- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-12-21
- Bylos Nr.
- AS-922-756/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02431-2016-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Rezultatas
- Nutartis palikta nepakeista.
- Teisėjai
- Arūnas Dirvonas (pirm.), Vaida Urmonaitė-Maculevičienė (pran.), Laimė Baltrūnaitė
- Pareiškėjas
- V. S.
- Atsakovas
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės, Arūno Dirvono (kolegijos pirmininkas) ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. S. (V. S.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 5 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. S. skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas V. S. 2016 m. birželio 13 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu (b. l. 1), prašydamas panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – ir VSDFV) Vilniaus skyriaus 2016 m. kovo 8 d. sprendimus Nr. PE_SP1-6239 ir Nr. PE_SP1-6240.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. birželio 17 d. nutartimi (b. l. 8–9) pareiškėjui buvo nustatytas terminas skundo trūkumams pašalinti, t. y. patikslinant skundo reikalavimus, papildomai reiškiant reikalavimą ir dėl VSDFV 2016 m. balandžio 26 d. sprendimo Nr. (6.5)I-2502 teisėtumo bei pagrįstumo, taip pat pateikiant įrodymus, patvirtinančius šio sprendimo gavimo datą. Pareiškėjui taip pat buvo išaiškinta, kad tuo atveju, jei terminas skundui paduoti būtų praleistas, pareiškėjas turėtų pateikti prašymą atnaujinti terminą skundui paduoti.
Šalies argumentai
Pareiškėjas V. S. pateikė skundo patikslinimą (b. l. 11), kuriame suformulavo reikalavimą dėl VSDFV 2016 m. balandžio 26 d. sprendimo Nr. (6.5)I-2502 panaikinimo. Įrodymų apie šio sprendimo gavimo datą nepateikė, tik nurodė, jog mano, kad terminas skundui paduoti nėra praleistas, o voką, kuriuo buvo gautas minėtas sprendimas išmetė. Taip pat nurodė, kad kilus abejonei dėl termino, prašė teismo išreikalauti informaciją apie sprendimo įteikimą pareiškėjui iš atsakovo.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. liepos 7 d. nutartimi (b. l. 12–13) pareiškėjui buvo pakartotinai nustatytas terminas iki 2016 m. liepos 27 d. skundo trūkumams pašalinti – pateikti įrodymus apie VSDFV 2016 m. balandžio 26 d. sprendimo Nr. (6.5)I-2502 gavimo (įteikimo) pareiškėjui datą, ar įrodymus, kad tokių duomenų pareiškėjas negalintis gauti.
Šalies argumentai
Pareiškėjas 2016 m. liepos 29 d. pateikė teismui skundą (b. l. 16), kuriame nurodė, kad prašomų pateikti įrodymų pateikti negali.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. rugpjūčio 4 d. raštu (b. l. 20) kreipėsi į VSDFV su prašymu pateikti duomenis apie VSDFV 2016 m. balandžio 26 d. sprendimo Nr. (6.5)I-2502 įteikimą pareiškėjui. VSDFV 2016 m. rugpjūčio 5 d. pateikė duomenis apie tai, kad siunta su 2016 m. balandžio 26 d. sprendimu Nr. (6.5)I-2502 pareiškėjui buvo įteikta 2016 m. balandžio 30 d. (b. l. 23, 24–25, 26–27).
Šalies argumentai
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. rugpjūčio 5 d. nutartimi (b. l. 28–29) nustatė pareiškėjui terminą iki 2016 m. rugsėjo 1 d. skundo trūkumams pašalinti – pateikti prašymą dėl termino skundui paduoti atnaujinimo. Šioje nutartyje teismas pareiškėjui išaiškino, kad VSDFV 2016 m. balandžio 26 d. sprendimas Nr. (6.5)I-2502 galėjo būti apskųstas iki 2016 m. gegužės 20 d. imtinai. Pareiškėjas į teismą su skundu kreipėsi 2016 m. birželio 13 d., t. y. praleidęs terminą skundui paduoti, todėl jis turi teisę pateikti prašymą dėl termino skundui paduoti atnaujinimo.
Pareiškėjas teismui 2016 m. rugpjūčio 24 d. pateikė skundą (b. l. 33), kuriame nurodė, jog nepamena kada gavo VSDFV 2016 m. balandžio 26 d. sprendimą, kadangi dirba betonuotoju statybose. Nurodė, kad atsiųstą laišką galėjo paimti jo mama ir laišką jam perduoti vėliau, o tuo atveju, jei laišką priėmė pats pareiškėjas, tai galima situacija, kad jis sprendimo turinio iš karto nesuprato dėl savo neišprusimo. Statybose dirba tik pareiškėjo amžiaus vyrai, todėl nebuvo kam išversti.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. rugsėjo 5 d. nutartimi (b. l. 34–36) netenkino pareiškėjo V. S. prašymo atnaujinti terminą skundui paduoti, atsisakė priimti pareiškėjo skundą. Nutarčiai įsiteisėjus, skundą su priedais ir žyminį mokestį grąžino asmeniui, sumokėjusiam žyminį mokestį.
Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 30 straipsnio 1 dalį teismas gali atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą, jeigu bus nustatyta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktiką, terminas skundui paduoti asmeniui atnaujinamas tik tada, kai paduoti skundą jam sutrukdė konkrečios aplinkybės, kurios nepriklausė nuo terminą praleidusio asmens valios, konkrečioje teisinėje situacijoje jo pasirinkto elgesio modelio, ir kurios sudarė jam objektyvias kliūtis laiku paduoti skundą bei pateikti atitinkamus dokumentus ar įgyvendinti savo tikslus per atstovą arba turėjo įtakos jo valiai, pasirinktam elgesiui taip, kad jis (elgdamasis protingai) galėjo neteisingai suvokti teisinę situaciją.
Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių, tiek tarptautinių teisės aktų. Tačiau ši asmens teisė nėra absoliuti – ji turi būti įgyvendinama įstatymų nustatyta tvarka. Pažymėtina, jog griežtu procesinių terminų skaičiavimu yra siekiama skatinti asmenis operatyviai reaguoti į savo teisių pažeidimą ir įstatymu nustatyta tvarka užtikrinti kaip galima greitesnę jo galbūt pažeistų teisių gynybą. Įstatyme nustatyti skundų padavimo terminai inter alia susiję su teisinio saugumo principo įgyvendinimu, jais siekiama užtikrinti, kad asmenys, manantys, jog jų teisės buvo pažeistos, turėtų ne tik teisę jas ginti, bet ir pareigą tai daryti per protingą ir pagrįstą laiko tarpą (LVAT 2012 m. sausio 6 d. nutartis adm. byloje Nr. AS-822-61/2012; 2011 m. lapkričio 5 d. nutartis adm. byloje Nr. TA-858-62/2011).
Vertinant pareiškėjo nurodytas termino skundui paduoti praleidimo priežastis pažymėtina, jog aplinkybės dėl kurių pareiškėjas praleido terminą (kada laiškas gautas neprisimena, dėl neišprusimo, laišką galėjo paimti mama), vertintinos kaip ne objektyvaus pobūdžio ir priklausančios tik nuo pareiškėjo valios. Pareiškėjo nurodytos priežastys, sutrukdžiusios laiku kreiptis į teismą, laikytinos subjektyvaus pobūdžio ir negali būti pripažįstamos svarbiomis, dėl kurių pareiškėjo prašymas atnaujinti terminą skundui paduoti galėtų būti tenkinamas. Papildomai pažymėtina, kad pagal LVAT praktiką, asmens išsilavinimo lygis, teisinių žinių stoka ir panašios aplinkybės pačios savaime negali būti laikomos svarbia įstatymo nustatyto termino skundui paduoti praleidimo priežastimi, kadangi pažymima, jog asmuo savo teises gali įgyvendinti per atstovą (LVAT nutartys administracinėse bylose Nr. AS858-329/2010, Nr. AS-669-146/2015 ir kt.).
Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pareiškėjas praleido skundo padavimo terminą dėl subjektyvių, nuo jo valios ir veiksmų (neveikimo) priklausiusių priežasčių, kurios negali būti pripažintos išimtinėmis, ekstraordinariomis, svarbiomis.
ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punkte nustatyta, kad teismas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą, jeigu yra praleistas skundo padavimo terminas ir nėra pagrindo šį terminą atnaujinti. Įvertinus tai, kad nenustatyta priežasčių, sudarančių pagrindą atnaujinti skundo padavimo terminą, pareiškėjo skundą atsisakytina priimti. ABTĮ 38 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad, kai atsisakoma priimti skundą (prašymą) ar pareiškimą arba kai jie grąžinami pareiškėjui, grąžinamas ir sumokėtas žyminis mokestis.
III.
Pareiškėjas atskiruoju skundu (b. l. 25) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 5 d. nutartį.
Pareiškėjo teigimu, teismas turėjo aktyviai rinkti visus reikalingus įrodymus.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Nagrinėjamo ginčo dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 5 d. nutarties, kuria teismas netenkino pareiškėjo V. S. prašymo atnaujinti terminą skundui paduoti ir pareiškėjo skundą atsisakė priimti, teisėtumas ir pagrįstumas.
Apeliacinio teismo teisėjų kolegija, patikrinusi bylą ABTĮ nustatyta tvarka (redakcija, galiojanti nuo 2016 m. liepos 1 d., 140 ir 151 straipsniai), su pirmosios instancijos teismo nutartimi sutinka. Kaip matyti iš byloje surinktų duomenų, pareiškėjas skundu prašė panaikinti VSDFV Vilniaus skyriaus 2016 m. kovo 8 d. sprendimus Nr. PE_SP1-6239 ir Nr. PE_SP1-6240, o patikslintu skundu prašė panaikinti VSDFV 2016 m. balandžio 26 d. sprendimą Nr. (6.5)I-2502. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. rugpjūčio 4 d. raštu kreipėsi į VSDFV su prašymu pateikti duomenis apie VSDFV 2016 m. balandžio 26 d. sprendimo Nr. (6.5)I-2502 įteikimą pareiškėjui. Teisme 2016 m. rugpjūčio 5 d. gautas VSDFV raštas, kuriame nurodyta, jog siunta su 2016 m. balandžio 26 d. sprendimu Nr. (6.5)I-2502 pareiškėjui buvo įteikta 2016 m. balandžio 30 d. (b. l. 23, 24–25, 26–27). Minėtame VSDFV sprendime nurodyta, kad VSDFV Vilniaus skyriaus 2016 m. kovo 8 d. sprendimai Nr. PE_SP1-6239 ir Nr. PE_SP1-6240 bei VSDFV 2016 m. balandžio 26 d. sprendimas Nr. (6.5)I-2502 Vilniaus apygardos administraciniam teismui gali būti apskųstas per 20 dienų nuo jo gavimo dienos. Vadinasi, skundas dėl šių sprendimų panaikinimo teismui galėjo būti paduotas iki 2016 m. gegužės 20 d. imtinai. Kadangi pirminį skundą pareiškėjui teismui pateikė tik 2016 m. birželio 13 d., neginčytina, kad minėtą terminą pareiškėjas praleido. 2016 m. rugpjūčio 24 d. teismui pateiktame prašyme dėl termino atnaujinimo (pavadintame „skundu“), pareiškėjas nurodė, jog atsiųstą laišką galėjo paimti jo mama ir laišką jam perduoti vėliau, o tuo atveju, jei laišką priėmė pats pareiškėjas, jis galimai sprendimo turinio iš karto nesuprato dėl savo neišprusimo.
Teisėjų kolegijos vertinimu, nurodytos priežastys nėra pagrindu praleistą skundo padavimo terminą atnaujinti. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, asmens išsilavinimo lygis, teisinių žinių stoka ir panašios aplinkybės administracinių teismų praktikoje pačios savaime nelaikomos svarbiomis įstatymo nustatyto termino skundui paduoti praleidimo priežastimis, kadangi asmuo savo teises gali įgyvendinti per atstovą. Taigi Vilniaus apygardos administarcinis teismas pagrįstai sprendė, kad pareiškėjas terminą skundui paduoti praleido iš esmės dėl subjektyvių ir nuo jo valios, pasirinkto elgesio varianto priklausiusių priežasčių.
Atskirajame skunde pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas privalėjo aktyviai rinkti įrodymus. Šiuo aspektu teisėjų kolegija pažymi, kad teismo pareiga padėti proceso dalyviams įgyvendinti jų procesines teises įtvirtina ABTĮ (redakcija, galiojanti nuo 2016 m. liepos 1 d.) 12 straipsnyje. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas šią pareigą vykdė tinkamai, nes net tris kartus nustatė pareiškėjui terminą skundo trūkumams pašalinti (be kita ko, nurodė, kad pareiškėjas gali pateikti prašymą atnaujinti terminą skundui paduoti), taip pat, pareiškėjui nurodžius, kad jis pats negali gauti įrodymų apie skundžiamo akto įteikimo jam dieną, teismas kreipėsi į atsakovą ir prašė pateikti minėtus duomenis. Apibendrindama išdėstytą, apeliacinio teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju buvo aktyvus, išreikalavimo nagrinėjamam ginčui aktualius duomenis, kurių pateikti į bylą negalėjo pats pareiškėjas, todėl pareiškėjo šiuo aspektu atskirajame skunde išdėstyti teiginiai atmetami kaip nepagrįsti.
Atsižvelgusi į išdėstytą, teisėjų kolegija sprendžia, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios naikinti ar keisti nėra jokio pagrindo.
Pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 5 d. nutartį palikti nepakeistą, o pareiškėjo V. S. (V. S.) atskirąjį skundą atmesti.
Nutartis neskundžiama.