- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-03-04
- Bylos Nr.
- AS-139-415/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-01676-2019-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Nutartis palikta nepakeista.
- Teisėjai
- Gintaras Kryževičius (pirm.), Dainius Raižys, Romanas Klišauskas
- Pareiškėjas
- R. J.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, Lietuvos valstybė
- Kategorijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Dainiaus Raižio,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo R. J. atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2019 m. gruodžio 31 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. J. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas R. J. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – ir Pravieniškių PN-AK), 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
Žemesnės instancijos teismas
Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai 2019 m. lapkričio 13 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies ir pripažino, kad pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas bausmės atlikimo sąlygas Pravieniškių PN-AK laikotarpiu nuo 2018 m. lapkričio 10 d. iki 2019 m. birželio 27 d. buvo pažeista, o reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo pinigais atmetė.
Šalies argumentai
Pareiškėjas Lietuvos vyriausiajam administraciniam per Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmus pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2019 m. lapkričio 13 d. sprendimą panaikinti ir jo skundą dėl 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo priteisimo tenkinti. Pareiškėjas taip pat pateikė prašymą atnaujinti terminą apeliaciniam skundui paduoti, nurodydamas, jog neturėjo galimybės pasinaudoti profesionalaus teisininko pagalba, todėl reikėjo kreiptis į kitus asmenis, kad galėtų įgyvendinti procesines teises ir apginti savo interesus.
II.
Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai 2019 m. gruodžio 31 d. nutartimi neatnaujino termino apeliaciniam skundui paduoti ir atsisakė priimti pareiškėjo apeliacinį skundą.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 132 straipsnio 1, 2 dalimis, nustatė, kad apeliaciniu skundu skundžiamas sprendimas priimtas 2019 m. lapkričio 13 d., paskutinė diena jam apskųsti apeliacine tvarka buvo 2019 m. gruodžio 13 d., apeliacinis skundas dėl jo paduotas 2019 m. gruodžio 23 d., t. y. praleidus terminą apeliaciniam skundui paduoti dešimčia dienų. Neįsiteisėjęs teismo sprendimas pareiškėjui buvo išsiųstas sprendimo priėmimo dieną, t. y. 2019 m. lapkričio 13 d., ir pareiškėjui įteiktas 2019 m. lapkričio 19 d. Teismas vertino, kad neįsiteisėjęs teismo sprendimas pareiškėjui buvo išsiųstas tinkamai ir operatyviai. Pareiškėjas nepateikė jokių duomenų, kad jis būtų kreipęsis profesionalios teisininko pagalbos ar tokią pagalbą jam būtų buvę atsisakyta suteikti. Pareiškėjo apeliacinis skundas surašytas ranka paties pareiškėjo, jis nenurodė jokių objektyvių priežasčių, sutrukdžiusių tą padaryti ABTĮ nustatytu terminu.
Teismas sprendė, kad terminas apeliaciniam skundui paduoti praleistas ne dėl objektyvių kliūčių, o dėl paties pareiškėjo nerūpestingumo, aplaidumo, t. y. be svarbių priežasčių, todėl neatnaujintinas.
III.
Pareiškėjas atskirajame skunde prašo Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2019 m. gruodžio 31 d. nutartį panaikinti, laikyti apeliacinį skundą paduotu ir atnaujinti apeliacinio skundo padavimo teismui terminą.
Pareiškėjas nurodo, kad apeliaciniu skundu skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu buvo pripažinta, kad dėl netinkamų laikymo sąlygų Pravieniškių PN-AK buvo pažeistos jo teisės, tačiau nebuvo priteista piniginė kompensacija, į kurią turi teisę. Dėl to privalėjo teikti apeliacinį skundą. Šiuo metu bausmę atlieka Vilniaus pataisos namuose, kur galimybė pasinaudoti profesionalaus teisininko pagalba yra apribota ir dėl to turėtų kreiptis į nemokamą advokatų kontorą, esančią Odminių g. Vilniuje, teisinės pagalbos, kuria taip pat sprendimo apskundimo terminu nespėtų pasinaudoti. Atsižvelgiant į tai, neturėdamas specialaus išsilavinimo, turėjo pats surašyti apeliacinį skundą dėl jo atžvilgiu priimto nepagrįsto sprendimo.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Nagrinėjamos bylos dalykas – Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2019 m. gruodžio 31 d. nutartis, kuria pareiškėjui neatnaujintas terminas apeliaciniam skundui paduoti ir apeliacinį skundą atsisakyta priimti ABTĮ 138 straipsnio 3 dalies 1 punkto (apeliacinis skundas paduotas praleidus nustatytą apeliacinio skundo padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas) pagrindu, teisėtumas ir pagrįstumas.
Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi nustatė, kad pareiškėjas praleido ABTĮ 132 straipsnio 1 dalyje nustatytą vieno mėnesio terminą nuo sprendimo paskelbimo ir kad nėra objektyvių aplinkybių, dėl kurių terminas apeliaciniam skundui paduoti gali būti atnaujinamas.
Pareiškėjas nesutikimą su Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2019 m. gruodžio 31 d. nutartimi grindžia pirmosios instancijos teismui nurodyta aplinkybe, jog kliūtimi pateikti apeliacinį skundą laiku buvo jo apribotos galimybės pasinaudoti profesionalaus teisininko pagalba.
ABTĮ 132 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apygardų administracinių teismų sprendimai, priimti nagrinėjant bylas pirmąja instancija, apeliacine tvarka per vieną mėnesį nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiami Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. ABTĮ 132 straipsnio 2 dalis nustato, kad, praleidus terminą apeliaciniam skundui paduoti, apelianto prašymu apeliacinis arba pirmosios instancijos teismas, jeigu per jį paduodamas apeliacinis skundas, skundo padavimo terminą gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, jog terminas praleistas dėl svarbios priežasties. ABTĮ 138 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatyta, kad apeliacinis skundas nepriimamas ir grąžinamas apeliantui, jeigu apeliacinis skundas paduotas praleidus nustatytą apeliacinio skundo padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas.
Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija pažymi, jog vertinant apeliacinio skundo padavimo termino praleidimo priežastis, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuomonės, kad svarbiomis termino praleidimo priežastimis laikytinos tik objektyvios, nuo asmens valios nepriklausiusios aplinkybės, kurios sutrukdė jam laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo (žr. pvz. 2012 m. lapkričio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA858-85/2012; 2012 m. balandžio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA492-6/2012; 2013 m. balandžio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA602-15/2013 ir kt.). Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos turi būti realizuojama laikantis procesiniuose įstatymuose nustatytos kreipimosi į teismą tvarkos, kurią įtvirtina ABTĮ nuostatos. Kadangi įstatymų leidėjas, nustatydamas terminus procesiniams veiksmams atlikti, siekia užtikrinti teisinių santykių stabilumą, praleistas terminas gali būti atnaujinamas tik išimtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys tikrai buvo svarbios, ekstraordinarios (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. birželio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS6-219/2006).
Termino atnaujinimas yra teismo teisė, bet ne pareiga, todėl teismo diskrecijai palikta spręsti, kokias priežastis pripažinti svarbiomis, kokias – nesvarbiomis, atsižvelgiant į faktines konkrečios bylos aplinkybes bei suformuotą teismų praktiką. Spręsdamas, ar termino skundui paduoti praleidimo priežastys yra svarbios, teismas vertina, ar minėtos aplinkybės galėjo užkirsti kelią asmeniui laiku ir tinkamai realizuoti šią teisę (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. lapkričio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS6-601/2006, 2006 m. birželio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS6-247/2006, 2006 m. birželio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS6-208/2006).
Administracinių teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad įstatymo nustatyti atskirų procesinių veiksmų atlikimo terminai įpareigoja teisminės gynybos siekiantį asmenį operatyviai reaguoti į savo teisių ar įstatymų saugomų interesų pažeidimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. balandžio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-31-756/2016).
Nagrinėjamu atveju nustatyta ir pareiškėjas to neginčija, kad jis praleido ABTĮ 132 straipsnio 1 dalyje nustatytą vieno mėnesio terminą apskųsti pirmosios instancijos teismo 2019 m. lapkričio 13 d. sprendimą.
Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo nurodytus argumentus dėl termino apeliaciniam skundui paduoti praleidimo, konstatuoja, kad nurodytos termino apeliaciniam skundui paduoti praleidimo aplinkybės yra subjektyvaus pobūdžio ir nagrinėjamu atveju nėra pagrindo vertinti, kad egzistavo aplinkybės, objektyviai užkirtusios kelią pareiškėjui laiku ir tinkamai realizuoti savo teisę apskųsti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Pareiškėjui skundžiamas 2019 m. lapkričio 13 d. teismo sprendimas išsiųstas 2019 m. lapkričio 13 d. ir buvo įteiktas 2019 m. lapkričio 19 d., apeliacinis skundas galėjo būti paduotas iki 2019 m. gruodžio 13 d. Pareiškėjas apeliacinį skundą išsiuntė 2019 m. gruodžio 23 d.
Teisėjų kolegija pareiškėjo prašyme atnaujinti terminą apeliaciniam skundui paduoti nurodytus teiginius, kad jo galimybės pasinaudoti profesionalaus teisininko pagalba buvo apribotos, vertina kaip nepagrįstus.
Teisėjų kolegija pažymi, kad teisinių žinių trūkumas ar netinkamas įstatymo nuostatų suvokimas administracinių teismų praktikoje patys savaime įprastai nelaikytini aplinkybėmis, suteikiančiomis pagrindą pripažinti, kad terminas skundui paduoti praleistas dėl svarbių, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusių priežasčių. Tokiu atveju vertinama, kad pareiškėjas, turėdamas pagrindą manyti, kad jis pats negali tinkamai apginti savo galimai pažeistų teisių, gali kreiptis dėl teisinės pagalbos suteikimo teisės aktų nustatyta tvarka (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gegužės 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-329/2010, 2011 m. lapkričio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-586/2011, 2013 m. birželio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS822-531/2013, 2016 m. lapkričio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-929-261/2016, 2016 m. gruodžio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-998-602/2016, 2016 m. gruodžio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-922-756/2016 ir kt.).
Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjas neįrodė, kad jo galimybės pasinaudoti profesionalaus teisininko pagalba buvo apribotos. Pareiškėjas nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių jo kreipimąsi į Vilniaus pataisos namų administraciją ar Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą dėl profesionalios teisininko pagalbos jam rengiant apeliacinį skundą užtikrinimo ir, kad tokia pagalba jam nebuvo suteikta. Be to, pareiškėjas savo interesus pirmosios instancijos teisme atstovavo pats – parengė skundą, skundo papildymą. Todėl nėra pagrindo teigti, kad apeliacinį skundą, tokį, koks pareiškėjo buvo išsiųstas teismui 2019 m. gruodžio 23 d., pareiškėjas negalėjo pateikti ABTĮ 132 straipsnio 1 dalyje nustatytu terminu.
Administracinių teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir ABTĮ 5 straipsnyje įtvirtinta asmens teisė kreiptis gynybos į teismą nėra absoliuti, nes ji yra neatsiejama nuo asmens pareigos įgyvendinti šią teisę įstatymų nustatyta tvarka, laikantis įstatymo numatytų kreipimosi į teismą terminų. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjas ABTĮ nustatytos tvarkos (apeliacinio skundo padavimo termino) nesilaikė ir apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismui pateikė praleidęs įstatyme nustatytą tokio skundo padavimo terminą. Atkreiptinas dėmesys, kad įstatyme nustatyti atskirų procesinių veiksmų atlikimo terminai įpareigoja teisminės gynybos siekiantį asmenį operatyviai reaguoti į savo teisių ar įstatymų saugomų interesų pažeidimus. Pareiškėjas, atsižvelgdamas į apeliacinio skundo padavimo terminą, turėjo pasirinkti jam priimtinus apdairaus ir rūpestingo elgesio variantus. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjas pats pasirinko savo elgesio variantą, todėl apeliacinio skundo padavimo terminą praleido dėl subjektyvių, nuo jo valios ir veiksmų (neveikimo) priklausiusių priežasčių, kurios negali būti pripažintos svarbiomis ABTĮ 132 straipsnio 2 dalies prasme.
Atsižvelgusi į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad pareiškėjo nurodytos termino skundui paduoti praleidimo priežastys nesudaro pagrindo praleistą terminą atnaujinti, todėl pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, o Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2019 m. gruodžio 31 d. nutartis paliekama nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo R. J. atskirąjį skundą atmesti.
Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2019 m. gruodžio 31 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.