Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, nedirbantis, registruotas užimtumo tarnyboje, gyvenamosios vietos adresas (duomenys neskelbtini), deklaruotas adresu (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 2011 m. rugpjūčio 30 d. Šakių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį (dvi veikos) laisvės atėmimu 1 metams;

2) 2014 m. spalio 15 d. Šakių rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį areštu 45 paroms; vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, bausmė sumažinta vienu trečdaliu bei paskirta galutinė 30 parų arešto bausmė;

3) 2017 m. liepos 19 d. Šakių rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį areštu 21 parai; vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, bausmė sumažinta vienu trečdaliu bei paskirta galutinė 14 parų arešto bausmė;

4) 2017 m. rugpjūčio 10 d. Šakių rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį 30 parų arešto; vadovaujantis BK 63 straipsnio 1,3 dalimis, 30 parų arešto bausmė subendrinta su Šakių rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 19 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta 14 parų arešto bausme visiškai jas sudedant ir galutinė subendrinta bausmė paskirta 44 paros arešto;

5) 2018 m. spalio 12 d. Marijampolės apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 281 straipsnio 7 dalimi 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, bausmė sumažinta vienu trečdaliu bei paskirta galutinė 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, atliekant ją pataisos namuose; pritaikius BK 75 straipsnio 1 dalį, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams; Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. vasario 14 d. nutartimi Marijampolės apylinkės teismo 2018 m. spalio 12 d. nuosprendžiu paskirta galutinė bausmė – 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas ir vykdyta nuosprendžiu paskirta 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, skiriant ją atlikti pataisos namuose, bausmę atlikęs 2019 m. birželio 28 d;

6) 2019 m. rugsėjo 6 d. Marijampolės apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (2 veikos): pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (I) 9 mėnesiams laisvės atėmimo; pagal BK 178 straipsnio 2 dalį 10 mėnesių laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi ir 4 dalimi, iš dalies sudėtos paskirtos bausmės, prie griežčiausios bausmės pridedant švelnesnę bausmę, paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 3 mėnesiams. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu, tai yra 5 mėnesiais ir bausmė paskirta 10 mėnesių laisvės atėmimo. Taikant BK 75 straipsnio 1 dalį, 2 dalies 8 punktą, 3 dalį, 67 straipsnio 2 dalies 5 punktą, 70 straipsnį – laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams. 2019 m. gruodžio 13 d. Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų nutartimi panaikintas Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 6 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės vykdymo atidėjimas ir pasiųstas vykdyti šiuo nuosprendžiu paskirtą 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose;

7) 2020 m. rugpjūčio 21 d. Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 ir 2 dalį (2 veikos): pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, 2 metams ir 9 mėnesiams laisvės atėmimo, pagal BK 180 straipsnio 2 dalį, 3 metams ir 6 mėnesiams laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi ir 4 dalimi iš dalies sudėtos paskirtos bausmės, prie griežčiausios bausmės pridedant švelnesnę bausmę, ir paskirta subendrinta bausmė laisvės atėmimas 5 metams. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi ir 3 dalimi paskirta bausmė subendrinta dalinio sudėjimo būdu su Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 6 d. nuosprendžiu paskirta terminuoto laisvės atėmimo bausme, pridedant dalį šiuo nuosprendžiu paskirtosios bausmės – 3 mėnesius, ir paskirta subendrinta galutinė 5 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

kaltinamas pagal BK 145 straipsnio 1 dalį, 165 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

D. B. 2019 m. gruodžio 9 d., apie 20.30 val., (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, neteisėtai, prieš savininko valią įsibrovė į gyvenamąjį namą ir grasino nužudyti žmogų, kai buvo pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas, t. y., išdauždamas D. J. priklausančio gyvenamojo namo verandos stiklą, išdaužė ūkinio pastato langų stiklus, padarė 100 Eur turtinę žalą, prieš jos valią įsibrovė į gyvenamąjį namą bei šaukdamas grasino nužudyti D. J..

Motyvuojamoji dalis

Liudytojas R. B. teismo posėdžio metu parodė, kad pernai, gruodžio mėnesį, tikslios dienos ir laiko neatsimena, dirbo kartu su V. M., kai gavo pranešimą, kad į pranešėjos sesers namus įsibrovė pažįstamas D. B. Atvykus prie namų, rado stovintį automobilį, kuriame buvo namo savininkė ir jos sesuo, kurios paaiškino, kad į namo vidų įsibrovė pažįstamas D. B., o namo savininkei tuo metu pavyko pabėgti. Nuėjus į gyvenamąjį namą, pamatė, kad name dega šviesos, verandos durys buvo atviros, viduje matėsi, kad buvo išdaužtas verandos lango stiklas, o šalia mėtėsi šukės. Apžiūrėjus gyvenamąjį namą, matėsi, kad vieno kambario langas yra praviras, pro kurį tikriausiai įtariamasis ir buvo pabėgęs. Nusprendus nuvažiuoti į įtariamojo gyvenamąją vietą, liudytojo kolegė gavo skambutį, jog D. B. vėl sugrįžo ir yra namo viduje. Sugrįžus į sodybą, D. B. buvo verandos tarpduryje ir vėliau sulaikytas (2020 m. spalio 13 d. teismo posėdžio garso įrašas: 21 min. 12 sek. – 26 min. 33 sek.).

- Marijampolės AVPK Šakių RPK vyriausiosios patrulės V. M. tarnybiniu pranešimu apie tai, kad 2019 m. gruodžio 9 d. apie 20.40 val., dirbant kartu su Reagavimo skyriaus vyresniuoju tyrėju R. B., iš Marijampolės AVPK budėtojo gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), į D. J. namus, išdaužęs langus, įsiveržė pažįstamas D. B. Moteris pro langą išbėgo pas kaimynę. Atvykusius nurodytu adresu, prie sodybos juos pasitiko pranešėja G. S., gyvenanti (duomenys neskelbtini), kuri paaiškino, kad į jos sesers D. J. namus įsiveržė D. B., kuris šiuo metu yra viduje. Sesuo tuo metu buvo pas kaimynę. Matėsi, kad išdaužtas gyvenamojo namo verandos lango stiklas, pro kurį D. B. pateko į vidų. Apžiūrėjus namo kambarius, asmens viduje nebuvo. Buvo nuvykta į D. B. namus, tačiau jo ten nerasta. Grįžus prie minėtos sodybos, pamatė, kad pro verandos duris išėjo D. B. Asmuo buvo sulaikytas, uždėtos specialios priemonės – antrankiai ir pristatytas į Šakių RPK. D. B. pasiūlius nusistatyti neblaivumą, šis kategoriškai atsisakė (1 t., b. l. 13–14).

- Foto lentelėmis, kuriose užfiksuotas gyvenamasis namas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), lango rėmas su išdaužtu stiklu, stiklo duženomis bei kambarių, esančių name, nuotraukomis. (1 t., b. l. 20–30).

Dėl nusikalstamų veikų kvalifikavimo ir įrodymų vertinimo

Kaltinimu D. B. inkriminuotos nusikalstamos veikos pagal BK 145 straipsnio 1 dalį, BK 165 straipsnio 1 dalį. Pagal BK 145 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Objektyviai grasinimas gali būti išreikštas žodžiu, raštu, telefonu ar kitu būdu pranešant, išreiškiant grasinimą nužudyti ar sunkiai sutrikdyti sveikatą. Tačiau siekiant patraukti asmenį baudžiamojon atsakomybėn, būtina nustatyti, kad grasinimas buvo realus, t. y., buvo pakankamas pagrindas manyti, kad jis gali būti įvykdytas ir būtent tai turi neigiamą bauginantį poveikį nukentėjusiajam. Sprendžiant dėl grasinimo realumo, atsižvelgiama į grasinimo motyvus, grasinančiojo ir asmens, kuriam grasinama, tarpusavio santykius, aplinkybes, kurioms esant buvo grasinama, kaip grasinimo realumą suprato pats asmuo, kuriam buvo grasinama, ar jis turėjo pagrindo manyti, kad grasinimas gali būti realizuotas. Pagal teismų praktiką grasinimo realumui nustatyti nėra būtina, kad grasinantysis iš tikrųjų ketintų grasinimą įvykdyti, bet pakanka to, jog nukentėjusysis pagal grasinimo išraišką ir kitas aplinkybes, turėjo pagrindą bijoti grasinimo įgyvendinimo, o kaltininkas norėjo būtent tokios nukentėjusiojo būsenos. Taigi nustatant grasinimo realumą, būtina įsitikinti, kad kaltininko elgesys buvo teisingai suprastas, kad nagrinėjamojoje situacijoje buvo pakankamas pagrindas bijoti dėl šio asmens ketinimų ir kad jis iš tikrųjų siekė įbauginti nukentėjusįjį (tai nebuvo nevykęs pokštas, spontaniškai išsprūdę žodžiai, į grasinimą panašūs, bet kitokią prasmę turintys veiksmai ir pan.).

BK 165 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė už neteisėtą asmens būsto neliečiamumo pažeidimą, t. y., tas, kas neteisėtai slapta ar atvirai, panaudodamas apgaulę ar smurtą arba kitokiu būdu prieš savininko ar jo įgaliotų asmenų valią įsibrovė į kito žmogaus gyvenamąjį namą, butą ar kitą gyvenamąją patalpą arba jos priklausinius, įskaitant saugomą būsto teritoriją. Kad patekimą į svetimą būstą pripažinti neteisėtu, būtina nustatyti, kad 1) tai buvo padaryta be savininko ar kito būsto teritorijoje teisėtai esančio žmogaus leidimo ir 2) neturint kito teisėto pagrindo. Įsibrovimas į asmens būstą gali būti padarytas bet kuriuo būdu: slapta ar atvirai, apgaule ar be apgaulės, su smurtu ar be smurto, įveikiant technines kliūtis ar kai to neprireikia. Pats įsibrovimas yra bet kuris neteisėtas patekimas į minėtas patalpas arba teritoriją. Su patekimo momentu siejamas ir veikos baigtumas (formalioji sudėtis). Baudžiamajai atsakomybei kilti būtina nustatyti ir asmens kaltę – tiesioginę tyčią, t. y., kaltininko supratimą, kad jis neteisėtai prieš savininko ar jo įgaliotų asmenų valią įsibrauna į kito žmogaus būstą ir norą taip veikti.

Nors kaltinamasis D. B. kaltu dėl neteisėto asmens būsto neliečiamumo pažeidimo ir dėl grasinimo nužudyti kaltės nepripažįsta, tačiau išklausius teisme liudytojų parodymus, išnagrinėjus byloje esančią medžiagą, teismui nekyla abejonių dėl kaltinamojo netiesėtų veiksmų. Taip pat teismas mano, kad kaltinamajam inkriminuotų veikų kvalifikavimas yra teisingas. Teismas sprendžia, jog šioje byloje surinkta pakankamai duomenų, įrodančių, jog kaltinamajame akte nurodytu laiku ir vietoje, būtent kaltinamasis D. B. neteisėtai, prieš savininko valią įsibrovė į gyvenamąjį namą ir grasino nužudyti žmogų, kai buvo pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.

Tiek ikiteisminio tyrimo, tiek bylos nagrinėjimo metu, kaltinamasis D. B. savo kaltę neigė visiškai ir nesutinka, su tuo, kad grasino nukentėjusiajai ar, kad išdaužė jos gyvenamojo namo verandos stiklą.

Teismo posėdžio metu teismas išnaudojo visas galimybes apklausti nukentėjusiąją D. J., tačiau dėl šios sveikatos būklės vykdyti apklausą nebuvo galimybės. Nukentėjusios atstovė, jos globėja G. S. pateikė teismui sprendimo kopiją, kuriuo D. J. pripažįstama neveiksnia, ar ribotai veiksnia. (2 t., b. l. 50–56). Taip pat sprendime nurodoma, kad asmeniui buvo atlikta teismo psichiatrijos ekspertizė bei pateikta eksperto išvada, kurioje nurodoma, kad nerekomenduojama D. J. dalyvauti teismo posėdyje ir būti apklausiamai. Nors proceso metu buvo siūlomai atlikti nukentėjusios apklausą apklausų kambaryje, ar taikant kitas asmens poreikių apsaugos priemones, tačiau nukentėjusios globėja nurodė, jog vykimas į teismą nukentėjusiajai kelia didelį stresą ir nerimą, ji kategoriškai atsisako dalyvauti apklausoje, todėl toks procesinis veiksmas būtų neproduktyvus.

Atsižvelgdamas į šią situaciją, teismas nagrinėjo byloje turimus įrodymus bei apklausė liudytojus, kurie tiesiogiai dalyvavo įvykyje, bendravo su nukentėjusiąja po įvykio, bei laiko, kad šių įrodymų pakankama pripažinti, jog D. B. įvykdė jam inkriminuotas nusikalstamas veikas.

Teismo posėdžio metu liudytoja D. T. parodė, kad įvykio naktį pas ją atbėgo kaimynė D. J., kuri prašė paskambinti į policiją. Kaimynė jai sakė, kad į jos namus grasindamas įsiveržė D. B., o ši išsigandusi iššoko pro langą ir pabėgo. Liudytoja G. S. nurodė, kad jai paskambino sesers kaimynė, kuri pasakė, kad pas jos seserį įsiveržė D. B., dėl ko sesuo iš namų atbėgo pas kaimynę. Jai atvykus pas seserį, ši buvo išsigandusi, verkė. Jos sesuo bijo kaltinamojo, nes šis dažnai įsibrauna į sesers namus, pastoviai jos seserį baugina. Įvykio vietoje dalyvavusi policijos pareigūnė I. R. nurodė, kad jai atvykus į įvykio vietą, ten buvo nukentėjusioji ir jos sesuo, kurios buvo akivaizdžiai susijaudinusios. Nukentėjusioji D. J. buvo šoke, labai bijojo. Nukentėjusioji papasakojo, kad tamsiu paros metu buvo išdaužtas langas, atkabintos durys, jai buvo grasinta. Nurodė, kad kaltinamasis ne pirmą kartą braunasi į jos namus. Liudytojai V. M. ir R. B. nurodė, jog įvykio vietoje buvo nukentėjusioji su seserimi, kurios nurodė, kad į namus buvo įsibrauta.

Šie bylos nagrinėjimo metu apklausti liudytojų parodymai parodo, kad jiems nekilo abejonių, jog nusikalstami veiksmai, apie kuriuos pranešė nukentėjusioji ir jos sesuo, buvo įvykdyti. Taip pat šie parodymai leidžia daryti išvadą, kad nukentėjusiajai D. J. buvo grasinta, tai patvirtina liudytojos G. S. teisme duoti parodymai, kur ji nurodė, kad sesuo sakiusi, kad kaltinamasis grasino ją užmušti. Teismui nekyla abejonių, jog nukentėjusioji jai išsakytus grasinimus suprato, kaip realią grėsmę jos gyvybei, ypač esant situacijai, kai nukentėjusioji dėl ankstesnių įsibrovimų buvo pranešusi teisėsaugos institucijoms, ir kaltinamasis sulaukė savo elgesio neteisėtų pasekmių. Šios aplinkybės parodo, kad kaltinamojo veiksmuose yra visi BK 145 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties požymiai – buvo išsakyti grasinimai nukentėjusiajam asmeniui, ir šis asmuo jo grasinimus suprato, kaip realius, galinčius kelti pavojų jos gyvybei, dėl ko iššokusi pro langą nubėgo pas kaimynę. Teismas negali kaltinamojo pateiktą versiją vertinti kaip objektyvią ir patikimą, nes ji neatitinka byloje esančių įrodymų visuma nustatytų aplinkybių, be to jo parodymai patvirtina jo nenorą pripažinti savo kaltės ir sulaukti neteisėto elgesio teisinių pasekmių.

Taip pat nekyla abejonių dėl BK 145 straipsnio kvalifikavimo teisingumo, nes byloje neginčijamai nustatyta, kad į nukentėjusiosios D. J. namus buvo įsibrauta, tai patvirtino liudytojai G. S., V. M., R. B., kurie atvykę į įvykio vietą, matė išdaužtą langą, atidarytas namo duris, išmėtytus daiktus. Šias aplinkybes patvirtina įvykio vietos apžiūros protokolas, kuriame užfiksuotas išdaužtas verandos langas, stiklo duženos (1 t., b. l. 15–19). Vėliau kaltinamasis buvo sulaikytas šalia šių namų. Nukentėjusioji D. J. išsigandusi įsibrovusio asmens pati pro langą pabėgo iš savo namų, kas neginčytinai patvirtina, jog D. B. neturėjo namo šeimininkės leidimo įeiti į jos namus.

Teismas, išklausęs liudytojų, kurie dalyvavo įvykyje, parodymus, susipažinęs su bylos medžiaga, mano, jog nėra pagrindo abejoti byloje esančiais duomenimis.

Kaltinamojo D. B. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, o sunkinančios aplinkybės yra, kad nusikaltimus padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio bei būdamas recidyvistu.

Dėl bausmės dydžio

Skiriant bausmę būtina laikytis BK 54 straipsnyje numatytų bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų. Šio straipsnio antroje dalyje nurodoma, kad skiriant bausmę būtina atsižvelgti į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Skiriant bausmę kaltinamajam D. B. teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, – padaryti du nusikaltimai, abu yra nesunkūs; į nusikalstamos veikos stadiją, – nusikaltimai baigti; į kaltės formą ir rūšį, – nusikaltimas padarytas esant tiesioginei tyčiai, suvokiant daromos veikos pavojingumą, numatant ir norint, kad atsirastų BK numatyti pavojingi padariniai, kas parodo kaltinamojo požiūrį į visuomenėje nusistovėjusias elgesio normas ir jų ignoravimą, į nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, – nusikaltimai padaryti dėl padidėjusio pykčio ir agresyvumo, savanaudiškų paskatų, į kaltinamojo asmenybę, amžių, socialinę brandą, mentalitetą, – teisiamasis yra suaugęs, darbingo amžiaus, nedirbantis, administracine tvarka metų bėgyje baustas 13 kartų, teistas, teistumas neišnykęs, nustatytas emociškai nestabilaus ir impulsyvaus tipo asmenybės sutrikimas bei psichikos ir elgesio sutrikimas vartojant alkoholį. Kaltinamasis 4 kartus gydytas psichiatrijos stacionare ir konsultuotas priklausomybių psichiatro.

Už nusikaltimų, numatytų tiek BK 145 straipsnio 1 dalyje, tiek BK 165 straipsnio 1 dalyje, padarymą įstatymas numato viešuosius darbus, baudą, laisvės apribojimą, areštą arba laisvės atėmimą iki dvejų metų. Atsižvelgiant į tai, kad D. B. sistemingai darė nusikaltimus, veikos buvo vykdomas neišnykus teistumui už ankstesnius nusikaltimus, šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, tad įvertinus visas aukščiau nurodytas aplinkybes, skirtina BK 145 straipsnio 1 dalyje ir BK 165 straipsnio 1 dalyje numatyta laisvės atėmimo bausmė, kurios dydis atsižvelgiant į nusikaltimo pavojingumą, nustatytinas artimas bausmės vidurkiui. Paskirtos bausmės bendrintinos dalinio sudėjimo būdu. Už nusikalstamos veikos, numatytos BK 145 straipsnio 1 dalyje, padarymą teismas skiria 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę, o už nusikalstamos veikos, numatytos BK 165 straipsnio 1 dalyje, padarymą teismas skiria 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Bausmės subendrinamos pagal BK 63 straipsnio1, 4 dalių reikalavimus dalinio sudėjimo būdu.

Kaltinamasis anksčiau teistas, šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę. Šiuo metu dėl jo veiksmų paskelbti du nuosprendžiai, kurie neįsiteisėję. Atsižvelgiant į nurodytą teismas mano, kad iki paskelbtų nuosprendžių įsiteisėjimo nėra galimybės subendrinti paskirtų bausmių su anksčiau paskirta bausme, nes nebūtų galimybės išvengti neteisingo bausmių subendrinimo bei teisingos galutinės bausmės paskyrimo.

Dėl civilinių ieškinių

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109 straipsnyje nurodyta, kad asmuo dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės arba neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Tokiu būdu civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje gali pareikšti tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys, kuriems nusikalstama veika padaryta tiesioginės turtinės ar neturtinės žalos.

Šioje byloje prokuroras, gindamas nukentėjusiosios D. J. interesus, kaltinamajam pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašo priteisti 1200 Eur neturtinės žalos ir 100 Eur turtinės žalos atlyginimą (1 t., b. l. 37–38).

Byloje nustatyta, kad D. B. nusikalstamais veiksmais buvo kilęs realus pavojus nukentėjusiosios D. J. sveikatai ir gyvybei, taigi tarp šių veiksmų ir kilusių padarinių yra tiesioginis priežastinis ryšys. Esant tokiai situacijai svarbią reikšmę, nustatant neturtinės žalos dydį, įgyja, viena vertus, įvykio padariniai ir nukentėjusiosios interesai gauti teisingą kompensaciją už patirtus dvasinius išgyvenimus bei nepatogumus, antra vertus – kaltinamojo kaltės forma ir laipsnis, jo interesai, kad iš kaltinamojo priteisiamas žalos atlyginimo dydis būtų teisingas (t. y., adekvatus jo kaltės laipsniui) bei realus.

Vienas pagrindinių kriterijų, nustatant neturtinės žalos dydį, yra sukeltos pasekmės, kurios vertinamos atsižvelgiant į asmens patirtų moralinių praradimų dydį, jų įtaką žmogaus dvasiniams išgyvenimams, emocinei būsenai. Šiuo atveju nukentėjusiosios įvykio metu patirti nepatogumai leidžia pagrįstai teigti, kad dėl nusikalstamos veikos ji patyrė dvasinius išgyvenimus. Teismas pripažįsta, kad D. J. dėl jai padaryto nusikaltimo patyrė didelį išgąstį, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus – baimę ir nerimą dėl savo sveikatos ir gyvybės. Ji jaučiasi nesaugiai ir po nusikaltimo pagrįstai bijo galimo kaltinamojo D. B. keršto bei grasinimų įgyvendinimo. Nuolatinė baimė, kuri ypač sustiprėja tamsiuoju paros metu, kenkia nukentėjusiosios sveikatai, taip pat nukentėjusiajai sutriko miegas.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą akcentavęs, kad, asmeniui veikiant tyčia, padaroma didesnė neturtinė žala nei neatsargios kaltės atveju, todėl, esant šiai kaltės formai, priteistinos neturtinės žalos dydis turėtų būti atitinkamai didesnis (Lietuvis Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K–470/2006). Iš bylos medžiagos nustatyta, kad kaltinamasis kaltės nepripažino, šiuo metu nedirba, nevedęs, turi pastovią gyvenamąją vietą. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas turi atsižvelgti ir į teismų praktikoje už analogiškus nusikaltimus priteistinas sumas. Dėl panašaus sunkumo įvykdytų nusikalstamų veikų neturtinės žalos dydis yra nustatomas nuo 100 Eur iki 1500 Eur (Kauno apygardos teismo nutartys bylose Nr. 1A-627-594/2018, 1A-443-348/2018, 1A-256-319/2017). Atsižvelgiant į išdėstytų aplinkybių visumą bei įvertinant kaltinamojo amžių, šeiminę padėtį, turtinę padėtį, sveikatą, nusikalstama veika pažeistų socialinių vertybių reikšmingumą, nusikalstamų veiksmų padarinius nukentėjusiosios sveikatai ir vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijais, konstatuotina, kad nukentėjusiosios prašoma priteisti neturtinės žalos suma yra mažintinas, nustatant 700 Eur dydžio neturtinę žalą.

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – iki įsiteisės nuosprendis paliktina nepakeista, o pradėjus vykdyti nuosprendį, naikintina.

Dėl kitų proceso išlaidų.

Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus, taip pat nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Byloje nėra pateikta duomenų apie patirtas išlaidas dėl nukentėjusiosios atstovo bei kaltinamojo gynėjo dalyvavimo, todėl nėra pagrindo spręsti šių išlaidų priteisimo klausimą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 – 298 ir 303 – 308 straipsniais, teismas,

nusprendžia:

D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą BK 145 straipsnio 1 dalyje ir paskirti 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

D. B., pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą BK 165 straipsnio 1 dalyje ir paskirti 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu prie griežtesnės bausmė iš dalies pridėti švelnesnę bausmę ir paskirti galutinę subendrintą 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuo nuosprendžio vykdymo pradžios, panaikinti.

Civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir iš D. B. priteisti nukentėjusiajai D. J. 100 Eur (vieną šimtą eurų) turtinės žalos ir 700 Eur (septynis šimtus eurų) neturtinės žalos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmus.