- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-03-14
- Bylos Nr.
- e2S-497-258/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-03530-2019-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rita Kisielienė
- Ieškovas
- AB „Swedbank“
- Atsakovas
- Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministerijos
- Trečiasis asmuo
- BUAB „Broner“
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rita Kisielienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės AB „Swedbank“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 7 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės AB „Swedbank“ ieškinį atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministerijos dėl atsakovės 2018-12-13 įsakymų pripažinimo neteisėtais ir negaliojančiais, trečiasis asmuo BUAB „Broner“, atstovaujamas bankroto administratoriaus UAB „Vantolina“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė pripažinti neteisėtais ir negaliojančiais atsakovo 2018-12-13 įsakymus Nr. 49VĮ-1808-(14.49.2), Nr. 49VĮ-1809-(14.49.2.) Nr. 49VĮ-1810-(14.49.2.).
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. vasario 7 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovės AB „Swedbank“ ieškinį atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministerijos, dėl atsakovės 2018-12-13 įsakymų pripažinimo neteisėtais ir negaliojančiais, trečiasis asmuo BUAB „Broner“, atstovaujamas bankroto administratoriaus UAB „Vantolina“.
3. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) nuostatomis, reglamentuojančiomis bylų priskirtinumą administracinių teismų kompetencijai, nurodė, kad ieškinys priskirtinas administracinių teismų kompetencijai (ABTĮ 17 str. 1d. 1 p., 2 p.). Kadangi ieškovė nesuformulavo jokių kitų reikalavimų, kurie būtų teismingi bendros kompetencijos teismui (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 176 –179 str.), teismas padarė išvadą, kad ieškovė pažeidė rūšinio teismingumo taisykles, todėl teismas ieškinį atsisakė priimti ir grąžino jį ieškovei, kaip neteismingą Vilniaus miesto apylinkės teismui, išaiškinant ieškovei, jog su nurodytu ieškiniu (skundu) ji turi teisę kreiptis į Vilniaus apygardos administracinį teismą (CPK 137 str. 2 d. 2 p.).
III. Atskirojo skundo argumentai
4. Atskiruoju skundu ieškovė prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 7 d. nutartį civilinėje byloje ir ieškovės ieškinio priėmimo klausimo nagrinėjimą perduoti iš naujo
pirmosios instancijos teismui. Atskirąjį skundą grindžia argumentais:
4.1. Nors aptariamu atveju ieškovė kelia reikalavimus pripažinti neteisėtais ir panaikinti administracinius aktus, tačiau šiame ginče dominuoja civiliniai teisiniai santykiai. Keliamu ginču ieškovė iš esmės nesutinka su Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus sprendimu nutraukti valstybinės žemės nuomos sutartis, kurių nuomos teisės yra įkeistos ieškovei. Įsakymai priimti remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.564 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir Lietuvos Respublikos Žemės įstatymo 9 straipsnio 14 dalimi. Taigi, jau vien skundžiamų įsakymų priėmimo pagrindas parodo, kad šiame ginče dominuoja civiliniai teisiniai santykiai ir dėl to ginčas turi būti nagrinėjamas bendrosios kompetencijos teisme.
4.2. Atsakovas šioje byloje veikia kaip civilinių teisinių santykių dalyvis, įgyvendinantis atitinkamas turtines teises ir pareigas, susijusias su valstybei, kaip civilinės teisės subjektui, priklausančiu nekilnojamuoju turtu, todėl, ginčas teismingas bendrosios kompetencijos teismui.
4.3. Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti yra ne kartą pasisakiusi, kad net ir tais atvejais, kai ginčijami administraciniai aktai, tačiau kuomet ginčai susiję su valstybinės žemės nuomos klausimais, ginčai laikytini susijusiais su civiliniais teisiniais santykiais, kuriuos nagrinėja bendrosios kompetencijos teismai, pvz. Specialiosios teisėjų kolegijos bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniams teismui klausimams spręsti 2018 m. sausio 8 d. nutartis teismingumo byloje Nr. T-9/2018, 2018 m. liepos 4 d. nutartis teismingumo byloje Nr. T-73/2018.
4.4. Ieškovė ieškinyje remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugpjūčio 13 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-464-969/2015, 2018 m. kovo 29 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-113-611/2018 suformuotomis teisės taikymo ir aiškinimo taisyklėmis, remiantis kuriomis, ieškovės nuomone, pateiktas ieškinys turėtų būti tenkinamas. Pažymėtinos ir vienos naujausių Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarčių, o būtent 2018 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-333-248/2018, bei 2019 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-7-915/2019, kuriomis savo ieškinyje remiasi ieškovė. Nurodytos Kasacinio teismo nutartys patvirtina, kad ginčai susiję su valstybinės žemės nuomos sutarčių nutraukimu laikomi susijusiais su civiliniais santykiais ir nagrinėtini bendrosios kompetencijos teismuose – priešingu atveju tokius ginčus būtų nagrinėjęs ne Lietuvos Aukščiausiasis Teismas bet Lietuvos Vyriausiasis Administracinis Teismas
Motyvuojamoji dalis
VI. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkinamas.
5. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1-2 dalys, 338 straipsnis). Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis) nėra nustatyta.
6. Šios apeliacijos paskirtis – patikrinti, ar pagrįstai pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti ieškovės ieškinį kaip neteismingą Vilniaus miesto apylinkės teismui.
7. Ieškinio ribas apibrėžia teisme pareikštų materialinių teisinių reikalavimų visuma (ieškinio dalykas) ir aplinkybės, kuriomis šie reikalavimai yra grindžiami, bei jas patvirtinantys įrodymai (faktinis ieškinio pagrindas). Teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, nesprendžia šalies pareikšto reikalavimo iš esmės, o tik patikrina, ar ieškinys atitinka procesiniams dokumentams keliamus formos ir turinio reikalavimus, numatytus CPK 111 ir 135 str., taip pat ar nėra CPK 137 str. 2 d. nurodytų pagrindų atsisakyti priimti ieškinį. Vienas iš pagrindų teismui atsisakyti priimti ieškinį, jeigu ieškinys neteismingas tam teismui (CPK 137 str. 2 d. 2 p.).
8. Rūšinis teismingumas (competentia ratione materiae) reiškia, pirma, koks – bendrosios kompetencijos ar specializuotas – teismas turi nagrinėti bylą, t. y. nustatoma teismo rūšis; antra, tam tikros kategorijos bylų priskyrimą konkrečiai teismų sistemos grandžiai, t. y. kuris teismas nagrinės bylą kaip pirmosios instancijos teismas. Taigi pagal rūšinį teismingumą atribojama bendrosios kompetencijos ir administracinių teismų kompetencija bei apylinkių ir apygardų teismų, kaip pirmosios instancijos teismų, kompetencija (CPK 25 straipsnis).
9. Vienas iš svarbiausių kriterijų, pagal kuriuos atribojama administracinio teismo ir bendrosios kompetencijos teismo jurisdikcija yra teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, prigimtis ir pobūdis (ABTĮ 21 straipsnio 2 dalis, CPK 36 straipsnio 2 dalis). Taigi bendrosios kompetencijos ir administracinių teismų jurisdikcija atribojama atsižvelgiant ne vien tik į ginčo subjektą, bet ir į teisinio santykio, iš kurio kyla ginčas, teisinę prigimtį ir pobūdį. Kai teisinis santykis yra mišrus, bylos rūšinis teismingumas priklauso nuo to, koks teisinis santykis (civilinis ar administracinis) byloje vyrauja (dominuojančio teisinio santykio taisyklė) (ABTĮ 21 straipsnio 1 dalis, CPK 36 straipsnio 2 dalis).
10. Ieškovė atskirajame skunde nurodo, kad ji iš esmės nesutinka su Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus sprendimu nutraukti valstybinės žemės nuomos sutartis, kurių nuomos teisės yra įkeistos ieškovei. Taip pat nurodo, kad atsakovas šioje byloje veikia kaip civilinių teisinių santykių dalyvis, įgyvendinantis atitinkamas turtines teises ir pareigas, susijusias su valstybei, kaip civilinės teisės subjektui, priklausančiu nekilnojamuoju turtu, todėl, ieškovės nuomone, ginčas teismingas bendrosios kompetencijos teismui. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su tokiais apeliantės argumentais.
11. Specialioji teisėjų kolegija yra ne kartą pažymėjusi, kad valstybei nuosavybės teise priklausančios žemės pardavimo ir nuomos santykiai, nepaisant pardavimo ar nuomos subjektų teisinio statuso bei to, jog sutarties dalykas yra valstybinės žemės sklypas, yra reguliuojami privatinės, bet ne viešosios teisės normų. Valstybinę žemę parduodantis (nuomojantis) subjektas šiuose santykiuose veikia ne kaip viešojo administravimo subjektas, o kaip civilinių teisinių santykių dalyvis, įgyvendinantis atitinkamas turtines teises bei pareigas, susijusias su valstybei, kaip civilinės teisės subjektui, priklausančiu nekilnojamuoju turtu (žr., pvz., Specialiosios teisėjų kolegijos 2013 m. liepos 9 d. nutartį Nr. T-74, 2013 m. liepos 10 d. nutartį Nr. T-84 ir kt.).
12. Nagrinėjamu atveju ginčas iš esmės kyla dėl valstybinės žemės sklypo nuomos sutarčių nutraukimo teisėtumo. Ieškovė ieškinį grindžia tuo, kad nuomos sutarčių nutraukimas pažeidžia viešąjį ir ieškovės interesus, atsakovė nepagrįstai neatsižvelgia, kad trečiasis asmuo BUAB „Broner“ įgijo teisę statyti žemės sklypuose naujus statinius ir pradėjo įgytos teisės realizavimą, nebuvo laikomasi nuomos sutarčių nutraukimo procedūros. Pagal šiuo metu įtvirtintą teisinį reguliavimą, bylos rūšinį teismingumą bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui lemia teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, pobūdis (Specialiosios teisėjų kolegijos 2015 m. gruodžio 1 d. nutartis Nr. T-147/2015, Specialiosios teisėjų kolegijos 2018 m. liepos 4 d. nutartis Nr. T-73/2018). Taigi, nors ieškiniu prašoma pripažinti neteisėtais ir negaliojančiais administracinius aktus (atsakovės priimtus įsakymus), tačiau šiuo atveju dominuoja civilinis teisinis santykis, nes ieškovės teises pažeidžia atsakovės, kaip civilinių santykių subjekto ir vienos iš valstybinės žemės nuomos sutarčių šalies, veiksmai, nutraukiant valstybinės žemės nuomos sutartis. Darytina išvada, kad šiuo atveju pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad ginčas teismingas administraciniam teismui, o ne bendrosios kompetencijos teismui.
13. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino bylos aplinkybes ir be pagrindo taikė atsisakymą priimti ieškinį reglamentuojančias proceso teisės normas, dėl ko priėmė nepagrįstą nutartį, todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 7 d. nutartis panaikinama ir ieškinio priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 7 d. nutartį panaikinti ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti nagrinėti iš naujo tam pačiam pirmosios instancijos teismui.