- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-02-12
- Bylos Nr.
- e2S-515-863/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-00565-2025-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Kristina Lysionok
- Pareiškėjas
- L. T., J. T.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Kristina Lysionok, veikdama Klaipėdos apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apeliantų (pareiškėjų) J. T. ir L. T. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 11 d. nutarties, civilinėje byloje pagal pareiškėjų L. T. ir J. T. pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, suinteresuoti asmenys antstolė Lina Pužienė, antstolė Brigita Tamkevičienė, antstolis Aleksandras Selezniovas, antstolė Reda Vizgaudienė, antstolis Zenas Zenkevičius, uždaroji akcinė bendrovė „Julianus Inkaso“, uždaroji akcinė bendrovė „B2 Impact“, uždaroji akcinė bendrovė GelvoraSergel, „Aktiva Finance group OU“, uždaroji akcinė bendrovė „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“, akcinė bendrovė „Klaipėdos energija“, uždaroji akcinė bendrovė „Civinity namai Klaipėda“, „EOS Credit Funding DAC“, atstovaujama uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“, M. T.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjai J. T. ir L. T. kreipėsi į teismą, prašydami iškelti jiems bankroto bylą. Klaipėdos apylinkės teismas 2025 m. vasario 19 d. nutartimi pareiškėjams iškėlė bankroto bylą, bankroto administratore paskyrė E. G.
Žemesnės instancijos teismas
2. Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. balandžio 11 d. nutartimi buvo patvirtintas ir 2025 m. rugsėjo 19 d. patikslintas pareiškėjų kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas, bendra patvirtintų kreditorinių reikalavimų suma – 59 068,98 Eur.
Šalies argumentai
3. 2025 m. birželio 10 d. bankroto administratorei pateikus prašymą dėl pareiškėjų mokumo atkūrimo plano projekto (2025 m. gegužės 27 d.) tvirtinimo, Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. liepos 29 d. nutartimi nutarta jo netvirtinti ir iškeltą fizinių asmenų bankroto bylą nutraukti. Teismas be kita ko, konstatavo, jog pareiškėjų patikslintas mokumo atkūrimo planas neatitinka Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – FABĮ) 7 straipsnio reikalavimų, pareiškėjai nededa pakankamų pastangų taisyti planą ir nesidomi bylos eiga; pareiškėjų įsipareigojimų vykdymas hipotekos kreditoriui ir jų turto (buto, (duomenys neskelbtini) (toliau – butas) išsaugojimas neduos jokios realios naudos, o susitarimas su hipotekos kreditoriumi dėl turto išsaugojimo pažeidžia kitų kreditorių teises ir (ar) teisėtus interesus. Kauno apygardos teismas 2025 m. rugsėjo 9 d. nutartimi minėtą Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. liepos 29 d. nutartį panaikino ir perdavė klausimą dėl pareiškėjų patikslinto mokumo atkūrimo plano tvirtinimo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, nustatęs, jog pareiškėjams apie paskirtą teismo posėdį nebuvo pranešta, kad pareiškėjai sutiktų ir su turto pardavimu bankroto byloje, dėl ko turėtų būti tikslinamas pareiškėjų mokumo atkūrimo planas. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymėjo, jog situacija, kai po mokumo atkūrimo procedūros skolininkai išsaugotų turtą, tačiau kreditorių reikalavimai nebūtų maksimaliai patenkinti, nesuderinama su FABĮ 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta šio proceso paskirtimi, t. y., kad mokumas būtų atkurtas siekiant teisingos skolininkų ir jų kreditorių interesų pusiausvyros.
4. 2025 m. spalio 14 d. bankroto administratorė pateikė teismui prašymą dėl pareiškėjų mokumo atkūrimo plano 2025 m. rugsėjo 22 d. projekto patvirtinimo, kuriam 2025 m. spalio 14 d. pritarė kreditorių susirinkimas. Kartu su bankroto administratorės prašymu, be kita ko, teismui pateikti kreditorių balsavimo raštu biuleteniai, iš kurių matyti, jog mokumo atkūrimo plano projektui nepritarė vienintelė kreditorė UAB GelvoraSergel, nurodydama, jog 2025 m. rugsėjo 22 d. mokumo atkūrimo plano projektas yra parengtas neatsižvelgiant į apeliacinės instancijos teismo motyvus ir kreditoriams pateikiamas svarstyti beveik analogiškas planas, kuriam anksčiau nepritarė dalis kreditorių; plane padidinta įmoka kreditoriams, tačiau bankroto administravimo išlaidų suma liko nepakitusi, buto pardavimo procedūra bankroto eigos procese nenumatyta. Taip pat kreditorė UAB GelvoraSergel nurodė, kad nesutinka su plane numatyta sąlyga, kad jei ataskaitinio laikotarpio pabaigoje susidarys perviršis, pusė jo bus skiriama kreditorių reikalavimams tenkinti, pusė – pareiškėjų būtiniesiems poreikiams tenkinti. Kreditorė atkreipė dėmesį, kad įsipareigojimas hipotekos kreditoriui sudaro 16 549,28 Eur, o kitiems kreditoriams – 41 269,70 Eur; mokant po 300,00 Eur kitiems kreditoriams, po 36 mėnesių būtų išmokėta tik 10 800,00 Eur; taigi, po mokumo atkūrimo procedūros skolininkai išsaugotų turtą, tačiau kreditorių reikalavimai nebūtų maksimaliai patenkinti. UAB GelvoraSergel nepritarė, kad bankrutuojantys asmenys išsaugotų butą; būsto išsaugojimas galimas tik jeigu tai nepažeidžia kreditorių interesų. Minėta kreditorė taip pat atkreipė dėmesį, kad hipotekos kreditorius labai daug metų nesikreipė dėl skolos išieškojimo, taip pat neleido kitiems kreditoriams nukreipti išieškojimo į įkeistą turtą, nors jo vertė, kaip paaiškėjo bankroto metu, kelis kartus viršijo įsipareigojimų hipotekos kreditoriui dydį, kas akivaizdžiai rodo nesąžiningą hipotekos kreditoriaus elgesį kitų kreditorių atžvilgiu bei leidžia pagrįstai manyti, kad tokiu būdu sąmoningai buvo ir yra siekiama iš kitų kreditorių atimti galimybę realiai atgauti skolą.
5. Bankroto administratorė E. G. teismo posėdyje paaiškino, jog palaiko 2025 m. spalio 14 d. pateiktą prašymą patvirtinti bankrutuojančių asmenų kreditorių finansinių reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkūrimo 2025 m. rugsėjo 22 d. projektą. Nurodė, jog bankrutuojantys asmenys turi tik vienintelį gyvenamąjį būstą, jų abiejų sveikatos būklė yra sudėtinga. Pareiškėjai sunku vaikščioti, jai būtina gyventi pirmame aukšte. Reikalingi du kambariai, nes viename kambaryje abu sutuoktiniai negali gyventi dėl pareiškėjo (duomenys neskelbtini). Už 250,00 Eur sumą, kuri būtų mokama hipotekos kreditoriui, neįmanoma būtų pareiškėjams išsinuomoti butą. Nuomos kainos yra didelės, nuo 400,00 – 500,00 Eur. Mano, jog išsaugant pareiškėjų būstą kreditorių interesai nebūtų pažeisti. Pareiškėjai sutinka, kad jų bendros išlaidos siektų per mėnesį ne daugiau kaip 1 150,00 Eur, ir sutinka kreditoriams mokėti per mėnesį 300,00 Eur sumą. Ši suma ateityje didėtų, todėl, mano, kad bus padengta daugiau kaip pusė pirmos eilės kreditorių reikalavimų. Teigė, jog klausimas įtraukti buto pardavimą į mokumo atkūrimo planą buvo svarstomas, jeigu būtų nepavykę susitarti su didžiausiais kreditoriais. Tačiau pareiškėjų sūnus M. T., pamatęs, kad tėvams (pareiškėjams) šis procesas kelia didelį stresą, pasiskolino pinigų ir perėmė hipotekos ir didžiausią antros eilės kreditorinius reikalavimus. Sutiko, kad pardavus turtą, tikėtina, būtų patenkinta daugiau kreditorių reikalavimų. Tačiau įstatyme nėra parašyta, kad turtas privalomai turi būti parduotas. FABĮ yra skirtas subalansuoti visų interesus. Šiuo atveju abiejų kreditorių grupės pritaria plano projektui. Atkreipia dėmesį, kad UAB GelvoraSergel pirmajame susirinkime pritarė buto nepardavimui, o vėliau jos pozicija pasikeitė.
Šalies argumentai
6. Pareiškėja L. T. teismo posėdyje paaiškino, kad M. T., didžiausias kreditorius, yra jos ir J. T. sūnus. Teikiant atskirąjį skundą jie išreiškė poziciją, kad svarstytų parduoti savo butą, bet nusprendė neparduoti buto, nes jos sveikata prasta, reikia būsto pirmame aukšte. Būsto neišsinuomosi už 250,00 Eur; kainos yra didesnės. Skolos kreditoriams siekia 59 000,68 Eur, o butas yra apie 53 000,00 Eur vertės pagal viešąjį registrą. Mano, kad galėtų pardavinėti už maždaug 58 000,00 Eur sumą, nes nėra buto remonto. Mano, kad buto išsaugojimas būtų sąžiningas kreditorių atžvilgiu, kadangi jų skolos nebuvo labai didelės, tik labai dideli procentai priaugo. Sūnui moka 250,00 Eur per mėnesį, nes visada hipotekos kreditoriui tiek mokėjo. Nuomos kainas žiūrėjo, domėjosi, vieno kambario buto nuoma siekia nuo 350,00 iki 390,00 Eur, o dviejų kambarių apie 400,00 Eur; dar prisidėtų suma komunaliniams mokesčiams. Buto pardavimo klausimo neįtraukė į planą, kadangi nori išsaugoti butą.
7. Pareiškėjas J. T. teismo posėdyje paaiškino, kad buto parduoti nenori. Jis yra ligotas, jam yra (duomenys neskelbtini). Jam labai blogai. Jis nenori nieko keisti, bet koks pasikeitimas jį psichiškai veikia. Vartoja labai daug vaistų. Turi nedarbingumą, darbingas tik 40 procentų. Jo žmonai reikalinga operacija. Jie nori išsaugoti savo butą. Stengiasi kreditoriams atiduoti kiek įmanoma daugiau. Sūnus M. T. juos gelbėja, kiek gali, nenori visko atimti iš sūnaus. Teikiant atskirąjį skundą išreiškė poziciją, kad svarstytų parduoti butą, bandė, žiūrėjo, skelbė skelbimus. Bandė kitus variantus, gal išeiti į kitą miestą gyventi, pvz., į Kretingą ar Gargždus. Ten irgi ta pati tendencija: brangūs butai, nuoma, patarnavimai. Jis žiūrėjo ir skelbimus, ir pažįstamų, draugų klausė. Jam siūlė nuomą už 600,00 Eur – 700,00 Eur. Pažįstama siūlė į devintą aukštą eiti gyventi. Buto vertė pagal viešąjį registrą yra apie 58 000,00 ar 59 000,00 Eur. Parduodant galima prašyti iki 100 000,00 Eur, tačiau remonto nėra, vonia išdaužyta. Mano, kad butas nėra vertas daugiau nei 58 000,00 Eur. Norėtų išsaugoti savo butą, stengsis kiek įmanoma atiduoti kuo daugiau kreditoriams.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Klaipėdos apylinkės teismas 2025 m. lapkričio 11 d. nutartimi pareiškėjų mokumo atkūrimo plano 2025 m. rugsėjo 22 d. projekto nepatvirtino ir bankroto bylą nutraukė.
2.1. Teismas nurodė, jog nagrinėjamu atveju svarbu tai, kad aukštesnės instancijos teismas – Kauno apygardos teismas 2025 m. rugsėjo 9 d. nutartyje jau buvo konstatavęs, jog situacija, kai po mokumo atkūrimo procedūros skolininkai išsaugotų turtą, tačiau kreditorių reikalavimai nebūtų maksimaliai patenkinti, nesuderinama su FABĮ 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta šio proceso paskirtimi. Teismas atkreipė dėmesį, kad suteikdamas pareiškėjams papildomą 2 mėnesių terminą patikslinto mokumo atkūrimo plano projekto pateikimui teismui tvirtinti, taip pat akcentavo, kad pareiškėjų mokumo atkūrimo planas privalo būti tikslinamas, atsižvelgiant į kreditorių pateiktas pastabas, t. y. į mokumo atkūrimo planą įtraukiant nuostatas dėl bankrutuojančių asmenų nekilnojamojo turto – buto pardavimo, tačiau kaip matyti iš mokumo atkūrimo plano 2025 m. rugsėjo 22 d. projekto, pareiškėjai šių teismų nustatytų aplinkybių ir jiems skirtų įpareigojimų, sudarant galimybę išsaugoti bankroto procesą, nesilaikė, motyvuodami savo sunkia padėtimi, negalėjimu išsinuomoti kito pigaus būsto, itin prasta sveikata ir noru išsaugoti savo butą, be to, tuo, kad didžioji dauguma kreditorių jų plano projektui pritarė, nepritarė tik vienintelė UAB GelvoraSergel. Teismas pažymėjo, jog visos pareiškėjų nurodytos aplinkybės (sunki padėtis, negalėjimas išsinuomoti kito pigaus būsto, itin prasta jų sveikata) jau buvo įvertintos teismų (tiek byloje Nr. e2FB-3335-904/2025, tiek byloje Nr. e2S-2291-896/2025) ir jos nebuvo pripažintos aplinkybėmis, sudarančiomis pagrindą nepardavinėti pareiškėjų turto – buto bei jį išsaugoti.
2.2. Teismo vertinimu, vienintelė pasikeitusi aplinkybė, t. y. tai, kad didžioji dauguma kreditorių jau pritarė 2025 m. rugsėjo 22 d. plano projektui, tai nėra pagrindas teismui neginti mažesnio kreditoriaus (šiuo atveju – UAB GelvoraSergel) teisių ir interesų ir tvirtinti mokumo atkūrimo planą, jo neįvertinus kreditoriaus pateiktų pastabų kontekste, kurių pagrindinė – nepritarimas buto išsaugojimui.
2.3. Teismas nustatė, kad pareiškėjų skolos šiuo metu siekia 59 068,98 Eur sumą, o ginčo buto vertė, remiantis viešai prieinamo viešo registro duomenimis – 53 300,00 Eur. Pareiškėjai nurodė, jog, tikėtina, butą būtų galima parduoti ir už didesnę, maždaug 58 000,00 Eur sumą, o tai, teismo pastebėjimu, padengtų beveik visas pareiškėjų turimas skolas. Neatmetama tikimybė, kad butas būtų parduodamas ir už didesnę sumą, kadangi pareiškėjai teismui neteikė jokių duomenų, kad jie bent bandė pardavinėti butą, kad kreipėsi dėl tikrosios jo vertės ir pardavimo kainos nustatymo, ir pan. Teismas vertino, kad kai siekiančių bankrutuoti asmenų skolos ir turimas turtas yra maždaug lygiaverčiai (turto vertė, tikėtina, netgi didesnė, negu turimos skolos), bankrutuojantys asmenys turėtų dėti visas pastangas kiek įmanoma daugiau atsiskaityti su kreditoriais, prioritetą teikti ne savo, o kreditorių interesams. Teismas darė išvadą, jog pareiškėjai, siekdami išsaugoti turtą ir nusirašyti skolas, iškelia savo interesus aukščiau kreditorių interesų.
2.4. Teismas atkreipė dėmesį, kad kasacinio teismo praktikoje yra pasisakyta, kad kai kurios nemokumo teisinio reguliavimo sistemos sudaro galimybę teismams leisti skolininkams pasilikti jų būstą, jeigu ši alternatyva nėra ekonomiškai mažiau naudinga kreditoriams nei būsto pardavimas; tokia situacija gali susidaryti, jeigu būstas yra nuvertėjęs ir pragyvenimo jame išlaidos yra mažos. Tačiau, anot teismo, nagrinėjamu atveju tokios aplinkybės nenustatytos. Teismo vertinimu, ginant kreditoriaus(-ių) interesus šiuo atveju ekonomiškai naudingesnis būtų buto pardavimas, o ne jo išsaugojimas.
2.5. Teismas sprendė, jog situacija, kai po mokumo atkūrimo procedūros skolininkai išsaugotų turtą, tačiau kreditorių reikalavimai nebūtų maksimaliai patenkinti, nesuderinama su FABĮ 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta šio proceso paskirtimi, t. y. kad mokumas būtų atkurtas siekiant teisingos skolininkų ir jų kreditorių interesų pusiausvyros. Teismo vertinimu, pateiktas mokumo atkūrimo plano projektas neužtikrina kreditorių ir skolininkų teisingos interesų pusiausvyros, pareiškėjai nedėjo realių pastangų pataisyti planą pagal aukštesnės instancijos teismo išaiškinimus ir pirmosios instancijos teismo įpareigojimus, todėl pateiktą plano projektą atsisakytina tvirtinti, o bankroto byla nutrauktina.
III. Atskirojo skundo argumentai
3. Pareiškėjai (apeliantai) L. T. ir J. T. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 11 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – patvirtinti pareiškėjų mokumo atkūrimo planą arba grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliantai atskirąjį skundą grindžia toliau nurodytais argumentais.
3.1. Atkreipia dėmesį, kad kai buvo nepatvirtintas planas ir nutraukta bankroto byla teismo 2025 m. liepos 29 d. nutartimi, egzistavo visiškai priešingos aplinkybės, kadangi kita kreditorių grupė nepritarė plano projektui, todėl tik teismas galėjo patvirtinti pritarimo neturintį planą, ir tuo metu realiausia išeitis iš situacijos buvo turto pardavimas. Tačiau šaukiant trečią 2025 m. spalio 14 d. kreditorių susirinkimą aplinkybės akivaizdžiai pasikeitė, kadangi atsirado abiejų kreditorių grupių pritarimas 2025 m. rugsėjo 22 d. pareiškėjų mokumo atkūrimo plano projektui. Taip pat pažymi, kad ginčo butas yra vienintelis pareiškėjų gyvenamasis būstas, kurį pardavus pareiškėjai turėtų nuomotis būstą arba glaustis laikinuose nakvynės namuose, nes kito būsto dėl savo amžiaus ir sveikatos sutrikimų jau neįstengtų įpirkti.
3.2. Pažymi, jog byloje aiškiai nustatytos aplinkybės, kad išsaugomas įkeistas turtas, kuris yra vienintelis gyvenamasis būstas ir būtinas fizinių asmenų poreikiams tenkinti, ir kiekvieną mėnesį mokėjimams hipotekos kreditoriui pagal susitarimą skiriamos lėšos yra mažesnės negu kiekvieną mėnesį fiziniams asmenims gyvenamojo būsto nuomai skirtinos reikalingos lėšos įkeisto turto pardavimo atveju. Atkreipia dėmesį į specifinius būsto poreikius, kadangi pareiškėjai 2025 m. kovo 3 d. (duomenys neskelbtini), ir butas reikalingas būtinai pirmame aukšte. Poreikis išsikraustyti, keisti gyvenamąją vietą ir nuomotis būstą labai neigiamai įtakotų pareiškėjų sveikatą, patekimo į būstą galimybes, pareiškėjui gali labai paūmėti (duomenys neskelbtini). Mano, kad atitiko visus kriterijus, kurie nustatyti FABĮ 8 straipsnio 9 punkte, planui abi kreditorių grupės pritarė. Vien aplinkybė, kad vienintelis kreditorius išreiškė nepasitenkinimą pateiktu tvirtinti plano projektu nereiškia, kad kreditorių reikalavimai nebūtų maksimaliai patenkinti. Atkreipia dėmesį, kad iškeliant bankroto bylą 2025 m. vasario 19 d. nutartimi buvo patvirtintos 1 230 Eur pareiškėjų būtinosios išlaidos, plane išlaidos patikslintos ir sumažintos iki 1 150 Eur. Pažymi, kad ir įmokos kreditoriams patikslintame plano projekte buvo didinamos gan ženkliai. Todėl teigimas, kad neva tai kreditorių interesai nebus maksimaliai patenkinti, yra nepagrįstas. Taip pat pažymi, kad jų siekiamas išsaugoti butas yra sename, nerenovuotame name, bute nėra atliktas remontas, todėl būsto pardavimo kaina galėtų siekti apie 50 000 – 60 000 Eur.
3.3. Nurodo, kad siekiant išnaudoti visas įmanomas galimybes išsaugoti bankroto bylą, buvo sušauktas kreditorių susirinkimas 2025 m. gruodžio 1 d., tvirtinimui pateiktas 2025 m. lapkričio 18 d. mokumo atkūrimo plano projektas. Kadangi 2025 m. rugsėjo 19 d. nutartimi buvo patikslintas kreditorių sąrašas, hipotekos kreditorė T. S. taikos sutartimi hipotekos kreditoriaus teises perleido M. T., o taip pat reikalavimo teisių perleidimo sutartimi PlusPlus Baltic OU Lietuvos filialas 2025 m. rugsėjo 10 d. perleido reikalavimą į L. T. M. T. Pažymi, kad bankroto bylos proceso eigoje hipotekos ir antros eilės kreditorius M. T. atsisakė mokumo atkūrimo plano vykdymo metu įmokų, kurias galėtų gauti kaip kreditorius, proporcingai kreditorinio reikalavimo dydžiui, taip pagerindamas kitų kreditorių reikalavimų dengimą plano vykdymo metu ir siekdamas pagelbėti tėvams. Tokiu būdu neliko 250,00 Eur įmokos hipotekos kreditoriui, priskiriamos prie būtinųjų išlaidų, ir antros eilės pirmu etapu tenkintinų kreditorių reikalavimų sumažėjo nuo 30 633,88 Eur iki 16 046,46 Eur. Plano projekte nurodyta, kad kreditorių reikalavimams tenkinti pareiškėjai skirs ne mažiau 400 Eur per mėnesį sumą, per bankroto procesą numatoma bendrai kreditoriams sumokėti 14 400,00 Eur. Plano vykdymo laikotarpiu kreditoriams tikrai bus sumokėta daugiau, dėl to, kad plano projekte yra numatyta parduoti pareiškėjui priklausantį automobilį, o taip pat dėl kasmet didėjančių socialinių išmokų ir minimalios mėnesinės algos pareiškėjų pajamos turėtų didėti, kas leistų padidinti įmokas kreditoriams. Neskaičiuojat perviršių ir automobilio kainos bankrutuojantys asmenys padengs 89,73 procentų antros eilės kreditorių reikalavimų pirmu etapu (liktų nepadengta 1 646,46 Eur). Anot pareiškėjų, galima teigti, kad visi pirmos eilės kreditorių reikalavimai bus padengti. Be kita ko atkreipia dėmesį, kad įsiteisėjus nutarčiai nutraukti bankroto bylą, vėl prasidėtų antstolių išieškojimai, kas ženkliai padidintų bendrą skolų sumą dėl visiškai neracionalių antstolių vykdymo išlaidų, taip pat svarbu tai, kad pagal FABĮ 10 straipsnio 3 dalį nutraukus fizinio asmens bankroto bylą šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytais atvejais, visi mokesčiai ir su jais susijusios sumos, palūkanos ir netesybos skaičiuojami nuo teismo nutarties iškelti šią bylą įsiteisėjimo dienos ir vėlgi skolos dar ženkliai išaugtų.
3.4. Pažymi, kad galimybė teismui nutraukti fizinio asmens bankroto bylą turėtų būti realizuojama tik tuomet, kai pateiktas tvirtinti planas turi esminių trūkumų, nesuderinamų su fizinio asmens bankroto procedūrų tikslais, ir dėl šios priežasties bankroto procedūros nebegali būti tęsiamos.
4. Pareiškėjai 2025 m. gruodžio 16 d. pateikė teismui prašymą dėl papildomos informacijos prijungimo, kuriame nurodė, kad 2025 m. gruodžio 16 d. buvo sušauktas kreditorių susirinkimas, kurio metu buvo priimtas sprendimas – pritarta susirinkimui pateiktam pareiškėjų kreditorių finansinių reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkūrimo plano 2025 m. gruodžio 5 d. projektui; jam pritarė visi susirinkime dalyvavę kreditoriai; todėl Klaipėdos apylinkės teismui 2025 m. gruodžio 16 d. buvo pateiktas prašymas patvirtinti bankrutuojančių fizinių asmenų kreditorių finansinių reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkūrimo plano 2025 m. gruodžio 5 d. projektą. Prašė prie bylos prijungti rašytinius įrodymus – 2025 m. gruodžio 16 d. kreditorių susirinkimo medžiagą, plano projektą su administratorės išvada, prašymą teismui dėl plano tvirtinimo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
5. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Pagal bendrąją taisyklę apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nagrinėjamu atveju nenustatė.
6. Apeliacijos objektą sudaro skundžiamos pirmosios instancijos teismo 2025 m. lapkričio 11 d. nutarties, kuria buvo nepatvirtintas pareiškėjų mokumo atkūrimo plano 2025 m. rugsėjo 22 d. projektas ir bankroto byla nutraukta, priėmimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimas.
7. Pirmiausia išspręstinas klausimas dėl naujų įrodymų priėmimo. Pareiškėjai kartu su atskiruoju skundu pateikė duomenis apie naujai šaukiamą kreditorių susirinkimą, kartu su 2025 m. lapkričio 18 d. mokumo atkūrimo plano projektu, susitarimo pakeitimu dėl įkeisto turto išsaugojimo fizinių asmenų bankroto proceso metu, atsisakymu nuo antros eilės kreditoriaus įmokų, ir kt. Vėliau, 2025 m. gruodžio 16 d. apeliacinės instancijos teismui buvo pateikta 2025 m. gruodžio 16 d. kreditorių susirinkimo medžiaga, 2025 m. gruodžio 5 d. mokumo atkūrimo plano projektas su administratorės išvada apie šio plano atitikimą FABĮ numatytiems reikalavimams bei pareiškėjų ir kreditorių interesų pusiausvyrai. Pažymėtina, kad pagal CPK 314 straipsnį, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką sprendžiant šalių ginčą (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019). Šiuo atveju, apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pareiškėjų prie apeliacinei instancijai teiktų procesinių dokumentų pridėtus įrodymus, sprendžia, kad jie gali būti susiję su nagrinėjamu klausimu, todėl yra priimami.
8. FABĮ paskirtis – sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinio asmens, ūkininko ir kito fizinio asmens, kuris verčiasi individualia veikla, mokumą užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros (FABĮ 1 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad fizinio asmens bankroto instituto paskirtis yra ne apskritai atleisti sąžiningą fizinį asmenį nuo skolų grąžinimo kreditoriams, bet, taikant reabilitacijos, atkūrimo priemones, civilizuotai išspręsti išieškojimo iš nemokaus asmens turto problemas, subalansuoti ir apsaugoti visų jo kreditorių interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-144-219/2019).
9. Viena fizinio asmens pareigų bankroto procese yra parengti mokumo atkūrimo planą. Fizinio asmens mokumo atkūrimo planas sudaromas ir jo tvirtinimo procedūros vykdomos taip pat siekiant teisingos kreditorių ir skolininko (fizinio asmens) interesų pusiausvyros, nes plane turi būti nurodoma įvairi informacija, iš kurios aišku, kaip skolininkas ketina atsiskaityti su kreditoriais bankroto procedūros metu, kokios yra kreditorių daromos nuolaidos, kokios planuojamos bankrutuojančio asmens pajamos ir išlaidos, administravimo išlaidos, turto realizavimo tvarka, bankrutuojančiam asmeniui būtinos jo poreikiams tenkinti išlaidos ir pan. Reikalavimus, keliamus mokumo atkūrimo planui, ir šio plano tvirtinimo procedūrą reglamentuoja FABĮ 7 ir 8 straipsnių nuostatos. Plano projektą rengia bankrutuojantis asmuo, išvadą dėl plano įgyvendinimo galimybių teikia bankroto administratorius, kuris šią išvadą kartu su plano projektu pateikia kreditoriams ir šaukia kreditorių susirinkimą dėl pritarimo plano projektui (FABĮ 8 straipsnio 1, 2 dalys). Jei kreditorių susirinkimas pritarė mokumo atkūrimo planui, tai planas teikiamas teismui tvirtinti. Teismo nutartis patvirtinti planą, kuriam pritarė kreditorių susirinkimas, yra galutinė ir neskundžiama (FABĮ 8 straipsnio 4, 5, 9 dalys). Teismas turi teisę netvirtinti plano, kuriam pritarė kreditorių susirinkimas, tuo atveju, jeigu buvo pažeista įstatymo nustatyta plano tvirtinimo procedūra ir (ar) FABĮ 4 straipsnio 4 dalies 10 punkte nurodytas susitarimas pažeidžia kitų kreditorių teises ir (ar) teisėtus interesus ir per nustatytą terminą nepašalinti trūkumai. (FABĮ 8 straipsnio 7 dalis).
10. Šiuo atveju, kaip matyti iš bylos duomenų, pareiškėjams iškeltoje bankroto byloje dar 2025 m. liepos 29 d. teismo nutartimi buvo sprendžiamas klausimas dėl mokumo atkūrimo plano patvirtinimo, teismui atsisakius pateiktą projektą patvirtinti, be kita ko konstatavus, kad pareiškėjų įsipareigojimų vykdymas hipotekos kreditoriui ir jų turto (buto) išsaugojimas neduos jokios realios naudos, o susitarimas su hipotekos kreditoriumi dėl turto išsaugojimo pažeidžia kitų kreditorių teises ir (ar) teisėtus interesus. Visgi, pareiškėjams minėtą nutartį apskundus apeliacine tvarka, Kauno apygardos teismas 2025 m. rugsėjo 9 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2S-2291-896/2025, minėtą Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. liepos 29 d. nutartį panaikino ir perdavė klausimą dėl pareiškėjų patikslinto mokumo atkūrimo plano tvirtinimo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Minėtoje nutartyje apeliacinės instancijos teismas be kita ko konstatavo, jog situacija, kai po mokumo atkūrimo procedūros skolininkai išsaugotų turtą, tačiau kreditorių reikalavimai nebūtų maksimaliai patenkinti, nesuderinama su FABĮ 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta šio proceso paskirtimi, t. y. kad mokumas būtų atkurtas siekiant teisingos skolininkų ir jų kreditorių interesų pusiausvyros. Po to, pirmosios instancijos teismo 2025 m. rugsėjo 18 d. nutartimi pareiškėjams nustačius papildomą terminą pateikti patikslintą mokumo atkūrimo plano projektą, kartu atkreipiant dėmesį į minėtoje apeliacinės instancijos teismo nutartyje pateiktus išaiškinimus, pareiškėjai pateikė teismui 2025 m. rugsėjo 22 d. mokumo atkūrimo plano projektą, kurį įvertinęs pirmosios instancijos teismas šioje byloje skundžiama 2025 m. lapkričio 11 d. nutartimi atsisakė jį patvirtinti, kritiškai vertinęs pareiškėjų poziciją dėl turto išsaugojimo, nustatęs, jog pareiškėjai nedėjo realių pastangų pataisyti planą pagal aukštesnės instancijos teismo išaiškinimus bei pirmosios instancijos teismo įpareigojimus. Pirmosios instancijos teismas ginčijamoje nutartyje be kita ko įvertino, kad vienintelė pasikeitusi aplinkybė, t. y. tai, kad didžioji dauguma kreditorių jau pritarė 2025 m. rugsėjo 22 d. plano projektui, tai nėra pagrindas teismui neginti mažesnio kreditoriaus (šiuo atveju – UAB GelvoraSergel) teisių ir interesų ir tvirtinti mokumo atkūrimo plano projektą, jo neįvertinus kreditoriaus pateiktų pastabų kontekste, kurių pagrindinė – nepritarimas buto išsaugojimui. Kaip matyti iš bylos duomenų, kreditorės UAB GelvoraSergel pateikto balsavimo raštu biuletenio 2025 m. spalio 14 d. kreditorių susirinkime, būtent ši kreditorė nepritarė pateiktam plano projektui, įžvelgdama kreditorių interesų pažeidimą, kai po mokumo atkūrimo procedūros skolininkai išsaugotų turtą, tačiau kreditorių reikalavimai nebūtų maksimaliai patenkinti.
11. Pareiškėjai savo atskirajame skunde toliau laikosi pozicijos dėl turto išsaugojimo būtinybės ir galimumo, jų vertinimu, atitinkant visus kriterijus, kurie nustatyti FABĮ 8 straipsnio 9 punkte. Tuo pačiu, atkreiptinas dėmesys, kad jau po skundžiamos nutarties, kurioje buvo sprendžiama dėl pareiškėjų mokumo atkūrimo plano 2025 m. rugsėjo 22 d. projekto, priėmimo ir jos apskundimo apeliacine tvarka, pareiškėjų pateiktais duomenimis, 2025 m. gruodžio 16 d. buvo sušauktas naujas kreditorių susirinkimas, kurio metu buvo priimtas naujas sprendimas – pritarta susirinkimui pateiktam pareiškėjų kreditorių finansinių reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkūrimo plano 2025 m. gruodžio 5 d. projektui, kuriam, kaip matyti iš pateikto kreditorių susirinkimo protokolo Nr. 5, pritarė visi susirinkime dalyvavę kreditoriai.
12. Pažymėtina, kad apeliacijos objektas šioje byloje yra pirmosios instancijos teismo 2025 m. lapkričio 11 d. procesinis sprendimas, kuriame buvo vertinamas pareiškėjų mokumo atkūrimo plano 2025 m. rugsėjo 22 d. projektas. Tačiau, kaip minėta, bylos eigoje susiklostė tokia situacija, kad dar neišsprendus apeliacinėje instancijoje iškelto klausimo dėl minėtos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo, paaiškėjo, kad pareiškėjų kreditorių susirinkimas priėmė naują sprendimą, pareiškėjų duomenimis, pritarus visiems susirinkime dalyvavusiems kreditoriams, pritarti kreditorių finansinių reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkūrimo plano 2025 m. gruodžio 5 d. projektui, t. y. dėl kilusio ginčo ir apeliacinei instancijai perduoto spręsti klausimo šalys iš esmės susitarė taikiai. Įvertinus nurodytas aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, siekiant neužkirsti kelio bylos šalims pasiekti susitarimą ir sėkmingai užbaigti bankroto procedūrą, tuo pačiu nepaneigiant fizinio asmens bankroto instituto paskirties, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad yra pagrindas ginčijamą nutartį panaikinti ir perduoti bankrutuojančių fizinių asmenų mokumo atkūrimo plano tvirtinimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, nes tik pirmosios instancijos teismui suteikta teisė, be kita ko, gavus kreditorių susirinkimo apsvarstytą patikslintą planą atitinkamai spręsti dėl jo tvirtinimo, tokiu būdu šioje nutartyje nevertinant skundžiamos nutarties teisėtumo, atsižvelgiant į pasikeitusias minėtas aplinkybes.
13. Kitos atskirajame skunde akcentuotos aplinkybės neturi esminės reikšmės priimtam procesiniam sprendimui, todėl plačiau dėl to nepasisakoma. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu, teismas
nutaria:
pareiškėjų J. T. ir L. T. atskirąjį skundą tenkinti.
Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 11 d. nutartį panaikinti ir klausimą dėl pareiškėjų patikslinto mokumo atkūrimo plano tvirtinimo perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.