Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jolanta Gailevičienė

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo A. P. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. kovo 24 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo A. P. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Inter Corpora“, tretieji asmenys uždaroji akcinė bendrovė „Navė“, uždaroji akcinė bendrovė „Tempestas“, R. K., dėl skolos ir delspinigių priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

2. 2021 m. kovo 19 d. Klaipėdos apylinkės teisme gautas ieškovo atstovo advokato V. O. prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, juo prašė areštuoti atsakovės materialųjį turtą bei pinigines lėšas banko sąskaitose ir kasoje. Prašymo pagrindu nurodė aplinkybes, jog ieškinio suma yra didelė, atsakovė yra nesąžininga ir nepatikima, vilkina procesą, jos pajamos, tikėtina, dėl pandemijos sumažėjo, atsakovės įmonės vadovybė gali slėpti bendrovės turtą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

6.1. Nurodė, jog atsakovės nesąžiningumas pasireiškia ne tik su ieškovu, tačiau ir su kitais klientais, kuriems nemokama už patiektas gamybai medžiagas ir lygiai taip pat, kaip ir ieškovui, nevykdomi laivų statybos užsakymai, prieš tai paėmus avansą (duomenys į bylą pateikti). Teigia, jog į bylą pateikta informacija apie atsakovės atliktą tokį patį nesąžiningą veiksmą su Vokietijos bendrove „Impeksas GmbH“, iš kurios buvo paimti pinigai laivo statybai, o po metų laiko nei perduotas pastatytas laivas, nei grąžinti pinigai. Pažymi, jog taip pat pateikta vieša atsakovės tiekėjo informacija apie piktybinį neatsiskaitymą už pateiktas medžiagas ir įrangą gamybai. Mano, kad teismui pateiktos ne prielaidos, o faktai apie atsakovės nesąžiningumą versle.

6.2. Nurodė, kad iš prašymo turiniui aptarti paimta pakankamai tikėtina prielaida apie atsakovės finansinės padėties pablogėjimą pandemijos metu, tai pastebima praktiškai visuotinai, ir iš to daroma išvada, jog pareiškėjas nepateikia konkrečių savo teiginių įrodymų, o remiasi tik savo prielaidomis. Mano, jog teismas šiuo atveju visiškai ignoruoja tą aplinkybę, jog už pasibaigusius 2020 metus daugelyje įmonių, kaip ir atsakovės, finansinės ataskaitos dar neparuoštos ir nepateiktos viešai, todėl teigia, jog pareiškėjas neturi objektyvios galimybės operuoti atsakovės įmonės ūkinės finansinės veiklos rodikliais.

6.3. Teigia, jog atsakovės atstovas patvirtino, kad ieškovo sumokėtus pinigus už laivą pasisavino atsakovės įmonės „Inter Corpora“ vienintelis akcininkas R. K., neįnešdamas jų į įmonės kasą. Mano, jog šios aplinkybės patvirtina atsakovės atstovo teiginius apie atsakovę – įmonę „Inter Corpora“ valdančio asmens polinkį į nesąžiningumą ir polinkį slėpti nuo apskaitos bendrovės turtą. Teigia, jog tai akivaizdi nusikalstama veika, atitinkanti apgaulingos buhalterijos ir svetimo turto pasisavinimo požymius.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Atskirasis skundas netenkintinas.

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

10. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas ieškovo prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teisėtumo ir pagrįstumo.

11. Laikinųjų apsaugos priemonių instituto reikšmė ir paskirtis – preliminariomis priemonėmis pašalinti arba sumažinti galimos žalos ateityje kilimą. Teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu yra įgyvendinamos dvi būtinos sąlygos: pirma, šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir, antra, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Šios sąlygos yra kumuliacinės. Tai reiškia, kad jeigu bent viena iš šių sąlygų neegzistuoja, atsakovo teisės ir interesai laikinųjų apsaugos priemonių forma negali būti suvaržomi (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-11-196/2018 ir joje nurodytą praktiką).

12. Pasisakydamas dėl pirmosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos, apeliacinės instancijos teismas akcentuoja, kad tikėtino ieškinio pagrindimo sąvoka reiškia, jog taikydamas laikinąsias apsaugos priemones teismas nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio faktinių ir teisinių argumentų, o tik preliminariai nustato tikimybę, kad pateiktų įrodymų viseto pagrindu dėl pareikštų reikalavimų gali būti priimtas ieškovui palankus sprendimas, kurio įvykdymas, nepritaikius prašomų priemonių, gali pasunkėti ar tapti neįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1194/2014; 2014 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-674/2014; 2013 m. rugsėjo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2139/2013; 2016 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1772-943/2016). Byloje nėra ginčo, jog ieškovo ieškinys yra prima facie pagrįstas, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl šių aplinkybių nepasisako.

13. Kaip minėta, laikinųjų apsaugos priemonių poreikį nulemia grėsmė, kad dėl kokių nors atsakovo veiksmų arba neveikimo, taip pat dėl objektyvių aplinkybių, galimo teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Ieškovas atskiruoju skundu nesutikdamas su skundžiama teismo nutartimi iš esmės teigia, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nenustatė atsakovės nesąžiningumo. Mano, jog atsakovės nesąžiningumas pasireiškia ne tik su ieškovu, tačiau ir su kitais klientais, kuriems nemokama už pateiktas gamybai medžiagas ir lygiai taip pat, kaip ir ieškovui, nevykdomi laivų statybos užsakymai, prieš tai paėmus avansą. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais atskirojo skundo argumentais, kadangi šiais teiginiais ieškovas iš esmės pasisako dėl ginčo esmės.

14. Kaip minėta šios nutarties 12 punkte, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones teismas nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio faktinių ir teisinių argumentų, o tik preliminariai nustato tikimybę, kad pateiktų įrodymų viseto pagrindu dėl pareikštų reikalavimų gali būti priimtas ieškovui palankus sprendimas, kurio įvykdymas, nepritaikius prašomų priemonių, gali pasunkėti ar tapti neįmanomas. Šiuo atveju ieškovas teikdamas atskirąjį skundą vertina atsakovės veiksmus, susijusius su sutartinių įsipareigojimų vykdymu, t. y. pasisako dėl ginčo esmės. Tačiau šioje ginčo nagrinėjimo stadijoje nei pirmosios instancijos teismas, nei apeliacinės instancijos teismas dėl šių aplinkybių nepasisako. Argumentai dėl atsakovės sutartinių įsipareigojimų vykdymo bus išnagrinėti ir dėl jų pasisakyta tik ginčą išnagrinėjus iš esmės, todėl nurodyti argumentai, jog atsakovė nevykdo prisiimtų sutartinių įsipareigojimų, šioje bylos stadijoje nesudaro pagrindo taikyti laikinųjų apsaugos priemonių.

15. Taip pat nepagrįstais laikytini ir atskirojo skundo argumentai, jog į bylą pateikta vieša atsakovės tiekėjo informacija apie piktybinį neatsiskaitymą už pateiktas medžiagas ir įrangą gamybai įrodo atsakovės nesąžiningumą. Asmens nesąžiningumas nėra preziumuojamas, todėl būtent asmeniui, prašančiam taikyti laikinąsias apsaugos priemones, šiuo atveju apeliantui, teko pareiga jį įrodyti. Kadangi laikinosios apsaugos priemonės yra skirtos užtikrinti teismo sprendimo įvykdymą, šio instituto taikymo kontekste yra reikšmingi tik tokie galimai nesąžiningi atsakovės veiksmai, kuriais siekiama išvengti išieškojimo pagal byloje priimtą jai nepalankų teismo sprendimą (žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. birželio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-675-943/2020). Be kita ko, nesąžiningumas nustatomas, kai atsakovas siekia paslėpti, perleisti kitiems asmenims savo turtą, jį įkeisti ar kitokiu būdu realiai apsunkinti ieškovui galimybę įvykdyti jam palankų teismo sprendimą.

16. Pažymėtina, jog, asmeniui turint skolinių įsipareigojimų ar vykstant ginčui dėl vykdytinų jo prievolių, tokio asmens turto masės sumažėjimas, įvykęs dėl turto perleidimo ar kitokių tyčinių jo veiksmų, mažinančių atsakovo bendrą turto masę, galėtų būti vertinamas kaip pagrindžiantis grėsmę, kad toks asmuo elgsis nesąžiningai ir vengs vykdyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytas prievoles. Tačiau nagrinėjamu atveju ieškovas tokių įrodymų į bylą nepateikė. Akcentuotina, jog būtent asmuo, prašantis taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turi pagrįsti tikimybę, jog atsakovas gali atlikti nesąžiningus veiksmus ir vengti būsimo teismo sprendimo įvykdymo, o šios pareigos neįvykdęs toks asmuo negali tikėtis, jog prielaidomis paremtas prašymas bus patenkintas. Šioje byloje nėra duomenų apie tai, kaip keitėsi atsakovės turimo turto vertė ginčo laikotarpiu. Nesant duomenų apie tai, kad atsakovė, neatsiskaitydama su tiekėjais, atlieka kokius nors kitokius veiksmus, kuriais būtų mažinama atsakovės turimo turto masė, nėra teisinio pagrindo teigti, jog, netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.

17. Atskiruoju skundu ieškovas teigia, jog prašymo turiniui aptarti paimta pakankamai tikėtina prielaida apie atsakovės finansinės padėties pablogėjimą pandemijos metu, o tai pastebima praktiškai visuotinai. Mano, jog teismas šiuo atveju visiškai ignoruoja tą aplinkybę, jog už pasibaigusius 2020 metus daugelyje įmonių, kaip ir atsakovės, finansinės ataskaitos dar neparuoštos ir nepateiktos viešai, todėl teigia, jog pareiškėjas neturi objektyvios galimybės operuoti atsakovės įmonės ūkinės finansinės veiklos rodikliais. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais atskirojo skundo argumentais. Visų pirma, pažymėtina, kad aktualioje Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje yra nuosekliai pasisakoma, kad tokios aplinkybės kaip atsakovo turimo turto apimtis savaime nėra pakankamas pagrindas atsakovo turto bei piniginių lėšų areštui, jeigu į bylą nepateikiama duomenų apie atsakovo nesąžiningą elgesį, t. y. jo veiksmus, kuriais specialiai siekiama sumažinti turimo turto masę (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-50-464/2017; 2018 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-134-516/2018; 2018 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1769-790/2018 ir kt.).

18. Apeliacinės instancijos teismas akcentuoja, jog net jei būtų nustatyta prasta atsakovės finansinė padėtis, tai nesudarytų pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kadangi laikinųjų apsaugos priemonių taikymas pats savaime materialinių vertybių nesukuria, o tik padeda išsaugoti turtą. Nei reikalavimo dydis, nei šalies turimo turto apimtis negali būti vieninteliu pagrindu taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes teismas turi vertinti duomenis, galinčius patvirtinti šalies nesąžiningą elgesį. Konstatuotina, jog turto arešto taikymas atsakovės turto masės nepadidina, todėl nei didelė ieškinio suma, nei tai, kad atsakovė galbūt yra nemoki ar jos turtinė padėtis sunki ir dėl šios priežasties ji neatsiskaito su tiekėjais, nesudaro pagrindo automatiškai taikyti jos turto areštą.

19. Atmestini kaip nepagrįsti skundo argumentai, jog atsakovės atstovas patvirtino, kad ieškovo sumokėtus pinigus už laivą pasisavino atsakovės įmonės „Inter Corpora“ vienintelis akcininkas R. K., neįnešdamas jų į įmonės kasą. Kaip minėta šios nutarties 12 bei 14 punktuose, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones teismas nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės, tačiau šiuo atveju ieškovės atskirajame skunde nurodytos aplinkybės iš esmės susijusios ne su atsakovės galbūt atliekamais nesąžiningais veiksmais siekiant apsunkinti ieškovo galimybę tinkamai įvykdyti jam galbūt palankų teismo sprendimą, o su įrodinėtinomis aplinkybėmis, susijusiomis su ginčo esme. Šioje proceso stadijoje teismas nurodytų aplinkybių nevertina, todėl laikytina, jog atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo nutartį, o atskirasis skundas atmestinas.

20. Įvertinęs visus kitus atskirojo skundo argumentus, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog kiti skundo argumentai teisinės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui neturi. Pažymėtina, jog teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.).

21. Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl naikinti jos nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 338 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. kovo 24 d. nutartį palikti nepakeistą.