymais.
15.6. Kitos atsakovės apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės yra tapačios nurodytoms aplinkybėms nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Atsakovė iš esmės argumentų dėl teismo sprendimo nepagrįstumo nenurodė, o tik dėstė savo samprotavimus, kurių neapgrindė jokie įrodymai. Ieškovė pažymi, jog dėl visų atsakovės apeliaciniame skunde dėstomų aplinkybių jau yra pasisakiusi nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, todėl pakartotinai jų nenurodo, palaiko ir prašo teismo jomis vadovautis.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkintinas
16. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, todėl nagrinėtinas apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas.
17. Byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai iš dalies tenkino ieškovės reikalavimą atlyginti turtinę žalą.
18. Pažymėtina, jog pagal kasacinio teismo praktiką, apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, nes tai – skundžiamo teismo sprendimo kontrolės forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2005; 2007 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007). Todėl apeliacinės instancijos teismas apeliacinio skundo ribose patikrina, ar ginčo šalys įrodė tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai).
Dėl faktinių aplinkybių
19. Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų ir byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimų, kurių šalys neginčijo, nustatyta, kad 2024-09-23 atsakovės bute adresu (duomenys neskelbtini), įvykus vandentiekio avarijai – trūkus šalto vandens žarnelei virtuvėje po kriaukle buvo užlieti vandeniu (duomenys neskelbtini) butai (el. b. 1 t. 26-28 b. l.). Daugiabučio administratorius pranešimą apie avariją gavo 15.34 val., vandenį sustabdė 16.40 val. Buto užliejimo metu buvo apgadintas ieškovei priklausantis turtas, butas adresu (duomenys neskelbtini).
20. Žalos dydžiui pagrįsti ieškovė pateikė 2024-11-12 Žalos atstatymo kaštų skaičiavimo ataskaitą Nr. 200724, UAB „Aldroma“ 2024-10-15 gedimo nustatymo aktą Nr. 24/10/15-1-ST28-40, 2024-10-14 sąskaitą už atliktus elektros instaliacijos tvarkymo darbus, 2024-10-14 antstolio M. M. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, fotonuotraukas.
Žemesnės instancijos teismas
21. Ieškovė 2024-11-20 kreipėsi į atsakovę, prašydama per 7 dienas nuo prašymo gavimo atlyginti ieškovei padarytą 4202,12 Eur turtinę žalą ir 649,47 Eur nuostolių.
22. Atsakovė pripažino kaltę dėl buto užliejimo, tačiau nesutiko atlyginti ieškovės prašomos sumos, teigdama, kad tokio dydžio žala apskaičiuota nepagrįstai, nes avarijos metu tokie turto apgadinimai kokius nurodė ieškovė nebuvo padaryti, taip pat ieškovė neįrodė koks buvo buto stovis iki avarijos.
23. 2024-12-03 ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės 4 264,19 Eur turtinės žalos atlyginimą, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas, bylinėjimosi išlaidas. Pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino pilna apimtimi.
24. Atsakovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, teigia, kad teismas netinkamai įvertino byloje pateiktus įrodymus, klaidingai nustatė faktines aplinkybes dėl padarytos žalos dydžio, neanalizavo ir nevertino atsakovės nurodytų aplinkybių ir dokumentų, sprendimą priėmė remdamasis prielaidomis, o ne įrodymais. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs byloje pateiktus duomenis, neturi pagrindo sutikti su šiais apeliantės argumentais.
Dėl apeliacinio skundo argumentų
25. CK 6.266 straipsnio, reglamentuojančio statinio savininko (valdytojo) atsakomybę, 1 dalyje nustatyta, kad žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 straipsnio 1 dalyje nustatytos aplinkybės. Minėta norma nurodo griežtąją civilinę atsakomybę, t. y. atsakomybę be kaltės. Tai reiškia, kad šiai normai taikyti būtina nustatyti įstatyme nurodyto objekto, kuris sugriuvo ar turėjo kitokių trūkumų, valdymo faktą, žalos asmeniui padarymą ir objekto sugriuvimo ar kitokių trūkumų bei padarytos žalos priežastinį ryšį, tačiau nenustatytini neteisėti statinio savininko (valdytojo) veiksmai ir jo kaltė. Statinio savininkas (valdytojas), siekdamas atsakomybės pagal CK 6.266 straipsnį netaikymo, turi įrodyti CK 6.270 straipsnio 1 dalyje nurodytas aplinkybes, šalinančias jo atsakomybę (nenugalima jėga, nukentėjusio asmens didelė tyčia ar didelis neatsargumas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-80-611/2016 24 punktą).
26. Nagrinėjamu atveju ginčo dėl ieškovės buto užliejimo fakto bei atsakovės civilinės atsakomybės už užliejimo padarinius byloje nėra. Atsakovė pripažino, ir byloje neginčijamai įrodyta, kad ieškovės buto užpylimas įvyko iš atsakovei priklausančio buto, esančio viršuje. Taigi konstatuotina, kad ieškovė įrodė atsakovės deliktinės atsakomybės sąlygas – atsakovės neteisėtus veiksmus ar neveikimą, jos kaltę bei priežastinį ryšį tarp veiksmų (neveikimo) ir kilusios žalos. Duomenų, kad ginčo laikotarpiu buto užliejimas įvyko dėl trečiojo asmens kaltės, byloje nėra pateikta, todėl apeliacinės instancijos teismas atsakovės argumentus, kad nagrinėjamu atveju ji buvo perdavusi butą naudotis trečiajam asmeniui M. K., todėl ji nėra tinkama atsakovė byloje, atmeta kaip nepagrįstus ir neįrodytus (CK 6.266 str., 178 str.).
27. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nesutinka su apeliantės argumentais, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje pateiktus įrodymus bei nepagrįstai nustatė ieškovė patirtos žalos dydį.
28. Pažymėtina, kad pagal CK 6.249 straipsnį, žalos dydį privalo įrodyti ieškovas. Žala, įvertinta pinigais, laikoma nuostoliais, o šie taip pat, kaip ir žala, skirstomi į tiesioginius (realius) ir netiesioginius (negautas pajamas). Žala (nuostoliai) civilinės atsakomybės atveju gali būti turto sugadinimas. Ją patvirtina turtui pataisyti reikalingos lėšos, kurios gali būti išlaidos, jeigu remontas jau atliktas, arba būsimo remonto kaštai (sąnaudos), jeigu remontas dar neatliktas. Žala, padaryta asmens turtui, nesant įstatymo išimčių, turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo principo. Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai pažymima, kad tokiu atveju svarbu, jog padaryta žala būtų nustatyta objektyviai, pagal teisės aktų reikalavimus ir kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-130-378/2016).
29. CPK 12 straipsnyje nustatytas rungimosi civiliniame procese principas lemia tai, kad žalos dydžio įrodinėjimo našta tenka nukentėjusiam asmeniui, t. y. žalos dydį turi įrodyti asmuo, teigiantis, kad jos patyrė. Teismas gali priimti sprendimą dėl žalos atlyginimo tik tada, kai nurodytomis įrodinėjimo priemonėmis pasiekiamas įstatyme įtvirtintas įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, kad nukentėjęs asmuo yra patyręs atitinkamo dydžio žalą. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nukentėjusio asmens patirtų turtinių netekimų dydis gali būti nustatytas nuostolius apskaičiuojant pagal prarasto turto atkuriamąją vertę. Atkuriamosios vertės (kaštų) nustatymas – vienas Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nurodytų turto vertinimo metodų, jo pagrindas – skaičiavimai, kiek kainuotų atkurti esamos (sunaikinimo / sugadinimo metu) fizinės būklės ir esamų (sunaikinimo / sugadinimo metu) eksploatacinių bei naudingumo savybių objektus pagal vertinimo metu taikomas darbų technologijas bei kainas. Kaštai turi būti suskaičiuoti iki ribos, kuri atitinka esamą sugadinimo metu objekto fizinę būklę. Atkūrimo kaštai šiuo atveju turi rodyti išlaidas, kurios reikalingos atitinkamo nusidėvėjimo daiktui atkurti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2009).
30. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-969/2017, 47 punktas). Kasacinis teismas yra taip pat yra nurodęs, kad įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas tikėtinumo taisykle – laisvo įrodymų vertinimo principu, reiškiančiu, kad teismas suteikia didesnę įrodomąją galią tiems įrodymams, kurie suponuoja didesnę vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę. Teismai, vertindami įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį savo įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas. Reikalavimas vertinti įrodymus, vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo išraiška, nes niekas negali nurodyti teismui, kaip vertinti vieną ar kitą įrodymą. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-465/2012; 2022 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-177-701/2022, 49 punktas ir kt.).
31. Nagrinėjamu atveju, iš skundžiamo teismo sprendimo turinio matyti, kad teismas, vadovaudamasis 2024-11-12 Žalos atstatymo kaštų skaičiavimo ataskaita Nr. 200724 nustatė bendrą remonto darbų kiekį ir konkrečius darbus bei vadovaudamasis pateiktų įrodymų visuma (fotonuotraukomis, antstolio faktinių aplinkybių protokolu, liudytojų paaiškinimai, avarinės tarnybos aktu) pagrįstai pripažino, kad avarijos metu buvo apgadintos ieškovės buto virtuvės ir koridoriaus lubos, sienos, koridoriaus grindų danga, virtuvės durys, virtuvės elektros instaliacija. Taip pat teismas pagrįstai vadovaudamasis specialisto išvada, sprendė, kad atliekant sienų apdailą, remontą bei siekiant užtikrinti apdailos vientisumą bus būtina nuimti visus ant sienų esančius objektus, atlikti grindų džiovinimo darbus. Teismas taip pat pagrįstai pripažino, kad įvertinus tai, jog iki avarijos koridoriuje ir kambariuose buvo vienoda grindų danga ir dėl rinkoje negalimų įsigyti analogiškų lentelių, būtina keisti dangą visose patalpose (keistinos dangos plotas 36, 38 m2).
32. Taip pat apeliacinės instancijos teismo vertinimu, priešingai nei deklaratyviai teigia atsakovė, ieškovė pateikė pakankamai įrodymų byloje, kurie leido padaryti pagrįstą išvadą, kad ieškovės bute 2023 metais po renovacijos darbų buvo atliktas kosmetinis sienų ir lubų remontas (liudytojų paaiškinimai, sąskaitų išrašai, fotonuotraukos), todėl teismas neturėjo pagrindo spręsti, kad ieškovės buto sienų ir lubų stovis avarijos metu neatitiko ieškovės nurodyto ir, todėl turėjo būti mažinama prašoma priteisti žala.
33. Pažymėtina, kad atsakovė, nesutikdama su ieškovės žalos paskaičiavimu, ieškovės skaičiavimus paneigiančių įrodymų neteikė ir nesutikimo argumentus grindė tik savo asmenine nuomone. Apeliacinės instancijos teismas atmesdamas apeliantės argumentus kaip nepagrįstus pabrėžia, kad apeliaciniame skunde tik deklaratyviai ginčijami ieškovės pateikti įrodymai, tačiau nei kartu su atsiliepimu, nei su apeliaciniu skundu atsakovė nepateikė jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių, jog ieškovė teikia į bylą prieštaringus įrodymus. Byla yra dispozityvi, dispozityvumo principas civiliniame procese reiškia, kad pačios šalys sprendžia, kokias faktines aplinkybes nurodyti ir kokius faktinius duomenis pateikti savo reikalavimams ir atsikirtimams pagrįsti, šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus (CPK 12 ir 178 straipsniai). Tai reiškia, kad atsakovė leistinomis įrodinėjimo priemonėmis nepaneigė ieškovės nurodyto žalos dydžio ir savo įrodinėjimo pareigos neįvykdė (CPK 178 straipsnis).
34. Atsižvelgdamas į tai, kas nurodyta, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad įvertinus, kad iki avarijos ieškovės bute buvo atliktas buto sienų ir lubų remontas, tačiau grindų danga keista nebuvo, sumažinus reikalaujamos žalos atlyginimą dėl grindų dangos keitimo 30 proc., ieškovei iš atsakovės priteistina 3 873,59 Eur žalos atlyginimo suma atitinka tiek kasacinio teismo praktiką aktualiu klausimu, tiek faktines bylos aplinkybes, tiek teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus.
35. Apeliantės apeliaciniame skunde nurodomą argumentą, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino ieškovės pateiktus rašytinius įrodymus, apeliacinės instancijos teismas atmeta ir pažymi, kad šioje byloje nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog teismas pažeidė procesines įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 177, 178, 185 straipsniai). Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo išvadomis, iš esmės kitaip vertina tuos pačius įrodymus, pateikia savo nuomonę dėl jų turinio (žalos dydžio, atstatymo darbų apimties), tačiau nepagrindžia teiginių, jog teismas, atlikdamas įrodymų vertinimą, būtų pažeidęs teisės normas ar netinkamai jas taikęs. Iš skundžiamo teismo sprendimo matyti, jog teismas išsamiai analizavo byloje esančią medžiagą ir vertino visus esančius įrodymus. Apeliantė iš esmės nesutinka su teismo sprendimu ir siekia, kad byloje pateiktų įrodymų pagrindu faktinės aplinkybės būtų nustatytos kitaip, nei tai padarė pirmosios instancijos teismas. Nesant duomenų, jog teismas pažeidė įrodymų vertinimą reguliuojančias nuostatas, kitokia apeliantės nuomonė dėl tam tikrų įrodymų turinio ir vertinimo neduoda pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo išvadomis, pagrįstomis įrodymais ir visa bylos medžiaga. Pirmosios instancijos teismui pateiktų procesinių dokumentų, teismo išdėstytų motyvų analizė neleidžia daryti išvados, jog kažkurios reikšmingos aplinkybės arba su jomis susiję įrodymai teismo nebuvo įvertinti. Teismo sprendimas yra motyvuotas ir priimtas išanalizavus bylos medžiagą ir grindžiamas byloje esančiais įrodymais. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs byloje aptartus įrodymus sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino ieškinį .
Dėl bylos procesinės baigties
36. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs visumą byloje esančių įrodymų ir įvertinęs apeliacinio skundo argumentus, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, teisingai taikė procesines ir materialines teisės normas, nenukrypo nuo teismų praktikos, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl apeliacinis skundas atmestinas, teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (LR CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
37. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi teisinės reikšmės nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
38. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos (LR CPK 98 straipsnio 1 dalis). LR CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Lietuvos Respublikos teisingumo ministras kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtino Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (redakcija, galiojanti nuo 2015-03-20, toliau - Rekomendacijos).
39. Nagrinėjamu atveju bylinėjimosi išlaidos už apeliacinio skundo parengimą atmetus atsakovės apeliacinį skundą, atsakovei neatlyginamos ir nepriteisiamos (LR CPK 93 straipsnis, 98 straipsnis). Ieškovė pateikė teismui įrodymus apie patirtas 544,50 Eur išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą (2025-07-03 PVM sąskaitą faktūrą Nr. 25-07-01, 2025-07-04 pinigų priėmimo kvitą).
40. Atsižvelgiant į Rekomendacijose numatytus kriterijus, procesinių dokumentų turinį, byloje keliamus klausimus, galimas advokato laiko sąnaudas, į tai, kad išlaidos už atsiliepimo į apeliacinį skundą neviršija Rekomendacijų 8.11 punkte nustatytus dydžius, ieškovei iš atsakovės priteistina 544,50 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2025 m. balandžio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovės L. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 544,50 Eur (penkis šimtus keturiasdešimt keturis eurus 50 ct) ieškovei V. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.