Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

2017-03-10 · Civilinė byla Nr. e2-363-793/2017

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2017-03-10Klaipėdos apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2017-06-23Klaipėdos apygardos teismas
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2017-03-10
Bylos Nr.
e2-363-793/2017
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-11917-2016-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Petras Mineikis
Ieškovas
B. D.
Atsakovas
G. T.
Advokatai
Remigijus Jakštas, Eligijus Karbauskas
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-363-793/2017Proceso Nr. 2-06-3-11917-2016-9Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.5.2.1.; 3.1.7.5.; 3.1.7.11.; 3.2.6.1. (S)
KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. kovo 10 d.Klaipėda

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjas Petras Mineikis, sekretoriaujant Agnei Baranauskaitei, dalyvaujant ieškovės B. D. atstovui advokatui Eligijui Karbauskui, atsakovo G. T. atstovui advokatui Remigijui Jakštui viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės B. D. ieškinį atsakovui G. T. dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio pakeitimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2005-11-07 sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-11187-546/2005 iš atsakovo nepilnametei L. T., gim. (duomenys neskelbtini), priteisto išlaikymo dydį, priteisiant iš atsakovo nepilnamečiui vaikui 275,00 Eur dydžio išlaikymą, mokamą kas mėnesį periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės; priteisti iš atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad ankstesniu teismo sprendimu iš atsakovo priteisto išlaikymo nepilnametei dukrai nebepakanka, kadangi padidėjo vaiko poreikiai – dukrai yra penkiolika metų, dėl ko daugiau pinigų reikia skirti mokymosi priemonėms (įsigyti kompiuterį), lankyti anglų kalbos kursus, kurie susiję su didesne galimybe ateityje gauti perspektyvų išsilavinimą. Be to, 2005 metais minimalus mėnesinis atlyginimas buvo 159,30 Eur, tuo tarpu, šiuo metu jis yra 380,00 Eur, todėl gaunamas iš atsakovo išlaikymas neužtikrina net būtiniausių vaiko poreikių patenkinimo. Siekiant visapusiškai patenkinti nepilnametės dukros poreikius kas mėnesį vidutiniškai reikia skirti 600,00 Eur (žiemos ir rudens mėnesiais), 500,00 Eur (pavasario ir vasaros mėnesiais). Teigia, kad jos pajamos vidutiniškai per mėnesį atskaičius mokesčius siekia 440,00 Eur, iš kurių ji turi išlaikyti dar vieną vaiką bei mokėti būsto paskolą, o atsakovas dirbdamas užsienyje – Airijoje gauna kelis kartus didesnį atlyginimą, todėl turi finansines galimybes teikti didesnio dydžio išlaikymą (e. b. l. 5-8).

Atsiliepimas

Atsakovas atsiliepimu į ieškinį su juo iš dalies sutiko. Nurodė, kad ieškovė nepateikė į bylą jokių duomenų, kad dėl gimusios dukros (iš antros santuokos), iš esmės pablogėjo jos turtinė padėtis. Ieškovė be darbo užmokesčio gauna papildomų pajamų iš nuomojamo buto. Be to, 2015-02-06 B. D. nutraukus santuoką su I. D., jai po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise atiteko butas, esantis Paryžiaus Komunos g. 20-10, Klaipėda, kas patvirtina, kad ieškovės finansinė padėtis, priešingai, nei teigia pati ieškovė, pagerėjo. Tuo tarpu, atsakovo gaunamos pajamos nėra stabilios ir garantuotos. Nuo 2016-03-18 yra bedarbis ir gauna bedarbio pašalpą, kuri per savaitę siekia 372,40 Eur, tačiau iš jos turi išlaikyti ne tik save, bet ir nepilnametį vaiką, mokėti nuomos ir komunalinius mokesčius. Neturi jokio kilnojamojo ir nekilnojamojo turto. Nesutinka, kad dukros išlaikymui kas mėnesį vidutiniškai reikalingas 500,00 Eur (600,00 Eur) išlaikymas. Teigia, jog ieškovės prašomas priteisti išlaikymo dydis yra didesnis nei orientacinis kriterijus minimaliam išlaikymo dydžiui (190,00 Eur). Sutinka dukros išlaikymui kas mėnesį mokėti po 100,00 Eur (e. b. l. 58-62).

Šalies argumentai

Ieškovės B. D. atstovas advokatas Eligijus Karbauskas teismo posėdyje prašė ieškinį tenkinti visiškai. Patvirtino, kad ieškovė vidutiniškai gauna apie 440,00 Eur per mėnesį, iš kurių pusę skiria būsto paskolos mokėjimui. Tuo tarpu, atsakovui gyvenant užsienyje, netgi jo gaunama bedarbio pašalpa yra didesnė, negu ieškovės gaunamas darbo užmokestis. Atsakovas gyvena su kita moterimi, kuri taip pat gauna tokio paties dydžio bedarbio pašalpą. Tai, kad atsakovas gali mokėti didesnio dydžio išlaikymą patvirtina ir tai, jog G. T. dukros išlaikymui pervesdavo ir 150,00 Eur, ir 210,00 Eur, ir 380,00 Eur.

Atsiliepimas

Atsakovo G. T. atstovas advokatas Remigijus Jakštas su ieškiniu sutiko iš dalies ir paaiškino, kad atsakovas vaiko išlaikymui galėtų mokėti po 100,00 Eur kas mėnesį. Nurodė, kad turi būti patenkinami būtiniausi vaiko poreikiai ir neturi nukentėti kitų vaikų poreikiai. Teigia, jog šiuo atveju iš esmės ieškovės finansinė padėtis pagerėjo, lyginant ją su buvusia ankstesnio teismo sprendimo priėmimo metu. Patvirtino, kad atsakovas iki šiol yra bedarbis ir gauna pašalpą, iš kurios išlaiko dar vieną vaiką bei moka už būsto nuomą ir komunalinius mokesčius.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad L. T., gim. (duomenys neskelbtini), yra ieškovės B. D., gim. (duomenys neskelbtini), ir atsakovo G. T., gim. (duomenys neskelbtini), dukra. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2005-11-07 sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-11187-546/2005 iš atsakovo G. T. nepilnamečio vaiko L. T. išlaikymui priteisė po 57,92 Eur (200,00 Lt) kas mėnesį mokamų periodinių išmokų nuo 2005-10-20 iki jos pilnametystės. Iš ieškovės teismui pateiktos išlaidų, reikalingų vaiko išlaikymui, skaičiuotės matyti, kad L. T. išlaikymui ieškovė vidutiniškai kas mėnesį priskaičiuoja apie 500,00 Eur (pavasarį ir vasarą) – 600,00 Eur (rudenį ir žiemą) išlaidų. Atsižvelgiant į tai, ieškovė prašo pakeisti ankstesniu teismo sprendimu priteisto išlaikymo nepilnametei dukrai dydį ir priteisti iš atsakovo 275,00 Eur dydžio išlaikymą iki vaiko pilnametystės. Nurodo, kad 2005-11-07 teismo sprendimu priteistas išlaikymas periodinėmis išmokomis po 57,92 Eur (200,00 Lt) kas mėnesį yra nepakankamas, kadangi pasikeitė nepilnametės dukros poreikiai – jie padidėjo, dėl ko ieškovė viena nebegali užtikrinti dukros būtinųjų poreikių patenkinimo. Atsakovas su ieškiniu iš dalies nesutiko nurodydamas, kad ieškovė neįrodė, jog nuo teismo sprendimo priėmimo dienos ieškovės finansinė padėtis pablogėjo, o dukros poreikiai būtų ženkliai išaugę, jog per mėnesį jos išlaikymui reikėtų skirti 500,00 Eur – 600,00 Eur. Tuo tarpu, teigia, kad jo finansinė padėtis pablogėjo, kadangi iki šiol neturi darbo, o iš gaunamos bedarbio pašalpos turi išlaikyti dar vieną vaiką, mokėti nuomą, komunalinius mokesčius ir kita.

Dėl išlaikymo dydžio pakeitimo.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.201 straipsnyje nustatyta, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį ir pakeisti išlaikymo formą, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis ar atsirado papildomos vaiko išlaikymo išlaidos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. rugsėjo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-962/2002; 2003 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-96/2003). Spręsdamas, ar yra pagrindas priteistam išlaikymo dydžiui pakeisti, teismas turi nustatyti ir įvertinti dvejopo pobūdžio aplinkybes: pirma, aplinkybes, susijusias su tėvų turtinės padėties esminiu pasikeitimu (pvz., vienas iš tėvų, teikęs vaikui išlaikymą, iš dalies ar visiškai prarado darbingumą ir dėl to gerokai sumažėjo jo nuolatinės pajamos arba, priešingai, pakeitė darbą ir gauna gerokai didesnes pajamas; pablogėjus sveikatos būklei; atsirado kitų pagal įstatymą išlaikytinų asmenų ir kt.), ir, antra, aplinkybes, susijusias su vaiko poreikių pasikeitimu – padidėjimu ar sumažėjimu. Vaiko poreikiai ir tėvų turtinė padėtis priklauso nuo daug subjektyvių ir objektyvių veiksnių, jie nėra statiški, todėl, esant esminiam vaiko poreikių ir (ar) tėvų turtinės padėties pokyčiui, gali būti keičiamas ir išlaikymo vaikui dydis. Kreipiantis į teismą CK 3.201 straipsnio 1 dalies pagrindu būtina nustatyti bent vieną iš alternatyvių sąlygų – esminį tėvų turtinės padėties pasikeitimą arba (ir) esminį vaiko poreikių pasikeitimą.

Vertinant šalių turtinę padėtį nustatyta, kad ieškovė dirba UAB (duomenys neskelbtini) ir vidutiniškai per mėnesį atskaičius mokesčius gauna 414,38 Eur. Taip pat nustatyta, kad už 2016-02-12, 2016-05-06, 2016-10-14, 2016-11-04, 2016-11-18 ir 2016-11-22 B. D. iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos gavo 995,54 Eur išmokų (e. b. l. 150-166). Šią sumą padalinus iš keturių mėnesių, laikytina, kad per mėnesį ji papildomai prie atlyginimo gavo 248,89 Eur. Vadinasi, keturis mėnesius, jos gaunamos pajamos sudarė 663,27 Eur. VĮ „Registrų centras“ duomenimis ieškovei 2014-07-01 paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo Nr. 8088 pagrindu asmeninės nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini) (e. b. l. 16). B. D. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-02-06 sprendimo Nr. e2-2006-897/2015 pagrindu asmeninės nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini), kuris yra apsunkintas hipoteka (e. b. l. 18-19). Už būsto paskolą ieškovė AB „Swedbank“ bankui kas mėnesį turi mokėti 257,44 Eur (e. b. l. 35-46, 51), o UAB „Būsto paskolų draudimas“ – 52,79 Eur (e. b. l. 47-50), viso 310,23 Eur. Ieškovė turi dar vieną nepilnametę dukrą E. D., gim. (duomenys neskelbtini), kurios išlaikymui buvęs sutuoktinis I. D. kas mėnesį skiria 150,00 Eur (e. b. l. 21, ). VĮ „Regitra“ duomenimis B. D. vardu įregistruotų transporto priemonių nėra (e. b. l. 96). Į bylą pateiktais duomenimis nustatyta, kad atsakovas šiuo metu gyvena Airijoje kartu su sugyventine V. P., jų bendru vaiku E. T., gim. (duomenys neskelbtini), ir V. P. sūnumis D. P., gim. (duomenys neskelbtini) (e. b. l. 68). Nuo 2016-03-18 atsakovas yra bedarbis ir kas savaitę gauna po 372,40 Eur bedarbio pašalpą, per mėnesį – 1489,60 Eur (e. b. l. 75, 76, 80-81). Atsakovas G. T. su V. P. bei nepilnamečiais vaikais gyvena nuomojame būste už kurio nuomą su kitu nuomininku per mėnesį moka 1350,00 Eur, taip pat dalį pajamų skiria mokesčių mokėjimui (e. b. l. 82, 83, 64, 67). V. P. taip pat niekur nedirba ir gauna suaugusiųjų išlaikymą pagal jos partnerio darbo ieškančių asmenų pašalpos prašymą (e. b. l. 147). Registruotino kilnojamojo ir nekilnojamojo turto atsakovas neturi. Rašytinių bylos įrodymų pagrindu įvertinus ieškovės ir atsakovo turtinę padėtį darytina išvada, kad bylos nagrinėjimo metu ieškovės finansinė padėtis yra geresnė, tačiau akivaizdu, kad jai tenka didesnė vaiko išlaikymo našta užtikrinant dukros gyvenamąjį būstą ir tenkinant kasdienius poreikius. Tokią išvadą leidžia daryti byloje esantys rašytiniai įrodymai. Nors ieškovės vardu po santuokos su atsakovu nutraukimo yra registruoti du nekilnojamojo turto objektai, tačiau B. D. turi mokėti būsto paskolą ir būsto draudimą, kurie per mėnesį siekia 310,23 Eur, mokėti mokesčius, taip pat išlaikyti kitą nepilnametį vaiką E. D. Atmestini kaip nepagrįsti ir neįrodyti atsakovo argumentai, jog ieškovė butą, esantį Paryžiaus Komunos g. 20-50, Klaipėda, nuomoja ir už tai gauna papildomas pajamas. Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių šiuos atsakovo argumentus (CPK 178 str.). Ieškovės atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad minėtame bute gyvena artimas giminaitis, kuris sumoka mokesčius. Tuo tarpu, atsakovas šiuo metu yra bedarbis ir gauna pašalpą, kuri per mėnesį siekia 1489,60 Eur, t. y. daugiau nei dvigubai didesnė, negu ieškovės mėnesinis darbo užmokestis. Tai, jog G. T. turi kitą-faktinę šeimą, sudaro pakankamą pagrindą konstatuoti, kad ne tik jis vienas, bet ir jo sugyventinė V. P. turi prisidėti prie šeimos gerbūvio kūrimo, nuomos ir kitų mokesčių mokėjimo. Dėl vieno iš nedirbančių tėvų turtinės padėties vertinimo, kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad vien ta aplinkybė, jog vienas iš tėvų, būdamas darbingo amžiaus ir sveikatos, nedirba ir neieško darbo, pati savaime negali reikšti teisinio pagrindo nepadidinti išlaikymą nepilnamečiui vaikui, nes ši aplinkybė nepateisina nuolatinių pajamų iš darbo teisinių santykių neturėjimo. Atsakovas teismui nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kad dėjo maksimalias pastangas, jog susirastų savo amžių, sveikatos būklę ir profesines galimybes atitinkantį darbą. Be to, tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaiku, priešingu atveju, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir padarinius tenka jiems patiems. Pažymėtina, jog sprendžiant klausimą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, vertintinos aplinkybės esančios bylos nagrinėjimo metu. Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamų vaikams išlaikyti. Tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-209/2013).

Bylos duomenimis nustatyta, kad nuo 2005-11-07 teismo sprendimo priėmimo, kuriuo nepilnametei L. T. priteistas 57,92 Eur (200,00 Lt) išlaikymas, praėjo kiek daugiau nei vienuolika metų (šiuo metu dukrai yra penkiolika metų), todėl akivaizdu, kad jos poreikių tenkinimui reikia daugiau lėšų, ir iš atsakovo priteistas 57,92 Eur dydžio išlaikymas negali patenkinti būtinų vaiko poreikių bei užtikrinti tinkamų sąlygų jai augti ir vystytis. Tačiau ieškovės pateiktoje išlaidų lentelėje nurodoma vidutiniškai 500,00 Eur – 600,00 Eur suma, reikalinga vienam mėnesiui vaikui išlaikyti, nelaikytina atitinkančia faktines vaiko išlaikymui reikiamas būtinas ir pagrįstas išlaidas. Teismas nenustatė, ieškovė neįrodė, kad nepilnametei dukrai per mėnesį reikia skirti 150,00 Eur sveikatos priežiūros ir higienos priemonėms, taip pat, kad komunaliniams mokesčiams bei būsto paslaugoms per mėnesį dukrai tenkanti dalis sudaro 60,00 Eur (žiemą). Pažymėtina, jog iš byloje esančių duomenų nustatyta, jog vidutiniškai per mėnesį vienam asmeniui tenkanti mokesčių dalis sudaro apie 40,00 Eur (apskaičiavus vidurkį). Be to, atkreiptinas dėmesys, nors ieškovė ieškinyje nurodo, kad dukros išlaikymui žiemos ir rudens sezono metu reikia 600,00 Eur, o pavasarį ir vasarą 500,00 Eur, tačiau išanalizavus pateiktus ieškovės paskaičiavimus matyti, kad L. T. išlaikymui per mėnesį pavasarį ir vasarą reikalinga suma yra 430,00 Eur, o rudenį ir žiemos metu 476,66 Eur. Vadinasi, vidutiniškai per mėnesį dukros išlaikymui reikia skirti 453,33 Eur. Duomenų, kad dukra turi sveikatos sutrikimų ar kitų specialiųjų poreikių, byloje nėra. Nors teismas nustatė, kad vaiko išlaikymui kas mėnesį ieškovei nėra būtina vidutiniškai skirti 550,00 Eur, tačiau teismas nesutinka ir su atsakovo argumentais, jog dukros išlaikymui per mėnesį reikia skirti 200,00 Eur, tuo tarpu jo mokėtino išlaikymo dalis būtų 100,00 Eur. Vaiko poreikiai vertintini ir CK 3.192 straipsnio 2 dalies prasme, kurioje nurodyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (Vaiko teisių konvencijos 3 str., 27 str., Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 7–8 str., 11–14 str., 18 str. ir kiti, LR CK 3.155 str., 3.165 str.). Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Vaiko poreikių vertinimas yra būtina sąlyga ne tik nustatant, bet ir keičiant išlaikymo vaikui dydį. Kasacinis teismas yra ne vienoje byloje pasisakęs, kad, vaikams augant, jų poreikiai didėja (LAT Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 19 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-528/2011; 2008 m. gegužės 26 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformavęs teismų praktiką, jog orientaciniu kriterijumi, nustatant priteistino išlaikymo dydį, gali būti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.461 straipsnio 2 dalies nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-04-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004, skelbta „Teismų praktikoje“ Nr. 22 Dėl CK 3.192 straipsnio 2 dalies aiškinimo). Be to, atkreiptinas dėmesys, nors atsakovas nurodo, kad orientacinis kriterijus išlaikymo dydžiui yra 190,00 Eur, tuo tarpu, jo teigimu, jis dukros išlaikymui tegali skirti 100,00 Eur. Taip pat pažymėtina, jog bylos rašytiniai įrodymai patvirtina, kad atsakovas ne kartą dukros išlaikymui pervesdavo didesnę sumą, nei priteista teismo sprendimu, kuri siekdavo nuo 76,00 Eur iki 250,00 Eur, o vieną mėnesį ir 380,00 Eur (e .b. l. 26, 71).

Byloje esantys duomenys leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad atsakovas darbingas – nėra duomenų, kad G. T. darbingumas būtų apribotas, t. y., kad jam būtų nustatytas neįgalumas ar tam tikras netekto darbingumo lygis. Atsakovas yra jauno amžiaus, galintis imtis priemonių, jog būtų užtikrintas jo gaunamų pajamų stabilumas ir dydis, kurio užtektų ne tik jo paties, bet ir jo nepilnamečio vaiko poreikiams patenkinti. Nors bylos duomenimis nustatyta, kad šiuo metu atsakovas neturi darbo, kas mėnesį turi mokėti už būsto nuomą, komunalinius mokesčius bei teikti išlaikymą kitam nepilnamečiui vaikui, tačiau tai nepaneigia jo pareigos teikti nepilnametei dukrai tinkamo dydžio, patenkinant būtinuosius poreikius, išlaikymą. Trumpalaikis atsakovo finansinės padėties pagerėjimas ar pablogėjimas nesudaro pagrindo nepadidinti išlaikymo, teiktino nepilnamečiui vaikui, dydžio. Pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Vertintinas ne tik atsakovo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų savo amžių bei profesines galimybes atitinkančias pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2009, 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010).Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad dukra gyvena tik su vienu iš tėvų – ieškove, ir jai neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010). Pažymėtina, jog nėra pagrindo neproporcingai perkelti vaiko išlaikymo pareigos vienai ieškovei, suteikiant galimybę atsakovui iš dalies nusišalinti nuo šios prievolės vykdymo. Išlaikymas skirtas vaikų kasdieniams poreikiams patenkinti yra reikalingas nuolat, kiekvieną dieną, o ne kada nors ateityje, kai tėvas turės galimybę ar norą vaikų poreikius patenkinti. Pažymėtina, kad teismų praktika vaikų interesų apsaugai suteikia prioritetą ir nustato tėvų pareigą užtikrinti pakankamų pajamų gavimą tam, kad vaikų interesai ir poreikiai būtų visiškai užtikrinti. Teismas nesutinka su atsakovo argumentais, kad L. T. ir E. T. priklauso vienodo dydžio išlaikymo suma. Įstatymas imperatyviai nenumato teismo pareigos nustatyti vienodą išlaikymo dydį visiems vaikams, nes tai neatitiktų teisingumo ir protingumo principų bei pažeistų vaikų interesus. Spręsdamas vaiko išlaikymo dydžio klausimą teismas visais atvejais privalo vadovautis prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu. Teismas konkretų priteistino išlaikymo dydį nustato atsižvelgęs į faktines bylos aplinkybes, vaikų amžių ir kita.

Esant nurodytoms aplinkybėms, įvertinus byloje surinktus įrodymus, atsižvelgiant į vaiko poreikius, ieškovės ir atsakovo turtinę padėtį, teisingumo, protingumo bei proporcingumo principus, taip pat laikantis suformuotos teismų praktikos ieškovės ieškinys tenkintinas iš dalies – pakeistinas Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2005-11-07 sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-11187-546/2005 priteisto išlaikymo dydis, iš atsakovo priteisiant išlaikymą nepilnametei L. T. po 220,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui padavimo dienos iki vaiko pilnametystės, šią sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.201 str., 3.208 str.).

Nepilnamečio vaiko išlaikymui skirtų piniginių lėšų uzufrukto teise tvarkytoja skirtina ieškovė B. D. (CK 3.185 str. 1 d.).

Šalims išaiškinta, kad iš esmės pasikeitus aplinkybėms (šalies turtinės padėties pasikeitimas, papildomos vaiko priežiūros išlaidos ir kt.), šalys turi teisę kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo (CK 3.201 str.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Ieškovė už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo nuo žyminio mokesčio atleista įstatymo (CPK 83 str. 1 d. 2 p.). Proporcingai patenkintų reikalavimų sumai atsakovui tenkanti žyminio mokesčio dalis sudaro 44,00 Eur ((220,00 Eur – 57,92 Eur) x 12 mėn. x 3% x 75%) (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 7 d., 85 str. 1 d. 3 p., ), todėl iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistinas 44,00 Eur žyminis mokestis.

Ieškovė už advokato paslaugas sumokėjo 500,00 Eur, o atsakovas – 1000,00 Eur. Kadangi ieškovės ieškinys patenkintas iš dalies (patenkinta apie 80 %), todėl proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, iš atsakovo ieškovei priteistini 400,00 Eur (500,00 Eur x 80 %) bylinėjimosi išlaidų, o iš ieškovės atsakovui priteistina 200,00 Eur. Atlikus bylinėjimosi išlaidų įskaitymą iš atsakovo ieškovei priteistina 200,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259, 268, 270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2005-11-07 sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-11187-546/2005 iš atsakovo priteisto išlaikymo nepilnametei dukrai dydį ir priteisti iš atsakovo G. T., a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnametės L. T., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymui po 220,00 Eur (du šimtus dvidešimt Eur 00 ct) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui padavimo dienos – 2016-09-07, iki L. T. pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet LR Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Pavesti ieškovei B. D., a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnametės L. T., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymo lėšas tvarkyti uzufrukto teise.

Priteisti iš atsakovo G. T., a. k. (duomenys neskelbtini) 44,00 Eur (keturiasdešimt keturis Eur 00 ct) žyminio mokesčio, sumokant jį į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamąją sąskaitą nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5660, mokėjimo paskirtį – žyminis mokestis.

Priteisti iš atsakovo G. T., a. k. (duomenys neskelbtini) 200,00 Eur (du šimtus Eur 00 ct) bylinėjimosi išlaidų ieškovės B. D., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai.

Sprendimą dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Petras Mineikis