Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų teisėja Irena Varžinskienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. J. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkinamas iš dalies.

Byloje nagrinėjamas ginčas dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš tinkamų kalinimo sąlygų neužtikrinimo laikotarpiu nuo 2018 m. lapkričio 10 d. iki 2019 m. birželio 27 d. (toliau- ir ginčo laikotarpis).

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl turtinės ir neturtinės žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai neteisėtais valstybės ar vietos savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos bei tarnautojų veiksmais ar neveikimo viešojo administravimo srityje, atlyginimo. Žala turi būti atlyginta, kai institucija (jos pareigūnas) neįvykdo įstatymuose nustatytos pareigos arba atlieka veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidžia bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau- ir CK) 6.246 straipsnis). Turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginama civilinio kodekso ir kitų įstatymų nustatyta tvarka (pvz. Viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnis, Tarnybos Kalėjimų departamente prie Teisingumo ministerijos statuto 27 straipsnis, Bausmių vykdymo kodekso 5 straipsnio 3 dalis ir kt.).

CK 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis – viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), žalai ir priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime, be kita ko, konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.

Dėl gyvenamųjų patalpų ploto.

Pareiškėjas skunde teigia, kad Pravieniškių PN - AK jam neužtikrino minimalaus vienam nuteistajam tenkančio gyvenamojo ploto. Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 (toliau – ir Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės), 11¹.1. punktas nustato, kad pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose gyvenamųjų patalpų plotas turi būti ne mažesnis kaip 3,1 kv. m vienam žmogui. Pareiškėjas skunde nurodo, jo gyvenamojoje patalpoje esantis inventorius užėmė didžiąją dalį gyvenamųjų patalpų ploto. Vertinant pareiškėjo prašymą atsižvelgti į kameroje esančio inventoriaus užimamą plotą, atsižvelgiama tai, jog, vadovaujantis Europos Žmogaus Teisių Teismo (žr., pvz., 2016 m. spalio 20 d. sprendimą byloje M. prieš Kroatiją (pareiškimo Nr. 7334/13)) praktika ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimais (žr., pvz., 2017 m. kovo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1351-624/2017; 2017 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-702-756/2017), sprendžiant, ar konkrečiu atveju kilo Konvencijos 3 straipsnio pažeidimo prezumpcija, t. y. ar vienam asmeniui teko mažiau nei 3 kv. m gyvenamojo ploto, iš bendro kameros ploto turėtų būti atimtas kameroje esančio sanitarinio mazgo plotas, tačiau plotas, užstatytas baldais, yra įskaičiuotinas į bendrą kameros plotą. Taikomi teisės aktai neįtvirtina reikalavimo vertinant, ar vienam asmeniui buvo užtikrinta minimalaus ploto norma, atsižvelgti į kameroje esančio sanitarinio mazgo ir kitų įrenginių užimamą plotą. Pravieniškių PN - AK pateikė duomenis (b. l. 12, 18, 19 ), kad pareiškėjas nuo 2018 m. lapkričio 10 d. iki 2018 m. lapkričio 27 d. gyveno 1 lokaliniame sektoriuje, 8 būryje, 85 brigadoje, kurios plotas 35,28 kv. m ir joje faktiškai gyveno 10 asmenų. Nuo 2018 m. lapkričio 27 d. iki 2019 m. birželio 27 d. pareiškėjas gyveno 8 būryje, 88 brigadoje, kurios plotas 35,64 kv. m ir joje faktiškai gyveno 10 asmenų. Teismas neturi pagrindo abejoti atsakovo atstovo į bylą pateiktais duomenimis apie pareiškėjo paskyrimą į gyvenamąsias patalpas, šių patalpų plotą, jose faktiškai gyvenusių asmenų skaičių, todėl daroma išvada, kad nagrinėjamu laikotarpiu pareiškėjui teko nuo 3,56 kv. m ploto iki 3,52 kv. m ploto. Taigi pareiškėjui ginčo laikotarpiu bendrabučio tipo patalpose buvo užtikrinta Taisyklių 11¹.1. punkte nustatyta minimali 3,1 kv. m gyvenamojo ploto norma.

Dėl buitinių parazitų, švaros, patalpų būklės.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad Pravieniškių PN - AK patalpose, kuriose jis gyveno, buvo parazitų, kaupėsi drėgmė, pelėsis.

Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau- ir Higienos norma HN 134:2015) 20 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose neturi būti nariuotakojų, graužikų ir kitų kenkėjų. Esant reikalui laisvės atėmimo vietų administracija privalo organizuoti profilaktinį aplinkos kenksmingumo pašalinimą (dezinfekciją, dezinsekciją, deratizaciją), kurį teisės aktų nustatyta tvarka atlieka asmenys, turintys visuomenės sveikatos priežiūros veiklos licenciją verstis privalomojo profilaktinio aplinkos kenksmingumo pašalinimo veikla. Informacija apie profilaktinį aplinkos kenksmingumo pašalinimą registruojama laisvės atėmimo vietų administracijos nustatyta tvarka.

Pravieniškių PN - AK pateikė teismui 2016 m. lapkričio 23 d. pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 76-203 su UAB „Utenos deratizacija (b. l. 20-23) bei paslaugų atlikimo aktus pagal sutartį (b.l. 24,25). Iš sutarties sąlygų matyti, kad įmonė atliekanti kenkėjų naikinimą, atvyksta naikinti kenkėjus, pagal sutartinius įsipareigojimus, du kartus per mėnesį (Sutarties 3.2.2. punktas). Byloje yra pateikti atliktų darbų aktai, t. y. rašytiniai įrodymai, patvirtina, kad buvo atliekamas nuolatinis (pastovus) parazitų monitoringas, kontrolė ir naikinimas. Pareiškėjas teismui pateikė Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno departamento Kaišiadorių skyriaus 2019-10-08 raštą Nr.(2.22 4.80)2-48235, adresuotą R. J., atsakant į jo 2019-08-19 skundą ir 2019-09-20 papildymą (toliau – ir Visuomenės sveikatos centro raštas) (b.l.49-51), kuriame nurodyta, jog operatyviosios kontrolės metu 1 sektoriaus 6 lokalinio sektoriaus 8 būrio 88 brigados 8 gyvenamojoje patalpoje gyvenamojoje patalpoje aptikta gyvų nariuotakojų. Iš minėto Visuomenės sveikatos centro rašto matyti, kad operatyvioji kontrolė Pravieniškių PN-AK patalpose buvo atlikta 2019 m. spalio 1 d., todėl operatyviosios kontrolės metu nustatyti faktai negali patvirtinti, kad gyvenamosiose patalpose, kuriose pareiškėjas buvo kalinamas, nariuotakojai buvo aptinkami ir ginčo laikotarpiu. Teismas vertina, kad atsakovės atstovo veiksmai, vykdant kenkėjų monitoringą, kontrolę bei naikinimą buvo pakankami, todėl nėra pagrindo konstatuoti Higienos normos HN 134:2015 20 punkto reikalavimų pažeidimą.

Pareiškėjas skundėsi dėl supuvusių grindų, besikaupiančios drėgmės ir pelėsio gyvenamosiose patalpose. Pagal Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 73.6 punktą nuteistieji privalo tvarkyti ir prižiūrėti savo darbo, gyvenamąją (miegamą) ir pasivaikščiojimo vietas. Pagal Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ 37 punkto reikalavimus, patalpoms, kurias valo patys jose laikomi asmenys, turi būti skirtos valymo priemonės (šepetys grindims, šluostė, šiukšlių semtuvėlis, kibiras, valikliai). Laikantis įstaigos direktoriaus 2017 m. vasario 8 d. įsakymo Nr. V-56 9 punkto reikalavimo, valymo komplektus ir valymo priemones iš sandėlio paima Resocializacijos skyrių pareigūnai ir išduoda jas nuteistiesiems. Darytina išvada, kad jeigu patalpoje gyvenantys nuteistieji gerai atliktų savo budėtojo pareigas (tinkamai jas valytų, vėdintų), jose negalėtų atsirasti pelėsis ar drėgmė. Pažymėtina, kad ir pareiškėjo pateiktame Visuomenės sveikatos centro rašte konstatuota, jog 8 gyvenamojoje patalpoje vizualiai matomo pelėsio nebuvo rasta.

Pareiškėjas taip pat nurodė, kad gyvenamosiose patalpose lubos aptrupėję, apšvietimas neatitiko nustatytų reikalavimų. Atsakovės atstovas 2019 m. rugsėjo 6 d. pažymoje Nr. 77-1371 nurodė, kad įstaigos Pirmojo sektoriaus gyvenamosiose patalpose, kuriose gyveno nuteistasis, lubos ir sienos yra tvarkingos, dažai neatsilupę, tinkas nebyra. Netikėti atsakovo pateiktais duomenimis teismas neturi pagrindo, nes jie nepaneigti jokiais kitais įrodymais. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pareiškėjas tik deklaratyviai nurodė, jog minėtos faktinės aplinkybės (taip pat veiksmai, neveikimas) pažeidžia jo teises ir, jo manymu, duoda pagrindą reikalauti neturtinės žalos atlyginimo, tačiau visiškai nepagrindė ir neindividualizavo subjektyvių neigiamų pasekmių, taip pat ir priežastinio ryšio. Todėl abstrakčių, bendro pobūdžio, niekuo nepagrįstų aplinkybių pagrindu, šiuo aspektu, negali būti konstatuoti neteisėti Pravieniškių PN - AK veiksmai.

Pareiškėjas teigė, jog jo gyvenamojoje patalpoje buvo nesandarūs langai, jie neužsidarė. Atsakovės atstovas 2019 m. rugsėjo 6 d. pažymoje Nr. 77-1371 nurodė, kad įstaigos Pirmojo sektoriaus gyvenamosiose patalpose, kuriose gyveno nuteistasis, langai tvarkingi, sandarūs, tinkamai užsidarinėjo, atsidarinėjo. Nuteistųjų išdaužti ar sugadinti langai nedelsiant buvo tvarkomi arba keičiami naujais. Atsakovės atstovas dėl šių argumentų nepateikė jokių įrodymų. Pareiškėjas teismui pateikė Visuomenės sveikatos centro raštą , kuriame nurodoma, jog operatyviosios kontrolės metu nustatyta, kad 1 sektoriaus 6 lokalinio sektoriaus 8 būrio 88 brigados 8 gyvenamojoje patalpoje langų rėmai supuvę, techniškai netvarkingi ir nesandariai užsidarantys. Higienos normos HN 134:2015 12 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietos, policijos areštinės patalpos ir jose esantys įrenginiai (įranga) turi būti techniškai tvarkingi, įrengti ir prižiūrimi taip, kad juos naudojant būtų išvengta nelaimingų atsitikimų. Teismo vertinimu, langų rėmų būklė per trumpą laikotarpį negalėjo smarkiai pakisti. Atsižvelgdamas į tai, kad Visuomenės sveikatos centro operatyvioji kontrolės data (2019-10-01) artima ginčo laikotarpiui, pareiškėjas dėl netinkamai įrengtų (prastos būklės) gyvenamosios patalpos langų galėjo patirti tam tikrus nepatogumus (tinkamos temperatūros, vėdinimo neužtikrinimas ir pan.), teismas konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju buvo pažeistas Higienos normos HN 134:2015 12 punkto reikalavimas.

Dėl pasivaikščiojimui skirto laiko.

Pareiškėjas nurodė, kad nuteistieji į lauką pasivaikščioti leidžiami tik 3-4 valandoms, todėl mano, kad buvo pažeidžiamos jo teisės į pasivaikščiojimą.

Atsakovės atstovas nurodė, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu buvo priskirtas paprastajai grupei. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 73 straipsnio 5 punkte nustatyta, kad paprastajai grupei priskirti nuteistieji turi teisę kasdien pasivaikščioti tris valandas. Todėl teismas daro išvadą, kad pareiškėjui buvo užtikrinamas teisės aktuose nustatytas pasivaikščiojimo laikas.

Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 dalis nurodo, kad 2 dalis nurodo, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Atlygintinos neturtinės žalos būdo ir dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje Meilus prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99);Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. rugpjūčio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-575-836/2016).

Nagrinėjimu atveju byloje nėra pateikta jokių įrodymų, kad dėl byloje nustatyto pažeidimo (nesandarių ir gerai neužsidarančių langų) pareiškėjo patiriami nepatogumai būtų nepertraukiamai trukę ilgą laiką ar kad tai būtų sukėlę kokius nors sveikatos sutrikimus. Bylos medžiaga nepatvirtina, kad pareiškėjas dėl šiuo aspektu patiriamų nepatogumų, išgyvenimų būtų kreipęsis į pataisos įstaigos psichologinę tarnybą. Įvertinęs padaryto pareiškėjo teisių pažeidimo pobūdį, mastą ir trukmę, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju teisės pažeidimo pripažinimas gali būti laikomas pakankama satisfakcija pareiškėjo pažeistai teisei apginti (žr. pvz. LVAT 2019 m. gegužės 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-806-525/2019). Atsižvelgdamas į aukščiau nurodytus motyvus, teismas konstatuoja, kad pareiškėjo reikalavimas atlyginti neturtinę žalą pinigais yra nepagrįstas ir atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86 ir 87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

nusprendžia:

pareiškėjo R. J. skundą patenkinti iš dalies.

Pripažinti, kad R. J. teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas bausmės atlikimo sąlygas Pravieniškių pataisos namuose atvirojoje kolonijoje laikotarpiu nuo 2018 m. lapkričio 10 d. iki 2019 m. birželio 27 d. buvo pažeista, o reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo pinigais atmesti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmus.